Magistro darbe tiriami tuopų genties medžių tarprūšiniai hibridai, jų morfologiniai ir genotipiniai skirtumai. Darbo objektas. Tuopų genties hibridinių medžių: Populus alba x Populus tremula (Nr. 21), P. tremuloides x P. tremula (Nr.3) bendri palikuonys. Darbo tikslas. Atlikti tuopų genties tarprūšinių hibridų palikuonių pirminį įvertinimą. Darbo metodai: hibridizacijos, audinių kultūrų, DNR žymenų, statistiniai, tyrimo duomenų analizės, testavimo, skaičiavimo. Darbo metodika. Hibridizacija atlikta laboratorijos sąlygomis – mot. P. alba × P. tremula × tėv. P. tremuloides × P. tremula. Mezginės su nesubrendusiais gemalais subrandinamos ir sudaiginamos naudojant 3 skirtingus maitinamųjų terpių variantus. Užauginami hibridų mikroūgliai ir adaptuojami aplinkos sąlygoms specialioje patalpoje (pirminė adaptacija). Po 6 mėnesių įvertinami adaptuotų hibridų kiekybiniai požymiai. Hibridiniai medeliai perkeliami auginti į medelyną lauko sąlygomis (antrinė adaptacija) ir po metų atliekamas fenotipinių požymių įvertinimas. Darbo rezultatai ir išvados. Gauti rezultatai rodo, kad didesnė koncentracija citokininų klasės fitohormono slopino gemalų organogenezę, kai tuo tarpu maitinamoji terpė be fitohormonų sudarė palankiausias sąlygas augalų pilnam išsivystymui pirmame kultivavimo etape. Tolimesni tyrimai parodė, kad 0,5 mg/l BA( Benzyladenino) teigiamai veikė gemalų ( nesudygusių pirmame etape) organogenezę tolimesniuose kultivavimo etapuose. Atlikti regenerantų aukščio matavimai, kurių... [toliau žr. visą tekstą] / In this research work the morphologic and genotypic differences of s were investigated. Research object. The common offsprings of hybrid poplar trees: Populus alba x Populus tremula (No. 21) and P. tremuloides x P. tremula (No. 3). Research aim. Primary assessment of the offsprings obtained after crossing of interspecific Populus hybrids. Research methods: hybridization, tissue culture, DNA markers, statistics, analysis of research data, testing, computation. Research proceedings. Hybridization of P. alba x P. tremula (maternal tree) x P. tremuloides x P. tremula (paternal tree) was done under laboratory conditions. The ovaries with immature embryos were maturated and germinated using 3 different variants of nutrient medium. The hybrid microshoots were grown and later adapted under environmental conditions in the special room (primary adaptation). After 6 months the quantitive features of adopted hybrids were estimated. Young hybrid trees were transferred to the nursery for cultivation under nature conditions. (secondary adaptation). A year later the estimation of phenotypic features was done. Research results and conclusions. The obtained results indicate that higher concentration of cytokinin class phytohormone repressed organogenesis of the embryos, whereas nutrient medium without phytohormones provided the most favourable conditions for the full plant development during the first cultivation stage. The invetigations during following cultivation stages revealed that 0,5... [to full text]

Darbo objektu pasirinkti Petunia genties augalai, siekiant įvertinti, šių plačiai naudojamų balkonų ir lauko želdinimui gėlių, fitohormonų ir šviesos – tamsos įtaką audinių regeneracijai. Atskirų veiksnių poveikiai literatūroje dažnai aprašomi, tačiau kompleksinis veikimas analizuojamas mažai. Tokio tipo tyrimai yra svarbūs tiek mokslui, tiek verslui. Atlikto tyrimo tikslas ištirti kompleksinę fitohormonų ir šviesos įtaką Petunia regeneracijai in vitro. Tikslui pasiekti atlikta mokslinės ir metodinės literatūros, susijusios su darbo tema, analizė. Atlikti eksperimentai su izoliuotais Petunia eksplantais, kultivuojant juos skirtingos sudėties terpėse šviesoje ir tamsoje bei įvertinta eksplantuose įvykusi regeneracija. Pagrindinis metodas tyrimams atlikti – 1IAR ir 5BAP fitohormonų integravimas į MS terpę. Metodo akcentas – šviesos ir tamsos sąlygos, kuriose buvo kultivuojami eksplantai terpėje su fitohormonais ir kontrolinėje (be fitohormonų) MS terpėje. Atlikus tyrimą nustatyta, kad P. nana compacta stiebo ir lapo eksplantai pasižymi 100% regeneracija kultivuojami terpėje su fitohormonais tamsoje. Nustatyta, kad lapų eksplantuose rizogenezė indukuojama beveik 2 kartus rečiau nei iš stiebų izoliuotuose audiniuose. Rezultatų analizė parodė, kad kultivuojant stiebo dalis, 56% daugiau ūglių eksplantai suformuoja terpėje su fitohormonais ir visais atvejais tamsoje jų buvo mažiau nei šviesoje. Daugiausiai, 3,1 ūglių/eksplante, buvo P. grandiflora MS (1IAR:5:BAP) regenerantuose... [toliau žr. visą tekstą] / Plants of Petunia genus, flowers widely used for planting on balconies and outdoors, have been selected as the object of the Paper in order to estimate the influence of phytohormones and light – darkness on regeneration of tissues. The influence of particular factors is often described in literature, however, complex influence thereof is analysed scarcely. Researches of this type are very important for both science and business. Aim of the research carried out is to study the complex influence of phytohormones and light on regeneration in vitro of Petunia. Analysis of scientific and methodical readings related to subject of the Paper has bee carried out in order to achieve the above aim. Experiments with isolated Petunia explants have been made by cultivating them in media of different compositions in light and darkness and regeneration that took place in the explants was evaluated. The key research method was integration of 1IAA and 5BAP phytohormones into MS medium. Focus of the method – conditions of light and darkness under which the explants were cultivated in the medium with phytohormones and control (without phytohormones) MS medium. Upon completion it was determined 100% P. nana compacta footstalk and leaf explants regeneration cultivating them in the medium with phytohormones in darkness. It has been determined that rhizogenesis induced in leaf explants was above 2 times less than in case of footstalk in isolated tissues. The results analysis showed that, in case... [to full text]

The objective of the study: To characterize stem cells isolated from mouse skeletal muscle and evaluate their regenerative potential to repair injured bone and articular cartilage in a mouse and rat animal model. The aims of the study: 1. Isolate MDSCs from mouse skeletal muscle, to determine their phenotypic characteristics and differentiation potential in vitro. 2. Evaluate osteogenic and chondrogenic regeneration capacity of MDSCs genetically engineered to express bone morphogenetic protein 4 (BMP4). 3. Evaluate osteogenic and chondrogenic differentiation potential of MDSCs-expressing BMP4 in vivo. 4. Investigate the possibility of MDSCs-expressing BMP4 and vascular endothelial growth factor (VEGF) to enhance bone repair. 5. Investigate the possibility of MDSCs-expressing BMP4 and anti-angiogenic factor sFlt1 to enhance articular cartilage repair. The brief overview of the study This investigation addresses important issues regarding: 1) stem cell isolation from skeletal muscle and their specific characteristics that enable us to identify these cells from other populations of stem cells in skeletal muscle; 2) the efficiency of muscle-derived stem cell-mediated bone and cartilage formation in vivo using retroviral vectors to express bone morpho-genetic protein 4 (BMP4); 3) the enhancement of osteogenic and chondrogenic potential of BMP4-secreting muscle-derived stem cells by addition of cells engineered to express vascular endothelial growth factor (VEGF) or its... [to full text] / Skeleto raumuo yra patogus ir lengvai prieinamas kamieninių ląstelių šaltinis. Satelitinės ląstelės, kurios kitaip vadinamos raumenų kamieninėmis ląstelėmis ir yra linkusios diferencijuoti miogenine linkme, dalyvauja raumens regeneracijoje ir gali savarankiškai atsinaujinti. Mūsų laboratorijoje izoliuotos raumeninės kilmės kamieninės ląstelės (RKKL) yra laikomos satelitinių ląstelių pirmtakėmis, tačiau nuo jų skiriasi. RKKL gali diferencijuoti ne tik miogenine linkme, bet ir kitomis linkmėmis (kauline, kremzline, riebalinio audinio, nervų, endotelio ir kraujodaros), ir joms yra būdinga ilgalaikė proliferacija, savarankiškas atsinaujinimas, privilegija imuninės sistemos atžvilgiu ir atsparumas oksidacijos sukeltam stresui. Šio darbo metu atlikti tyrimai atsako į labai svarbius klausimus, susijusius su: 1) RKKL išskyrimu ir jų specifinių savybių, leidžiančių šias ląsteles atskirti nuo kitų skeleto raumenų kamieninių ląstelių populiacijų, nustatymu; 2) genetiškai modifikuotų RKKL sukeliamo kaulų ir kremzlių formavimosi in vivo veiksmingumu, naudojant retroviruso vektorių kaulų morfogenezės baltymo 4 (BMP4) raiškai; 3) RKKL osteogeninio ir chondrogeninio pajėgumo stiprinimu, vienu metu naudojant ląsteles, išskiriančias BMP4, ir ląsteles, išskiriančias kraujagyslių endotelio augimo faktorių (VEGF) arba sFlt1. Šio tyrimo naujumas yra tas, jog iš esmės pirmą kartą parodyta, kad iš išgrynintų pelės skeleto raumenų ląstelių (PP6) populiacijos, išskirtos ląstelių sukibimo su... [toliau žr. visą tekstą]

Liver possesses the capacity to restore its tissue mass and attain optimal volume in response to physical, infectious and toxic injury. The extraordinary ability of liver to regenerate is the effect of cross-talk between growth factors, cytokines, matrix components and many other factors. Adult liver normally has a very low level of hepatocyte cell division. However, most hepatocytes will rapidly proliferate in response to liver mass reduction. In this study the differences in gene expression in rat liver at 1, 2, 4 and 6 hours after the partial hepatectomy were analyzed using cDNA microarrays. These time points correspond to quiescent liver and early G1 phase in this system. The experiments showed that 309 genes had significantly altered expression for at least one of the analyzed time-points. Differentially expressed genes were clustered according to their temporal expression profiles. PAINT analysis identified several TF binding sites (~20) enriched in specific individual expression patterns. We have obtained time series data on the activity of nine transcription factors (NF-κB, HNF-1, CREB, C/EBP-α, C/EBP-β, AP-2α, PAX-6, GATA-1, STAT-3) that were implicated in our analysis. An early transient activation of NF-κB, HNF-1 and C/EBP-β was observed. By contrast, C/EBP-α rapidly declined. Chromatin immunoprecipitation (ChIP) assay was performed to examine the binding of NF-κB to the promoter regions of Sod2, Mt1a and Cebpb. We see increased NF-κB binding to both Sod2 and... [to full text] / Infekcijos, toksinų ar fizinių veiksnių pažeistos kepenys gali gana greitai atstatyti prarastą audinio masę. Mitozė vyksta tik labai nedidelėje suaugusio organizmo kepenų ląstelių dalyje. Tačiau sumažėjus kepenų masei hepatocitai ima sparčiai proliferuoti. Kepenų gebėjimą regeneruoti lemia sudėtinga augimo veiksnių, citokinų ir kitų ląstelės veiklą reguliuojančių junginių sąveika. Šiame darbe buvo tiriami genų raiškos pokyčiai žiurkės kepenų ląstelėse pradiniame kepenų regeneracijos tarpsnyje. Genų raiškai nustatyti buvo panaudotos DNR mikrogardelės. Buvo nustatyti 309 genai, kurių raiška patikimai pakinta per pirmąsias 6 valandas po dalinės hepatektomijos operacijos. Nustatytieji 309 genai buvo suskirstyti į šešias grupes pagal laikinius raiškos pokyčius. PAINT programos pagalba buvo nustatyti 22 transkripcijos veiksniai, galimai lemiantys laikinius genų raiškos pokyčius po dalinės hepatektomijos operacijos. Devynių transkripcijos veiksnių (NF-κB, GATA-1, HNF-1, C/EBP-α ir C/EBP-β, STAT-3, PAX-6, AP-2α ) aktyvumo pokyčiai buvo įvertinti eksperimentiškai. Nustatyta, kad aktyvių NF-κB, HNF-1 ir C/EBP-β kiekis hepatocitų branduoliuose staigiai padidėja po dalinės hepatektomijos operacijos. Priešingai, aktyvios C/EBP-α formos kiekis sumažėja. Chromatino imunoprecipitacijos (ChIP) metodu buvo tiriamas NF-κB jungimasis prie Sod2, Mt1a ir Cebpb promotorių sričių praėjus 1 valandai po hepatektomijos. Regeneruojančių kepenų mėginiuose rasta daugiau NF-κB prisijungusio prie Sod2... [toliau žr. visą tekstą]

Infekcijos, toksinų ar fizinių veiksnių pažeistos kepenys gali gana greitai atstatyti prarastą audinio masę. Mitozė vyksta tik labai nedidelėje suaugusio organizmo kepenų ląstelių dalyje. Tačiau sumažėjus kepenų masei hepatocitai ima sparčiai proliferuoti. Kepenų gebėjimą regeneruoti lemia sudėtinga augimo veiksnių, citokinų ir kitų ląstelės veiklą reguliuojančių junginių sąveika. Šiame darbe buvo tiriami genų raiškos pokyčiai žiurkės kepenų ląstelėse pradiniame kepenų regeneracijos tarpsnyje. Genų raiškai nustatyti buvo panaudotos DNR mikrogardelės. Buvo nustatyti 309 genai, kurių raiška patikimai pakinta per pirmąsias 6 valandas po dalinės hepatektomijos operacijos. Nustatytieji 309 genai buvo suskirstyti į šešias grupes pagal laikinius raiškos pokyčius. PAINT programos pagalba buvo nustatyti 22 transkripcijos veiksniai, galimai lemiantys laikinius genų raiškos pokyčius po dalinės hepatektomijos operacijos. Devynių transkripcijos veiksnių (NF-κB, GATA-1, HNF-1, C/EBP-α ir C/EBP-β, STAT-3, PAX-6, AP-2α ) aktyvumo pokyčiai buvo įvertinti eksperimentiškai. Nustatyta, kad aktyvių NF-κB, HNF-1 ir C/EBP-β kiekis hepatocitų branduoliuose staigiai padidėja po dalinės hepatektomijos operacijos. Priešingai, aktyvios C/EBP-α formos kiekis sumažėja. Chromatino imunoprecipitacijos (ChIP) metodu buvo tiriamas NF-κB jungimasis prie Sod2, Mt1a ir Cebpb promotorių sričių praėjus 1 valandai po hepatektomijos. Regeneruojančių kepenų mėginiuose rasta daugiau NF-κB prisijungusio prie Sod2... [toliau žr. visą tekstą] / Liver possesses the capacity to restore its tissue mass and attain optimal volume in response to physical, infectious and toxic injury. The extraordinary ability of liver to regenerate is the effect of cross-talk between growth factors, cytokines, matrix components and many other factors. Adult liver normally has a very low level of hepatocyte cell division. However, most hepatocytes will rapidly proliferate in response to liver mass reduction. In this study the differences in gene expression in rat liver at 1, 2, 4 and 6 hours after the partial hepatectomy were analyzed using cDNA microarrays. These time points correspond to quiescent liver and early G1 phase in this system. The experiments showed that 309 genes had significantly altered expression for at least one of the analyzed time-points. Differentially expressed genes were clustered according to their temporal expression profiles. PAINT analysis identified several TF binding sites (~20) enriched in specific individual expression patterns. We have obtained time series data on the activity of nine transcription factors (NF-κB, HNF-1, CREB, C/EBP-α, C/EBP-β, AP-2α, PAX-6, GATA-1, STAT-3) that were implicated in our analysis. An early transient activation of NF-κB, HNF-1 and C/EBP-β was observed. By contrast, C/EBP-α rapidly declined. Chromatin immunoprecipitation (ChIP) assay was performed to examine the binding of NF-κB to the promoter regions of Sod2, Mt1a and Cebpb. We see increased NF-κB binding to both Sod2 and... [to full text]

Biržai - tai vienas iš unikalesnių Lietuvos miestelių su XVa. menančia pilimi. Biržų senamiestis - respublikinės reikšmės urbanistikos paminklas neturi konkretaus statuso, aiškių struktūrinių ribų - jos keičiamos nemotyvuojant jokiais tyrimais ir neaišku, kokiais kriterijais vadovaujamasi projektuojant šioje miesto dalyje. Pervertinama Biržų miesto istoriškai susiklosčiusi struktūra - centrinė miesto dalis bei jame esantis senamiestis. Nustatomos urbanistinių vertybių teritorijų aiškios struktūrinės ribos (senamiestis, miesto centras, buferinės zonos)bei saugomų teritorijų ribos(urbanistikos paveldas, archeologijos paveldas, urbanistinis draustinis) remiantis istoriniais šaltiniais, teritorijos užstatymo rodikliais, atskirų morfologinių elementų sluoksnių tyrimais. Sudaromi kiekvienai teritorijai atitinkami planavimo veiklos reglamentai ir pasiūlomi nauji miesto erdvių, jų struktūros ir kompozicijos tobulinimo principai. / Biržai - is one of the unique towns of Lithuania with a castle of XV century. Biržai old town is an urban monument of national importance which does not have the exact status and clear structural limits. They are replaced without any researches and it is unclear what the criteria are for the design of this part of the city. Towns historical developed structure is overestimated - the central part of the town and the Old Town. On the basis of historical sources, the indicators of the site built, research of morphological individual layers elements, clear structural limits of the values of urban areas (Old Town, the city center, the buffer zone), and protected areas (urban heritage, archaeological heritage, the urban reserve) are determined.. The relevant planning and activity regulations are offered for each area and the new urban spaces as well as improvement principles for their structure and composition.

Magistro darbe tiriama in vitro sąlygų įtaka lenkinio maumedžio regeneracijai ir genetinė įvairovė. Darbo objektas – Lenkiniai maumedžiai (Larix polonica Racib.) iš Degsnės sėklinės maumedžių palantacijos ir europinis maumedis (Larix decidua Mill.) iš Girionių parko. Darbo tikslas – Nustatyti sąlygas maumedžio palikuonių regeneracijai gemalų kultūroje ir įvertinti genetinę įvairovę ankstyvose vystymosi stadijose. Darbo metodai – Regeneravusių mikroūglių įvertinimas, DNR nustatymas. Darbo rezultatai: Atlikus maumedžių regeneracijos tyrimus in vitro nustatyta: sterilinimo procedūrą papildžius aseptiku “ACE” pavyko ženkliai padidinti sterilių eksplantų skaičių. Po sterilinimo dauginamąją medžiagą savaitę palaikius tamsoje 3◦C temperatūroje ir tik po to pasodinus į sterilią terpę sulauktas didesnis sudygusių gemalų skaičius. Terpės pH limituojantis eksplantų vystymąsi veiksnys. Citokininas N–izopentenilaminopurinas (2–iP) WPM terpėje tinkamiausias lenkinio maumedžio kultivavimui audinių kultūroje. Oligonukleotidiniai pradmenys A 03, R370 03, R370 04, R370 10 informatyvūs maumedžių polimorfizmo tyrimams, o oligonukleotidinis pradmuo R170 01 neinformatyvus. / Master thesis in vitro conditions on polish larch regeneration and genetic diversity. Object of study – Polish larch (Larix polonica Racib) from Degsnės larch seed plantation and European larch (Larix decidua Mill.) from the park Girionys. Goal of study – Establish conditions for the regeneration of larch seed embryo culture and assessment of genetic diversity in the early stages of development. Methods of study – Regenerate shoot evaluation, DNA identification. Results of study: After larch regeneration studies in vitro set: steriling procedure for adding an antiseptic “Ace” was able to significantly increase the number of aseptic explants. After a week sterile propagating material in the dark brew 3◦C, and only then seated in a sterile environment attracted larger number of germ sprouted. PH factor limit explants development. Cytokinin 2-iP in WPM medium appropriate polish larch cultivation in tissue culture. Oligonucleotidic primers A 03, R370 03 R370 04 R370 10 informative for larch polymorphism analysis, and oligonucleotidic primer R170 01 noninterpretable.

Acceleration of the regeneration process is necessary for severe full-thickness skin injuries, such as burns, trauma or chronic ulcers. The aim of this dissertation was to investigate the influence of bone marrow-derived stem cells on skin regeneration using full-thickness wound model in BALB/c mouse. Lin¯ cells were isolated and identified. Regenerative properties of purified cells were evaluated in vitro. Wound healing after Lin¯ cells transplantation was examined histologically and cytokine gene expression was determined by quantitative RT-PCR. The results revealed that Lin¯ population is heterogeneous and contains distinct undifferentiated cell types. In vitro experiments showed that skin tissue extracellular matrix components enhance proliferation and migration of Lin¯ cells. Histologic analysis indicated that inhibition of inflammation, re-epithelization, formation of skin appendages and extracellular collagen, were most effective after cell transplantation with type I collagen. Quantitative analysis revealed that transplanted Lin¯ cells decrease expression of proinflammatory cytokine TNF-α and increase anti-inflammatory IL-10 expression. Also, gene expression of growth factors TGF-β and VEGF, which enhance regeneration, was improved in different healing phases. The results obtained provide additional knowledge for possible therapeutic application of stem/progenitor cells in difficult-to-heal wounds. / Odos žaizdų regeneracijos skatinimas yra aktualus pažeidus didelį paviršiaus plotą bei giliuosius audinio sluoksnius. Šio darbo tikslas buvo ištirti kaulų čiulpų Lin¯ ląstelių įtaką odos regeneracijai in vivo, taikant BALB/c linijos pelių visų odos sluoksnių pažeidimo modelį. Darbo metu buvo išskirtos bei identifikuotos Lin¯ ląstelės. Jų regeneracinės savybės buvo įvertintos in vitro. Buvo atlikta histologinė gyjančio audinio analizė bei nustatyti citokinų genų raiškos pokyčiai. Rezultatai parodė, kad Lin¯ ląstelių populiacija yra heterogeniška, sudaryta iš nediferencijuotų ląstelių. Nustatyta, kad odos tarpląstelinės medžiagos komponentai skatina Lin¯ ląstelių proliferaciją ir migraciją in vitro. Histologinė analizė parodė, kad po ląstelių transplantacijos I tipo kolageno gelyje anksčiausiai prasideda uždegimo slopinimas, greičiausiai baigiamas reepitelizacijos procesas, atsinaujinusioje dermoje susiformuoja tvarkingai išsidėsčiusios pagalbinės odos struktūros bei natyviam audiniui būdingas tarpląstelinės medžiagos kolagenas. Atlikus kiekybinę analizę nustatyta, kad po Lin¯ ląstelių transplantacijos sumažėja uždegiminio citokino TNF-α raiška bei padidėja priešuždegiminio IL-10 raiška. Skirtingose gijimo stadijose padidėja augimo veiksnių, skatinančių audinio regeneraciją, TGF-β ir VEGF genų raiška. Gauti rezultatai papildo žinias, reikalingas vystyti metodus, skirtus sutrikusio gijimo žaizdų regeneracijos skatinimui.

<p><strong>Apstrakt je obrađen tehnologijama za optičko prepoznavanje teksta (OCR).</strong></p><p>U ovom radu izvr&scaron;ena su ispitivanja deaktivacije katalizatora za hidrodesulfurizaciju (HDS), uz simulaciju starenja u laboratorijskim uslovima i paralelna ispitivanja katalizatora iz realnog industrijskog postrojenja. &Scaron;irok interval uslova u laboratorijskoj simulaciji (temperatura, vreme tretmana, oksidacione i inertne atmosfere) pružio je osnov za ocenu uticaja različitih parametara na brzinu starenja katalizatora i definisanje kritičnih uslova, posebno pri regeneraciji katalizatora. Ispitivanja dva tipa HDS katalizatora, NiO-MoO₃/y-Al₂O₃ i CoO- MoO₃/y-Al₂O₃ i binarnih modelnih sistema NiO/ Al₂O₃, uz primenu komplementamih metoda za ispitivanje stukture i teksture čvrstih poroznih materijala, omogućila su uvid u mehanizme starenja u ovim složenim katalitičkim sistemima. Utvrđeno je da je oksidaciona atmosfera, posebno vodena para, kritičan faktor u kinetici stukturnih i teksturalnih promena u katalitičkom sistemu. Segregacija aktivne faze, interakcija sa nosačem, sinterovanje i gubitak aktivne faze iz sistema simultani su procesi koji dovode do trajne deaktivacije katalizatora. Visina radne temperature i moguća lokalna pregrevanja u sloju katalizatora, podstaknuta promenama difuzionih karakteristika kataličkog zrna, ključni su za destrukciju aktivne faze katalizatora, uz segregaciju prekursora oksidne faze molibdena, čiji je uticaj izrazit u fazi regeneracije. Intermedijarno prisustvo tečne faze oksida molidena, koja obliva povr&scaron;inu nosača, uslovljavajući intenzivno sinterovanje i ubrzanu interakciju izmedju ostalih faza u sistemu, predstavlja osnovni mehanizam u starenju katalizatora za HDS.</p> / <p><strong>Abstract was processed by technology for Optical character recognition (OCR).</strong></p><p>Deactivation studies of hydrodesulphurization catalysts were performed, based on both aging simulation in laboratory conditions and investigation of catalysts from an industrial HDS plant. Broad interval of conditions applied in laboratory simulation (temperature, treatment duration, oxidation and inert atmospheres) was the basis for evaluating the effect of different parameters on catalyst aging kinetics and defining critical conditions, with emphasis on regeneration procedure. The investigations of two catalyst types, NiO-MoO3/y-Al2O3 and C0O-MoO3/y-Al2O3, and NiO/Al2O3 binary model systems, using complementary methods for structural and textural investigations of porous solid systems, enabled the insight in aging mechanisms of these complex catalytic systems. The oxidation atmosphere, especially water vapor, is critical for the rate of structural and textural changes in the catalysts. Segregation in active phase, interaction with the support, sintering and loss of active component from the catalyst are the simultaneous processes bringing about the irreversible deactivation of the catalyst. The temperature gradient in working conditions and possible formation of hot spots in catalyst reactor bed, affected also by changes of diffusion characteristics of catalyst grain, are crucial factors for segregation of molybdenum oxide precursor, which effect is pronounced during regeneration. The mechanism of HDS catalyst aging is based on intermediary presence of moIybdenum oxide liquid phase on the support surface, facilitating intensive sintering and interactions of other phases of catalytic system.</p>

<p>U grliću materice se histolo&scaron;ki razlikuju dva regiona: ektocerviks (vaginalna porcija) i endocervikalni deo. Osnovna histolo&scaron;ka razlika između ovih delova se ogleda u epitelu koji oblaže sluznicu. Histolo&scaron;ke osobenosti endocervikalnog dela grlića materice u dostupnoj literaturi nisu detaljno proučene i postoje mnoga neodgovorena pitanja u pogledu op&scaron;tih kvantitativnih morfolo&scaron;kih karakteristika, kao i u pogledu dobno zavisnih promena ovih parametara. Takođe, podaci u vezi odeljka i tipa ćelijske populacije odgovorne za regeneracija epitela u endocerviksu su u dostupnoj literaturi heterogeni i nisu jasno precizirani. U ovoj studiji su morfometrijskim metodama (linearnim i stereolo&scaron;kim merenjem) analizirani histolo&scaron;ki preparati grlića materice obojeni standarnim hematoksilin /eozin bojenjem i imunohistohemijskim metodama (Ki-67, p63 i CK17) s ciljem da se odrede prosečne i referentne vrednosti op&scaron;tih histolo&scaron;kih parametara i ćelijske populacije odgovorne za regeneraciju epitela endocervikalnog dela grlića materice. Analiziran je broj endocervikalnih žlezda po santimetru dužine endocerviksa, dubina endocervikalnih žlezda, visina endocervikalnog epitela, volumenske gustine strome, žlezda, lumena žlezda i epitela, kao i volumenske gustine proliferativnih ćelija (p63+/CK17+ u odnosu na p63-/CK17-) u endocervikalnom epitelu. Obrađeno je ukupno 140 isečaka grlića materice, koji su podeljeni u dve grupe: grupa bez patolo&scaron;kih promena i grupa sa odabranim benignim procesima u endocerviksu. Isečci bez patolo&scaron;kih promena su podeljeni na osnovu godina starosti pacijentkinja u 5 podgrupa kako bi se utvrdilo da li postoje dobno zavisne razlike u vrednostima navedenih parametara. Na osnovu rezultata ovog istraživanja referentna vrednost broja endocervikalnih žlezda po santimetru dužine je 13 - 29 žl/cm, dubine endocervikalnih žlezda je 1,3 - 4 mm a visine epitelnih ćelija endocerviksa je 24 - 46 &mu;m. Kod žena starosti preko 60 godina broj bazalnih ćelija endocervikalnog epitela opada u odnosu na mlađe pacijentkinje. Kod perimenopauzalnih žena, starosti od 40 do 49 godina, je nađena najveća prosečna vrednost dubine endocervikalnih žlezda, prosečne visine epitela endocerviksa, kao i najveći ukupni proliferativni indeks u endocervikalnom epitelu. U svim ispitivanim grupama, analizom volumenskih gustina regeneratornih ćelija endocervikalne sluznice (Ki-67 pozitivnih ćelija) u odnosu na druge imunohistomijske karakteristike (p63 i CK17 pozitivnost), rezultati dobijeni u ovoj disertaciji ukazuju na činjenicu da u endocervikalnom delu grlića materice postoje dva izvora regeneratornih ćelija.</p> / <p>In histologic terms, there are two different regions in the cervix: ectocervix (vaginal portion) and endocervical part. The main histologic difference between these two parts is reflected in the epithelium that coats the mucous. Histologic irregularities of the endocervical part of the cervix have not been studied in details in the available literature and there are many unanswered questions relating to general quantitative morphological features, as well as regarding age-dependent changes of such parameters. In addition, data from the available literature relating to the section and type of cell population responsible for epithelium regeneration in endocervix is heterogenous and not sufficiently precise. In this study, morphometric methods were used (by linear and stereologic measuring) to conduct histologic analysis of cervical preparations stained by standard hematoxylin/eosin stains, and immunohistochemical methods (Ki-67, p63 and CK17) with a goal to determine the average and reference values of general histologic parameters and cell populations responsible for regeneration of the epithelium of the endocervical part of cervix. The number of endocervical glands per centimetre of endocervix lenght, the depth of endocervical glands, the hight of endocervical epithelium, volumetric densities of stroma, glands, glands&#39; lumen and epithelium, as well the volumetric densities of proliferative cells (p63+/CK17+ in relation to p63-/CK17-) in endocervical epithelium were analysed. A total of 140 cervical cuttings was processed, and they were divided into two groups: a group without pathologic changes and a group with chosen benign processes in the endocervix. Cuttings with no pathologic changes were divided into 5 subgroups on the basis of patients&#39; age in order to determine if there are any age-dependent differences in the values of the mentioned parameters. On the basis of the results of this research, the reference value for the number of endocervical glands per centimetre of lenght is 13 - 29 gl/cm, for the depth of endocervical glands is 1.3 - 4 mm and for the hight of endocervical epithelium cells is 24 - 46 &mu;m. With women older than 60, the number of basal cells of endocervical epithelium drops compared to younger patients. The biggest average value of the depth of endocervical glands, average hight of endocervical epithelium, as well as the biggest total proliferative index in the endocervical epithelium were found with women in perimenopause, age between 40 and 49. In all examined groups, by analysing the volumetric densities of regenerative cells of the endocervical mucus (Ki-67 positive cells) in relation to other immunohistochemical features (p63 and CK17 positivity), the results obtained in this dissertation indicate that there are two sources of regerative cells in the endocervical part of the cervix.</p>