The subject matter of this research is content, features, role and prospects of soft security in the context of Eastern Dimension of European Neighbourhood Policy by identifying and analysing soft security as a component of the European Union initiated joint project management in the area of Eastern Dimension of European Neighbourhood Policy covering Armenia, Azerbaijan, Belarus, Georgia, Moldova and Ukraine, as well as Russian Federation. The objective of this research is to define ability of soft security component to effectively facilitate the process of security governance leading to increasing level of regional security and stability. / Šios disertacijos tyrimo objektas – minkštasis saugumas Europos kaimynystės politikos Rytų dimensijos kontekste, identifikuojant ir analizuojant minkštąjį saugumą kaip Europos Sąjungos inicijuojamų bendrų projektų ES Kaimynystės politikos Rytų dimensijos erdvėje, apimančioje Armėniją, Azerbaidžaną, Baltarusiją, Gruziją, Moldovą ir Ukrainą, o taip pat ir Rusijos Federaciją,valdymo komponentą. Siekiama, analizuojant minkštąjį saugumo komponentą, atskeisti jo gebėjimą skatinti, įgalinti ir lengvinti regiono saugumo ir stabilumo efektyvaus valdymo procesą.

Šiame magistro darbe nagrinėjama ES įgyvendinamos Europos kaimynystės politikos rezultatai Moldovoje ir Ukrainoje. ES įtaka ir poveikis vertinamas, remiantis europeizacijos teorijos konstruojamais mechanizmais. Išvados apie ES įtaką ir poveikį Moldovos ir Ukrainos viešajai politikai daromos, pasitelkiant nuodugnią trijų atvejų studiją: ES reikalavimų, prieš įvedant naujus prekybos režimus, įgyvendinimas, susitarimai dėl supaprastinto vizų režimo ir readmisijos bei ES vadovaujama Moldovos-Ukrainos sienos monitoringo misija. Magistriniame darbe europeizacijos teorija pritaikoma ES santykių su trečiosiomis šalimis analizei, pateikiama ES kompetencijų raida su prekybos režimu, sienų apsauga ir migracija susijusiais klausimais bei viso to pasekmės Europos kaimynystės politikos įgyvendimui. Galiausiai, pagal konkrečių viešosios politikos sričių reformų įgyvendinimo eigą Moldovoje ir Ukrainoje vertinamos ES galimybės turėti įtakos ar daryti poveikį Europos kaimynystės politikos programoje dalyvaujančioms valstybėms. / Three cases where EU has different competences and which are the most developed in EU relations with Moldova and Ukraine are analysed here. They include current trade regimes with EU (Autonomous trade preferences in case of Moldova and negotiations on free trade area in case of Ukraine), European Union Border Assistance mission to Moldova and Ukraine (EUBAM) and visa facilitation and readmission agreements. Master’s work argues that deeper cooperation between EU and ENP countries began only after these policies were more harmonized inside the EU and show how EU transfered it‘s experience in these fields to Moldova and Ukraine. The independent variable is EU policy harmonization level while the dependent variable is the transfer of EU recommendations and their implementation in Moldova and Ukraine. The hypothesis is that at the macro level degree of transferring EU recommendations to Moldova and Ukraine depends on concrete policies harmonization level inside the EU. It means that more intense transfer can be expected in policies where EU has exceptional competence and results might be not so good where decision is made by EU member states governments. To conclude, widened understanding of europeanisation theory allows usage of this theory in EU relations with non members. However, it is important to have in mind that the horizontal mechanism used by the EU is not of the same degree of integration in the case of ENP and to EU member states. Such position creates the situation... [to full text]

Viduržemio jūros regionas ilgą laiką nebuvo aktualus nei Lietuvai, nei kitoms Vidurio ir Rytų Europos šalims. Globalizacijos akivaizdoje ES plėtojant vis glaudesnius ryšius su tarptautinėmis organizacijomis (JT, NATO, ET, PPO) ir kaimyniniais regionais, strateginio Viduržemio jūros regiono vaidmuo tapo ypač aktualus. Barselonos konferencijoje 1995 m. lapkričio 27–28 d. iškelta ES ir Viduržemio regiono bendradarbiavimo iniciatyva nepasiekė užsibrėžtų tikslų, todėl 2004 m. pradėta Europos kaimynystės politika buvo svarbus žingsnis atvėręs naujo regioninio bendradarbiavimo etapą. Viduržemio jūros regiono šalys nuo pat EKP pradžios intensyviai siekė ir siekia įsitraukti į EKP ir pasinaudoti integracijos pranašumais, ES savo ruožtu regioninio bendradarbiavimo atžvilgiu pradėjo taikyti ne tik tradicines diplomatijos ir prekybos priemonės, bet ir naujas iniciatyvas. Viena jų, nagrinėjama šiame magistro darbe – bendradarbiavimas švietimo ir aukštojo mokslo srityje. Darbo tikslas – atskleisti ES ir Viduržiemio jūros regiono bendradarbiavimą bei išanalizuoti, ES vykdomos politikos įtaką Viduržemio jūros regiono švietimui ir EKP vykdomų į aukštąjį mokslą nukreiptų programų ir projektų efektyvumą. Atliekant šį tyrimą naudojami šaltinių ir literatūros analizės, lyginimo ir pusiau struktūrinio interviu tyrimo metodai. Pirmoje dalyje nagrinėjama ES ir Viduržemio jūros regiono šalių bendradarbiavimo raida, išskiriant ir analizuojant Barselonos konferencijos vaidmenį ir įtaką tarpregioniniam... [toliau žr. visą tekstą] / The Mediterranean region has not been very interesting for a long time not only for Lithuania, but also for others Middle and East Europe countries. In the era of globalization, while EU is constantly building new connections with international organizations (UN, NATO, EC, WTO) and local neighboring regions, the role of strategic Mediterranean has recently became a very important topic. At a conference in Barcelona on November 27 – 28, 1995 a new revival between the Mediterranean and the EU was attempted. However, the desired results were not reached. As a result of this failure in 2004 a new European neighborhood policy was started. This step was very important since it opened a new stage of regional collaborations. All Mediterranean countries have always tried and are still trying to get into EKP and to use integration advantages. At the same time, the EU started to apply not only traditional political diplomacy and international marketing actions, but also began to build new initiatives. One of those new initiatives -- “Collaboration in education and higher education” -- is the subject of the analysis of this masters degree. The main point of this work is to reveal the collaboration between the EU and the Mediterranean region, as well as to analyze the influence of the EU on the Mediterranean region’s education and explore the efficiency of the programs and projects related to higher education. For this research we used literature analysis, halfway structure interviews... [to full text]

Magistro baigiamajame darbe išanalizuoti trys ES ir Viduržemio jūros pakrantės Artimųjų Rytų regiono šalių bendradarbiavimo etapai, remiantis politinėmis teorijomis nurodytos neefektyvų bendradarbiavimą įtakojusios priežastys ir pateikti siūlymai kaip ateityje užtikrinti efektyvų bendradarbiavimą. Pirmoje dalyje analizuojamos dvi politinės teorijos – patobulinto autoritarizmo ir realizmo –, kurios šiame darbe naudojamos kaip teorinė prieiga neefektyvaus bendradarbiavimo tarp ES ir Viduržemio jūros pakrantės Artimųjų Rytų šalių priežastims tirti ir paaiškinti. Antroje dalyje atskirai nagrinėjami ES ir Viduržemio jūros pakrantės Artimųjų Rytų regiono šalių trys bendradarbiavimo etapai: 1) Nuo 1995 m. iki 2004 m. Barselonos procesas; 2) nuo 2004 m. iki 2008 m. Europos kaimynystės politika; ir 3) nuo 2008 m. Viduržemio jūros regiono valstybių sąjunga. Šioje dalyje kritiškai vertinama ES bendradarbiavimo politika, išskiriami teigiami ir neigiami aspektai bei nurodomos neefektyvaus bendradarbiavimo priežastys. / Master’s work analyses three stages of co-operation between the European Union and the Mediterranean countries of the Middle East, indicates reasons for ineffective cooperation by using political theories and presents suggestions for achieving effective cooperation in the future. Political theories of authoritarian upgrading and realism that are used as theoretical framework for indicating and explaining reasons for ineffective cooperation between the European Union and the Mediterranean countries of the Middle East are presented in the first part of this work. Three stages of cooperation between the European Union and the Mediterranean countries of the Middle East: 1) From 1995 until 2004 the Barselona Process; 2) from 2004 until 2008 European Neighborhood Policy; 3) from 2008 Union for the Mediterranean are presented in the second part of this work. Critical view of the EU policies as well as its positive and negative aspects, and reasons for ineffective cooperation are also presented in this part.