Kaunas sea contains more than 500 mln. m3 of Nemunas water. The Kaunas' sea Regional park was established at 1992. The purpose - to retain ecosystem, landscape, and inheritance of culture. Water molluscs - invertebrate organisms. They are very important in such ecosystem. Outspread of water molluscs is interconnected with climatic and edafical factors and is not influenced by such factors as competition.

Gražutės regioninis parkas yra šiaurrytinėje Lietuvos dalyje – Zarasų ir Ignalinos savivaldybių teritorijose. Regioninio parko plotas pagal patikslintas (naudojant skaitmenines technologijas) ribas yra 29 471 ha. Šio darbo tikslas - ištirti Gražutės regioninio parko savaiminės dendrofloros botaninę įvairovę, sudaryti rūšių sistematinį spektrą, pateikti jų chorologinį įvertinimą, išsiaiškinti vyraujančius medynus ir įvertinti jų būklę, aprašyti retąsias rūšis bei gamtos paminklais paskelbtus medžius, apžvelgti kertines miško buveines ir Natura 2000 teritorijas, genetinius ir sėklinius draustinius, etaloninius medynus, supažindinti su pažintiniais takais. Tyrimų metu nustatyta, kad Gražutės regioniniame parke auga 70 savaiminių sumedėjusių augalų rūšių iš 94, žinomų Lietuvoje (Navasaitis ir kt., 2003), o tai sudaro 74 procentus visų Lietuvoje augančių savaiminės dendrofloros rūšių. Iš jų yra 4 pušūnų ( Pinophyta) skyriaus augalų rūšys, priklausančios 4 gentims ir 3 šeimoms (6 proc. nuo visų parke augančių savaiminių rūšių), kitos – magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus augalų rūšys, priklausančios 36 gentims ir 20 šeimų. Atlikus parko savaiminių sumedėjusių augalų rūšių chorologinio spektro analizę, nustatyta, kad zoniniu požiūriu vyrauja boreotemperatinės rūšys (31), regioniniu – europinės rūšys (24), okeaniniu – euriokeaninės rūšys (28). Biogeocenotiniu požiūriu miškai skirstomi į 4 miško tipų kompleksus, iš kurių šilai GRP užima 8841,3 ha (55,0%) medynų ploto, girios... [toliau žr. visą tekstą] / Gražutė Regional Park is located in the northeast of Lithuania in the territories of Zarasai and Ignalina municipalities. The area of the regional park according to the revised borders (calculated using digital technologies) makes 29 471 ha. The aim of this thesis is to examine the botanical diversity of spontaneous dendroflora of Gražutė Regional Park, design the systematic spectrum of the species, present their chorologic evaluation, identify the prevailing woods and assess their condition, describe the rare species and trees that have been declared as the monuments of nature, make an overview of foundation forest seats and Natura 2000 territories, genetic and seminal reserves, standard woods, introduce to cognitive walkways. The research allowed finding out that Gražutė Regional Park hosts 70 species of spontaneous woody plants out of 94 known in Lithuania (Navasaitis and others, 2003) what makes 74 percent of all the species of spontaneous dendroflora growing in Lithuania. Out of them, there are 4 species of Pinophyta division belonging to 4 genuses and 3 families (6 percent of all the spontaneous species growing in the park), among others there are species of Magnoliophyta division belonging to 36 genuses and 20 families. After the chorologic spectrum analysis of the species of spontaneous woody plants growing in the park has been carried out, it has been found out in the areal terms that boreotemperate species are prevailing (31), in regional terms – European... [to full text]

Tourism has become an essential attribute of modern society that has an effect on the world and its citizens. On the other hand, tourism can also be blamed for an increase in environmental and social stress. Hence the need for a more sustainable tourism industry was advocated; thus the birth of alternative forms of tourism such as urban ecotourism, responsible tourism and community-based tourism. Urban ecotourism has been identified as a method of sustainable tourism that is expected to subsidise to both conservation and development in urban areas. This requires input and cooperation from various stakeholders. One of the most important stakeholders in this process is the local community. Thus, when there is collaboration with host communities in urban ecotourism projects, these projects convert to become community development. These projects such as urban parks are vital assets within the local community as they assist in addressing a broader range of environmental and societal issues. However, these instrumental resources are often ignored, resulting in a loss of potential benefits.

Parce que la préservation et la valorisation des héritages culturels et l’aménagement du territoire font partie de leurs missions, les Parcs naturels régionaux sont des acteurs du patrimoine depuis leur création à la fin des années 1960. Le territoire du Pilat, labellisé parmi les premiers, en 1974, représente un terrain pertinent pour poser la question de la prise en compte de cet enjeu au sein du projet de territoire. En outre, un PNR doit faire face à la nécessité que les habitants s’approprient le territoire, ce dernier étant une production collective.Au regard des différentes chartes du Syndicat mixte, ce travail se propose ainsi de décortiquer la construction progressive d’une politique patrimoniale et d’identifier les évolutions du rapport entretenu entre le Parc naturel régional et les associations locales, acteurs au cœur des processus de patrimonialisation et d’appropriation de l’espace avec un double objectif : à la fois historique et géographique.Cette étude envisage, premièrement, de présenter les acteurs en présence : le Syndicat mixte du PNR du Pilat et le tissu associatif pilatois. La démonstration s’articule ensuite autour des quatre projets successifs du territoire.La méthodologie employée s’appuie sur l’analyse d’archives écrites et orales, des observations de terrain, notamment grâce au dispositif de Convention Industrielle de Formation de Recherche (CIFRE) et la réalisation d’une enquête sociologique.Nos résultats montrent que, à chaque temporalité, correspond une thématique plus particulièrement prise en compte dans le projet de territoire. La politique patrimoniale s’est construite en saisissant des opportunités. L’association locale de patrimoine, relais en direction des habitants, représente l’acteur local privilégié pour participer à la mise en œuvre de ces politiques. Ceci fait directement écho à la volonté actuelle du PNR de faire participer les habitants du Pilat. / Because the preservation and promotion of cultural heritage and territory Development are part of their missions, the Regional Parks are heritage stakeholders since their inception in the late 1960s. The Pilat territory, labeled among the first in 1974, represents a relevant field to ask for the inclusion of this key issue within the territory project. In addition, a regional park is facing the need that residents appropriate the territory, the latter being a collective output.Under the Syndicat mixte various charters, this work proposes thus to dissect the heritage policy progressive construction and identify changes in the maintained ratio between the Regional Park and local associations, actors at the heart of the heritage process and space appropriation with a dual purpose : both historical and geographical.This study intends, first, to introduce the involved stakeholder: the regional park of Pilat and its community. Then, the demonstration is hinging on the four successive projects of the territory.The methodology is based on written and oral archives’ analysis, field observations, especially thanks to the Search Convention Industrial Training (CIFRE) device and the sociological survey realization.

Magistro darbe tiriama Verkių regioninio parko miškų ir vandenų tinkamumas rekreacijai. Darbo objektas – Verkių regioninis parkas Darbo tikslas – įvertinti Verkių regioninio parko rekreacinius išteklius ir jų naudojimą, ir parengti siūlymus rekreacijos plėtrai. Darbo metodika – Lankomumas tirtas atrankiniu momentiniu metodu, esant giedram ir apsiniaukusiam orui įprastinėmis dienomis ir savaitgaliais prie Balsio, Didžiojo Gulbino ežerų. Anketinė apklausa apima 160 respondentų. Miškų tinkamumas poilsiui vertintas pagal E. Riepšo (1990) metodiką. Miškai vertinti atsižvelgiant į tinkamumo poilsiui kriterijus tokius kaip medyno rūšinė sudėtis, amžius, augavietė, skalsumas. Buvo tirta 24 kvartalai ir jų sklypai, patenkantys į rekreacinės zonos miškus. Darbo rezultatai – Rekreacinei zonai priskirta visai netinkamų ir mažai tinkamų baltalksnynų, drebulynų. Poilsiavimo vietos pasirinkimui miške svarbus yra vandens telkinių, tinkamų maudytis, artumas. Labiausiai lankomos 50-100 metrų atstumu nuo jų esančios poilsiavietės ir maudyklės. / This study is analyzing park niches and water suitability for recreation at Verkiai Regional Park. The Object – Verkiai Regional Park. The Goal - To evaluate use of recreational resources of Verkiai Regional Park and to propose suggestions for further development of recreation. Research methods – Attendance was examined by using selective instantaneous method, given during the weekdays and weekends, both fine and overcast days next to Balsys, Didysis Gulbinas lakes. 160 respondents participated in poll. Suitability of forests was estimated according to E. Riepšas methods (Riepšas, 1990). Forests were rated depending on several parameters, such as forest composition, habitat, density. 24 forest sections and their sites that overlapped recreational forest zones were examined. Results – Some inapplicable forests such as aspen-wood or whiter alder-wood were classified as recreational forest zone. Distance from water sources that are suitable for swimming matters a lot, while selecting places of recreation in forest. Most attended resorts and swimming places ranged between 50 – 100 meters.

Magistrinio darbo objektas – Krekenavos regioninis parkas. Šio darbo tikslas – išnagrinėti Krekenavos regioninio parko dabartinę situaciją, siūlomus pokyčius ir tolimesnes parko perspektyvas. Taip pat tiriama, su kokiomis problemomis susiduria parko teritorijoje gyvenantys žmonės, pateikiami pasiūlymai, kaip gerinti jų gyvenimo ir veiklos sąlygas. Darbe taip pat aptariami Krekenavos regioninio parko gamtinės aplinkos ypatumai, saugomi gamtos ir kultūros paveldo objektai, analizuojamos parko funkcinės zonos ir numatomi jų pokyčiai. Tyrimams naudoti šie metodai: monografinis, analitinis, palyginimo, statistinis bei grafinio vaizdavimo. Taip pat naudotasi žemės reformos žemėtvarkos projektais bei kartografine medžiaga. Krekenavos regioninis parkas buvo įkurtas 1992 metais. Jo tikslas -- išsaugoti Nevėžio vidurupio paslėnio kraštovaizdį, jo gamtinę ekosistemą bei kultūros paveldo vertybes, jas tvarkyti ir racionaliai naudoti. (Lietuvos...,1992). Patvirtintas regioninio parko plotas – 11 968 ha. Parko teritorijoje įsikūrę apie 4 tūkst. gyventojų. Krekenavos regioninis parkas priklauso 1992 metais Lietuvoje pradėtai kurti saugomų teritorijų sistemai. Saugomos teritorijos – tai sausumos ir (ar) vandens plotai nustatytomis aiškiomis ribomis, turintys pripažintą mokslinę, ekologinę, kultūrinę ir kitokią vertę, ir kuriems teisės aktais nustatytas specialus apsaugos ir naudojimo režimas (tvarka). (Lietuvos..., 2001). Atrodytų, valstybės sprendimą kurti saugomas teritorijas –... [toliau žr. visą tekstą] / The subject of master thesis is Krekenava Regional Park. The aim of the thesis is to analyse the current situation of Krekenava Regional Park, suggestions for changes and future perspectives of the park. The problems of people residing in the territory of the park are also examined and the suggestions for improving the quality of their life and activities are presented. The paper discusses the peculiarities of natural environment of Krekenava Regional Park, natural and cultural heritage protected and analyses the functional zones of the park and the expected changes. The research methods: monographic, analytical, comparison, statistical and graphical. Land use projects of land reform and cartographic material were also used. Krekenava Regional Park was established in 1992. Its aim is to protect the landscape of the Middle Nevezis valley, its natural ecosystem and valuable cultural heritage, take care of it and exploit it rationally (Lietuvos...,1992). The official area of the regional park is 11 968 ha. There are approximately four thousand inhabitants in its territory. Krekenava Regional Park is part of the Lithuanian system of protected territories that was initiated in 1992. Protected territories are the areas of land and/or water with precisely determined borders of acknowledged scientific, ecological, cultural or any other value and require special protection and usage procedures according to legislation (Lietuvos..., 2001). It seems that the decision of the State... [to full text]

Gražutės regioninis parkas įkurtas siekiant išsaugoti ežeringą ir miškingą Šventosios upės auštupio kraštovaizdį, jo gamtos ir kultūros paveldo vertybes. Gamtos vertybes sudaro 15 draustinių ir gausūs pavieniai objektai: 15 gemorfaloginių, 12 hidrologinių-hidrografinių ir 85 botaniniai-zoologiniai. Kultūros paveldo vertybes sudaro 42 archeologiniai, 21 architektūros, 59 memorialiniai, 26 dailės ir 5 etnografiniai objektai (viso157).Taigi, Gražutės regioniniame parke saugomas gausus paveldas, kuris būdingas visam Rytų Lietuvos regionui. / The park was established on purpose to protect laky and sylvan landscape of the Upper Sventoji and the nugget of its natural and cultural legacy. Protected nature objects combine 15 reservations and numerous unique monuments including 15 geomorphologic, 12 hydrological-hydrographical and 85 botanical-zoological objects. Cultural monument under protection include 42 archeological, 21 architectural, 59 memorial, 26 art and 5 ethnographical objects (total :157).The data leads to the conclusion that the Grazutes national park protects the abundance of nature and cultural inheritance which is typical to all the region of East Lithuania.

1959 m. užtvenkus Nemuną ir pastačius hidroelektrinę, susidarė didžiausias dirbtinis vandens telkinys Lietuvoje – Kauno marios, kurios greitai tapo pagrindine Kauno ir aplinkinių vietų gyventojų trumpalaikio poilsio vieta. Siekiant racionaliai tvarkyti ir organizuoti esamą ir būsimą poilsio ir turizmo mastą, viena pirmųjų šioje srityje 1973 m. Lietuvos statybos ir architektūros mokslinio tyrimo institute buvo paruošta kompleksinė Kauno marių poilsio zonos planavimo schema. 1992 m. įkurto Kauno marių regioninio parko viena iš paskirčių – sudaryti sąlygas plėtoti rekreacinę veiklą, pažintinį turizmą bei poilsiavimą tam tikrose vietose. Kauno marių pakrantėse vyrauja bendrosios rekreacijos formos: savaitgalio iškylavimas, stovyklavimas be nakvynės, maudymasis, pasivaikščiojimas. Kitos populiarios rekreacijos formos – pažintinė rekreacija ir ekskursijos. Kauno mariose palankios sąlygos įvairioms vandens rekreacijos formoms. Baigiamajame darbe išanalizuoti Kauno marių regioninio parko rekreaciniai ištekliai. Taip pat trumpai apžvelgiami Arlaviškių kadagyno, Rumšiškių miško, Vaišvydavos apylinkių bei Kamšos miško gamtotvarkos planai. Parko aplinkosauginė reikšmė yra išsaugoti gamtinės ekosistemos stabilumą, biotos komponentus, savitą augaliją ir gyvūniją, svarbias vandens paukščių perėjimo ir poilsio migracijų metu vietas. Gamtos apsaugos sprendiniai įvertinami, regioninio parko teritorijos dalims parengtais gamtotvarkos planais. / The essential accent of Kauno marios regional park is Kauno marios (6350 ha), established in 1959 by damming up the river Nemunas. Kauno marios regional park was established in 1992 with the purpose to protect the unique lower landscape of Kauno marios, it nature ecosystem, cultural heritage and to manage such values in the right way. The purpose of this regional park: to protect the unique landscape complex of Kauno marios, the greatest rock exposures and flooded outfalls of the river Nemunas; to protect the unique architectural complex of Pažaislis monastery, the Palemonas mound and the museum of Lithuanian mode of life; to keep the stability of Kauno marios nature ecosystem, to protect the biotope's components, especially the valuable Gastilioniai forest; to restore damaged natural, cultural complexes and objects, to reinforce the slopes of Kaunas lagoon. This landscape reserve protects the distinct space of Kauno marios with high valley slopes of the river Nemunas, great rock exposures in Rumšiskes forest and forests characteristic for sites with such slopes (Vaisvydava and Rumsiskes forest edges). The park is very rich in vegetation and fauna, there are especially rare mammals in Lithuania – grand dormice. In the forests near 100 of bird species are nesting. Here you can find many bird species which are included into Lithuanian Kauno marios – the biggest water body (reservoir) in Lithuania by man and the most popular recreation zone of Kaunas city. The present article... [to full text]

Magistro darbe tiriamas Kauno marių regioninio parko medynų tinkamumas rekreacijai. Darbo objektas. Kauno marių regioninio parko medynai. Darbo tikslas. Pagrįsti Kauno marių regioninio parko medynų tinkamumą rekreacijai. Darbo metodika. Medynų tinkamumas rekreacijai įvertintas 102 kvartaluose, pagal E. Riepšo (1990) metodiką. Medynų tinkamumo rekreacijai tyrimas atliktas 2743,10 ha plote, duomenų analizei naudojantis ArcGIS programine įranga bei Microsoft Office programų paketu. Rekreacinių miško savybių vertinimas atliktas 57 sklypuose naudojantis E. Riepšo (1990) metodiką. Miško rekreacinė digresija nustatyta pagal E. Riepšo (1990) vertinimo metodiką. Pakrančių ir atabradų tinkamumas rekreacijai atliktas pagal E. Riepšo (1999) vertinimo skales. Darbo rezultatai. Kauno marių regioniniame parke vyrauja vidutiniškai tinkami rekreacijai medynai (866 ha, 32 %, kurių tinkamumo rekreacijai balas 41 – 60), ir mažai tinkami rekreacijai medynai (879,1 ha, 32 %, kurių balas 21 – 40). Mažiausiai yra labai tinkamų (159,8 ha, 5 %, kurių tinkamumo rekreacijai balas 81 – 100), ir tinkamų (150 ha, 6 %, kurių balas 61 – 80) poilsiui medynų. Nustatyta, kad tolstant nuo Kauno marių pakrančių iki 300 metrų atstumu, medynų tinkančių rekreacijai daugėja, o mažai tinkamų ir netinkamų rekreacijai medynų mažėja. Kauno marių regioninio parko pakrančių medynuose geriausiai įvertintos miško estetinės savybės, žemiausiu balu įvertintas miško atsparumas rekreacijai. Nustatyta, kad daugumos tirtų... [toliau žr. visą tekstą] / Master thesis examined the Kauno marios regional park stands suitability for recreation. The object. Kauno marios regional park stands. Objective. Reasonable Kauno marios regional park stands adequacy of recreation. Work practices. Stands for recreational fitness evaluated 102 block, according to E. Riepšo (1990) methodology. Stands for recreation suitability conducted 2743.10 hectares, using ArcGIS software and the Microsoft Office suite spreadsheet. Recreational forest character assessment carried out using 57 plots E. Riepšo (1990) methodology. Forest recreation load found under E. Riepšo (1990) valuation methodology. Coastal and shallow recreation undertaken in relevance E. Riepšo (1999) scales. Results. Kauno marios park dominated the regional average of stands suitable for recreation (866 ha, 32% of recreational fitness score 41-60) and is not suitable for recreation of stands (879.1 hectares, 32%, with a score 21-40). At least, is appropriate (159.8 ha, 5% of recreational fitness score 81-100), and adequate (150 ha, 6%, with a score from 61 to 80) stands for rest. It was found that the distance from Kauno marios coast and 300 meters, stands suitability for recreation is increasing, but few suitable and unsuitable for recreation plantation decline. Kauno marios regional park coastal forest stands are best assessed in aesthetic qualities, the lowest score assessed forest recreation resistance. It was found that the majority of the investigated stands of coastal... [to full text]

Aplinkos apsaugos problema aktuali ne tik mūsų šalyje, bet ir visame pasaulyje. Norint išsaugoti unikalius gamtos ir kultūros paveldo objektus steigiamos saugomos teritorijos. Tačiau norint jas išsaugoti reikia ir visuomenės sąmoningumo. Todėl mokyklose į Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrąsias programas integruojamos bendrųjų kompetencijų programos, kuriomis siekiama išugdyti visapusišką asmenybę. Saugomos teritorijos turi vykdyti edukacines programas, šviesti visuomenę, o labiausiai bendradarbiauti su formaliojo ir neformaliojo ugdymo institucijomis. Tyrimo objektas: Edukacinė ir rekreacinė veikla Žagarės regioniniame parke. Tyrimo tikslas – Atskleisti teorines ir praktines edukacinės ir rekreacinės veiklos Žagarės reginiame parke galimybes. Tyrimo metodai: Dokumentų analizė, literatūros šaltinių analizė, interviu, anketinė apklausa, kokybinė tyrimo rezultatų analizė, kiekybinė tyrimo rezultatų analizė, aprašomoji statistika. Tyrimo imtis ir organizavimas – Tyrimas buvo atliktas trimis etapais. Pirmas etapas: interviu metodu apklaustas Žagarės regioninio parko direkcijos darbuotojas. Antrasis - anketine apklausa apklausti 119 Žagarės gimnazijos mokinių, o trečiojo tyrimo etapo metu interviu metodu buvo apklausta Žagarės gimnazijos mokytoja. Atlikus visus tris tyrimo etapus paaiškėjo, kad Žagarės regioninio parko edukaciniai ir rekreaciniai ištekliai puikiai tinka leisti laisvalaikį ir mokytis. Nors teorinės edukacinės ir rekreacinės veiklos galimybės yra labai... [toliau žr. visą tekstą] / The problem of environmental protection is important not only countrywide but worldwide too. Protected territories are being set in order to preserve unique objects of nature and culture. But public awareness is needed too, in order to save those. So generic competence programs are being integrated into primary and compulsory education framework programs in order to help form versatile personalities. Protected areas are there to pursue educational programs, educate society and mostly important to cooperate with formal and informal educational institutions. Research object: Educational and recreational activities in Žagarė Regional Park. Goal of research – Detecting theoretical and practical opportunities of educational and recreational activities in Žagarė Regional Park. Methods of research: document analysis, analysis of literature, interviews, questionnaire survey, qualitative and quantitative analysis of survey results, descriptive statistics. Research undertake and organisation: Survey was done in three stages. First stage: interviewing a member of Žagarė Regional Park Direction. Second stage: questionnaire survey on 119 pupils of Žagarė Gymnasium. Third stage: a teacher of Žagarė Gymnasium was interviewed. Having completed all the research stages I learned that educational and recreational resources of Žagarė Regional Park are well suitable for leisure and learning. Theoretical opportunities for educational and recreational activities being prosperous, teachers still... [to full text]