Magistriniame darbe analizuojama tautinių mažumų teisinė padėtis. Dauguma šiuolaikinių pasaulio valstybių jau seniai nebėra homogeniškos, tame tarpe ir Lietuvos Respublika, kurioje apie 20 procentų visuomenės sudaro ne lietuvių tautybės asmenys. Didžiausios tautinės mažumos tiek Lietuvoje, tiek kaimyninėse Latvijoje bei Lenkijoje yra rusai, lenkai, baltarusiai ir kitų tautinių grupių atstovai. Todėl labai svarbu, kad šiose šalyse būtų vienodai užtikrinamos teisės visiems piliečiams bei vykdoma efektyvi tautinių mažumų apsaugos politika. Pagrindinė tautinių mažumų problema yra ta, jog keičiantis politinėms, ekonominėms bei socialinėms sąlygoms, įstatymų leidėjai dažnai vilkina naujų įstatymų priėmimą, atitinkamos institucijos veikia nepakankamai efektyviai. Apginti savo teises tautinių mažumų atstovams labai sunku, nes diskriminacijos faktą įrodyti yra sudėtinga, be to, teismai linkę siaurinamai aiškinti teisės normas, užtikrinančias tautinių mažumų teises ir laisves. Pagrindinis šio lyginamojo tyrimo tikslas yra atskleisti kokia yra tautinių mažumų teisinė padėtis Lietuvoje, Latvijoje bei Lenkijoje, palyginti valstybių priimtus teisės aktus, reguliuojančius tautinių mažumų klausimus, pagrindines kylančias problemas bei rekomenduoti kokios įstatymų ar kitų teisės aktų pataisos galėtų jas išspręsti. Išanalizavus su tautinėmis mažumomis susijusius teisės aktus kaimyninėse Latvijoje ir Lenkijoje, galima padaryti išvadą, jog Lietuvoje tautinių mažumų padėtis yra pakankamai... [toliau žr. visą tekstą] / Situation of national minorities is analyzed in this final work. Most of modern world states are homogeneous no more for a long time already. That also includes Lithuanian Republic, where there is about 20 per cent of society of non Lithuanian nationality people. The most national minorities in Lithuania and neighbor countries of Latvia and Poland are Russian, Pole, Byelorussian and representatives of other national groups. That is why it is very important those countries to be equally vouched with laws to all citizenry and that effective security policy of national minorities would have been also pursued. The main problem of national minorities is that all legislators often try to delay the enactment of new laws and some adequate institutions are working not so effectively, when political, economical and social conditions change. It is very hard for national minorities to protect one’s own rights, because it’s difficult to prove the fact of discrimination, moreover, courts are tended to explain the rules, which vouches rights and freedoms, constrictively. The main purpose of this comparison research was to reveal the legal status of present national minorities in Lithuania, Latvia and Poland, to compare enacted rules of those states, which regulate the questions of national minorities and main problems that appear. Finally, the goal was to give recommendations on law and other rules corrections, which could solve those problems. After analyzing the rules of national... [to full text]

Šio darbo objektas yra daugiakultūris Rytų Lietuvos paveldas. Pavyzdžiu pasirinktas Šalčininkų rajonas. Tokį pasirinkimą sąlygojo noras giliau pažinti šio krašto paveldo problemas. Tyrimo tikslas - išanalizuoti, kokiu būdu ir mastu daugiakultūris Rytų Lietuvos paveldas ir kolektyvinė atmintis yra integruojami į visos valstybės paveldo viziją bei tarnauja vietinių bendruomenių konsolidavimui ir jų tapatumo išsaugojimui. Tyrimo uždaviniai: 1. atskleisti Rytų Lietuvos (Šalčininkų rajono pavyzdžiu) daugiakultūriškumą ir jo sukeliamas problemas. Išaiškinti, kieno tai paveldas; jo interpretacijos problemos istoriografijoje ir kolektyvinėje atmintyje; kaip pasireiškia daugiakultūriškumas; paveldo disonansų sprendimo būdai; 2. atskleisti ir išanalizuoti daugiakultūriškumo sukeliamas problemas nacionaliniu, regioniniu ir vietiniu lygiu; 3. išanalizuoti, kaip vietinių bendruomenių konsolidavimui tarnauja religija, kalba, toponimika; 4. išanalizuoti dominuojančios lietuvių tautos ir tautinių mažumų požiūrį į kultūros paveldą; 5. atskleisti pagrindines su Šalčininkų krašto kultūros paveldo apsauga ir interpretacija susijusias problemas bei konfliktus. Lietuva galima apibūdinti, kaip homogeninę, vienalytišką valstybę, kurioje lietuviai sudaro stipriai dominuojančią tituluotą daugumą. Tautų mažumos lenkai, rusai, baltarusiai, ukrainiečiai, žydai ir kt., sudaro nedidelį procentą nuo bendro gyventojų skaičiaus. Lietuvos teritorijoje tautinės mažumos geografiškai pasiskirsčiusios netolygiai... [toliau žr. visą tekstą] / The name of the magistracy work is ,, Multicultural Heritage in East Lithuania: Problems of Conservation and Interpretation (Case of Šalčininkai Region) „. Object of research - material and non-material heritage of East Lithuania, an example of Shalchininku district. And also, Problem of an “Inconvenient heritage”. A choice of a theme has affected, that the author of work is the inhabitant of area. The purpose of research - to analyze, how the multicultural heritage of East Lithuania and collective memory is integrated in vision of a state heritage and serves of a local public in protection of identity. The tasks of work: 1. to open a multinational heritage of East Lithuania, on an example of Shalchininku district and to reveal by it provoked problems. To find out whose heritage, problem of its interpretation in historiography and collective memory, as is shown by multinational; dissonance of heritage ways of neutralization; 2. to open and to analyze multinational in national; a regional and local level of provoked problems; 3. to analyze, as consolidations of a local public the religion serves; language, toponimika, antroponimika;4. to analyze a sight on a heritage dominant тhe majority and national minority; 5. to open the basic conflicts in Shalchininku district connected with protection of cultural monuments of olden time and their interpretation; 6. to find out why about a non-material heritage care more than material; key words – multicultural, discord; national... [to full text]

Magistro baigiamojo darbo objektas – tautinių mažumų kalbų politika. Darbo tikslas – išanalizuoti, kaip Lietuvoje ir Rumunijoje formuojama ir vykdoma mažumų kalbų politika. Darbo uždaviniai: išanalizuoti kalbos politikos tipus ir kalbos planavimo modelius; išanalizuoti tautinės mažumos sampratą tarptautinėje teisėje bei atskirose Europos valstybėse: Lietuvoje ir Rumunijoje; išanalizuoti Europos tautinių mažumų kalbinių teisių raidą ir reglamentavimą bei Europos Sąjungos kalbų politiką; išanalizuoti mažumų kalbų politiką Lietuvoje; išanalizuoti mažumų kalbų politiką Rumunijoje; ištirti mažumų kalbų politikos recepciją Lietuvoje ir Rumunijoje; palyginti Lietuvoje ir Rumunijoje vykdomą mažumų kalbų politiką. Atlikus mokslinės literatūros analizę prieita prie išvados, kad dėl kiekybinės daugumos persvaros bei pasaulinio globalizacijos proceso tautinėms mažumoms ir jų unikaliam identitetui gresia asimiliacijos pavojus. Šį pavojų gali eliminuoti valstybės vykdoma kalbos politika, jei ji tarpusavyje derina tiek valstybinės kalbos ir jos vartotojų, tiek mažumų kalbų ir jų vartotojų interesus. Egzistuoja įvairūs kalbos politikos tipai ir įgyvendinimo būdai. Rumunijai ir Lietuvai pagal J. Leclerco tipologiją yra būdingas mišrus kalbos politikos tipas: oficialios kalbos vertinimo ir skirtingo teisinio statuso kalbų politika. Tai reiškia, kad šiose šalyse egzistuoja oficiali valstybinė kalba, įteisinta įstatymais. Tautinių mažumų kalbas taip pat reguliuoja įstatymai, tačiau joms... [toliau žr. visą tekstą] / National minority language policy is an object of this master thesis. It aims at analyzing how minority language policy is being formed in Lithuania and Romania. Goals of the thesis are: to analyze types of language policy and models of language planning; concept of national minority in social sciences, international law and European countries – Lithuania and Romania; development and regulations of European minorities‘ linguistic rights as well as language policy of the European Union; to research minority language policy in Lithuania and Romania as well as reception of minority language policy in Lithuania and Romania and to compare implementation of minority language policy in these two countries. There is no single description neither for national minority nor for language policy. However, national minority is often understood as a group of people, who historically live in the territory of another country, and have unique linguistic, cultural, sometimes – religious identity. Therefore, language is a part and parcel of minority‘s identity. So, it is very important that language policy would ensure rights of minority language‘s users and help to preserve minority‘s linguistic identity. Language policies in Lithuania and Romania can be described as combining types of official language valuation policy and different judicial status policy. Romanian language policy also meets definition of bilingualism (territorialized personal rights), because it allows usage of minority... [to full text]

Magistrinio darbo objektas – tolerancijos raiška Lietuvos periodinėje spaudoje. Darbo tikslas – išanalizuoti tolerancijos problemą Lietuvos periodinėje spaudoje. Siekiant ištirti tolerancijos problemą Lietuvos periodinėje spaudoje, darbe pasirinkta ištirti romų tautos atstovų pateikimo periodinėje spaudoje („Lietuvos rytas“ ir „Vakaro žinios“ dienraščiuose) ypatumus. Tyrimo uždaviniai: išanalizuoti tolerancijos sampratą bei sklaidą visuomenėje; apžvelgti žiniasklaidos vaidmenį visuomenės pokyčiuose; išanalizuoti informacijos pateikimo spaudoje ypatumus, apžvelgiant stereotipų ir gandų vaidmenį; išanalizuoti romų vaizdavimo periodinėje spaudoje ypatumus. Tyrimo metodai: informacijos rinkimas, apdorojimas, sisteminimas; lyginamoji mokslinės ir metodinės medžiagos analizė; kokybinės ir kiekybinės informacijos šaltinių analizė; informacijos duomenų analizė. Analizuojant tolerancijos sampratą, buvo išsiaiškinta, kad ji reiškia pagarbą ir pakantą kitaip mąstančiam žmogui, jo nuostatoms, įsitikinimams ir vertybėms, nepriklausomai nuo rasės, lyties ir kitų skirtumų. Didelę įtaką žiniasklaidai padarė globalizacija, paskatinusi jos kaitą ir kitas raiškos galimybes. Atsiradus naujoms šio pasaulio problemoms, kaip pvz. terorizmas, netolerancija analizuojami tarptautiniu mastu. Tolerancija siejama su žmogaus teisėmis, kurias užtikrinti privalo kiekviena demokratinė valstybė. Tyrimas parodė, kad mūsų šalyje susiduriama su tolerancijos trūkumo problema populiariausiuose Lietuvos... [toliau žr. visą tekstą] / The tolerance is apprehensible as value which if achieved can consolidate nations, prevent discrimination and assure peace and unity in the entire world. The role of media is very important because it represent the interest of community and has a possibility to influence our attitudes, opinions and thinking. So media can help to preserve the tolerance in community, promote and guide democratic values, protect ideals of the equality. The object of this master’s paper is the expression of tolerance in Lithuanian periodical press. The aim of the paper is to analyze the problem of tolerance in Lithuanian periodical press. Papers goals are to explore the conception of tolerance, review the role of tolerance in the alterations of the community, explore the media’s influence on tolerance and analyze the role of rumors, gossips and objectivity in media. In order to analyze the problem of tolerance in Lithuanian press (in the newspapers „Lietuvos rytas“ and „Vakaro žinios“), master’s work presents the analysis of the peculiarities of the Romany presentation in press. The methods of the analysis are information gathering, analysis of the data, comparative quantitative and qualitative analysis. Analysis reveals that tolerance means respect and acceptance of the persuasions, attitudes and values of the otherwise thinking people without reference to their gender or race or other differences. Tolerance has a close connection with human rights, which must be ensured by every democratic... [to full text]

Knygų lenkų kalba leidyba Lietuvoje atkūrus nepriklausomybę – tai atskira tyrinėjimų sritis, sudaranti tik dalį Lietuvos leidybos proceso, tačiau neatsiejama nuo šalies politinių, ekonominių ir socialinių įvykių. Knygų leidyba atspindi savo kaip tautos vaidmens supratimo vystymąsi, kultūros aktualinimo svarbos suvokimą bendrijos atžvilgiu, dėl to knygų lenkų kalba leidybos atspindys bendrame mažumos gyvenimo fone supažindina su esamomis ir aktualiomis problemomis bei pasiekimais. Globalizejančiame pasaulyje tautiškumo išsaugojimas tampa vis didesniu iššūkiu, dėl to aktualu kalbėti, diskutuoti apie mažumų situaciją ir jų indėlį, palaikant tautinę savimonę daugumos aplinkoje. Atkurtos Lietuvos nepriklausomybės laikotarpio leidyba yra dar mažai ištirta, o besiformuojantis valstybių daugiatautiškumas skatina atkreipti dėmesį ne vien į daugumos, bet ir mažumos funkcionavimą visuomenėje. Šio darbo objektas – knygos lenkų kalba, išleistos 1991–2009 m. Lietuvoje. Darbo tikslas – ištirti knygų lenkų kalba leidybos būklę ir tendencijas Lietuvoje 1991–2009 m. bei jos ateities perspektyvas. Darbo tikslui pasiekti buvo suformuluoti ir iškelti tokie uždaviniai: apžvelgti lenkų tautinės mažumos padėtį Lietuvoje; ištirti lenkiškų knygų leidybos raidą bendrame leidybos kontekste; nustatyti knygų lenkų kalba leidėjus ir jų veiklos tendencijas; išanalizuoti knygų lenkų kalba leidybos tematiką; išanalizuoti knygas lenkų kalba tipologiniu požiūriu; išanalizuoti knygų lenkų kalba leidybos padėtį... [toliau žr. visą tekstą] / Books in the Polish language publishing in Lithuania after Independence Restoration – is a separate research branch, forming only a part of Lithuanian publishing process; however, it is unseperable from the country political, economical and social events. Publishing reflects country development, cultural understanding of community. Therefore, publishing acquaints with current problems and achievements of the national minorities. In a globalizing world national mentality preserving becomes more and more challenging. For this reason, the discussion about national minority situation and its contribution into national majority is essential. Publishing in the period after Independence Restoration has not been fully analysed yet whereas forming multinationalism fosters to pay attention not only to majority, but also to minority functioning in the society. The subject of this work – books in the Polish language published in Lithuania in the period of 1991–2009. The aim of this work – to analyse Polish books publishing situation and tendencies in Lithuania in the period of 1991–2009 as well as its future perspectives. The following tasks have been raised in order to achieve the aim: to review Polish national minority situation in Lithuania; to analyse the publishing development of Polish books in a general publishing context; to determine Polish books publishers and the tendency of their work; to analyse Polish books range of topicality; to analyse books from the tipological point of... [to full text]

Atsižvelgiant į šiuolaikines problemas ir poreikius integruotis multikultūrinėje visuomenėje, Lietuvoje kilo susidomėjimas kalbų mokymo bei mokymosi, dvikalbystės ugdymo, dvikalbių programų kūrimo bei dvikalbių pedagogų rengimo klausimais. Daugiausia tai siejama su tautinių mažumų atstovų integracija į Lietuvos visuomenę. Tyrimu siekta nustatyti, kaip dvikalbystės formavimosi procesas vystėsi vyresnio amžiaus tautinių mažumų mokyklų įvairių tautybių mokytojų (kaip individų) tarpe; kaip socialinė-komunikacinė aplinka įtakojo pedagogų dvikalbystės vystymąsi; nustatyti kitakalbės ir daugiakultūrės aplinkos, kuri supa mokytojus, privalumus ir trūkumus. / Novelti of the thesis: A number of the theses on bilingualism were issued within recent years. However, nobody had been researching the item on bilingualism of the teachers (as individuals). The results of the investigation: After having analyzed the data of the investigation, the presumption that prior to starting their work in the multilingual environment, the teachers already have a certain lingual base in the family and in the aducational institution, may be drawn. The main reasons of complexity of work with the other-language-speaking pupils are related with lack of skills and knowledge of the same teachers. The teacher has the possibility to develop his/her native and other language skills while working in the multilingual environment, while dealing with the methodical material or while staying in his own social environment. As the society`s demands change, so today the teacher has not only to lay efforts, seeking to satisfy the pupils` and parents` expectations, but should also be able to adapt himself/herself to the developing multilingual environment.

The collaboration forms between communities and institutions of culture and art. Key words: community, culture, social-cultural work, national minority. In the process of forming democratic and public policy of nation it is extremely important that every member of it completely would feel himself the part of the society. National minorities and their cultural self-expressions, that perform both the role of spiritual movement and strengthening national identity, are analyzed in this work. This work is based on the research of collaboration between national minorities and both culture and art institutions (66 Karaiten, Tartaren, Jews and Romany minorities’ persons were polled). The date of the research illustrates the cultural and social situation of national minorities, the spiritual demands of community members, qualities and weaknesses of their cultural life. Also the importance of this cooperation to the individuals and all the ethnic communities is emphasized as well as that essential changes in the process of cultural and spiritual live determine participation of the numbers of community in the cultural activities. The results of the research show how creative work in the community and cultural institutions stimulate the integration of national minorities, the internal socialization inside the community and emphasize the gaps and perspectives of the cultural cooperation. Hopefully, that members’ spiritual experience of communities will enrich the life of the community... [to full text]

Tautinio identiteto sklaida ir teatrinis ugdymas yra svarbūs edukologinės veiklos aspektai lemiantys sėkmingą humanistinio ugdymo procesą, bendros ugdytinio ir ugdytojo dvasinės kultūros formavimą, skatinantys Tėvynės meilės ir didžiavimosi ja jausmus. Spartėjant globalizacijos procesams, informacinės visuomenės kontekste itin svarbi ir aktuali pasidarė tautiškumo sąvoka. Tautinis sąmoningumas užtikrina tautos gyvavimo tęstinumą. Tautiškumo ugdymas ypatingai svarbus tautinėms mažumoms, kur pilietiškumo ugdymas nėra tapatus tautiniam ugdymui. Šis darbas tiria tautiškumo ugdymą teatru Punsko krašto lietuvių bendruomenėje. Aptarta Punsko krašto lietuvių gyvavimo specifika, teatrinės veiklos ištakos ir raida tautiškumo išsaugojimo kontekste. Analizuota dabartinė situacija. Šiam tikslui tarnavo empiriniai tyrimo metodai: ekspertų metodas, focus interviu metoas, anoniminė anketa. / The object of the work is the civic education through theatrical activities in Lithuanian national minority in Poland. Nacionality is value form the most inportant layer of person‘s spiritual life. The reflect what a person values most from cultural, psichological, social, moral and aesthetic viewpoints. Values rule a person. Only theatre teachers, and students that attended the theatre group participated on this reserch. These participant were chosen in order to learn about their attitudes towards the expression of values and if it‘s implemented in theatrical activities. After conducting the research it was found the teachers care very much about teh expression of nacionality value.

Magistro darbo tikslas - išanalizuoti tautinių mažumų teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje. Tautinės mažumos yra svarbi kiekvienos valstybės gyventojų dalis. Būdama kitoje kultūrinėje terpėje ir kitoje socialinėje erdvėje, mažuma stengiasi išsaugoti savo identitetą. Tautinių mažumų padėtis vienoje ar kitoje šalyje yra svarbus rodiklis, parodantis demokratijos, kultūros lygį. Tautinių mažumų teisių apsauga padeda palaikyti politinį stabilumą valstybėje, kurti pilietinę visuomenę, išvengti konfliktų, įtampos. Šiame magistro darbe aptariamos pagrindinės tautinių mažumų teisės, jas ginantys nacionaliniai bei tarptautiniai dokumentai, bei institucijos. Taip pat analizuojamos dažniausiai pasitaikančios nepakantumo formos tautinių mažumų atžvilgiu. Tyrimo rezultatai rodo, jog dauguma Klaipėdos rusų yra susidūrę su teisių pažeidimais, išskiriamos dažniausiai pažeidžiamos teisės. Aprašomas rusų požiūris į Lietuvos institucijas ginančias šias teises, bei galimybės ginti savo teises. / The aim of master’s final paper is to analyze the legal situation of national minorities in the Republic of Lithuania. National minorities is an important part of the population in each state. Being in another culture and other social enviroment, the minority is trying to preserve it’s identity. The status of ethnic minority is an important indicator of democracy, the cultural level in the country. The protection of ethnic minority rights helps to maintain political stability in the country, create civil society, avoid conflicts and tension. This master’s final paper describes and analyzes the fundamental rights of national minorities, the national and international documents, the position of Lithuanian institutions. There are also analyzed the most common forms of intolerance. The results of research present the most common case of the violated rights of Klaipeda Russian minority, an approach to the Lithuanian authorities, the possibility to protect their rights.

1918-1940 m. Lietuvoje lenkų tautinė mažuma aktyviai organizavo ir plėtojo kultūrinę veiklą. Viena iš intensyvių ir kartu labai reikšmingų lenkiško kultūrinio gyvenimo išraiškų buvo teatras. Lietuvos lenkai, turėję du draminio pobūdžio mėgėjiškus teatrinius kolektyvus Kaune ir po vieną Panevėžyje ir Ukmergėje, nuolat statė spektaklius pagal įvairaus pobūdžio repertuarą. / During the years of 1918 – 1940, the Polish minority was active in organizing and spreading cultural activities in Lithuania. One of the most intensive and in the same time a very significant Polish cultural expressions was the theatre. The Lithuanian Polish had two amateur drama type theatre companies in Kaunas and one each in Panevėžys and Ukmergė. They were constantly staging plays for a various types of repertoire.