Biržai - tai vienas iš unikalesnių Lietuvos miestelių su XVa. menančia pilimi. Biržų senamiestis - respublikinės reikšmės urbanistikos paminklas neturi konkretaus statuso, aiškių struktūrinių ribų - jos keičiamos nemotyvuojant jokiais tyrimais ir neaišku, kokiais kriterijais vadovaujamasi projektuojant šioje miesto dalyje. Pervertinama Biržų miesto istoriškai susiklosčiusi struktūra - centrinė miesto dalis bei jame esantis senamiestis. Nustatomos urbanistinių vertybių teritorijų aiškios struktūrinės ribos (senamiestis, miesto centras, buferinės zonos)bei saugomų teritorijų ribos(urbanistikos paveldas, archeologijos paveldas, urbanistinis draustinis) remiantis istoriniais šaltiniais, teritorijos užstatymo rodikliais, atskirų morfologinių elementų sluoksnių tyrimais. Sudaromi kiekvienai teritorijai atitinkami planavimo veiklos reglamentai ir pasiūlomi nauji miesto erdvių, jų struktūros ir kompozicijos tobulinimo principai. / Biržai - is one of the unique towns of Lithuania with a castle of XV century. Biržai old town is an urban monument of national importance which does not have the exact status and clear structural limits. They are replaced without any researches and it is unclear what the criteria are for the design of this part of the city. Towns historical developed structure is overestimated - the central part of the town and the Old Town. On the basis of historical sources, the indicators of the site built, research of morphological individual layers elements, clear structural limits of the values of urban areas (Old Town, the city center, the buffer zone), and protected areas (urban heritage, archaeological heritage, the urban reserve) are determined.. The relevant planning and activity regulations are offered for each area and the new urban spaces as well as improvement principles for their structure and composition.

Diplominio darbo tikslas – atlikti Biržų ploto dirvožemių geocheminį rajonavimą pagal geologinius-geomorfologinius požymius, nustatyti jų geocheminio lauko skirtumus, įvertinti gamtinių veiksnių apspręstus cheminių elementų kaupimo skirtumus. Išvados 1. Biržų ploto dirvožemio ir grunto geocheminiam rajonavimui optimalu naudoti du kriterijus: a) technogeninės apkrovos laipsnį; b) litogenetinę-geomorfologinę dirvodarinių uolienų priklausomybę. Pagal technogeninės apkrovos laipsnį ploto teritorija suskirstyta į gamtinę (foninę) ir dvi urbanizuotas zonas: Pasvalio ir Biržų. Pagal litogenetinę-geomorfologinę priklausomybę gamtinėje zonoje išskirti 7 geocheminiai rajonai: Vaškų, Lauksodžio ir Žeimelio moreninių lygumų, Nemunėlio Radviliškio moreninės limnoglacialinės lygumos, Linkuvos moreninio kalvagūbrio, Pasvalio limnoglacialinės lygumos, Saločių limnoglacialinės lygumos, Pumpėnų moreninės lygumos, Likėnų, Satkūnų, Antašavos moreninių lygumų. 2. Svarbiausi faktoriai, sąlygojantys cheminių elementų akumuliaciją, yra litogeninis ir karbonatinis. Pirmasis susijęs su molio frakcijos dirvožemyje procentiniu kiekiu, antrasis – su karbonatų ir sunkiųjų mineralų santykiu aleurito frakcijoje. Su litogeniniu faktoriumi asocijuojasi tokie technogeniniai elementai kaip Cr, Ni, Co, Zn, mažiau – Cu, Sn (sorbuojami ant molio mineralų. Su karbonatiniu faktoriumi asocijuojasi Pb, Cu, Co, Zn (sudaro patvarius junginius ir nusėda šarminėje aplinkoje). 3. Pagal teigiamas arba neigiamas faktorių... [toliau žr. visą tekstą] / Objectives: to perform Biržai region soil geochemical regionalism in accordance with geological-geophormalogical evidence, to establish geochemical field differences, evaluate resistance to polution technogenous chemical elements. Goals: 1. Summarize experience gained in previously accomplished geochemical regionalism in Lithuania. 2. Familiarize with geochemical mapping of Biržai region . 3. To explore geological (quaternary), geomorphologic and anthropocentric pollution conditions in Biržai region, according to this distinguish appropriate areas of soil and establish their geochemical field differences, by employing mathematical-statistical methods to verify extrication validity. 4. Applying factoring analysis Compose informative factors factoring significance maps – both for natural soil and city priming. 5. Determine different soil regions resistance to technogenic pollution by technogenous elements (Pb, Zn, Ag, Sn, Cu, Cr etc.), which represent their accumulation or immunity. Findings: 1. Two criteria were applied to Biržai area soil and priming geochemical regionalism: a) technogenic load rate; b) lithogenetical-geomorphological dependence of dirvodarinių rocks In Accordance to technogenic load rate area is divided into natural and two urbanized zones: Pasvalys and Biržai. By lithogenetical-geomorphological subordination in natural zone, 7 regions were identified: Vaškai, Lauksodis and Žeimelis morainic plains, Nemunėlis Radviliškis morainic limnoglacial plains, Linkuva... [to full text]

Šiame tyrime atsigręžiama į komunikacijos istoriją, nagrinėjant šią istorinę problemą socialinių struktūrų ir socialinių institucijų kontekste. Chronologinė darbo pretenzija liečia XVI - XVII amžių laikotarpį, regioninė - Radvilų Biržų kunigaikštystę (toliau – BK), sociostruktūrinė – tos kunigaikštystės visuomenę. Darbo tema – XVI - XVII a. Radvilų Biržų kunigaikštystės visuomenė, temos problema – šios visuomenės struktūra ir ją palaikanti socialinė komunikacija. Siekta išsiaiškinti kokių ryšių saistoma buvo minėta lokalinė visuomenė, kaip tie ryšiai susidarydavo, kaip BK atveju reiškėsi bendrieji visai LDK būdingi socialiniai ryšiai, o kaip veikė saviti, tik šiai valdai būdingi kontaktai, kokius socialinius darinius be luominių kūrė tie kontaktai. Mėginta nustatyti, kiek galėjo siekti ir siekė BK gyventojų ryšių horizontai Biržų valdos, LDK ir tarptautiniu lygmeniu. Tyrimu siekta išsiaiškinti kaip veikė to meto visuomenės ryšių traukos centrai (dvaras, bažnyčia, pilis, miestas ir kt.). Pagrindinės probleminės tyrime naudojamos sąvokos yra komunikacija ir lokalinė visuomenė. Pasirinktas tirti 1589-1655 m. laikotarpis žymi nuoseklią Biržų miesto ir visos valdos raidą nuo įsitvirtinimo iki smukimo pradžios. Tai dinamiškiausias Biržų pilies egzistencijos laikotarpis. Darbo tikslas - BK visuomenės komunikacijos, vykusios betarpiško institucinio ir socialinio bendravimo erdvėje, analizė. Remiantis išlikusiais šaltiniais siekta rekonstruoti BK visuomenės struktūrą ir ją... [toliau žr. visą tekstą] / The paper looks back at the history of communication analysing this historical issue in the context of social structures and social institutions. In terms of chronological limits, the research attempts to date back to the period of the 16th-17th centuries; in respect of regional borders, it encompasses the Duchy of Biržai (hereinafter referred to as the “DB”), whereas in terms of socio-structural aspects, the study attempts to analyse the society of the Duchy. The subject of the thesis is the society of the Duchy of Biržai in the reign of the Radvilas during the 16th-17th centuries; the issue under analysis is the structure of this society and the social communication maintaining it. It is attempted to identify the types of contacts binding the afore-mentioned local society, the origins of those links, the manner of manifestation of the social contacts within the DB community, which were common to the entire Grand Duchy of Lithuania (hereinafter referred to as the “GDL”), and the specific contacts inherent to this domain only as well as the social formations created by these contacts apart from those determined by the estate-based society. The paper seeks to identify how far-reaching could have been and actually were the horizons of the contacts of the DB residents at the level of Biržai domain, the level of the GDL and the international level. The research of the contacts maintained should be useful in answering the question of how the centres of public communication (estate... [to full text]

The master student’s work analyzes water quality of the river Tatula above and below the tributary Juodupė saturated with municipal wastewater of Biržai town. Study object. The river Tatula is a 66.2-km long right tributary of the Mūša. The river Tatula belongs to the river Lielupė basin located in northern part of Lithuania. The Tatula is flowing via cultivated karst region. Objective of work: to determine the changes in water quality of the river Tatula within the period of 1994-2004, when old wastewater treatment facilities were functioning in Biržai town and the new facilities started working in 2003. Study methodology. The study is based on the data of water quality measurements conducted by the United Research Center of the Ministry of Environment as well as additional data collected by the author in 2003-2004 in the river Tatula above the Juodupė inflow (distance from the outlet 18.8 km; basin area 191.4 km2) and below the tributary (distance from the outlet 17.5 km, basin area 283 km2). To estimate the changes in water quality during the study period, 26 parameters indicating water quality were analyzed; the changes in concentrations of nitrogen and phosphorus were considered as topical issues. Water quality was estimated on the basis of river water classification. Water samples were analyzed in the laboratory of wastewater treatment facilities of Biržai town. Study results. As the study results have shown, according to all water quality parameters the stretch of... [to full text]