Nepriklausomybės kovų laikotarpiu savos kariuomenės kūrimas neturėjo reikiamo populiarumo visuomenės akyse, savanorių pagrindu organizuota Lietuvos kariuomenė sunkiai galėjo apginti valstybės sienas ir įtvirtinti valstybingumą. Nemaža dalis pašauktų vyrų karo tarnybon stojo nenoriai, slapstėsi, bėgo į užsienį. Lietuvos kariuomenę palikdavo mažiausiai kas penktas-šeštas mobilizuotas ar pašauktas vyras. Bendras Lietuvos kariuomenės dezertyrų skaičius 1919-1920 m. viršijo 20 000. Didelis pabėgimų iš karo tarnybos karių skaičius buvo sąlygotas, tiek išorinių, tiek vidinių aplinkybių – išorės priešų grėsmė, karių paruošimo ir aprūpinimo klausimas, tautinių kadrų trūkumas, tautinės savivokos problema. Įgimtas neigimas valdžios ir antimilitarizmas atsispindėjo ir vykdant mobilizacijas - nemaža dalis pašauktų vyrų karo tarnybon stojo nenoriai, slapstėsi, bėgo į užsienį. Nuo tarnybos bandė išsisukti kas trečias- ketvirtas pašauktas krašto vyras (26-35 %). Daliai Lietuvos gyventojų buvo sunkiai suvokiamas valstybingumo siekis. Nemaža dalis lietuvių tarnavo Lenkijos kariuomenėje - buvo užverbuoti Vokietijos belaisvių stovyklose arba mobilizuoti Lenkijos valdžios. 1920 m. I pusmetį padažnėjo Lenkijos kariuomenės karių perbėgimai į lietuvių pusę. 48% visų Lenkijos kariuomenės perbėgelių lietuvių fronte buvo mobilizuoti iš Suvalkų, Vilniaus ir Gardino apskričių. Nepriklausomybės kovų dezertyravusių karių socialinė priklausomybė buvo pakankamai marga - tai buvo skirtingo amžiaus... [toliau žr. visą tekstą] / The founding of own army in the years of Wars of Independence was not considered as a necessity for a society, and the volunteer forces of Lithuanian army was poorly organized and could hardly defend the frontiers of the country and consolidate its autonomy. A great number of men did not want to join the army, so were hiding or running away to foreign countries. Every five – six mobilized or called up men refused to join the Lithuanian army. The number of Lithuanian army deserters in years 1919 – 1920 exeeded 20.000. This fact was determined by both interior and exterior reasons: the threat from external enemies, the army preparation and maintenance problems, the lack of national recruiters, the absence of national and political consciousness. Inherent negation of authority and anti – militarism during mobilization was men's prevalent attitude. Every three – four men (26 - 35%) tried to evade th military service. The great part of lithuanians did not realized the significance and necessity of independence. One part of lithuanian men were recruited in the German prisoner – of – war camps or mobilized by the government of Poland and served in the Polish army. In the first half – year of 1920 the great number of soldiers who had gone over to Lithuanian army was noticed. 48% of all Polish army men who had deserted were mobilized from the districts of Suvalkai, Vilnius and Gardin. Deserters in the War if Independence were of different age, different social status and... [to full text]

Lietuva šiuo metu yra viena sparčiausiai, ekonominiu požiūriu, besivystanti valstybė. Tačiau verslas Lietuvoje yra pakankamai suvaržytas įvairiais verslo reguliavimo sistemos būdais. Todėl daugeliui Lietuvos besikuriančių ir jau veikiančių įmonių iškyla įvairių neaiškumų dėl mokęsčių, įvairių leidimų (licencijų) ir kitų su įmonės administravimu ir valdymu susijusių klausimų. Įmonės pasigenda informacijos, kvalifikuotos (nemokamos) pagalbos, nes juk naujai besikuriančiai įmonei yra svarbus kiekvienas centas ir laikas, kurį jos eikvoja ieškodamos atsakymų į joms rūpimus klausimus. Lietuva norėdama padaryti patrauklia verslo aplinka savos šalies verslininkams ir užsieniečiams turėtų semtis verslo reguliavimo patierties iš tų valstybių, kurių ekonomikos lygis yra auksčiausias. Viena tokių valstybių yra Didžioji Britanija. Tyrimo objektas - Didžiosios Britanijos ir Lietuvos verslo reguliavimo sistemos. Tyrimo tikslas - išanalizuoti Didžiosios Britanijos ir Lietuvos verslo reguliavimo sistemas. Siekiant darbo tikslo, keliami šie uždaviniai: Atskleisti verslo sąvokos esmę. Išanalizuoti verslo reguliavimo teorijas. Atlikti Didžiosios Britanijos ir Lietuvos verslo reguliavimo sistemų palyginimą. Atskleisti Dižiosios Britanijos ir Lietuvos verslo reguliavimo sistemų skirtumus. Išnagrinėti Didžiojoje Britanjoje ir Lietuvoje paramą verslui teikiančias organizacijas. Hipotezė – Didžiosios Britanijos verslo reguliavimo sąlygos yra palankesnės verslui plėtoti nei Lietuvoje. Darbo struktūra... [toliau žr. visą tekstą] / Recently Lithuania is the most rapidly growing state under the point of economics. However, business in Lithuania is quite constricted by diverse ways of regulation related to business system. Consequently, a lot of Lithuanian companies that already are in business or especially those which have been established recently or ones in the process of establishment face various issues related taxes, licenses and plenty of other questions concerning administration and management of an enterprise. The object of this research involves business regulation systems in Great Britain and Lithuania. The goal of this thesis is to identify how it would be possible to “improve” (develop) the business regulation system in Lithuania through the application of already existent business regulation system in Great Britain. The performed research has reflected that business in Lithuania is constrained by constantly changing laws and lots of formalities. There is also no smoothly working system that would encourage the expansion of business. The thesis consists of three parts, conclusions and suggestions (there are not included lists of references and annexes). The thesis involves fifty pages. There fourteen figures and two tables in it. There have been applied fifty eight sources of literature and information.

Šiame darbe aiškinamasi, kokios motyvacijos skatina Lietuvos gyventojus dalyvauti rinkimuose ir kokią vietą šiose paskatose užima ekspresyvūs motyvai. To siekiant aptariami teorinėje literatūroje egzistuojantys modeliai, aiškinantys, kodėl žmonės rinkimuose dalyvauja, egzistuojančios įvairios ekspresyvaus dalyvavimo teorijos variacijos. Pamėginus apjungti jas į vieną, radus kompromisinį ekspresyvaus dalyvavimo suvokimą aiškiai apibrėžiama ekspresyvaus politinio dalyvavimo sąvoka šiame darbe, nustatoma ir įvertinama tokio dalyvavimo vieta politinio (rinkiminio) dalyvavimo motyvacijose bei reikšmė, tai yra - galimos ekspresyvaus dalyvavimo pasekmės. Antrojoje darbo dalyje apžvelgiamas Lietuvos gyventojų dalyvavimas rinkimuose: pristatomi 2008 m. kovo – balandžio mėnesiais atliktos apklausos duomenys, tiriamos galimos Lietuvos gyventojų dalyvavimo rinkimuose motyvacijos, tikrinami instrumentiniai bei ekspresyvūs dalyvavimo motyvaciniai mechanizmai. / In this master thesis, regarding the recently in the Lithuania observed lack of citizens interest in politics and trust in the elected representatives, the hypothesis is held, that the Lithuanians voters decide to go to the pools on the basis of expressive motivations (the expressive motivations to go to vote in this theses are defined as the motivations, when citizen decide to go to the pools first of all because the very act of the voting has a value to him, not because he expect the concrete benefit from the election results, when the winning party or candidate will implement their policy). To examine this is the objective of this thesis. First of all the existing theories on the citizens’ turnout motivations are reviewed, analyzed and classified, then the feasible model of the citizens motivation to vote are constructed on the basis of the extended rational choice theory. The main distinction is made between the instrumental and expressive voters turnout motivations. Thought in this thesis it is not aimed to evaluate the expressive motivations normatively, the possible sequences of the voting, when the turnout is conditioned by this kind of reasons, is objectively discussed. The conclusion is made that the broader outcomes of the expressive motivations highly depends on the specific kind of motivation from this group, but generally, one could state, that expressive motivations (certain kinds of them) can damage democratic quality, but definitely helps to sustain this kind... [to full text]

Nuo pat Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo šalyje aktyviai diskutuojama kokia turėtu būti kultūros politika. 1990 metais įvykęs Lietuvos kultūros kongresas nubrėžė aiškias gaires kaip turėtu būti organizuojama, formuojama ir įgyvendinama Lietuvos kultūros politika. Po 11 metų priimtas nutarimas „Lietuvos kultūros politikos nuostatos“ bei sukurta kultūros politikos teisinė bazė, tačiau ministerijos valdininkų abejingumas kultūros politikai visa tai verčia niekais. Šiais metais prezidentė iniciavo darbo grupę sukurti Lietuvos kultūros politikos gaires. Tai verčia iš naujo pažvelgti į kultūros politiką. Darbo objektas yra Lietuvos nacionalinės kultūros politikos įgyvendinimo problematika. Siekiant atsakyti į išsikeltus uždavinius, pirmoje (teorinėje) dalyje atskleidžiami pagrindiniai įgyvendinimo proceso aspektai, kurių pagalba išryškinami Lietuvos nacionalinės kultūros politikos įgyvendinimo aspektai. Antrojoje dalyje nagrinėja kultūros politikos problematika, kuria remiamasi nagrinėjant Lietuvos nacionalinės kultūros politikos įgyvendinimo problematiką. Trečiojoje darbo dalyje apžvelgiami pagrindiniai kultūros politikos dokumentai, bei tyrinėjimai. Ketvirtojoje darbo dalyje analizuojami pagrindiniai Lietuvos nacionalinės kultūros politikos įgyvendinimo instrumentų problematika. Nagrinėjami pagrindiniai įgyvendinimo problematikos aspektai: 1) Finansiniai bei žmoniškieji ištekliai. Finansavimas kultūros politika yra nepakankamas ir neefektyvus, o dirbantys darbuotojai neatitinka... [toliau žr. visą tekstą] / Since the restoration of Lithuania’s independency there have been substantial debates about the cultural policy in Lithuania. The Lithuanian Cultural Congress in 1990 set the clear guidelines for formulation, implementation and management of Lithuanain cultural policy. 11 year later a Government resolution on the provisions of Lithuanian cultural policy was adopted and the legislative foundations had been established. However, the indiference of officials and civil servants working in the cultural sphere did not allow to take the chance to build on the achievements since then. In 2010 the President of Lithuania initiated the establishment of the working group to develop guidelines for cultural policy. This action allows us to reassess the cultural policy. The aim of this thesis is to analise the challenges and problems of the implementation of Lithuanian cultural policy. Chapter 1 of the thesis focuses on the main aspects of public policy implementation. Chapter 2 analysis the challenges related to cultural policy itself and which are taken into acount when analysing implementation problems. The 3rd Chapter presents an overview of the main documents and studies carried out in this field. The 4th Chapter analyses the issues related to the cultural policy implementation instruments. The following implementation aspects are analysed: 1) financial and human resources; 2) institutional arrangements; 3) long-term and short-term goals. The findings confirm that the funding of... [to full text]

Tyrimo objektas – Lietuvos draudimo rinka. Darbo tikslas – išanalizuoti ir įvertinti Lietuvos draudimo rinką ir numatyti jos plėtros perspektyvas. Uždaviniai: 1. Išanalizuoti draudimo sampratą ir nustatyti Lietuvos draudimo rinkos struktūrą; 2. Išryškinus draudimo rinkos analizės rodiklius bei kriterijus, įvertinti juos; 3. Atlikti Lietuvos 2000-2009 m. draudimo rinkos analizę; 4. Įvertinti Lietuvos gyvybės draudimo rinkos būvį ir numatyti plėtros perspektyvas. / The object of investigation is Lithuanian‘s insurance market. The aim is to analyze and evaluate the Lithuanian‘s insurance market and to provide for its expansion’s prospects. Tasks: 1 Analyze the concept of insurance and establish Lithuanian’s insurance market’s structure; 2 Emphasize the insurance’s market analysis of indicators and criterions and to evaluate them; 3 Make analysis of Lithuanian 2000-2009 Insurance market. 4 Evaluate the Lithuanian’s life insurance market existence and predict expansion development’s prospects.

Magistro baigiamojo darbo objektas – tautinių mažumų kalbų politika. Darbo tikslas – išanalizuoti, kaip Lietuvoje ir Rumunijoje formuojama ir vykdoma mažumų kalbų politika. Darbo uždaviniai: išanalizuoti kalbos politikos tipus ir kalbos planavimo modelius; išanalizuoti tautinės mažumos sampratą tarptautinėje teisėje bei atskirose Europos valstybėse: Lietuvoje ir Rumunijoje; išanalizuoti Europos tautinių mažumų kalbinių teisių raidą ir reglamentavimą bei Europos Sąjungos kalbų politiką; išanalizuoti mažumų kalbų politiką Lietuvoje; išanalizuoti mažumų kalbų politiką Rumunijoje; ištirti mažumų kalbų politikos recepciją Lietuvoje ir Rumunijoje; palyginti Lietuvoje ir Rumunijoje vykdomą mažumų kalbų politiką. Atlikus mokslinės literatūros analizę prieita prie išvados, kad dėl kiekybinės daugumos persvaros bei pasaulinio globalizacijos proceso tautinėms mažumoms ir jų unikaliam identitetui gresia asimiliacijos pavojus. Šį pavojų gali eliminuoti valstybės vykdoma kalbos politika, jei ji tarpusavyje derina tiek valstybinės kalbos ir jos vartotojų, tiek mažumų kalbų ir jų vartotojų interesus. Egzistuoja įvairūs kalbos politikos tipai ir įgyvendinimo būdai. Rumunijai ir Lietuvai pagal J. Leclerco tipologiją yra būdingas mišrus kalbos politikos tipas: oficialios kalbos vertinimo ir skirtingo teisinio statuso kalbų politika. Tai reiškia, kad šiose šalyse egzistuoja oficiali valstybinė kalba, įteisinta įstatymais. Tautinių mažumų kalbas taip pat reguliuoja įstatymai, tačiau joms... [toliau žr. visą tekstą] / National minority language policy is an object of this master thesis. It aims at analyzing how minority language policy is being formed in Lithuania and Romania. Goals of the thesis are: to analyze types of language policy and models of language planning; concept of national minority in social sciences, international law and European countries – Lithuania and Romania; development and regulations of European minorities‘ linguistic rights as well as language policy of the European Union; to research minority language policy in Lithuania and Romania as well as reception of minority language policy in Lithuania and Romania and to compare implementation of minority language policy in these two countries. There is no single description neither for national minority nor for language policy. However, national minority is often understood as a group of people, who historically live in the territory of another country, and have unique linguistic, cultural, sometimes – religious identity. Therefore, language is a part and parcel of minority‘s identity. So, it is very important that language policy would ensure rights of minority language‘s users and help to preserve minority‘s linguistic identity. Language policies in Lithuania and Romania can be described as combining types of official language valuation policy and different judicial status policy. Romanian language policy also meets definition of bilingualism (territorialized personal rights), because it allows usage of minority... [to full text]

Šio darbo tikslas yra tirti Lietuvos serbentinių amarų biologiją, įvairovę ir sistematiką. Lietuvoje registruota 14 serbentinių amarų rūšių (Rakauskas, Rupais, Juronis, 1992). Amarai tyrimams buvo rinkti 2003-2005 metais Vilniaus ir Kretingos rajonuose bei Kuršių nerijoje. Be to, panaudota medžiaga, saugoma Vilniaus Universiteto Zoologijos katedros kolekcijoje. 2003-2005 metais Lietuvoje buvo rasta 10 serbentinių amarų rūšių, registruotos naujos Cryptomyzus alboapicalis radimvietės mūsų šalyje, ir rastos tris Lietuvai naujos amarų rūšys: Aphis lamiorum, Cryptomyzus ulmeri ir Hyperomyzus lampsanae. Vilniaus Universiteto Zoologijos katedros kolekcijoje rasta 13 serbentinių amarų rūšių. Patikrinus kolekcinę medžiagą, pirmą kartą Lietuvoje rasti Eriosoma grossulariae rūšies amarai. Nustatytos naujos Cryptomyzus korschelti, Hyperomyzus pallidus ir Nasonovia ribisnigri radimvietės. Pirmą kartą Lietuvoje registruotas Cryptomyzus stachydis nuo Stachys silvatica ir Galeopsis sp.. Cryptomyzus galeopsidis ir Cryptomyzus maudamanti yra morfologiškai labai panašios rūšys, kartais jas sunku teisingai apibūdinti. Per tyrimų laikotarpį Cryptomyzus maudamanti rūšies amarų Lietuvoje nerasta. Kanoninės diskriminantinės funkcijos, pateiktos apibūdinimo raktuose (Guldemond 1991a; Heie 1994), negali patikimai atskirti C. galeopsidis ir C. maudamanti (17 ir 18 lentelės). Naudojant Čekijos Mokslų Akademijos Entomologijos Instituto kolekcinę medžiagą buvo atlikta diskriminantinė analizė ir gauta... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of this study was to learn about the biology and diversity of currant aphids in Lithuania. 14 currant aphid species have been recorded in Lithuania (Rakauskas, Rupais, Juronis, 1992). For this study aphids were collected in Vilnius and Kretinga districts and on Curonian spit in 2003-2005. Currant aphid collection stored at the Department of Zoology, Vilnius University, was also analyzed. In 2003-2005 10 species of currant aphids were found in Lithuania, new collection sites of Cryptomyzus alboapicalis were detected and three new to Lithuania aphid species: Aphis lamiorum, Hyperomyzus lampsanae and Cryptomyzus ulmeri were found. 13 currant aphid species are stored at the collection of Department of Zoology, Vilnius University. Eriosoma grossularia was found after checking the collection material with a new Daniellson’s identification key to genus Eriosoma. More collection sites of Hyperomyzus pallidus, Cryptomyzus korschelti and Nasonovia ribisnigri were detected. Cryptomyzus stachydis from Stachys silvatica and Galeopsis sp. was registered in Lithuania for the first time. Cryptomyzus maudamanti and Cryptomyzus galeopsidis are two morphologically very similar species, and in some cases it is difficult to identify them correctly. Cryptomyzus maudamanti was not found in Lithuania during this study period. Canonical discriminant function offered in the identification keys (Guldemond 1991a; Heie 1994) proved to be not reliable to discriminate between C. galeopsidis and C... [to full text]

Darbas siekia dviejų lygiagrečių tikslų – visų pirma analizuojamos tautinius judėjimus nagrinėjančios teorinės kryptys bei siekiama nustatyti, kaip vystėsi tautiniai judėjimai Lietuvoje ir Estijoje nuo XIX a. iki 1918 metų. Teorinėje dalyje teigiama tautinius judėjimus esant tarp susikertančių trijų dimensijų: socialinio judėjimo, nacionalizmo bei tautinio kolektyvinio veikimo. Šios dimensijos aptariamos atskirai, aptariamos skirtingos nacionalizmo, tautinio identiteto kilmės teorijos. Daroma išvada, jog tautinius judėjimus gali mobilizuoti etninė priklausomybė tam tikrai tautinei grupei, bet taip pat etniniai judėjimai gali būti ir naujų suverenių teritorijų atsiradimo pasekmė. Siekiant surasti galimus naujus požiūrio į tautinius judėjimus taškus – apžvelgiamos pagrindinės teorijos, analizuojančios tautinių judėjimų klausimą, susintetinamos keturios pagrindinės dimensijos tolimesniam darbo tyrimui: kultūrinė/socialinė; ekonominė; vidaus politikos bei tarptautinė – iškeliami kiekvienai dimensijai esminiai klausimai. Antroje darbo dalyje analizuojami Lietuvos ir Estijos tautiniai judėjimai. Pradžioje apžvelgiamas istorinis kontekstas iki XIX amžiaus, vėliau analizuojamas periodas suskaidomas į tris smukesnius periodus, analizuojamus teorinėje dalyje išskirtomis dimensijomis. Darbo eigoje nustatomas esminis vokiečių ir estų antagonizmo poveikis formuojantis estų tautiniam judėjimui, aptariamos lietuviško identiteto dvilypumo problemos – etninis identitetas prieš politinį. ... [toliau žr. visą tekstą] / Study aims at two parallel goals. The first part of the study focus on theories analysing national movements. The second part consists of comparative analysis of Lithuanian and Estonian national movements from XIX century up to the year 1918. In theoretical part research argues that national movements are in the intersection of social movements, ethnic collective action and nationalism. Each of these dimensions are studied separately, also different origins of nationalism national identity are discussed. Statement is made that national identity can be formed on ethnic bases, but also it is possible for national identity to be formed out of sovereignty of certain territories. The main aim of the research focuses on finding new approaches to the national movement studies, therefore most important theoretical frames are examined. Following analysis four dimensions are synthesized in order to be used in the empirical part of the research. Dimensions are: social/cultural; economical; internal politics; international system – each of these dimensions are characterized by some specific questions. Second part of the study analyses Lithuanian and Estonian national movements. At first historical context is determined, later on whole period of the study is divide in to three part, and each is analysed through four main dimensions. The study finds strong antagonism between Baltic Germans and Estonians as one of the main catalyst for the formation of Estonian identity also shows dual... [to full text]

Vis daugiau žmonių renkasi mažų veislių šunelius, kurie puikiai tinka ankštuose butuose. Mažų veislių šunelius įsigyja vieniši žmonės – kompanijai, kiti kaip žiurkgaudžius, kai kurie vietoj „skambučio“, bet daugiausia įsigyja kaip aksesuarą. Jorkšyro terjerai šiuo metu yra viena populiariausių šunų veislių Lietuvoje. Nuo 1992 metų iki 2007 metų lapkričio 11 dienos Lietuvos kinologų draugijos šunų veislių knygoje užregistruota: Jorkšyro terjerų veislės šunų 1045; Australijos šilkinių terjerų 10; Rusų žaisliukų užregistruota 343 (iš jų trumpaplaukių 175, o ilgaplaukių 168); Čihuahua 275 (iš jų trumpaplaukių 53, o ilgaplaukių 222). Įregistruotų veislynų skaičius iki 2007 metų lapkričio 11 dienos: Jorkšyro terjerų veislės 66; Australijos šilkinių terjerų 1; Rusų žaisliukų užregistruota 25 (iš jų trumpaplaukių 14, o ilgaplaukių 11); Čihuahua 22 (iš jų trumpaplaukių 5, o ilgaplaukių 17). Parenkant ir poruojant veislinius šunis labai svarbu jų giminingumas. Giminingas veisimas gali turėti tiek teigiamų, tiek ir neigiamų pasekmių populiacijai. Gali padidinti proporciją homozigotų, turinčių reikalingą požymį. Kaip neigiama pasekmė yra tai, kad padidėja paveldimų recesyvinių ligų - inbrydingas padidina homozigotiškumo, tuo pačiu ir ligos, tikimybę. Iš nagrinėtų Estijos dviejų Australijos šilkinių terjerų veislynų „Magik šou“ ir „Volitans“ Australijos šilkinių terjerų kilmės dokumentų giminingo poravimo atvejų nerasta. Išnagrinėjus trijų Lietuvoje esančių Jorkšyrų terjerų veislynų... [toliau žr. visą tekstą] / More and more people choose small dogs breeds, because these dogs perfectly suit for the small apartments. Lonely people choose small dog breeds as well – as a company, rat – catchers, instead of “door – bell“, or very often as an accessory. Yorkshire Terrier recently is one of the most popular dogs breeds in Lithuania. From 1992 till 11th of November, 2007 in the dogs breeds’ book in Lithuanian Cynological Society there were registered: 1045 Yorkshire Terriers,10 Australian Silky Terriers, 343 Russian Toy dogs (175 shorthaired and 168 longhaired ones), 275 Chihuahua (53 shorthaired and 222 longhaired ones). There was this number of breeding grounds registered till 11th of November, 2007: 66 of Yorkshire Terriers, 1 of Australian Silky Terriers, 25 of Russian Toy dogs (14 shorthaired and 11 longhaired), 22 of Chihuahua (5 shorthaired and 17 longhaired). Selecting and mating pedigree dogs it is very important to pay attention to their relationship. Mating relative dogs can have positive results to the population as well as negative ones. It can increase the proportion of homozygote having a required feature. A negative side is a possible increase of recessive diseases – inbreeding increase the possibility of homozygotism, and at the same time increase the possibility of diseases. In the investigated cases in two Estonian breeding grounds for Australian Silky Terriers, no relationship mating was found in the pedigree documents. Pedigree documents investigation was made in three... [to full text]

Per septyniolika nepriklausomybės metų iš Lietuvos į užsienį visam laikui išvyko apie 400 tūkst. žmonių. Lietuvos valstybės pastangos reguliuoti migracijos politiką daugiausia susijusios su migracijos srautų mažinimu. Tačiau vykdomos migracijos politika, kuriamos ir įgyvendinamos programos migracijos srityje nėra efektyvios. Siekiant išsiaiškinti priežastis, dėl kurių emigracijos mastai Lietuvoje nemažėja, buvo atlikta Lietuvos ir Airijos ekonominę migraciją valdančių programų lyginamoji analizė. Darbo objektas: valstybės parengtos ekonominę migraciją valdančios programos ir strategijos. Darbo tikslas: ištirti ekonominę migraciją valdančių priemonių administravimą Lietuvoje, lyginant Lietuvos ir Airijos valstybių ekonominę migraciją valdančias programas ir strategijas. Darbo uždaviniai: 1. Nustatyti migracijos svarbą viešosios politikos ir viešojo administravimo kontekste. 2. Išanalizuoti teorinius lietuvių migracijos diskursus. 3. Išanalizuoti teorinius migracijos ir viešojo administravimo modelius 4. Išanalizuoti ekonominę migraciją valdančias programas ir strategijas Lietuvos ir Airijos valstybėse. 5. Įvertinti ekonominę migraciją valdančių priemonių administravimo efektyvumą Lietuvoje pagal išanalizuotus kriterijus. Darbo metodai. Analizuojant teorinius migracijos diskursus buvo taikoma literatūros šaltinių analizė – nagrinėjama mokslinė ir teisinė literatūra, apžvelgiami internetiniai šaltiniai. Darbe atlikta migracijos teorijų apžvalga, išanalizuotas viešojo... [toliau žr. visą tekstą] / Since Lithuanian independence in 1990, around 400,000 people left the country. Government efforts on migration policy regulations were based on reducing migration flows. Nevertheless the present migration policy, administration of economic migration programmes remain ineffective. A comparable analysis of administrating economic migration programmes in Lithuania and Ireland hade been made in order to find out the reasons of non descending emigration flows in Lithuania. Object of the work: programmes and strategies in economic migration management. Aim of the work: to explore the administration of economic migration programmes in Lithuania by using comparable analysis of economic migration programmes and strategies in Lithuania and Ireland as well. Work objectives: 1. To determine the importance of migration in local administration and local policy field. 2. To analyze theoretical discourses of Lithuanians migration. 3. To analyze theoretical models of migration and local administration. 4. To analyze economic migration programmes in Lithuania and Ireland. 5. To evaluate the effectiveness of administration of economic migration programmes in Lithuania according to analyzed criterions. Work methods. The analysis of nonfiction and law, the review of Internet sources has been used while analyzing theoretical migration discourses. The review of migration theories, the analysis of interorganizational model of local administration have been analyzed as well as the model of... [to full text]