Bedarbių problema, su kuria susiduria tiek Europos Sąjungos senbuvės kaip Airijos Respublika ir tiek naujosios šalys, tokios kaip Lietuvos Respublika, sunkiai sprendžiama tiek ekonominiu tiek socialiniu mastu. Garantuojant teisę į darbą, nėra įgyvendinamas absoliutus užimtumas ir darbo pasirinkimas pagal turimą įgytą išsilavinimą, profesinę kvalifikaciją ar asmeninius pageidavimus, ko rezultate atsiranda toks reiškinys kaip nedarbas ir bedarbiai. Nėra įmanoma užtikrinti absoliutaus užimtumo ir bedarbių nebuvimo teisės aktais, nes rinka diktuoja savo poreikius. Todėl reikia tobulinti taikomus teisės aktus, pritaikant esamai padėčiai, taip apsaugant pasyviuosius darbo rinkos dalyvius – bedarbius. Analizuojant bedarbio požymius, atskleidžiami tokio statuso suteikimo reikalavimai. Lietuvos įstatymuose bedarbio sąvoka ne kartą buvo kritikuojama ir keičiama. Airijoje - “bedarbiu laikomas asmuo, kuris privalo būti pasirengęs, galintis dirbti ir tikrai ieškantis darbo, bei pasirengęs įsidarbinti visai darbo dienai. Valstybių įstatymuose bedarbio sąvoka panaši, tačiau nėra analogiška. Sąvoka - svarbus teisinis elementas, nuo kurio priklauso ne tik nedarbo lygio nustatymas, bet ir užimtumo skatinimo organizacinės ir teisinės formos, valstybės numatytos socialinės ir ekonominės garantijos bedarbiams. Bedarbio teisės Lietuvoje siejamos su informacijos gavimu apie esamas laisvas vietas, teikiamas konsultacijas, teritorinės darbo biržos atlieka tarpininko vaidmenį tarp darbdavio ir... [toliau žr. visą tekstą] / The problem of the unemployed the old member-states of the European Union such as the Republic of Ireland as well as the new member-states such as the Republic of Lithuania face is difficult to solve on economic and social scale. Although the right to work is guaranteed, absolute employment and job choice according to personal education, professional qualification and preferences is not being put into practice and causes the phenomenon of unemployment. It is impossible to ensure absolute absence of unemployment by legislation because the market dictates its own demands. Therefore, the legal acts regulating employment need improvement and adjustments to present situation to protect passive participants of the job market – the unemployed. When the characteristics of the unemployed are being analysed the requirements to provide such a status are revealed. The concept of the unemployed was criticised and changed many times in the Lithuanian legislation. In the Republic of Ireland “an unemployed is considered to be a person ready and able to work, searching for a job and ready to be employed full-time“. The concept is similar but not analogous in the legislation of other countries. The concept is an important legal element upon which depends not only unemployment level but organizational and legal forms of employment promotion, and social and economic guarantees to the unemployed as well. The rights of the unemployed in Lithuania are related to access of information about... [to full text]

2005 metais buvo sukurtas pirmas lietuviškas internetinių dienoraščių portalas blogas.lt ir adaptuotas lietuviakalbiams internetinių dienoraščių vartotojams. Pirmos internetinių dienoraščių bendruomenės pradėjo kurtis dar paskutiniame XX amžiaus dešimtmetyje. Jų tyrimai prasidėjo neseniai, bet dėmesys yra didelis ir vis augantis. Internetinių dienoraščių pagrindu kuriasi elektroninės bendruomenės, kiekvienas jų narys reprezentuoja save per savo internetinį dienoraštį. Darbe nagrinėjama lietuviškų internetinių dienoraščių bendruomenė, kuri yra susiformavusi pagal ankščiau atsiradusį angliakalbių internetinių dienoraščių modelį. Ši bendruomenė yra sparčiai besiplėtojanti, pastebimas spartus portalo blogas.lt vartotojų skaičiaus augimas. Lietuviškų internetinių dienoraščių bendruomenė tam tikrais aspektais atitinka tradicinę bendruomenę: turi specifinę socialinę hierarchiją, vertybinę sistemą, kontrolės ir reprodukcijos mechanizmus, socialinio gyvenimo formų įvairovę. Be to, internetinio dienoraščio vartotojas, kurdamas savo dienoraštį gali pasirinkti bet kokią temą ir pateikti informaciją skirtingais būdais. Visa tai leidžia jam pristatyti save ir būti bendruomenės nariu, bendrauti su kitais jos nariai. Darbo tikslas yra lietuviškų dienoraščių interneto bendruomenės analizė sekančiais aspektais: lietuviškų dienoraščių internetinės bendruomenės genezė, struktūra, dienoraščių portalo vartosena ir tematika. Buvo įvykdytas kokybinis tyrimas, kurio metu buvo nagrinėjami lietuviški... [toliau žr. visą tekstą] / A first Lithuanian blog portal blogas.lt was created in 2005 and was adapted for Lithuanian users of blogs. The first English blogs appeared in the last decade of XX century. So researches on this new phenomenon started not long ago and attention is still growing. A new community appears on a basis of the blogs and their users represent themselves through blogs. In my work I study the blogs’ community, which appeared as a copy of an English blog’s community’s model. The Lithuanian blogs’ community grows rapidly and the number of its members is constantly increasing. It has some elements of non-internet community. For example, it has a specific social hierarchy, a value system, mechanism of its members‘control and reproduction and a diversity of its forms of social life. The Lithuanian blogs are used for achieving different goals, their thematic is universal. Blog users can choose any topic to write about and publish information by using different publishing means. A software, which is used by the Lithuanian blogs‘ portals, enables users to represent themselves throught their blogs, to be members of the blog community and to communicate with other users. My paper‘s goal is to analyze different aspects of the Lithuanian blogs‘ community: its genesys, structure, blogs‘ usage and subject matter. A qualitative research was conducted in order to achieve this goals. The Lithuanian blog sites blogas.lt and blog.delfi.lt/ were analysed. A structure of lithuanian blogs, software... [to full text]

Darbo tikslas: ištirti profesinių ligų paplitimą, struktūrą ir dinamiką Lietuvoje 1981 – 1986 m. Darbo uždaviniai: išnagrinėti profesinių ligų struktūrą ir dinamiką, įvertinti pasiskirstymą pagal ekonominės veiklos sritis, profesijas, lytį, darbo stažą, kenksmingus darbo veiksnius, profesinių ligų formą ir rūšį. Tyrimo metodai ir apimtis: darbui panaudotos 1981 – 1986 m. SAM Sanitarinės/ epideminės valdybos ataskaitos, kuriose užregistruoti 844 profesinių ligų atvejai. Duomenų analizė atlikta remiantis Tarptautine ligų klasifikacija (TLK – 10), Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriumi (EVRK), Lietuvos profesijų klasifikatoriumi (LPK). Statistinė duomenų analizė atlikta kompiuterine programa WinPepi. Skirtumų tarp grupių patikimumas vertinamas &#967;2 testu, statistinės išvados formuojamos, kai p<0,05. Rezultatai: tyrimo rezultatai rodo, kad 1981 – 1986 m. dažniausia profesinė liga buvo vibracinė liga (36,37%), ausies ligos sudarė 23,1%, odos ir poodžio ligos – 12,68% viso profesinio sergamumo. Vyrams užregistruota 619 (73,3%) profesinių ligų atvejų, moterims – 225 (26,7%) atvejai. Profesinio sergamumo rodiklis 1981 – 1986 m. buvo 9,18 atvejo 100 000 dirbančiųjų. Darbuotojams, turintiems 0 – 9 metus darbo stažo diagnozuota 0,65 % vibracinės ligos ir 4,76% klausos nervo neurito atvejų, 10 – 19 metų – atitinkamai 21,17% ir 39,46%, 20 – 29 metus – 52,77% ir 47,62%, 30 ir daugiau metų – 25,41 % ir 8,16%. Žemės ūkio ir miškininkystės darbuotojams užregistruota 44,55%... [toliau žr. visą tekstą] / The object of the work: to investigate the incidence, structure and trends of occupational diseases in Lithuania in 1981-1986. The task of the work: to investigate the structure and trends of occupational diseases, to evaluate the distribution according to the economic activity spheres, occupations, sex, length of service, harmful work factor, form and type of occupational diseases. The methodology of the investigation: the 1981-1986 accounts of the Sanitary Epidemic Board of the Ministry of Public Health Care have been used in this work. In these accounts, 844 cases of occupational diseases have been registered. The analysis of the data has been performed using International Classification of Diseases (ICD - 10), classifiers of the Economic activities (NACE) and Occupations (ISCO), as well as data about employed persons from the Lithuanian Statistics Department. The statistical analysis of the data has been performed using WinPepi computer program. The reliability of the difference between the groups is estimated by &#967;2 test, the statistic conclusions are formed when p<0,05. The results: the results of the investigation show that within 1981-1986 the most frequent disease was the vibration disease (36,37 %), ear diseases have made up 23,1%, cutaneous and subcutaneous diseases have made up 12,68 % of the total occupational sickness rate. There have been registered 619 (73,3%) of occupational disease cases for men and 225 (26,7 %) cases for women. The index of occupational... [to full text]

Šiame darbe pateikiama Lietuvos narystės Europos pinigų sąjungoje privalumų ir trūkumų analizė, įvertinant šiuo metu vykstančias diskusijas, ir esamą Lietuvos padėtį. Skirtingai nei kai kuriose kitose naujosiose ES narėse, Lietuvoje veikiantis valiutų valdybos modelis palengvina šalies įsijungimą į euro zoną. Temos aktualumas. Nors Lietuva Stojimo į ES sutartyje įsipareigojo tapti euro zonos nare, tačiau principinis klausimas apie narystės joje privalumus ir trūkumus išlieka svarbus ir aktualus, galintis nurodyti galimas grėsmes ir naudą, susijusias su įsijungimu į bendrosios valiutos zoną. Stojimo į euro zoną ekonominis pagrindas būtų išnaudoti vienos valiutos naudojimo teikiamus privalumus, leidžiančius pasiekti aukštesnį ekonominės integracijos ir konvergencijos lygį. Euro įvedimas turės ženklų poveikį Lietuvos ekonomikai, todėl yra būtina atlikti Lietuvos narystės euro zonoje pasekmių analizę, įverti pagrindinius šio žingsnio privalumus ir trūkumus, lyginant su egzistuojančia sistema. Tyrimo tikslas – atlikti Lietuvos narystės euro zonoje įtakos ekonomikai analizę, apžvelgti galimus integracijos privalumus ir trūkumus, bei įverinti pasekmes Lietuvos ekonomikos plėtrai. Tikslui pasiekti iškelti šie uždaviniai: 1. Išanalizuoti pinigų sąjungų istorinę patirtį ir buvusių bei šiuo metu veikiančių pinigų sąjungų esminius bruožus, atskleisti pinigų sąjungos esmę ir tikslus bei siekius. 2. Apibūdinti ekonominę ir pinigų sąjungą Europoje. 3. Išnagrinėti esamą Lietuvos... [toliau žr. visą tekstą] / When Lithuania became an EU member, a legal obligation set in the memorandum of association of European Commission in the future to adopt common currency euro entered into power. This paper presents the analysis of pros and cons of Lithuanian membership in European Monetary Union, taking into account the ongoing discussions during the transitional period to euro zone and the current situation of Lithuania. The object of research is the economic benefit of European Monetary Union. The hypothesis of research is that the membership of Lithuania in euro zone will have more positive than negative consequences. The purpose of the paper is to make the analysis of the influence of membership of Lithuania in euro zone to economy, to review possible pros and cons and to evaluate consequences to the development of economy of Lithuania. If Lithuania entered the euro zone our gain would be smaller in comparison to other Central and Eastern European states because Lithuania has already linked its currency to Euro contrary to, for instance, Poland, the Check Republic and Hungary. The latter states would gain more adopting euro because the majority of them have got the so called ,,regulated floating“ currency rate regime and for that pay the price of not only higher interests but also of indefinite currency rate. Although the future change of currency has met a lot of discussions in the country, the specialists have got no doubts as to the benefit of membership in EMU to the economy of... [to full text]

1918 - 1940 m. Lietuvos pedagoginė spauda vykdė komunikacinę funkciją švietimo srityje, informavo skaitytojus apie visas pedagoginiame pasaulyje vykstančias problemas ir naujienas, stengėsi reaguoti į visus mokyklą, mokytojus ir mokinius liečiančius einamojo momento klausimus. Nagrinėjamo laikotarpio Lietuvos pedagoginė spauda gali būti ir vienas pagrindinių šaltinių, analizuojant ugdymo mokslo brandą Lietuvoje. Darbo tikslas – išanalizuoti pedagoginės minties sklaidą 1918 - 1940 m. Lietuvos pedagoginėje spaudoje. Uždavinai: 1. Aptarti Lietuvos pedagoginės spaudos atsiradimo aplinkybes; 2. Išnagrinėti pagrindines 1918 - 1940 m. Lietuvos pedagoginėje spaudoje gvildentas ugdymo problemas. Metodas istorinis chronologinis – skirtas 1918-1940 metų edukacinės spaudos raidos ir savitumo analizei Bibliografiniai tyrimai leido išsiaiškinti nagrinėjamo laikotarpio pedagoginės raštijos autorius ir jų darbus, susipažinti su jų straipsniais ir nustatyti darbų vertingumą ugdymo mokslui. Nagrinėjamų straipsnių analizė baigiama ieškant bendrybių. Tam buvo naudojamas apibendrinimo metodas. Šiuo darbu nebuvo siekiama aprėpti visų ugdymo mokslo veikėjų ir jų straipsnių, bet pasirinkti ryškiausi atstovai, rašę įvairiais pedagogikos klausimais cituojami tarpukario laikotarpio pedagoginėje spaudoje, taip pat nagrinėjamu laikotarpiu į ugdymo mokslą įnešę kažką naujo. Cituojamais šaltiniais siekiama atskleisti bei išryškinti ugdymo mokslo problematiką ir ją aptarti. Analizuojant minimo laikotarpio... [toliau žr. visą tekstą] / In 1918-1940 in the field of education the communicative function was being carried by the pedagogical press of Lithuania, readers were informed about the problems and news in pedagogy, in addition, there was a try to react to all the current affairs related to schools, teachers and students. Analysing the maturity of educational science in Lithuania during the consideration period, the pedagogical press of Lithuania may be considered as one of the main sources. The aim of this work is to analize the spread of pedagogical thought in the pedagogical press of Lithuania in the period of 1918-1940. Goals: 1. To discuss the circumstances of the origin of the pedagogical press in Lithuania. 2. To analyse the main educational problems examined in the pedagogical press of Lithuania of 1918-1940. Historical-chronological method was applied to analyse the development and the distinction of the educational press of 1918-1940. Bibliographical researches revealed the authors and their works on pedagogy of the analysed period, to survey their articles, and to assess the worth of their works to educational science. The analysis of articles is concluded by the search of commonalities. For this purpose, the method of generalization was applied. There was no aim to cover all the persona of educational science and their articles, but the most distinct representatives, who wrote on pedagogical topics and were quoted in the pedagogical press of the interwar period, and ones who brought... [to full text]

Pasaulyje vykstantys globalizacijos procesai sąlygoja ekonominius, socialinius ir kultūrinius pokyčius, kurie veikia nacionalines darbo rinkas bei darbo jėgos judėjimą. Šiuolaikinė migracija nuo ankstesnių skiriasi tuo, kad nuolat didėja aukštos kvalifikacijos darbo jėgos migracijos mastai ir atsiranda „protų nutekėjimo“ problema, dėl to verslo sektoriui tampa sudėtinga patenkinti žmogiškųjų išteklių poreikį. Šio darbo tikslas yra išanalizuoti daro jėgos migracijos poveikį verslui per tam tikrus ekonominius rodiklius. Pirmoje dalyje yra aptariamos migracijos teorijos, ją sukeliančios priežastys, išskiriami pagrindiniai teigiami ir neigiami padariniai. Antroje dalyje pateikta statistinė Lietuvos migracijos ir ekonominės situacijos rodiklių analizė parodė, kad emigracijos mastai iš Lietuvos didėja, kartu neigiamai paveikdami ekonominę šalies situaciją. Trečioje dalyje atliktas migracijos ir ekonominių rodiklių tarpusavio priklausomybės tyrimas. / Despite the recent economic recession, global labour migration flows continue to increase and the issue remains important to government and business. The goal of this paper is to analyze how migration processes affect economical indicators of business. Migrations theories and migration factors are analyzed in the first part of this paper. These factors are different to everyone but the main is economical. The most negative influence of migration is the loss of qualified workers, decreasing growing of economics. Migration flows and economical situation of Lithuania is analyzed in the second part of the paper. Analysis of scientific literature and statistics of migration shows that emigration flows from Lithuania are increasing and economical situation is getting more complicated. The results of analysis in the third part shows that emigration flows from Lithuania and some economical factors of business depend on each other.

Šalių ženklodara – tai nauja valstybių įvaizdžio formavimo bei valdymo forma, pastaraisiais metais pasaulyje sulaukianti vis daugiau dėmesio. Šalių ženklodara išskirtinė tuo, kad čia, pasitelkiant versle naudojamas priemones ir patirtį, sukuriama platforma, kurios pagalba šalys gali lengviau, sparčiau ir efektyviau naudotis savo privalumais. Lietuva vis dar nėra sukūrusi įvaizdžio, kuris padėtų formuoti palankią nuomonę tiek viešajame, tiek verslo sektoriuose užsienyje. Šiandien Lietuvos prekės ženklo kūrimo procesas yra sustabdytas, o pastangos sukurti Lietuvos įvaizdį gali būti įvardijamos kaip neveiksmingos. Magistro darbo tyrimo objektas – Lietuvos įvaizdžio kūrimo procesas šalių ženklodaros ir tapatybės paieškų kontekste. Darbo tikslas – išanalizuoti naujausias Lietuvos prekės ženklo koncepcijas ir įvardinti galimas Lietuvos įvaizdžio kūrimo nesėkmių priežastis. Darbe keliama hipotezė: Lietuvos įženklinimo procesas išryškino Lietuvos tapatybės problemas bei šio projekto strateginio valdymo trūkumus. Darbo uždaviniai: išsiaiškinti, iš kur kyla ir kokią reikšmę šalių ženklodara turi šiandieninėje pasaulio įvaizdžio politikoje bei kaip ji siejasi su tapatybe ir įvaizdžiu; ištirti šalių ženklodaros specifiką ir funkcijas; išryškinti įženklinimo privalumus naujoms valstybėms; išnagrinėti šalių ženklodaros procesą bei įvardinti dažniausiai pasitaikančias problemas ir klaidas; išnagrinėti Lietuvos tapatybės projekcijas bei esamą Lietuvos įvaizdį; išanalizuoti ir palyginti... [toliau žr. visą tekstą] / Nation branding is a new form of forming and managing the image of a country. A proper branding strategy can help ecountries gain international popularity. The State-level formation of Lithuania’s image started thirteen years ago. Nevertheless, Government’s efforts to brand Lithuania have been unsuccessful. Today the process of Lithuania’s image formation has been suspended. The object of the research of the master thesis is the process of creation of Lithuania’s image in the context of nation branding and the search for identity. The goal of the thesis is to analyse the newest concepts of Lithuania’s nation brand and to envisage the complexity of problems for their implementation. The main tasks of the paper are: to ascertain the origins of nation branding and to define its significance in the global image policy, and how it is connected with identity and image; to explore specific characteristics and functions of nation branding; to highlight the advantages of nation branding to new countries; to explore the process of nation branding and to identify most common problems and mistakes; to explore the projections of Lithuanian identity and the present image of Lithuania; to analyse and compare recommendations and contradictions of Lithuanian brand books in the context of Lithuanian identity through the prism of the “brave country” idea and identification with a region; to prove that obstacles in the process of branding Lithuania are due to the absence of a clear perception of... [to full text]

Teoriškai, akcijos rinkos kaina bei jos vidinė ir investicinė vertės efektyvioje rinkoje turėtų būti lygios. Tačiau visuotinai pripažįstama, kad rinka nėra visiškai efektyvi. Todėl prieš investuojant į akcijas būtina jas vertinti siekiant nustatyti jų tikrąsias vertes ir palyginti jas su šiuo metu rinkoje esančiomis šių akcijų rinkos kainomis. Darbe nagrinėjami vieni iš seniausiųjų fundamentaliųjų akcijų vertinimo modelių, turintys didžiausią ekonominį pagrindimą: dividendų diskontavimo ir kainos – pelno modeliai. Tačiau identifikuojamas nežinomas modelių taikymo efektyvumas besivystančiose, jaunose ir modeliais nepatikrintose akcijų rinkose. Todėl iškeliamas tikslas išnagrinėti akcijų vertinimo modelius ir įvertinti jų taikymo galimybes bei efektyvumą Lietuvos VP rinkoje. Siekiant tikslo nagrinėjami dividendų diskontavimo bei kainos – pelno modeliai, nustatomos jų taikymo galimybės bei teikiama nauda. Vertinamas jų taikymo efektyvumas Lietuvos VP rinkoje: tyrimo metu kiekvieno iš modelių pagalba apskaičiuojamos tikrosios akcijų vertės 2001-2007 metams pagal sekančių trijų metų faktinius duomenis. Gautos vertės lyginamos su rinkos kainomis bei priimami investavimo sprendimai. Pagal tikrąsias akcijų vertes ir priimtus investavimo sprendimus sudaromi atskiri investiciniai portfeliai. Pritaikius dividendų diskontavimo modelį nustatyta, kad šis modelis gali būti taikomas Lietuvos VP rinkoje ir dažniausiai efektyviai nustatyti rinkos neįvertintas akcijas, kas ypač svarbu vidutinio... [toliau žr. visą tekstą] / Theoretically, market price of a stock in efficient market should be equal to its intrinsic value. Nevertheless publicly agreed, that market is not fully efficient. That is why stock should be evaluated and its real intrinsic value should be determined as well as compared to market price before investing. This paper investigates ones of the oldest fundamental stock valuation models that have heaviest economic substantiation: dividend discount model and price – earnings model. However, unknown application efficiency of these models is identified in emerging, young and unchecked stock markets. That is why the goal of this paper is to analyze stock valuation models and evaluate their application possibilities and efficiency in Lithuanian stock market. Dividend discount model and price – earnings model are analyzed, their application possibilities as well as benefit are determined. Research of their application efficiency in Lithuanian stock market is performed: the intrinsic values of years 2001-2007 are calculated using both models according data of following three years. Intrinsic values are compared with market prices. Investment decisions are made according those comparisons. Moreover, using information of intrinsic values and made investment decisions, investment portfolios are constructed. While dividend discount model have been tested, it was ascertained that this model can be applied in Lithuanian stock market and in most cases could determine undervalued stocks –... [to full text]

Studying research, periodic literature, Lithuanian insurance law base and statistics information character life insurance market conception, estimate market of life insurance on the strength of analysed authors offered and national insurance supervision commission analysed index, during this estimation assure that some of offered index’s consider to life insurance proceeding and finance report particularity, loose it’s point, there is no purpose to estimate them, accordingly separate main life insurance market evaluation index’s and character priority of this evaluation, consider this priority measure perspectives of development.

Šio darbo tikslas yra Lietuvos ir Latvijos kaupiamųjų pensijų sistemų teisinio reglamentavimo palyginimas. Taipogi šiame darbe yra atskleidžiama kaupiamųjų pensijų sistemų vieta pensijų sistemoje, Lietuvos ir Latvijos kaupiamųjų pensijų sistemų sukūrimo priežastys ir eiga. Pensijų sistema susideda iš pakopų. Nėra bendro sutarimo tarp mokslininkų, kuriai pensijų sistemos pakopai priskirti kaupiamųjų pensijų sistemą. Vieni jas išskiria kaip antrąją pensijų sistemos pakopą, kiti – kaip trečiąją. Lietuvoje buvo sukurta savanoriškumo principu grindžiama kaupiamųjų pensijų sistema, Latvijoje – tam tikroms asmenų amžiaus grupėms privalomoji kaupiamųjų pensijų sistema. Šių abiejų sistemų bendras bruožas yra tas, kad pradėjus dalyvauti šiose sistemose, išstoti iš kaupiamųjų pensijų sistemos ir grįžti tik į valstybinio socialinio draudimo sistemą, jau nebegalima. Kaupiamųjų pensijų sistemų lėšų administravimą vykdo privačios bendrovės, kurios yra griežtai valstybės institucijų prižiūrimos. Dėl ekonominės krizės kritus akcijų vertėms vertybinių popierių rinkose, sumažėjo ir kaupiamųjų pensijų fondų lėšos. Siekiant sumažinti kaupiamųjų pensijų sistemų dalyvių riziką ekonominių nuosmukių laikotarpiu prarasti sukauptas lėšas, abiejų valstybių įstatymų leidėjai turėtų padaryti atitinkamus teisės aktų pakeitimus. / The purpose of this paper is to compare the regulations of cumulative pension funds systems in Latvia and Lithuania. The position of the cumulative pension funds system in the pension system, the purpose and process of the creation of cumulative pension funds systems in Lithuania and Latvia are also discussed in this paper. Pension system can be divided into the tiers. There are no general agreement between the academics regarding the position of the cumulative pension funds system in the pension system. Some of the academics qualify the cumulative pension funds system as the second tier, the others qualify it as the third tier of the pension system. The voluntary cumulative pension funds system was created in Lithuania. In Latvia the participation in the cumulative pension funds system was mandatory to the persons who were under thirty years old, the others could voluntary join the cumulative pension funds system. The general feature of these systems is that the participants can not terminate their participation in the the cumulative pension funds system and return to the public pension system. The management of assests of the cumulative pension funds systems are in the hands of private companies, which are strictly supervised by the public institutions. The value of the cumulative pension funds assets have decreased regarding the fall of the value of the stocks in the market. There should be made some changes of the regulations of the cumulative pension funds system... [to full text]