Knygų lenkų kalba leidyba Lietuvoje atkūrus nepriklausomybę – tai atskira tyrinėjimų sritis, sudaranti tik dalį Lietuvos leidybos proceso, tačiau neatsiejama nuo šalies politinių, ekonominių ir socialinių įvykių. Knygų leidyba atspindi savo kaip tautos vaidmens supratimo vystymąsi, kultūros aktualinimo svarbos suvokimą bendrijos atžvilgiu, dėl to knygų lenkų kalba leidybos atspindys bendrame mažumos gyvenimo fone supažindina su esamomis ir aktualiomis problemomis bei pasiekimais. Globalizejančiame pasaulyje tautiškumo išsaugojimas tampa vis didesniu iššūkiu, dėl to aktualu kalbėti, diskutuoti apie mažumų situaciją ir jų indėlį, palaikant tautinę savimonę daugumos aplinkoje. Atkurtos Lietuvos nepriklausomybės laikotarpio leidyba yra dar mažai ištirta, o besiformuojantis valstybių daugiatautiškumas skatina atkreipti dėmesį ne vien į daugumos, bet ir mažumos funkcionavimą visuomenėje. Šio darbo objektas – knygos lenkų kalba, išleistos 1991–2009 m. Lietuvoje. Darbo tikslas – ištirti knygų lenkų kalba leidybos būklę ir tendencijas Lietuvoje 1991–2009 m. bei jos ateities perspektyvas. Darbo tikslui pasiekti buvo suformuluoti ir iškelti tokie uždaviniai: apžvelgti lenkų tautinės mažumos padėtį Lietuvoje; ištirti lenkiškų knygų leidybos raidą bendrame leidybos kontekste; nustatyti knygų lenkų kalba leidėjus ir jų veiklos tendencijas; išanalizuoti knygų lenkų kalba leidybos tematiką; išanalizuoti knygas lenkų kalba tipologiniu požiūriu; išanalizuoti knygų lenkų kalba leidybos padėtį... [toliau žr. visą tekstą] / Books in the Polish language publishing in Lithuania after Independence Restoration – is a separate research branch, forming only a part of Lithuanian publishing process; however, it is unseperable from the country political, economical and social events. Publishing reflects country development, cultural understanding of community. Therefore, publishing acquaints with current problems and achievements of the national minorities. In a globalizing world national mentality preserving becomes more and more challenging. For this reason, the discussion about national minority situation and its contribution into national majority is essential. Publishing in the period after Independence Restoration has not been fully analysed yet whereas forming multinationalism fosters to pay attention not only to majority, but also to minority functioning in the society. The subject of this work – books in the Polish language published in Lithuania in the period of 1991–2009. The aim of this work – to analyse Polish books publishing situation and tendencies in Lithuania in the period of 1991–2009 as well as its future perspectives. The following tasks have been raised in order to achieve the aim: to review Polish national minority situation in Lithuania; to analyse the publishing development of Polish books in a general publishing context; to determine Polish books publishers and the tendency of their work; to analyse Polish books range of topicality; to analyse books from the tipological point of... [to full text]

Magistriniam darbe analizuojama Lietuvos lenkų jaunimo socialinė integracija i pilietinis aktyvumas. Teorinėje dalyje analizuojama etninės mažumos, etninio tapatumo ir integracijos sampratos, detaliau nagrinėjama lenkų etninė mažuma Lietuvoje, jos pilietinis aktyvumas ir socialinė integracija, lenkų stereotipai Lietuvos visuomenėje. Etniniam tapatumui būdinga sudėtinga struktūra, jam būdingi keli pagrindiniai komponentai: priklausimas tautai, etninė savimonė, kalbos vartojimas, kultūra. Šie komponentai išsamiau aptarti darbe. Didelis dėmesys yra skiriamas integracijos sampratai. Kalbant apie socialinę integraciją negalima pamiršti ir socialinio dalyvavimo sąvokos. Būtent socialinis dalyvavimas nulemia lenkų socialinės integracijos raišką. Darbe smulkiau analizuojamas lenkų socialinis dalyvavimas Lietuvos visuomenės gyvenime ir jų integraciją per politiką ir pilietybę, per švietimą, per darbo rinką, per lenkiškas laisvanoriškas organizacijas. Aptariant šiuos aspektus remiamasi tiek Europos - etnologo M. Kal‘avský, V. Bačová, E. K. Francis, Š. Hernová, J.Mucha ir kt., tiek Lietuvos tyrinėtojų darbais. Lietuvoje apie tautines mažumas, tautinį tapatumą ir integraciją rašė N.Kasatkina, T.Leončikas, V.Beresnevičiūtė, M.Taljūnaitė, N.Statkus, R.Motuzas irk t. todėl remtasi šių tyrinėtojų darbais. Antroje darbo dalyje pateikiama lenkų jaunimo kokybinio tyrimo duomenų analizė. Tyrime dalyvavo dvi informantų grupės – lenkiškose nevyriausybinėse organizacijose... [toliau žr. visą tekstą] / The work is aimed at presenting analysis of social intergation of Lithuanian Poles' Youth and the role of civic activity in this process. In the fisrt, theoretical part, of the work there are discussed conceptions of the ethnic minority, integration and ethnic identity, This part also includes an analysis of the Lithuanian Poles’ minority, its civic activity and integration. The structure of ethnic identity is complex: it consists of belonging to nation, ethnic consciousness, the language, culture. In the work all these conponents are discussed in detail. An particular attention is payed to the conception of integration and the role of social activity in this process. Social activity determines the integration of Poles‘ in Lithuania: such aspects of social acitivity as participation in politics, polish civic organization, issues of education in native language, nationality are discussed in the work. In the work is analysing Poles‘s social activity by the politics, nationality, education, polish organizations. Discussing these dimensions I refer to such authors as M. Kal‘avský, V. Bačová, E. K. Francis, Š. Hernová, J.Mucha as well as works of Lithuanian researchers’. namely N.Kasatkina, T.Leončikas, V.Beresnevičiūtė, M.Taljūnaitė, N.Statkus, R.Motuzas. In the second, empirical part of the work there are presented results of qualitative research on social integration of Lithanian Poles‘ Youth. In the research there were conducted 18 in-depth semi-structured... [to full text]