Disertacijoje pateikti apibendrinti duomenys apie 10 Saxifraga hirculus populiacijų tyrimus Lietuvoje. Nustatyti S. hirculus paplitimo ir ekologinio prieraišumo dėsningumai. Ištirta S. hirculus populiacijų demografinė struktūra. S. hirculus populiacijoms Lietuvoje yra būdingas generatyvinių individų morfologinių požymių vidutinio lygmens plastiškumas. Įvertinta generatyvinio ir vegetatyvinio dauginimosi svarba S. hirculus populiacijų atsinaujinimui. Dauguma S. hirculus individų gamtinėse populiacijose yra vegetatyvinės kilmės. Pagrindinės generatyvinės kilmės individų retumo priežastys yra mažas generatyvinių ūglių skaičius mūsų krašto populiacijose, masiniai tokių ūglių pažeidimai iki sėklų susiformavimo ir tinkamų daigams atsirasti vietų stoka. Pirmą kartą Lietuvoje atlikti S. hirculus daugiametės dinamikos tyrimai, įvertinant populiacijos rodiklių pokyčius ir atsikūrimo galimybes ekologinio streso (vandens lygio pakilimo) sąlygomis. Greta tradicinių ekologinių tyrimų metodų S. hirculus populiacijų vertinimui panaudoti molekulinių genetinių tyrimų duomenys. Apibendrinti įvairiapusiški kompleksinių S. hirculus tyrimų rezultatai ir objektyviai įvertinta šios saugomos rūšies augalų populiacijų būklė Lietuvoje bei parengta jų apsaugos strategija. / Summarized data of investigations of nine Saxifraga hirculus L. populations in Lithuania are presented. The regularities of S. hirculus distribution and ecological affiliation were determined. Demographic structure of populations was studied. S. hirculus populations of Lithuania are characterized by moderate plasticity level of morphological features in generative individuals. The importance of generative and vegetative reproduction of S. hirculus for regeneration of populations was estimated. In natural populations, majority of S. hirculus individuals are of vegetative origin. The main reasons for the rarity of generative individuals are small number of generative shoots, mass damages of the shoots prior to seed formation, and lack of suitable sites for seedling appearance. For the first time in Lithuania research on multi-annual dynamics of S. hirculus, considering changes in population parameters and potential for regeneration under conditions of ecological stress (increased water level), was performed. In addition to traditional ecological research methods, the data of molecular genetic analysis were used for assessment of S. hirculus populations. Results of exhaustive complex research were summarized; the current status of the populations of this endangered species in Lithuania was estimated, and the strategy for its conservation was prepared.

Summarized data of investigations of nine Saxifraga hirculus L. populations in Lithuania are presented. The regularities of S. hirculus distribution and ecological affiliation were determined. Demographic structure of populations was studied. S. hirculus populations of Lithuania are characterized by moderate plasticity level of morphological features in generative individuals. The importance of generative and vegetative reproduction of S. hirculus for regeneration of populations was estimated. In natural populations, majority of S. hirculus individuals are of vegetative origin. The main reasons for the rarity of generative individuals are small number of generative shoots, mass damages of the shoots prior to seed formation, and lack of suitable sites for seedling appearance. For the first time in Lithuania research on multi-annual dynamics of S. hirculus, considering changes in population parameters and potential for regeneration under conditions of ecological stress (increased water level), was performed. In addition to traditional ecological research methods, the data of molecular genetic analysis were used for assessment of S. hirculus populations. Results of exhaustive complex research were summarized; the current status of the populations of this endangered species in Lithuania was estimated, and the strategy for its conservation was prepared. / Disertacijoje pateikti apibendrinti duomenys apie 10 Saxifraga hirculus populiacijų tyrimus Lietuvoje. Nustatyti S. hirculus paplitimo ir ekologinio prieraišumo dėsningumai. Ištirta S. hirculus populiacijų demografinė struktūra. S. hirculus populiacijoms Lietuvoje yra būdingas generatyvinių individų morfologinių požymių vidutinio lygmens plastiškumas. Įvertinta generatyvinio ir vegetatyvinio dauginimosi svarba S. hirculus populiacijų atsinaujinimui. Dauguma S. hirculus individų gamtinėse populiacijose yra vegetatyvinės kilmės. Pagrindinės generatyvinės kilmės individų retumo priežastys yra mažas generatyvinių ūglių skaičius mūsų krašto populiacijose, masiniai tokių ūglių pažeidimai iki sėklų susiformavimo ir tinkamų daigams atsirasti vietų stoka. Pirmą kartą Lietuvoje atlikti S. hirculus daugiametės dinamikos tyrimai, įvertinant populiacijos rodiklių pokyčius ir atsikūrimo galimybes ekologinio streso (vandens lygio pakilimo) sąlygomis. Greta tradicinių ekologinių tyrimų metodų S. hirculus populiacijų vertinimui panaudoti molekulinių genetinių tyrimų duomenys. Apibendrinti įvairiapusiški kompleksinių S. hirculus tyrimų rezultatai ir objektyviai įvertinta šios saugomos rūšies augalų populiacijų būklė Lietuvoje bei parengta jų apsaugos strategija.

Šio darbo objektas – Juodupės pelkė, esanti Aukštaitijos nacionaliniame parke. Teritorijos, kuriai rengiamas gamtotvarkos planas, bendras plotas yra 225 ha. Didžioji dalis Juodupės pelkes BAST, patenka į ANP priklausančio Juodupės hidrografinio draustinio teritoriją. Teritorijoje aptiktos šios ES Buveinių direktyvos I priede įrašytos buveinės - 6450 Aliuvinės pievos, 7140 *Tarpinės pelkės ir liūnai, 7160 Nekalkingi šaltiniai ir šaltiniuotos pelkės, 7230 Šarmingos žemapelkės, 9010 *Vakarų taiga, 9080 Pelkėti lapuočių miškai ir 91D0 *Pelkiniai miškai. Juodupės pelkėje rasta viena į Lietuvos raudonąją knygą įrašyta augalų bendrija – liūninis viksvynas. Taip pat randamos į Buveinių direktyvos II priedą įrašytos dvi rūšys: žvilgančioji riestūnė (Hamatocaulis vernicosus) bei pelkinė uolaskėlė (Saxifraga hirculus). Randama keliolika į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų augalų rūšių. Pagrindinės gamtotvarkos priemonės pelkinės uolaskėlės (Saxifraga hirculus) augavietėse ir europinės svarbos pelkių bei pievų buveines yra medžių, krūmų, jų atžalų šalinimas ir periodiškas šienavimas. Pagrindinės palankios teritorijos europinės svarbos miško buveinių apsaugos būklės palaikymo priemonės – miško kirtimų nevykdymas ir negyvos medienos gausinimas. / The object of this work – Juodupė bog which is in national park of Aukštaitija. Area of territory to which the management plan was prepared is 225 ha. Biggest part of Juodupė important for habitats conservation territories gets in to the area of Juodupė hydrographical reserve belonging to national park of Aukštaitija. There were found these habitats entered in to the First annex of EU Habitat directive – 6450 Northern boreal alluvial meadows, 7140 *Transition mires and quaking bogs, 7160 Fennoscandian mineral-rich springs and springfens, 7230 Alkaline fens, 9010 *Western taiga, 9080 Fennoscandian deciduous swamp woods and 91D0 *Bog woodlands. There was found one in to Lithuanian red book entered plant community. Also there were found two species entered in to Second annex of EU Habitat directive - Hamatocaulis vernicosus and Saxifraga hirculus. In this territory grows several other plant species entered in to Lithuanian red book. Main management instruments in S. hirculus growing places and other habitats are elimination of trees, bushes and their offsets and periodical haymaking. Main instruments for keeping good state of important territories for wood habitats conservation are non-compliance of tree cutting and increasing amount of dead wood.