Dabartinio Verkių regioninio parko teritorijoje iki mūsų tyrimų per 1936 – 1964 metus buvo registruotos 17 amarų rūšys. VU Zoologijos katedros kolekcijoje buvo rasti 48 amarų mėginiai surinkti R. Rakausko Verkių regioniniame parke ir artimose apylinkėse 1989 – 2006 metais. 18 amarų mėginių buvo apibūdinti tik iki genties: Anuraphis sp. ─ 2, Aphis sp. ─ 10, Brachycaudus sp. ─ 3, Cryptomyzus sp. ─ 2, Macrosiphum sp. ─ 1. Apibūdintos 14 amarų rūšys priklausančios 1 pošeimiui Aphidinae ir 5 gentims: Aphis (7 rūšys), Brachycaudus (4 rūšys), Dysaphis (1 rūšis), Hyalopterus (1 rūšis), Rhopalosiphum (1 rūšis). Amarų mėginiai buvo renkami Verkių regioniniame parke 2010.06.30 – 2010.09.16. Buvo surinkta 98 amarų mėginių nuo 84 augalų rūšių ir padaryta 170 pastovių mikroskopinių preparatų. Apibūdintos 45 amarų rūšys, priklausančios Aphididae šeimos 6 pošeimiams: Anoeciinae (1 rūšis), Aphidinae (37 rūšys iš 11 genčių), Chaitophorinae (2 rūšys iš 2 genčių), Lachnidae (1 rūšis), Myzocallidinae (2 rūšys iš 2 genčių), Thelaxinae (2 rūšys iš 2 genčių). Viso buvo rasta 19 amarų genčių atstovų. Anoecia genties buvo rasta 1 rūšis, Acyrthosiphon – 1, Amphorophora – 1, Aphis – 16, Brachycaudus – 6, Cavariella – 1, Hyalopterus – 1, Hyperomyzus – 1, Macrosiphoniella – 2, Macrosiphum – 3, Myzus – 1, Uroleucon – 3, Chaitophorus – 2, Periphyllus – 1, Lachnus – 1, Betulaphis – 1, Callipterinella – 1, Glyphina – 1, Thelaxes – 1. 8 amarų mėginiai apibūdintos iki genties... [toliau žr. visą tekstą] / 17 aphid species were registered in Verkiai Regional Park before our research in 1936 – 1964 years. In Vilnius University Department of Zoology collection were collected 48 aphid samples from Verkiai Regional Park and it surroundings by R. Rakauskas in 1989 – 2006 years. 18 aphid samples were described to genus: Anuraphis sp. ─ 2, Aphis sp. ─ 10, Brachycaudus sp. ─ 3, Cryptomyzus sp. ─ 2, Macrosiphum sp. ─ 1. 14 aphid species were described and belonging to 1 subfamily Aphidinae and 5 genus: Aphis (7 species), Brachycaudus (4 species), Dysaphis (1 species), Hyalopterus (1 species), Rhopalosiphum (1 species). Aphids in Verkiai Regional Park were collected 2010.06.30 – 2010.09.16. During the research were collected 45 aphid samples from 84 plant species and 170 microscope slides were made. Aphids were sampled in Verkiai Regional Park. After this study were described 45 aphid species belonging to family Aphididae, 6 subfamily – Anoeciinae (1 species), Aphidinae (37 species and 11 genus), Chaitophorinae (2 species and 2 genus), Lachnidae (1 species), Myzocallidinae (2 species and 2 genus), Thelaxinae (2 species and 2 genus). At all were 19 genus: Anoecia – 1 species., Acyrthosiphon – 1 species., Amphorophora – 1 species, Aphis – 16 species, Brachycaudus – 6, Cavariella – 1 species., Hyalopterus – 1 species., Hyperomyzus – 1 species., Macrosiphoniella –2 species., Macrosiphum –3 species, Myzus – 1 species., Uroleucon –3 species., Chaitophorus –2... [to full text]

Lietuvos pietvakarinėje dalyje, Šakių rajone, amarai menkai tirti, todėl šio darbo tikslas - tirti Šakių rajono amarų fauną. Tyrimų metu (2004 – 2005 metais) Šakių rajone buvo rasta ir apibūdinta 66 amarų rūšys, priklausančios 31 genčiai ir 3 šeimoms - Anoeciidae, Aphididae, Drepanosiphidae. Tai sudaro 20% iki šiol žinomų Lietuvos faunoje amarų rūšių. Nustatyta, kad Šakių rajone gausiausia savo rūšių skaičiumi yra Aphididae šeima (59 rūšys), o mažiausia - Anoeciidae šeima (1 amarų rūšis). Drepanosiphidae šeimos rasta 6 amarų rūšys . Darbe nurodyta kiekvienos amarų rūšies radimo vieta, data, mitybinis augalas, biologija ir paplitimas. Surinktas 181 amarų mėginys nuo 101 augalų rūšies, padaryti 389 pastovūs amarų mikroskopiniai preparatai. Tyrimams naudota medžiaga, saugoma Vilniaus Universiteto Zoologijos katedros kolekcijoje. Aphis hederae (Kaltenbach,1843), Hyalopterus amygdali Blanchard, 1840, Uroleucon hypochoeridis (Hille Ris Lambers, 1939), Volutaphis schusteri (Börner, 1939) - amarų rūšys pirmą kartą aptiktos Lietuvoje. Tyrimų metu Šakių rajone aptikta 10 retų Lietuvai amarų rūšių. Penkioms amarų rūšims nustatyti nauji, iki šiol nežinomi, mitybiniai augalai: Armeniaca vulgaris (amarų rūšiai Brachycaudus divaricatae), Chamaenerion angustifolium, Valeriana officinalis (amarų rūšiai Macrosiphum knautiae), Lychnis chalcedonica (amarų rūšiai Brachycaudus lychnidis), Armeniaca vulgaris (amarų rūšiai Hyalopterus amygdali), Syringa vulgaris (amarų rūšiai Rhopalosiphum padi)... [toliau žr. visą tekstą] / During the research (2004-2005) in Šakiai district there were found and described 66 species of the aphids. They belong to 31 tribes and 3 families – Aphididae, Anoeciidae, Drepanosiphidae. It forms 20 % of the aphids species known in Lithuania fauna. It is determined that the most numerous family in Šakiai area is Aphididae, family (59 species), and the least – Anoeciidae family (1 species). There are found 6 species of Drepanosiphidae family. It is collected 181 test tubes of the aphids from 101 sorts of the plants, made 389 constant microscopic substances of the aphids. Aphis hederae (Kaltenbach,1843); Hyalopterus amygdali Blanchard, 1840; Uroleucon hypochoeridis (Hille Ris Lambers, 1939); Volutaphis schusteri (Börner, 1939) the aphids species were discovered at the first time in Lithuania. During the research in Šakiai district there were discovered 10 rare aphids species (the species were found at the second time in Lithuania). There are determined new unknown nutritional plants for five species of the aphids: Armeniaca vulgaris (for the aphids species Brachycaudus divaricatae), Chamaenenerion angustifolium, Valeriana officinalis (for the aphids species Macrosiphum knautiae), Lychnis chalcedonica (for the aphids species Brachycaudus lychnidis), Armeniaca vulgaris (for the aphids species Hyalopterus amygdali), Syringa vulgaris (for the aphids species Rhopalosiphum padi). The aphids, found in Šakiai area, have an individual field in the whole world, so that it is possible... [to full text]

Environmental factors exert a great effect on the occurrence of aphids and thrips, their abundance and damage done in cereal crops, as well as the time of appearance of these pests in the crops, timing of their control and means used. Species diversity of aphids and thrips in winter rye, triticale, wheat, and spring barley was identified. Variation of the abundance of the main species of aphids and thrips in the mentioned crops was determined in relation to crop growth stages and environmental factors. For the first time in Lithuania we estimated migration activity of R. padi and S. avenae using a suction trap and compared with the abundance of these aphid species in cereal crops. The experimental data obtained in this study enables assessment of damage done by aphids and thrips in winter rye, triticale and wheat crops and estimation of expedience of the application of aphids and thrips control measures. Thrips threshold of harmfulness at which it is expedient to apply control measures was identified in winter rye.

Šio darbo tikslas yra tirti Lietuvos serbentinių amarų biologiją, įvairovę ir sistematiką. Lietuvoje registruota 14 serbentinių amarų rūšių (Rakauskas, Rupais, Juronis, 1992). Amarai tyrimams buvo rinkti 2003-2005 metais Vilniaus ir Kretingos rajonuose bei Kuršių nerijoje. Be to, panaudota medžiaga, saugoma Vilniaus Universiteto Zoologijos katedros kolekcijoje. 2003-2005 metais Lietuvoje buvo rasta 10 serbentinių amarų rūšių, registruotos naujos Cryptomyzus alboapicalis radimvietės mūsų šalyje, ir rastos tris Lietuvai naujos amarų rūšys: Aphis lamiorum, Cryptomyzus ulmeri ir Hyperomyzus lampsanae. Vilniaus Universiteto Zoologijos katedros kolekcijoje rasta 13 serbentinių amarų rūšių. Patikrinus kolekcinę medžiagą, pirmą kartą Lietuvoje rasti Eriosoma grossulariae rūšies amarai. Nustatytos naujos Cryptomyzus korschelti, Hyperomyzus pallidus ir Nasonovia ribisnigri radimvietės. Pirmą kartą Lietuvoje registruotas Cryptomyzus stachydis nuo Stachys silvatica ir Galeopsis sp.. Cryptomyzus galeopsidis ir Cryptomyzus maudamanti yra morfologiškai labai panašios rūšys, kartais jas sunku teisingai apibūdinti. Per tyrimų laikotarpį Cryptomyzus maudamanti rūšies amarų Lietuvoje nerasta. Kanoninės diskriminantinės funkcijos, pateiktos apibūdinimo raktuose (Guldemond 1991a; Heie 1994), negali patikimai atskirti C. galeopsidis ir C. maudamanti (17 ir 18 lentelės). Naudojant Čekijos Mokslų Akademijos Entomologijos Instituto kolekcinę medžiagą buvo atlikta diskriminantinė analizė ir gauta... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of this study was to learn about the biology and diversity of currant aphids in Lithuania. 14 currant aphid species have been recorded in Lithuania (Rakauskas, Rupais, Juronis, 1992). For this study aphids were collected in Vilnius and Kretinga districts and on Curonian spit in 2003-2005. Currant aphid collection stored at the Department of Zoology, Vilnius University, was also analyzed. In 2003-2005 10 species of currant aphids were found in Lithuania, new collection sites of Cryptomyzus alboapicalis were detected and three new to Lithuania aphid species: Aphis lamiorum, Hyperomyzus lampsanae and Cryptomyzus ulmeri were found. 13 currant aphid species are stored at the collection of Department of Zoology, Vilnius University. Eriosoma grossularia was found after checking the collection material with a new Daniellson’s identification key to genus Eriosoma. More collection sites of Hyperomyzus pallidus, Cryptomyzus korschelti and Nasonovia ribisnigri were detected. Cryptomyzus stachydis from Stachys silvatica and Galeopsis sp. was registered in Lithuania for the first time. Cryptomyzus maudamanti and Cryptomyzus galeopsidis are two morphologically very similar species, and in some cases it is difficult to identify them correctly. Cryptomyzus maudamanti was not found in Lithuania during this study period. Canonical discriminant function offered in the identification keys (Guldemond 1991a; Heie 1994) proved to be not reliable to discriminate between C. galeopsidis and C... [to full text]

Šio darbo tikslas – ištirti Lietuvoje sutinkamų Cryptomyzus genties amarų biologiją, taksonomija ir filogenetinius ryšius. Disertacijoje aptarta šios genties atstovų tyrimų būklė pasaulyje ir Lietuvoje bei aprašyti faunos, gyvenimo ciklų, morfometrinių, citogenetinių, molekulinių tyrimų ir filogenetinės analizės metodai. Darbe pateikti tyrimų rezultatai gauti išnagrinėjus VU GMF Zoologijos katedros kolekciją ir autorės surinktą medžiagą bei ištyrus septynių Cryptomyzus genties amarų rūšių (C. alboapicalis, C. galeopsidis, C. korschelti, C. leonuri, C. maudamanti, C. ribis ir C. ulmeri) gyvenimų ciklus Lietuvos sąlygomis. Amarai su žinomomis biologijos ypatybėmis panaudoti morfometriniams, citogenetiniams ir molekuliniams tyrimams. Atlikta filogenetinė analizė parodė, kad filogenijos schemos, sudarytos tiek dviejų genų dalinių DNR sekų, tiek morfologijos ir biologijos ypatybių pagrindu, neprieštarauja viena kitai. Disertacijoje pateikiami atpažinimo raktai besparnėms ir sparnuotoms partenogenetinėms patelėms, oviparoms ir patinams bei septynių tirtų rūšių įvairių morfų matavimų lentelės. Disertaciją sudaro Ivadas, Literatūros apžvalga (3 poskyriai), Tyrimų metodai (6 poskyriai), Tyrimų rezultatai (8 poskyriai), Išvados, Literatūros sąrašas (83 šaltiniai), Publikacijų disertacijos tema sąrašas ir Priedai. Disertacijos tekstas parašytas lietuvių kalba su santrauka anglų kalba. Disertacijos apimtis su priedais 172 psl., pagrindinio teksto apimtis 130 psl. su 26 lentelėmis ir 3... [toliau žr. visą tekstą] / Šio darbo tikslas – ištirti Lietuvoje sutinkamų Cryptomyzus genties amarų biologiją, taksonomija ir filogenetinius ryšius. Disertacijoje aptarta šios genties atstovų tyrimų būklė pasaulyje ir Lietuvoje bei aprašyti faunos, gyvenimo ciklų, morfometrinių, citogenetinių, molekulinių tyrimų ir filogenetinės analizės metodai. Darbe pateikti tyrimų rezultatai gauti išnagrinėjus VU GMF Zoologijos katedros kolekciją ir autorės surinktą medžiagą bei ištyrus septynių Cryptomyzus genties amarų rūšių (C. alboapicalis, C. galeopsidis, C. korschelti, C. leonuri, C. maudamanti, C. ribis ir C. ulmeri) gyvenimų ciklus Lietuvos sąlygomis. Amarai su žinomomis biologijos ypatybėmis panaudoti morfometriniams, citogenetiniams ir molekuliniams tyrimams. Atlikta filogenetinė analizė parodė, kad filogenijos schemos, sudarytos tiek dviejų genų dalinių DNR sekų, tiek morfologijos ir biologijos ypatybių pagrindu, neprieštarauja viena kitai. Disertacijoje pateikiami atpažinimo raktai besparnėms ir sparnuotoms partenogenetinėms patelėms, oviparoms ir patinams bei septynių tirtų rūšių įvairių morfų matavimų lentelės. Disertaciją sudaro Ivadas, Literatūros apžvalga (3 poskyriai), Tyrimų metodai (6 poskyriai), Tyrimų rezultatai (8 poskyriai), Išvados, Literatūros sąrašas (83 šaltiniai), Publikacijų disertacijos tema sąrašas ir Priedai. Disertacijos tekstas parašytas lietuvių kalba su santrauka anglų kalba. Disertacijos apimtis su priedais 172 psl., pagrindinio teksto apimtis 130 psl. su 26 lentelėmis ir 3... [to full text]

The aim of this study was to investigate biology, taxonomy and phylogenetic relationships of the aphid genus Cryptomyzus distributed in Lithuania. The state of knowledge about the representatives of this genus in the world and in Lithuania is discussed and methods used in faunal, life cycle, morphometric, cytogenetic, molecular and phylologenetic studies are described in the dissertation. Results of the study presented in this work were obtained by analyzing collection stored at the Department of Zoology (Faculty of Natural Sciences, Vilnius University) and field material collected by the author and by investigating life cycles of seven aphid species of the genus Cryptomyzus (C. alboapicalis, C. galeopsidis, C. korschelti, C. leonuri, C. maudamanti, C. ribis ir C. ulmeri) in Lithuania. Aphids with known peculiarities of biology were used for morphometric, cytogenetic and molecular studies. Performed phylogenetic analysis showed that phylogenetic reconstructions based both on partial DNA sequences of two genes and morphological and biological characters did not contradict with each other. Identification keys to apterous and alate viviparous females, oviparae and males are given in the dissertation together with measurements of various morphs belonging to seven studied species. The dissertation contains Introduction, Review of the literature (3 subchapters), Methods of the study (6 subchapters), Results of the study (8 subchapters), Conclusions, References (83 positions), List... [to full text] / Šio darbo tikslas – ištirti Lietuvoje sutinkamų Cryptomyzus genties amarų biologiją, taksonomija ir filogenetinius ryšius. Disertacijoje aptarta šios genties atstovų tyrimų būklė pasaulyje ir Lietuvoje bei aprašyti faunos, gyvenimo ciklų, morfometrinių, citogenetinių, molekulinių tyrimų ir filogenetinės analizės metodai. Darbe pateikti tyrimų rezultatai gauti išnagrinėjus VU GMF Zoologijos katedros kolekciją ir autorės surinktą medžiagą bei ištyrus septynių Cryptomyzus genties amarų rūšių (C. alboapicalis, C. galeopsidis, C. korschelti, C. leonuri, C. maudamanti, C. ribis ir C. ulmeri) gyvenimų ciklus Lietuvos sąlygomis. Amarai su žinomomis biologijos ypatybėmis panaudoti morfometriniams, citogenetiniams ir molekuliniams tyrimams. Atlikta filogenetinė analizė parodė, kad filogenijos schemos, sudarytos tiek dviejų genų dalinių DNR sekų, tiek morfologijos ir biologijos ypatybių pagrindu, neprieštarauja viena kitai. Disertacijoje pateikiami atpažinimo raktai besparnėms ir sparnuotoms partenogenetinėms patelėms, oviparoms ir patinams bei septynių tirtų rūšių įvairių morfų matavimų lentelės. Disertaciją sudaro Ivadas, Literatūros apžvalga (3 poskyriai), Tyrimų metodai (6 poskyriai), Tyrimų rezultatai (8 poskyriai), Išvados, Literatūros sąrašas (83 šaltiniai), Publikacijų disertacijos tema sąrašas ir Priedai. Disertacijos tekstas parašytas lietuvių kalba su santrauka anglų kalba. Disertacijos apimtis su priedais 172 psl., pagrindinio teksto apimtis 130 psl. su 26 lentelėmis ir 3... [toliau žr. visą tekstą]