Kiekvienas vandens telkinys daugiau ar mažiau veikia savo aplinką. Viena iš tokio poveikio formų yra poveikis mikroklimatui, atsirandantis dėl garavimo metu iš vandens. Visoms bendrijoms yra būdingi reiškiniai, suderinti su natūraliai pasikartojančiais procesais. Kiekvienai rūšiai būdingas nuoseklus augimo ir žydėjimo periodas, kurį daugiausia derina ir reguliuoja pagrindiniai aplinkos klimatiniai gradientai. Darbo objektas – Tyrimui pasirinktas objektas – Karkliškės tvenkinys esantis Akademijos miestelyje. Darbo tikslas – Nustatyti vandens telkinio pakrantės temperatūros variacija dirvožemio paviršiuje įvairaus nuolydžio ir orientacijos šlaituose. Darbo metodai. Buvo pasirinkti ir išmatuoti du tvenkinio šlaitai šiaurinis ir pietinis. Šiaurinis šlaitas buvo pasirinktas 25, o pietinis 37 laipsnių nuolydžio. Kiekviename variante buvo atliekami matavimai šešiose vietose. Matavimai buvo vykdomi nuo balandžio mėnesio 12 dienos iki spalio mėnesio 28 dienos, kas 10 dienų. Visi matavimai atlikti 10 valandą ryte. Iš viso atlikta 21 matavimas. Darbo rezultatai – Kontrastas tarp pietinio ir šiaurinio šlaito augalijos rodo, kad Šiauriniame šlaite, kuris yra šaltesnis ir drėgnesnis. Todėl nestebina ir atitinkami temperatūros bei drėgmės skirtumai. Bet jeigu padarę pjūvį nuo vieno šlaito iki kito, tirtume ir toliau pastebėtume labiau nuoseklų, o ne pertraukiamą mikroklimato ir augmenijos gradientą. Daugelis žolinių augalų formuoja žiedynus, žydi arba dera vėlai pavasarį. Tačiau... [toliau žr. visą tekstą] / Each water reservoir more or less influences its surroundings. One of the forms of influence is an effect on microclimate that occurs owing to evaporation. All communities have typical phenomena consentaneous with natural repetitive processes. Every species has characteristic successive periods of vegetation and bloom that are harmonized and adjusted by basic climatic gradients. Subject of research-The Karkliškės pond in Akademija small town has been chosen for the experiment. Aim of research-The purpose of the work is to establish the influence of temperature variation on flora in differently inclined and orientated slopes of a water reservoir. Eethodology-Two pond slopes – northern and southern – have been chosen and measured. The northern slope has incline of 250 and the southern one of 370. The measurements have been fulfilled in six places of each variant. The measurements were carried out from the 12th of April to the 28th of October every 10 days. All measurements were fulfilled at 10 am, altogether 21 measurements. Results of research-The contrast of flora between the southern and the northern slope shows that it is situated out of continuity due to position and orientation. Appropriate differences in temperature and humidity are observed too. However, if we made a section of both slopes we would observe more successive gradient of microclimate and flora. On northern slope, which is cold and wet, most grass form truss, blossom and crop in late spring. On dry and... [to full text]

Magistro darbe tiriamas Kauno marių regioninio parko medynų tinkamumas rekreacijai. Darbo objektas. Kauno marių regioninio parko medynai. Darbo tikslas. Pagrįsti Kauno marių regioninio parko medynų tinkamumą rekreacijai. Darbo metodika. Medynų tinkamumas rekreacijai įvertintas 102 kvartaluose, pagal E. Riepšo (1990) metodiką. Medynų tinkamumo rekreacijai tyrimas atliktas 2743,10 ha plote, duomenų analizei naudojantis ArcGIS programine įranga bei Microsoft Office programų paketu. Rekreacinių miško savybių vertinimas atliktas 57 sklypuose naudojantis E. Riepšo (1990) metodiką. Miško rekreacinė digresija nustatyta pagal E. Riepšo (1990) vertinimo metodiką. Pakrančių ir atabradų tinkamumas rekreacijai atliktas pagal E. Riepšo (1999) vertinimo skales. Darbo rezultatai. Kauno marių regioniniame parke vyrauja vidutiniškai tinkami rekreacijai medynai (866 ha, 32 %, kurių tinkamumo rekreacijai balas 41 – 60), ir mažai tinkami rekreacijai medynai (879,1 ha, 32 %, kurių balas 21 – 40). Mažiausiai yra labai tinkamų (159,8 ha, 5 %, kurių tinkamumo rekreacijai balas 81 – 100), ir tinkamų (150 ha, 6 %, kurių balas 61 – 80) poilsiui medynų. Nustatyta, kad tolstant nuo Kauno marių pakrančių iki 300 metrų atstumu, medynų tinkančių rekreacijai daugėja, o mažai tinkamų ir netinkamų rekreacijai medynų mažėja. Kauno marių regioninio parko pakrančių medynuose geriausiai įvertintos miško estetinės savybės, žemiausiu balu įvertintas miško atsparumas rekreacijai. Nustatyta, kad daugumos tirtų... [toliau žr. visą tekstą] / Master thesis examined the Kauno marios regional park stands suitability for recreation. The object. Kauno marios regional park stands. Objective. Reasonable Kauno marios regional park stands adequacy of recreation. Work practices. Stands for recreational fitness evaluated 102 block, according to E. Riepšo (1990) methodology. Stands for recreation suitability conducted 2743.10 hectares, using ArcGIS software and the Microsoft Office suite spreadsheet. Recreational forest character assessment carried out using 57 plots E. Riepšo (1990) methodology. Forest recreation load found under E. Riepšo (1990) valuation methodology. Coastal and shallow recreation undertaken in relevance E. Riepšo (1999) scales. Results. Kauno marios park dominated the regional average of stands suitable for recreation (866 ha, 32% of recreational fitness score 41-60) and is not suitable for recreation of stands (879.1 hectares, 32%, with a score 21-40). At least, is appropriate (159.8 ha, 5% of recreational fitness score 81-100), and adequate (150 ha, 6%, with a score from 61 to 80) stands for rest. It was found that the distance from Kauno marios coast and 300 meters, stands suitability for recreation is increasing, but few suitable and unsuitable for recreation plantation decline. Kauno marios regional park coastal forest stands are best assessed in aesthetic qualities, the lowest score assessed forest recreation resistance. It was found that the majority of the investigated stands of coastal... [to full text]

Šiame darbe aptariama šiaurės vakarų Lietuvoje, Plungės rajono savivaldybėje, esančio Babrungo upės baseino reguliuotose upėse vykstantys natūralizacijos procesai. Reguliuotose Babrungo ir Dirnupio upės pakrantės šlaituose ir apsaugos juostose aptikta 871 vienetai sumedėjusios augalijos. Tyrimais nustatyta, kad augalija dažniausiai ir tankiausiai auga šlaito viduriniojoje dalyje. Dirnupio upės tyrinėtame 1,8 km ruože sumedėjusios augalijos plotis kairiajame šlaite Lap = 2,11 ± 0,14 m, dešiniajame šlaite Lap = 1,71 ± 0,23 m. Babrungo upės tyrinėtame 2,2 km ruože apskaičiuotas kairiajame šlaite Lap = 1,86 ± 0,44 m, o dešiniajame šlaite Lap = 1,47 ± 0,27 m. Atlikus dispersinę analizę galima teigti, kad apaugusių sumedėjusia augalija šlaitų pločių vidurkiai, esant 95 % patikimumui, esminiai nesiskiria. Babrungo ir Dirnupio upės ruožų pakrančių apsaugos juostų pločiai miškuose ir pievose atitinka, o ariamoje žemėje neatitinka aplinkosauginių reikalavimų. Ariamose žemėse visi matuoti upės pakrantės apsaugos juostos pločiai buvo ≤5,0 m. / This article is about naturalization processes that take place in the regulated rivers of Babrungas river-basin in the northwestern Lithuania, Plungė district municipality. There are 871 units of woody vegetation in the riverside slopes and protective zones of the regulated Babrungas and Dirnupis rivers. Researchers have shown that usually the vegetation is the densest in the middle part of the slope. The width of woody vegetation on the left slope of 1.8 km strip of the Dirnupis river Lap = 2.11 ± 0.14 m, on the right slope Lap = 1.71 ± 0.23 m. On the left slope of 2.2 km strip of the Babrungas river Lap = 1.86 ± 0.44 m, and on the right slope Lap = 1.47 ± 0.27 m. The dispersive analysis allows to claim that given 95% of reliability, width averages of woody vegetation on the slopes do not differ. The widths of protective coast zones of Babrungas and Dirnupis rivers are the same in the woods and meadows, but in arable land they do not meet the environmental requirements. All widths of protective coast zones of arable land were ≥ 5.0 m.

Magistro baigiamajame darbe išanalizuoti trys ES ir Viduržemio jūros pakrantės Artimųjų Rytų regiono šalių bendradarbiavimo etapai, remiantis politinėmis teorijomis nurodytos neefektyvų bendradarbiavimą įtakojusios priežastys ir pateikti siūlymai kaip ateityje užtikrinti efektyvų bendradarbiavimą. Pirmoje dalyje analizuojamos dvi politinės teorijos – patobulinto autoritarizmo ir realizmo –, kurios šiame darbe naudojamos kaip teorinė prieiga neefektyvaus bendradarbiavimo tarp ES ir Viduržemio jūros pakrantės Artimųjų Rytų šalių priežastims tirti ir paaiškinti. Antroje dalyje atskirai nagrinėjami ES ir Viduržemio jūros pakrantės Artimųjų Rytų regiono šalių trys bendradarbiavimo etapai: 1) Nuo 1995 m. iki 2004 m. Barselonos procesas; 2) nuo 2004 m. iki 2008 m. Europos kaimynystės politika; ir 3) nuo 2008 m. Viduržemio jūros regiono valstybių sąjunga. Šioje dalyje kritiškai vertinama ES bendradarbiavimo politika, išskiriami teigiami ir neigiami aspektai bei nurodomos neefektyvaus bendradarbiavimo priežastys. / Master’s work analyses three stages of co-operation between the European Union and the Mediterranean countries of the Middle East, indicates reasons for ineffective cooperation by using political theories and presents suggestions for achieving effective cooperation in the future. Political theories of authoritarian upgrading and realism that are used as theoretical framework for indicating and explaining reasons for ineffective cooperation between the European Union and the Mediterranean countries of the Middle East are presented in the first part of this work. Three stages of cooperation between the European Union and the Mediterranean countries of the Middle East: 1) From 1995 until 2004 the Barselona Process; 2) from 2004 until 2008 European Neighborhood Policy; 3) from 2008 Union for the Mediterranean are presented in the second part of this work. Critical view of the EU policies as well as its positive and negative aspects, and reasons for ineffective cooperation are also presented in this part.

Marine scientific research has not lost any of its significance for the world of today and might become even more important for the future as the knowledge in this area will be crucial for management decisions in most areas of human life. Lithuania being the coastal state should be strongly motivated to create favourable conditions for carrying out MSR. The provisions of Part XIII, 1982 UNCLOS, set out specific rights and obligations for coastal and researching States and provide guidelines on how these rights and obligations should be implemented through negotiated access by foreign research vessels into the maritime zones under coastal State sovereign rights and jurisdiction. However, there is no evidence of successful UNCLOS implementation into national law of the Republic of Lithuania. The MSR regime remains nominal for lack of practical implementation. Though the UNCLOS is considered to represent the predominant international MSR regime, there are still provisions requiring a liberal interpretation, which could be enabled both by States enacting appropriate formulations and procedures in their national legislation and by commissions and international organizations developing guidelines and standardized procedures. The study has been structured in three parts which are further outlined in chapters representing the most relevant issues of the topic under discussion. Part 1 explores the historical development of marine science regulation indicating the origin and... [to full text]