Dabartinio Verkių regioninio parko teritorijoje iki mūsų tyrimų per 1936 – 1964 metus buvo registruotos 17 amarų rūšys. VU Zoologijos katedros kolekcijoje buvo rasti 48 amarų mėginiai surinkti R. Rakausko Verkių regioniniame parke ir artimose apylinkėse 1989 – 2006 metais. 18 amarų mėginių buvo apibūdinti tik iki genties: Anuraphis sp. ─ 2, Aphis sp. ─ 10, Brachycaudus sp. ─ 3, Cryptomyzus sp. ─ 2, Macrosiphum sp. ─ 1. Apibūdintos 14 amarų rūšys priklausančios 1 pošeimiui Aphidinae ir 5 gentims: Aphis (7 rūšys), Brachycaudus (4 rūšys), Dysaphis (1 rūšis), Hyalopterus (1 rūšis), Rhopalosiphum (1 rūšis). Amarų mėginiai buvo renkami Verkių regioniniame parke 2010.06.30 – 2010.09.16. Buvo surinkta 98 amarų mėginių nuo 84 augalų rūšių ir padaryta 170 pastovių mikroskopinių preparatų. Apibūdintos 45 amarų rūšys, priklausančios Aphididae šeimos 6 pošeimiams: Anoeciinae (1 rūšis), Aphidinae (37 rūšys iš 11 genčių), Chaitophorinae (2 rūšys iš 2 genčių), Lachnidae (1 rūšis), Myzocallidinae (2 rūšys iš 2 genčių), Thelaxinae (2 rūšys iš 2 genčių). Viso buvo rasta 19 amarų genčių atstovų. Anoecia genties buvo rasta 1 rūšis, Acyrthosiphon – 1, Amphorophora – 1, Aphis – 16, Brachycaudus – 6, Cavariella – 1, Hyalopterus – 1, Hyperomyzus – 1, Macrosiphoniella – 2, Macrosiphum – 3, Myzus – 1, Uroleucon – 3, Chaitophorus – 2, Periphyllus – 1, Lachnus – 1, Betulaphis – 1, Callipterinella – 1, Glyphina – 1, Thelaxes – 1. 8 amarų mėginiai apibūdintos iki genties... [toliau žr. visą tekstą] / 17 aphid species were registered in Verkiai Regional Park before our research in 1936 – 1964 years. In Vilnius University Department of Zoology collection were collected 48 aphid samples from Verkiai Regional Park and it surroundings by R. Rakauskas in 1989 – 2006 years. 18 aphid samples were described to genus: Anuraphis sp. ─ 2, Aphis sp. ─ 10, Brachycaudus sp. ─ 3, Cryptomyzus sp. ─ 2, Macrosiphum sp. ─ 1. 14 aphid species were described and belonging to 1 subfamily Aphidinae and 5 genus: Aphis (7 species), Brachycaudus (4 species), Dysaphis (1 species), Hyalopterus (1 species), Rhopalosiphum (1 species). Aphids in Verkiai Regional Park were collected 2010.06.30 – 2010.09.16. During the research were collected 45 aphid samples from 84 plant species and 170 microscope slides were made. Aphids were sampled in Verkiai Regional Park. After this study were described 45 aphid species belonging to family Aphididae, 6 subfamily – Anoeciinae (1 species), Aphidinae (37 species and 11 genus), Chaitophorinae (2 species and 2 genus), Lachnidae (1 species), Myzocallidinae (2 species and 2 genus), Thelaxinae (2 species and 2 genus). At all were 19 genus: Anoecia – 1 species., Acyrthosiphon – 1 species., Amphorophora – 1 species, Aphis – 16 species, Brachycaudus – 6, Cavariella – 1 species., Hyalopterus – 1 species., Hyperomyzus – 1 species., Macrosiphoniella –2 species., Macrosiphum –3 species, Myzus – 1 species., Uroleucon –3 species., Chaitophorus –2... [to full text]

SANTRAUKA Pastaraisiais metais Lietuvoje stebėtos naujos mūsų faunai žirgelių rūšys: Orthetrum brunneum, Aeschna affinis. Šių rūšių aptikimas Lietuvoje dar kartą patvirtina faktą, kad per pastaruosius 10- 15 metų vyksta pietinių ir pietrytinių rūšių plitimas į šiaurę. Taip pat buvo stebėtos šiaurės Eurazijos stenotopinės rūšys: Aeschna crenata ir Coenagrion johannsoni.. 2007 metų LR Raudonosios knygos redakcijoje įrašyta 13 Lietuvoje gyvenančių žirgelių rūšių. Tai sudaro 1/5 Lietuvos žirgelių faunos. Žirgeliai yra puikūs aplinkos kokybės sąlygų vandens buveinėse indikatoriai. Rūšys nyksta dėl prastėjančių sąlygų buveinėse bei dėl pačių buveinių nykimo, todėl ir jų apsauga galima tik kartu su biotopų, kuriuose jie gyvena, apsauga. Žirgelių tyrimai vykdyti 2005- 2006 metais Labanoro regioninio parko buveinėse: upėse (Žeimenoje, Lakajoje, Peršokšnoje), eutrofiniuose ežeruose (M. Siauryje, D. Siauryje, Ilgyje, Peršokšnuose) bei distrofiniuose Girutiškio rezervato ežerėliuose (Petrežeryje, Akutėje, Verpstinyje, Bežuvyje). Apibendrinus duomenis nustatytos 43 žirgelių rūšys. Palyginus visas upes pagal lervų ir išnarų kompleksus nustatyta, kad Lakajos ir Peršokšnos upės rūšių kompleksais artimiausios. Tai lėmė abiejų upių substrato tipų panašumas. Pagal suaugėlių rūšių kompleksus nustatyta, kad rūšių kompleksais artimiausios Žeimenos ir Lakajos upės. Pagal žirgelių lervų ir išnarų kompleksus lyginant aštuonis ežerus nustatyta, kad Ilgio bei D. Siaurio ežerai panašiausi savo rūšių... [toliau žr. visą tekstą] / SUMMARY DISTRIBUTION OF DRAGONFLIES IN HABITATS OF SOUTHEASTERN PART OF LABANORAS REGIONAL PARK During the last 10- 15 years population numbers and frequency of records of southern and southeastern species have significantly increased in central Europe, and a northward range expantion of some of these species has also been noticed. Stenotopic species Aeschna crenata, Coenagrion johannsoni was observed in Lithuania. In the edition of Lithuanian Red Book in 2007 there are 13 species of dragonflies. Dragonflies are good indicators for the environmental quality in water habitats. Species dissapear because conditions in the habitats make worse or the habitats dissapear. Protection of dragonflies species is posibble just with protection of habitats. The investigation of dragonflies were carried out in Labanoras Regional Park in 2005- 2006. Some different habitats were selected: rivers (Žeimena, Lakaja, Peršokšna), eutrofic lakes (M. Siaurys, D.Siaurys, Ilgis, Peršokšnai), dystrophic lakes (Petrežeris, Akutė, Verpstinis, Bežuvis). The 43 species of dragonflies were registered in investigated areas. Lakaja river larvae and exuvia species complex is similar to Peršokšna river. These two rivers were similar in substrate type. Žeimena river adults species complex is similar to Lakaja river. All lakes were compared with larvae and exuvia complexes. There are found 36 species in lakes habitat. To compare all habitats I calculated Shannon biodiversity index. In Lakaja river there is the... [to full text]

Šiame darbe išnagrinėta Sirvėtos regioninio parko specialiųjų planų rengimo specifika ir pateikti planavimo sprendiniai. Atikus regioninio parko taikomąją analize, išaiškintoms naujoms gamtinėms vertybėms Lukšiškių sauskloniui tikslinga suteikti gamtos paminklo, Sėtikio atragiui – valstybės saugomo gamtos paveldo objekto, Kančioginio ežero įlankos kalvai ir salai – savivaldybės saugomo gamtos paveldo objekto statusus. Kulniškių kaimui rekomenduojama suteikti kultūros paveldo objekto statusą. Būtina stiprinti Nevaišių kalvyno apsaugą ir tvarkymą, ateityje integruojant šią geomorfologiškai svarbią teritoriją į Sirvėtos regioninį parką. Tai pat analizė parodė, kad parko ribos yra neoptimalios. Optimizuojant parko ribas atsisakyta šiaurinėje ir vakarinėje dalyje esančių ūkinių teritorijų. Tai pat išgryninamos draustinių teritorijos, sujungiant Šventos, Pailgio kaimų, Kulniškių kraštovaizdžio draustinius į vieną – Šventos kraštovaizdžio draustinį. Atsižvelgus į gamtinę situaciją keičiamos Sirvėtos kraštovaizdžio ir Ilgio hidrografinio draustinio ribos. Įvertinus rekreacinį potencialą numatyta padidinti rekreacinių zonų skaičių ir plotą, siūlant naujas Beržuvio, Aidukų, Stanislavavo, Dvarykščių, Merkmenų, Ilgio rekreacines zonas. Būtina likviduoti ir rekultyvuoti parke ir prie jo esančius bešeimininkius pastatus bei buitinių atliekų saugojimo aikšteles. Vystant rekreacinį tinklą Sirvėtos regioniniame parke būtina didžiausią dėmesį skirti numatytų pažintinio turizmo trasų įrengimui... [toliau žr. visą tekstą] / This paper examines the particularities of the preparation of special plans of Širvėta regional park and provides planning solutions. After an applied analysis of the regional park has been performed, it is advisable to grant the following status for the discovered new nature valuables: a nature monument – for Lukšiškės dry valley; an object of nature heritage, protected by the State – for Sėtikis ridge; an object of nature heritage, protected by the municipality – for the island and the hill of the bay of Lake Kančioginis. It is recommended to grant the status of an object of cultural heritage for the village of Kulniškės. It is necessary to intensify the protection and management of the hills of Nevaišiai with the prospects to integrate this geomorphologically significant territory to Širvėta regional park in the future. Also the analysis has shown that the boundaries of the park are not optimal. During the optimization of the boundaries of the park, the economic territories in the northern and western part have been forfeited. Also the territories of the sanctuaries are clarified by merging the sanctuaries of Šventa and Pailgis villages and the landscape sanctuary of Kulniškės into one unit – the landscape sanctuary of Šventa. Considering the nature situation, the boundaries of Širvėta landscape sanctuary and Ilgis hydrographical sanctuary are being changed. Evaluating the recreational potential it is scheduled to increase the number and area of recreational zones... [to full text]

1978 – 2008 metais Verkių regioniniame parke S. Podėno, S. Pakalniškio, P. Ivinskio ir J. Rimšaitės buvo sugauti 1299 individai, kurie priklausė 73 rūšims. Vabzdžiai buvo gaudomi entomologiniu tinkliuku ir automatine Jalas tipo gaudykle. Jie sudarė 21,3% nuo Lietuvoje žinomo rūšių skaičiaus. 2008 metais autorės buvo sugauti 787 individai, kurie priklausė 89 rūšims. Vabzdžiai buvo gaudomi entomologiniu tinkliuku nuo birželio iki rugsėjo mėnesių, trijuose skirtinguose biotopuose. Jie sudarė 25,9% nuo Lietuvoje žinomo rūšių skaičiaus. 349 individai, kurie priklausė 56 rūšims buvo sugauti pirmame biotope, antrame biotope – 229 individai ir 44 rūšys, o trečiame biotope buvo sugauti 209 individai, kurie priklausė 38 rūšims. / 1299 individs which belong to 73 species were found by several researchers: S. Podėnas, S. Pakalniškis, P. Ivinskis and J. Rimšaitė in Verkiai Regional Park in 1978 – 2008. Insects were catched with Arial net and Jalas automatic Trap. It takes 21, 3% of general quantity of species in Lithuania. 787 individs which belong to 89 species were collected by author in 2008. Flies were catched with Arial net from June till September in three different biotopes. It takes 25, 9% of general quantity of species in Lithuania. 349 individs, which belong to 56 species were catched in the first biotope, in the second biotope – 229 individs and 44 species and in the third biotope were taken 209 individs, which belong to 38 species.

Magistro darbe tiriama Verkių regioninio parko miškų ir vandenų tinkamumas rekreacijai. Darbo objektas – Verkių regioninis parkas Darbo tikslas – įvertinti Verkių regioninio parko rekreacinius išteklius ir jų naudojimą, ir parengti siūlymus rekreacijos plėtrai. Darbo metodika – Lankomumas tirtas atrankiniu momentiniu metodu, esant giedram ir apsiniaukusiam orui įprastinėmis dienomis ir savaitgaliais prie Balsio, Didžiojo Gulbino ežerų. Anketinė apklausa apima 160 respondentų. Miškų tinkamumas poilsiui vertintas pagal E. Riepšo (1990) metodiką. Miškai vertinti atsižvelgiant į tinkamumo poilsiui kriterijus tokius kaip medyno rūšinė sudėtis, amžius, augavietė, skalsumas. Buvo tirta 24 kvartalai ir jų sklypai, patenkantys į rekreacinės zonos miškus. Darbo rezultatai – Rekreacinei zonai priskirta visai netinkamų ir mažai tinkamų baltalksnynų, drebulynų. Poilsiavimo vietos pasirinkimui miške svarbus yra vandens telkinių, tinkamų maudytis, artumas. Labiausiai lankomos 50-100 metrų atstumu nuo jų esančios poilsiavietės ir maudyklės. / This study is analyzing park niches and water suitability for recreation at Verkiai Regional Park. The Object – Verkiai Regional Park. The Goal - To evaluate use of recreational resources of Verkiai Regional Park and to propose suggestions for further development of recreation. Research methods – Attendance was examined by using selective instantaneous method, given during the weekdays and weekends, both fine and overcast days next to Balsys, Didysis Gulbinas lakes. 160 respondents participated in poll. Suitability of forests was estimated according to E. Riepšas methods (Riepšas, 1990). Forests were rated depending on several parameters, such as forest composition, habitat, density. 24 forest sections and their sites that overlapped recreational forest zones were examined. Results – Some inapplicable forests such as aspen-wood or whiter alder-wood were classified as recreational forest zone. Distance from water sources that are suitable for swimming matters a lot, while selecting places of recreation in forest. Most attended resorts and swimming places ranged between 50 – 100 meters.

Magistrinio darbo objektas – Krekenavos regioninis parkas. Šio darbo tikslas – išnagrinėti Krekenavos regioninio parko dabartinę situaciją, siūlomus pokyčius ir tolimesnes parko perspektyvas. Taip pat tiriama, su kokiomis problemomis susiduria parko teritorijoje gyvenantys žmonės, pateikiami pasiūlymai, kaip gerinti jų gyvenimo ir veiklos sąlygas. Darbe taip pat aptariami Krekenavos regioninio parko gamtinės aplinkos ypatumai, saugomi gamtos ir kultūros paveldo objektai, analizuojamos parko funkcinės zonos ir numatomi jų pokyčiai. Tyrimams naudoti šie metodai: monografinis, analitinis, palyginimo, statistinis bei grafinio vaizdavimo. Taip pat naudotasi žemės reformos žemėtvarkos projektais bei kartografine medžiaga. Krekenavos regioninis parkas buvo įkurtas 1992 metais. Jo tikslas -- išsaugoti Nevėžio vidurupio paslėnio kraštovaizdį, jo gamtinę ekosistemą bei kultūros paveldo vertybes, jas tvarkyti ir racionaliai naudoti. (Lietuvos...,1992). Patvirtintas regioninio parko plotas – 11 968 ha. Parko teritorijoje įsikūrę apie 4 tūkst. gyventojų. Krekenavos regioninis parkas priklauso 1992 metais Lietuvoje pradėtai kurti saugomų teritorijų sistemai. Saugomos teritorijos – tai sausumos ir (ar) vandens plotai nustatytomis aiškiomis ribomis, turintys pripažintą mokslinę, ekologinę, kultūrinę ir kitokią vertę, ir kuriems teisės aktais nustatytas specialus apsaugos ir naudojimo režimas (tvarka). (Lietuvos..., 2001). Atrodytų, valstybės sprendimą kurti saugomas teritorijas –... [toliau žr. visą tekstą] / The subject of master thesis is Krekenava Regional Park. The aim of the thesis is to analyse the current situation of Krekenava Regional Park, suggestions for changes and future perspectives of the park. The problems of people residing in the territory of the park are also examined and the suggestions for improving the quality of their life and activities are presented. The paper discusses the peculiarities of natural environment of Krekenava Regional Park, natural and cultural heritage protected and analyses the functional zones of the park and the expected changes. The research methods: monographic, analytical, comparison, statistical and graphical. Land use projects of land reform and cartographic material were also used. Krekenava Regional Park was established in 1992. Its aim is to protect the landscape of the Middle Nevezis valley, its natural ecosystem and valuable cultural heritage, take care of it and exploit it rationally (Lietuvos...,1992). The official area of the regional park is 11 968 ha. There are approximately four thousand inhabitants in its territory. Krekenava Regional Park is part of the Lithuanian system of protected territories that was initiated in 1992. Protected territories are the areas of land and/or water with precisely determined borders of acknowledged scientific, ecological, cultural or any other value and require special protection and usage procedures according to legislation (Lietuvos..., 2001). It seems that the decision of the State... [to full text]

Gražutės regioninis parkas įkurtas siekiant išsaugoti ežeringą ir miškingą Šventosios upės auštupio kraštovaizdį, jo gamtos ir kultūros paveldo vertybes. Gamtos vertybes sudaro 15 draustinių ir gausūs pavieniai objektai: 15 gemorfaloginių, 12 hidrologinių-hidrografinių ir 85 botaniniai-zoologiniai. Kultūros paveldo vertybes sudaro 42 archeologiniai, 21 architektūros, 59 memorialiniai, 26 dailės ir 5 etnografiniai objektai (viso157).Taigi, Gražutės regioniniame parke saugomas gausus paveldas, kuris būdingas visam Rytų Lietuvos regionui. / The park was established on purpose to protect laky and sylvan landscape of the Upper Sventoji and the nugget of its natural and cultural legacy. Protected nature objects combine 15 reservations and numerous unique monuments including 15 geomorphologic, 12 hydrological-hydrographical and 85 botanical-zoological objects. Cultural monument under protection include 42 archeological, 21 architectural, 59 memorial, 26 art and 5 ethnographical objects (total :157).The data leads to the conclusion that the Grazutes national park protects the abundance of nature and cultural inheritance which is typical to all the region of East Lithuania.

Magistro darbe tiriamas Kauno marių regioninio parko medynų tinkamumas rekreacijai. Darbo objektas. Kauno marių regioninio parko medynai. Darbo tikslas. Pagrįsti Kauno marių regioninio parko medynų tinkamumą rekreacijai. Darbo metodika. Medynų tinkamumas rekreacijai įvertintas 102 kvartaluose, pagal E. Riepšo (1990) metodiką. Medynų tinkamumo rekreacijai tyrimas atliktas 2743,10 ha plote, duomenų analizei naudojantis ArcGIS programine įranga bei Microsoft Office programų paketu. Rekreacinių miško savybių vertinimas atliktas 57 sklypuose naudojantis E. Riepšo (1990) metodiką. Miško rekreacinė digresija nustatyta pagal E. Riepšo (1990) vertinimo metodiką. Pakrančių ir atabradų tinkamumas rekreacijai atliktas pagal E. Riepšo (1999) vertinimo skales. Darbo rezultatai. Kauno marių regioniniame parke vyrauja vidutiniškai tinkami rekreacijai medynai (866 ha, 32 %, kurių tinkamumo rekreacijai balas 41 – 60), ir mažai tinkami rekreacijai medynai (879,1 ha, 32 %, kurių balas 21 – 40). Mažiausiai yra labai tinkamų (159,8 ha, 5 %, kurių tinkamumo rekreacijai balas 81 – 100), ir tinkamų (150 ha, 6 %, kurių balas 61 – 80) poilsiui medynų. Nustatyta, kad tolstant nuo Kauno marių pakrančių iki 300 metrų atstumu, medynų tinkančių rekreacijai daugėja, o mažai tinkamų ir netinkamų rekreacijai medynų mažėja. Kauno marių regioninio parko pakrančių medynuose geriausiai įvertintos miško estetinės savybės, žemiausiu balu įvertintas miško atsparumas rekreacijai. Nustatyta, kad daugumos tirtų... [toliau žr. visą tekstą] / Master thesis examined the Kauno marios regional park stands suitability for recreation. The object. Kauno marios regional park stands. Objective. Reasonable Kauno marios regional park stands adequacy of recreation. Work practices. Stands for recreational fitness evaluated 102 block, according to E. Riepšo (1990) methodology. Stands for recreation suitability conducted 2743.10 hectares, using ArcGIS software and the Microsoft Office suite spreadsheet. Recreational forest character assessment carried out using 57 plots E. Riepšo (1990) methodology. Forest recreation load found under E. Riepšo (1990) valuation methodology. Coastal and shallow recreation undertaken in relevance E. Riepšo (1999) scales. Results. Kauno marios park dominated the regional average of stands suitable for recreation (866 ha, 32% of recreational fitness score 41-60) and is not suitable for recreation of stands (879.1 hectares, 32%, with a score 21-40). At least, is appropriate (159.8 ha, 5% of recreational fitness score 81-100), and adequate (150 ha, 6%, with a score from 61 to 80) stands for rest. It was found that the distance from Kauno marios coast and 300 meters, stands suitability for recreation is increasing, but few suitable and unsuitable for recreation plantation decline. Kauno marios regional park coastal forest stands are best assessed in aesthetic qualities, the lowest score assessed forest recreation resistance. It was found that the majority of the investigated stands of coastal... [to full text]

Pažintinis mokomasis turizmas Dieveniškių istoriniame regioniniame parke” Darbo tikslas – įvertinti pažintinio mokomojo turizmo Dieveniškių istoriniame regioniniame parke galimybes, nustatant ir apibūdinant parko vertybes ir lankomus objektus, bei sudaryti pažintinio turizmo schemą. Siekiant pasiekti užsibrėžtą tikslą, darbo metu įgyvendinti šie uždaviniai: pateikta pažintinio mokomojo turizmo samprata, taip pat pateikta Dieveniškių istorinio regioninio parko charakteristika, apibūdintos svarbiausios gamtos ir kultūros paveldo vertybės bei pasiūlyti pažintiniai mokomieji takai ir maršrutai Dieveniškių istoriniame regioniniame parke, paruoštas darbas pritaikytas edukaciniams tikslams. Parko teritorijoje įrengti Gaujos mokomasis takas ir pažintinis takas „Mūsų medžiai“. Darbe papildomai pasiūlyti bei aprašyti dar vienas pėsčiųjų pažintinis takas, dviračių trasa bei automobilių maršrutas. Visi pažintiniai mokomieji turistiniai maršrutai ir trasos bei lankomi objektai pavaizduoti autoriaus sudarytoje Dieveniškių istorinio regioninio parko pažintinio turizmo schemoje. 6 ir 7 klasėms pasiūlyti popamokinės veiklos užsiėmimai, kuriuos rekomenduojama vesti regioninio parko teritorijoje, panaudojant darbo metu sukauptą medžiagą apie parke esančias gamtines vertybes. Dieveniškių istoriniam regioniniam parkui rekomenduojamas pažintinis mokomasis kultūrinis turizmas, nes šiam parkui yra būdingi etnografiniai kaimai su senoviškais pastatais bei didelė kultūros paveldo vertybių... [toliau žr. visą tekstą] / The purpose of the paper is to evaluate the possibilities of the cognitive educational tourism in Dieveniškės Historical Regional Park while identifying and describing valuables and objects of interest as well as to develop a plan of educational tourism. In attaining the set target, the paper has included the implementation of the following tasks: presentation of the concept of cognitive educational tourism as well as specification of Dieveniškės Historical Regional Park indicating the major valuable objects of nature and culture and cognitive educational paths and routes in Dieveniškės Historical Regional Park. The paper is pursuing the educational purpose. There have been Gauja educational path and cognitive path “Our trees” equipped in the park. The paper also proposes and describes additional cognitive path for pedestrians and a route for bicycles and motor vehicles. All the informational educational paths and routes are depicted in the informational tourism scheme of Dieveniškės Historical Regional Park developed by the author. Extra-curriculum classes for 6th and 7th grades are suggested to be conducted in the regional park using the accumulated materials on the nature’s valuables located in the park. Cognitive educational tourism is recommended for Dieveniškės Historical Regional Park as the park has comprises specific folklore villages with ancient buildings and multiple valuables of cultural inheritance.

Tytuvėnų ir Panemunių regioninių parkų pagrindinis steigimo dokumentas yra Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimas „Dėl regioninių parkų ir draustinių įsteigimo“. Tytuvėnų parkas labiau skirtas urbanistinių architektūrinių kompleksų ir jų ežeruotų pelkėtų apylinkių saugojimui, o Panemunių – Nemuno žemupio kraštovaizdžio ir jo gamtinės ekosistemos, piliakalnių, piliaviečių, dvarų ansamblių su parkais saugojimui, t. y. istorijos saugojimui. Žemės naudojimas ir kitokia veikla regioniniuose parkuose reglamentuojamas vadovaujantis šių parkų nuostatais, taip pat regioninių parkų tvarkymo planais bei regioninių parkų ir jų zonų ribų planais. Šiuose teritorijų planavimo dokumentuose numatytos funkcinio prioriteto zonos: konservacinė, ekologinės apsaugos, rekreacinė, kita (gyvenamoji). Tytuvėnų parkas dar turi ir ūkinio prioriteto zoną. Tytuvėnų ir Panemunių regioniniai parkai turtingi tiek gamtos, tiek kultūros paveldu. Tytuvėnų parko teritorijoje yra daugiau nei 20 lankytinų architektūros paminklų, archeologijos ir gamtos objektų. Istoriniu paveldu ypatingai turtingame Panemunių regioninio parko teritorijoje yra virš 110 kultūros paveldo objektų, tarp jų 48 šiuo metu įrašyti į Kultūros vertybių registrą. Anketinės apklausos metu nustatyta, kad daugiau nei pusė tyrime dalyvavusių respondentų lankosi regioniniuose parkuose ir didžioji dalis nagrinėjamų parkų aplinką, esančią šalia saugomų objektų, vertina labai gerai, yra pakankamai informacijos apie saugomus objektus... [toliau žr. visą tekstą] / The key document for the establishment of the Tytuvėnai and Panemunė Regional Parks is the Act of the Supreme Council of the Republic of Lithuania "As Concerns the Establishment of Regional Parks and Nature Reserves". The Tytuvėnai Regional Park is created for urban architectural complexes and their marshy surroundings preserve, the Panemunė Regional Park is created for Nemunas River landscape and natural ecosystem, mounds, castles, estates and parks ensembles storage, it means for history preserve. Land use and other activities in Regional Parks is regulated in accordance with the regulations of parks, The Regional Park Management Plans and “The Plan of the Regional Park and its zone boundaries”. The functional priority zones of the Tytuvėnai and Panemunė Regional Parks are as follows: conservation, environmental protection, recreational, other (living). Tytuvėnai Regional Park has and the farming functional priority zone The Parks are rich in both natural and cultural heritage. In the Tytuvėnai Regional Park there are more than 20 architectural monuments, archaeological and natural sites of interest, in the Panemunė Park there are more than 110 objects of cultural heritages, 48 of them are registered in the Cultural heritage register. Questionnaire survey showed that more than half of the respondents visit regional parks and most of the respondents parks in question environment, next to the protected object, appreciate as very good, there is enough information on the stored... [to full text]