Jauno žmogaus integracija darbo rinkoje yra vienas svarbesnių įvykių, lemiančių tolimesnį jo gyvenimą. Jaunimo elgsena darbo rinkoje priklauso nuo tarp savęs glaudžiai susijusių socialinių, ekonominių, demografinių ir kitų veiksnių. Jaunimo nedarbas pasireiškia kaip neigiamas šių veiksnių tarpusavio sąveikos rezultatas. Nesprendžiant jaunimo nedarbo problemos, didėja emigracijos rizika, kuri neigiamai veikia bendrąją šalies pažangą. Jaunimas yra viena socialinių grupių, turinčių mažesnes galimybes integruotis į darbo rinką. Tai sąlygoja darbo rinkos poreikių neatitinkantis jaunuolių išsilavinimas ir/ar profesinis pasirengimas. Jaunimo situacijos Lietuvos darbo rinkoje analizė parodė, kad šios asmenų kategorijos užimtumas mažesnis, o nedarbo lygis aukštesnis nei vyresnių asmenų. Jaunimas yra probleminė grupė ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje ES šalių. Jaunimo nedarbo problema egzistavo prieš krizę, o po jos ji tik stiprėjo. Siekiant išsiaiškinti 18 – 25 metų amžiaus jaunimo padėtį darbo rinkoje ir pagal tai nustatyti, ką reikėtų keisti, tobulinti integruojant jaunimą į darbo rinką, buvo atliktas tyrimas. Tyrimo objektas – 18 – 25 metų amžiaus jaunimas. Tyrimas buvo atliekamas 2011 m. kovo – balandžio mėnesiais. Tyrimo rezultatai parodė, kad reikėtų gerinti mokymo programas, kad šios atitiktų bendrus šalies darbo rinkos poreikius. Mokymo programos turėtų orientuotis ne tik į teorinių žinių suteikimą, bet ir į praktinį jų pritaikymą. Vystantis glaudesnį bendradarbiavimą tarp... [toliau žr. visą tekstą] / Young person's integration to the labor market is a key event for the further development of his life. Youth behaviour in the labor market depends on the closely related social, economic, demographic and other factors. Youth unemployment occurs as a negative result of these factors interaction. Without addressing the problem of youth unemployment the risk of emigration increases and affects the general progress of the country. Youth is one of the social groups which have fewer opportunities to integrate to the labor market. This is as the result that young people’s education or vocational training does not meet the needs of labour market. Youth situation analysis in the Lithuanian labor market has shown that youth have less employment and higher unemployment rates than older people. Young people are problematic group not only in Lithuania but also in many EU countries. The youth unemployment problem existed before the crisis but after it has intensified. In order to find the 18-25 year old youth situation in the labor market the labor market survey was conducted. The object of research is 18 - 25 years old youth. The survey was conducted in 2011 March - April. The results showed that there is a need for better training programs to meet the overall needs of the country’s labor market. Training programs should focus not only on theoretical knowledge but also on its’ practical application. Through closer cooperation between educational institutions and business representatives... [to full text]

Savižudybė – reiškinys, kurį tiria daug mokslų: sociologija, filosofija, medicina, psichologija, kriminologija, teologija ir kt. Savižudybė – sudėtinga, daugiareikšmė problema, kuri neturi kokios nors vienintelės priežasties ir paaiškinimo. Ją dažniausiai sukelia psichologinių, kultūrinių ir socialinių veiksnių visuma (Polukordienė, 2003). Savižudybės Lietuvoje yra didžiulė problema, kurios aktualumas akivaizdus. 2011 m. nusižudė 20 vaikų ir jaunuolių iki 19 metų amžiaus. Pasaulinės organizacijos duomenimis, bandymai nusižudyti iki 20 kartų dažnesni nei savižudybės. Raktiniai žodžiai: jaunimas, suicidas, prevencija, savižudybės. Tyrimo objektas - socialinių pedagogų požiūris savižudybių fenomeną prevencija. Rašant darbą buvo naudojama mokslinės literatūros analizė, atliktas kiekybinis tyrimas, pasirinkus anketų metodą. Šio tyrimo tikslas - nustatyti socialinių pedagogų požiūrio į jaunimo savižudybių priežastis ir prevencijos galimybes būsimajame darbe. Tyrimo uždaviniai- 1. Aptarti jaunimo suicidinio elgesio problemos aktualumą. 2. Nustatyti sunkumus, su kuriais susiduria studijų metu socialiniai pedagogai. 3. Nustatyti socialinių pedagogų informuotumą apie jaunimo savižudybių priežastis. 4. Nustatyti socialinių pedagogų pasirengimą teikti pagalbą suicidinio elgesio atveju. Išvados: 1. Lietuva pagal savižudybių skaičių vis dar užima pirmąją vietą pasaulyje. Kaip nurodo, T. Ramanauskienė, V. Matulionienė, V. Martinkienė (2002), žudosi vis... [toliau žr. visą tekstą] / Each age period of human life is different for its diversity and peculiarity. He/she faces new challenges while gaining diverse experience, establishing social relationships, communicating and cooperating. One of such age periods is adolescence. This is transition from childhood to adult life that starts with sexual maturation and ends with the formation of personality and readiness for independent life. The chronological range is typical for this period of age: early adolescence at the age 12-14, the middle one – at the age 15-18, and the late – at the age 19-21, until the individual ceases to grow physically (Vaičiulienė, 2004).No coincidencethat due tothe abundance of changes the adolescence is characterized as "storm and stress" period inthe literature. According to Erikson teenager experiences the confusion crisis of identity roles during which he/she tries to find out who he/she is, what his/her goals and aspiration are. Therefore, during this period it is a significant increase in suicidal thoughts as an incentive to solve the problems. 1. During the study it was found that the most important reasons for adolescent's suicidality is the age of the youngsters embracing loneliness, inability to establish relationships with other people and the attemptto solve all the problems simultaneously. 2. The data analysis showed that the respondents seek the help in the familyafter facing the problems, and only a small part of them refers to... [to full text]

Nowadays Lithuanian society outlieves essential social and economic changes, whish influense each person‘s live influencing the young generation. During the social alteration it is available to note valuable conflicts and the view at the existing valuables are changing. Today‘s youth is deeply stuck into conformosm and adoring of status symbols. Young people understand their responsibilities, work and intelligence in different ways and have an awry scale of valuables. Each person creates his or her own model of valuable orientation where are particular valuables dominated. The valuables of each induvidual are as a hierarchically organized system, whish more or less changes in his or her life.

Jaunimo verslumo praktinių gebėjimų ugdymas yra ypač reikšmingas ir aktualus keičiantis ekonomikai, darbo santykiams ir būdams sėkmingai įsitvirtinti gyvenime. Todėl verslumo ugdymas yra itin reikšmingas formuojant tinkamus gebėjimus būsimai veiklai. Verslumą drąsiai galime priskirti prie įgimtų ir įgytų asmens savybių, tokių kaip tikėjimas savo sėkme, užsibrėžtų tikslų siekimas, noras būti nepriklausomu, kūrybingu, veržliu ir ryžtingu visose gyvenimo situacijose. Šie gebėjimai ypač reikalingi verslininkams. Tačiau jie taip pat reikalingi kiekvienam, kad būtų galima sėkmingai veikti konkurencinėje darbo rinkoje, stengiantis išlaikyti turimą darbo vietą, susikuriant savo verslą. / The development of youth entrepreneurship practical skills is especially important and relevant to economic transformation, labor relations and ways to be successful in life. Therefore, entrepreneurship education is extremely important in forming the necessary skills for future work. Entrepreneurship can be certainly attributed to a person’s inborn and acquired characteristics, such as belief in their own success, the pursuit of goals, and the desire to be independent, creative, persistent and determined in all situations of life; these skills are especially required for entrepreneurs. However, they are also necessary for every person to be able to work successfully in a competitive labor market, trying to retain their present jobs or creating their own business.

Šis darbas skirtas išsiaiškinti jaunų žmonių poreikius bei siekius, pagrindinius sprendimų dėl ateities motyvus bei veiksnius, susijusius su šiais sprendimais. Pagrindinis šio darbo tyrimo tikslas buvo - išsiaiškinti jaunų žmonių ateities orientacijų turinį bei jį lemiančius veiksnius, nustatyti kokią įtaką tam daro ekonominė padėtis, šeimos situacija, pasiekimai mokykloje bei asmeninės savybės ir palyginti didmiesčio bei miestelio mokinių ateities orientacijas. Tyrimo metu buvo apklausti 68 Vilniaus Viršuliškių vidurinės mokyklos bei Giedraičių Antano Jaroševičiaus vidurinės mokyklos 11 – 12 klasių mokiniai. Tyrimas buvo atliekamas anketavimo būdu. Mokiniams buvo pateiktos anoniminės anketos su 31 klausimu Išanalizavus gautus rezultatus, padarytos tokios darbo išvados: 1) Jauni žmonės yra optimistiškai nusiteikę savo tolimesnės ateities atžvilgiu, tiki jog pavyks susikurti sau gerovę: daugiau nei pusė apklaustųjų tikisi, kad ateityje turės ir aukštojo mokslo diplomą, ir sutuoktinį, ir dirbs mėgstamą, gerai apmokamą darbą, ir turės automobilį, jausis pasitikintys savimi bei bus pasiekę dabar užsibrėžtus tikslus. 2) Didžioji dalis jaunų žmonių iš karto po mokyklos baigimo planuoja toliau tęsti mokslus Lietuvoje, mažiau nei puse – palikti savo gimtąjį miestą, trečdalis pradėti dirbti ir tik nedidelė dalis – išvykti dirbti ar mokytis į užsienį. 3) Pagrindinis motyvas palikti savo gimtąjį miestą – išsilavinimo siekimas; tęsti mokslus Lietuvoje – noras ateityje susirasti gerai... [toliau žr. visą tekstą] / The purpose of this work is to survey needs and goals of young people, aspects and motives which are related with the main future decisions. The principal object of this research was to find out young people‘s future orientations content and factors whitch cause it. Establish how economical situation, family situation, achievements in school or personal characteristics influence these contents and also to compare pupil‘s from city and small town future orientations. For this research 68 pupils of 11-12 forms from Vilnius Virsuliskiu secondary school and Giedraiciu Antonas Jarosevicius secondary school were interrogated. This survey was done using anonim questionnaire with 31 question. Such conclusions were made from results analysis: 1) young people think optimisticly about their futher future, they believe that they will create own prosperity: more than half respondents hope that in future they will have higher education degree and a spouse, favourite well paid job, a car, they will be confident about themselves and already reached goals whitch they are planed now. 2) Bigger half of young people straight after school are planning to continue studying in Lithuania, less than half to leave their native town, one third start to work and only little number to go work and study abroad. 3) the main motive to leave native town is education aspiration; to continue studies in Lithuania – wish to find well paid job in the future; to study in foreign countries – the aim of a better... [to full text]

Pastaruoju metu tiek Lietuvoje, tiek Europos Sąjungoje kuriamos įvairios priemonės, kuriomis siekiama užtikrinti jaunimo užimtumą ir dalyvavimą darbo rinkoje, kadangi jaunimo nedarbo lygis yra didesnis nei kitų visuomenės grupių. Jaunimo atėjimas ir integracija darbo rinkoje yra sudėtinga dėl profesinės patirties trūkumo, nepaklausios specialybės, darbdavio nepasitikėjimo jaunu žmogumi ar prastų darbo paieškos įgūdžių. Jaunimas gyvena ir dirba konkrečioje teritorijoje, todėl svarbus jaunimo užimtumo politikos priemonių įgyvendinamas joje, kadangi įgyvendinamos priemonės yra pritaikytos prie konkrečių, toje teritorijoje gyvenančio jaunimo, poreikių. Darbo tikslas yra išanalizuoti jaunimo užimtumo politikos priemonių įgyvendinimą vietos savivaldos lygmenyje Lietuvoje, remiantis Kauno miesto savivaldybės atveju. Pirmoje darbo dalyje apibrėžiamas viešosios politikos ciklas, lyginamos viešosios politikos įgyvendinimo teorijos, pateikiamos efektyvaus politikos įgyvendinimo sąlygomis, kuriomis remiantis nagrinėjamas jaunimo užimtumo politikos priemonių įgyvendinamas. Kadangi jaunimo užimtumo politika Lietuvoje remiasi Europos Sąjungos nustatytais prioritetais, todėl antroje darbo dalyje analizuojama Europos Sąjungos jaunimo užimtumo politika. Išskiriamos pagrindinės nuostatos ir gairės, kuriomis remiantis jaunimo užimtumo politika yra formuojama ir įgyvendinama Europos Sąjungos valstybėse narėse. Trečioje darbo dalyje nagrinėjamas jaunimo užimtumo politikos reglamentavimas ir... [toliau žr. visą tekstą] / Different policy measures are recently adopted in Lithuania and in European Union to ensure youth employment and participation in labour market. This is because the rate of youth unemployment is higher than any other group of society. It is difficult for young people to enter and integrate into labour market because of the lack of professional experience, unsaleable speciality, the absence of trust from the employer and because of poor skills in job searching. The aim of this theses is to analise the implementation of youth employment policy measures in local level in Lithuania basing this analysis on the case of Kaunas city municipality. First chapter defines the cycle of public policy, compares the theories of public policy implementation and represents conditions of efective implementation of public policy which are used to analyse the implementation of youth employment policy measures. Youth employment policy in Lithuania depends on the priorities of European Union on this basis second chaper analyses youth employment policy in European Union. It provides main provisions and guidelines which are the basis to policy making and implementation in the member states of European Union. The third chapter provides the analysis of youth employment policy regulations and priorities in national level in Lithuania. It separates main provisions on youth employment policy to be implemented in local level. Main actors implementing youth employment policy in local level are defined... [to full text]

Tinkamai organizuota, turininga veikla po pamokų, patenkindama mokinių poreikius ir interesus, sudaro galimybę aktyviai dalyvauti visuomeniniame gyvenime, tad jau nuo ankstyvo amžiaus svarbu pratinti mokinius laisvalaikį leisti naudingai sau ir visuomenei. Pastaruoju metu pedagogai, švietimo specialistai ir organizatoriai dažnai kelia klausimą, kaip galima efektyviau plėtoti popamokinę veiklą ne tik kaip dalykinių žinių suteikimo priemonę, bet taip pat - ir būdą, kaip spręsti aktualias dabarties problemas. Iš tikrųjų neformalaus ugdymo tikslai yra daug platesni - ugdyti demokratišką, socialų, savarankišką, kūrybišką vaiką, paruošti jį pilietiškai aktyviam gyvenimui Siekiant paruošti mokinius gyventi ir veiksmingai dirbti XXI amžiuje, turi funkcionuoti neformalus ugdymas, kaip neatsiejama ugdymo dalis, ir turėtų būti nuolatinis kokybės siekimas bei jos tobulinimas. Atlikus kiekybinį tyrimą paaiškėjo, kad neformalaus ugdymo veikla jaunimui, yra itin svarbi bei reikalinga. Daugelis respondentų (mokinių) mano, kad didžioji dalis dirbančiųjų neformalaus ugdymo vadovų nėra kompetentingi, trūksta kūrybingumo bei savo darbą atlieka tik patenkinamai. Taip pat remiantis tyrimo duomenimis, galime teigti, kad neformalaus ugdymo kaina yra per didelė, todėl nėra itin didelio susidomėjimo tarp jaunimo. Labai pasigendama netradicinių sporto šakų bei veiklos susijusios su turizmu. Kokybinis tyrimas rodo labai panašią situaciją, kaip ir kiekybinis. Kliūtis vėl yra finansai, teigiama, jei... [toliau žr. visą tekstą] / Properly organized, purposeful activity after lessons, which satisfy schoolchildren needs and interests, makes opportunity to participate in public life, so already from young age it is important to teach schoolchildren to spend their leisure usefully for themselves and for public. Recently educator, education specialist and organizer rarely create a question, how we can develop after lesson activities more effectively, not only as formal news provider, but also – and as a manner, how to solve relevant nowadays problems. Indeed informal education purposes are more widely – to educate democratic, social, self-sufficient, creative children, to purpose him for public-spirited active life. Seeking to purpose schoolchildren to live and work affectively in XXI century, the informal education have to operate, as concurrent education part, and have to be permanent seeking of quality and also it perfection. After quantitative research I get results, that informal education activity for teenagers, is really important for them. Many of respondents (schoolchildren) think that most of working informal education managers is not competent; they are lack of creativity and also accomplish their work only satisfactorily. Also containing to exploratory results, it can be propose, that informal education price are too big, so the are no huge interest between teenagers. It is lack of activities as complimentary sport tricks, also activity, which is related to tourism. Qualitative... [to full text]

Lietuvai tapus rinkos ekonomikos šalimi, ypač svarbu visiems socialiniams sluoksniams integruotis į ekonominę visuomenę. Viena pagrindinių kategorijų integruotis yra verslumas kaip naujos idėjos įgyvendinimas, pasitelkiant savarankiškumo, iniciatyvumo, atkaklumo ir kt. savybes. Todėl ypač aktualu ugdyti jaunimo verslumą, nes jie mūsų ateitis, kuri integruosis į darbo rinką. Rinka teikia dideles galimybes gauti finansinį, žmogiškąjį ir socialinį kapitalą verslo plėtojimui. Verslumo ugdymo tikslas – vadybinių, asmeninių, socialinių kompetencijų, leidžiančių turimas žinias pritaikyti kasdieniniame gyvenime, ugdymas ir tobulinimas. Versli asmenybė gebės savarankiškai ir pozityviai veikti šeimos bei visuomenės labui. Mokslinės literatūros analizė bei ES ir Lietuvos strateginių dokumentų analizė parodė, kad visuotinis kiekvienos šalies gyventojų verslumo gebėjimas – efektyviausia šiuolaikinės epochos žmonių priemonė spartinant jų gyvenimo kokybės augimą. Atliktame tyrime VPU studentai, kaip pagrindinius faktorius verslo pradžiai, akcentuoja asmenines jaunuolių savybes, artimųjų įtaką, ugdymo įstaigas-institutus, paramą, mokesčių lengvatas, kurie turi didžiausią įtaką ugdant verslumo pradmenis. Didelę įtaką verslumui turi praktika, kurios studentai stokoja. Verslumo kompetencijos ugdymui būtina skirtingų sektorių partnerystė: universitetų ir verslo; verslo ir studentų organizacijų; studentų organizacijų ir universitetų, ir visų trijų sektorių (verslo, universitetų ir studentų... [toliau žr. visą tekstą] / The entrepreneurship conception is traversed by theoretical aspect and documents of the European Union and Lithuania, which are regulated the education of the entrepreneurship. When Lithuania become the country of market economy, it particularly came more and more important than all social groups have to integrate into the economic society. The entrepreneurship is one of basic categories to integrate. We can characterize the entrepreneurship as the implementation of the new idea, which is invoked qualities of self –b sufficiency, proactive and similarly perseverance. The entrepreneurship education isn’t identical with the economic literacy, but these ground can match up rather closely. Entrepreneurship is ability to realize abilities, surrounding us. It is also closely conected with having competences for using stocks. Innovation is also part of succesfull entrepreneurship. Entrepreneurship is ability that can be learned and could be developed. It is extremely important to develop youth entrepreneurship, because it can be solvation of such social – econimie problems as: unemployment, depopulation, social activity and others. Our country attempts to implement the strategically objectives of Lisbon, for example to consolidate economic situation, social cohesion, employment and creation of work’s places. In strategies is maintained than when we frame the new places of work, we need to stimulate the entrepreneurship culture. There is the “LJA” program in Lithuania. It has got... [to full text]

LIETUVIŲ Šv. KAZIMIERO DRAUGIJA (Jaunimui auklėti ir globoti) Lietuvių Šv. Kazimiero draugija (jaunimui auklėti ir globoti) buvo įsteigta 1925 m. Tai buvo viena įtakingiausių kultūros ir švietimo organizacijų kaime, iš visų Vilniaus krašte veikusių lietuviškų draugijų. Jos poreikis buvo didelis, todėl kad dauguma Vilniaus krašte gyvenusių lietuvių buvo kaimiečiai. Draugijos tikslas buvo skatinti lietuvių jaunimo švietimą, o taip pat išlaikyti tautinį identitetą. Šiam tikslui įvairiose regionuose buvo kuriami draugijos skyriai, bibliotekos, skaityklos. Organizuojamos paskaitos, kursai ir kultūros renginiai. Draugija veikė pg. savo įstatus, kurie po ilgų pastangų buvo valdžios patvirtinti. Pagrindiniai jos padaliniai buvo Centro valdyba ir Visuotinis narių susirinkimas. Centro valdyba susidėjo iš 5 asmenų su pirmininku priešakyje. Savo veikloje Lietuvių Šv. Kazimiero draugija (LŠKD) bendradarbiavo su „Ryto“ švietimo draugija ir Laikinuoju Vilniaus lietuvių komitetu (LVLK). Būtent šis komitetas teikė finansinę ir įvairią kitokią paramą. Tarpininkaujant jam, iš Lietuvos pusiau konspiruotais kanalais buvo gaunama spauda ir literatūra, reikalinga švietimui. LŠKD įkūrėjai buvo didelį autoritetą turintys kunigai, o ilgalaikiais pirmininkais buvo A. Viskantas ir V. Taškūnas. 1925-1930 m. veiklos laikotarpiu draugijai pavyko įsteigti daugelį savo skyrių, o 1935 m. pasiektas rekordas, jų veikė netgi 477. Reikia pripažinti, kad bendradarbiavimas su kitomis lietuvių organizacijomis buvo... [toliau žr. visą tekstą] / SUMMARY Lithuanian St. Casimir Association (for educating and fostering youth) was established in 1925. It was one of the most influential cultural and educational organizations in the country, regarding all working Lithuanian associations in Vilnius region. The need for it was immense as most of the residents in Vilnius region were countrymen. The aim of the association was to promote the education of Lithuanian youth, as well as to maintain the national identity. For this aim, the association’s departments, libraries, reading-rooms were being established in various regions. Lectures, courses and cultural events were being organized as well. The association worked according to its rules which, after long struggle, were ratified by the government. The main its departments were Central Board and General Members Meeting. Central Board comprised five people and a chairperson. Lithuanian St Casimir Association (LSCA) cooperated with “Rytas” educational association and Temporary Committee of Vilnius Lithuanians (TCVL). The latter provided financial and other support. Through the mediation of it, through partially conspiratorial channels the press and literature needed for education was available from Lithuania. The founders of the LSCA were authoritative priests, and the long-term chairmen were A. Viskantas and V. Taškūnas. During the year 1925-1930 the association managed to establish many of its departments and in 1935 the record was reached as even 477 departments were working... [to full text]

Forsai - sportinio stiliaus jaunuoliai, paplitę didžioje dalyje Lietuvos miestų. Pagrindiniai miestai Kaunas ir Panevėžys. Forsas - žodis atkeliavęs iš anglų kalbos (force - jėga.). Šios subkultūros amžius labai įvairus - svyruoja nuo 12 iki 30 metų. Lietuvai dar esant Sovietų Sąjungos sudėtyje, forsų subkultūra buvo viena iš ryškesnių subkultūrų. Forsų subkultūros stilius pradėjo plisti ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Forsų subkultūra, jų elgesys, gyvenimo būdas, agresijos raiška – yra būdingi ir daugeliui Lietuvos gyventojų, kurie nėra tiksliniai šios subkultūros atstovai, tačiau jų bendravimas, elgesys, manieros dažnai primena ir byloja glaudų ryšį tarp subkultūros ir asmens. Jaunimo agresyvumas yra įtakojamas šeimoje matomų elgesio pavyzdžių, tėvų auklėjamųjų nuostatų. Žiniasklaidoje publikuojami smurtiniai vaizdai, didelė emocinė įkrova straipsniuose agresyvumo tematika, iššaukia destruktyvų jaunimo elgesį. Visuomenėje susidariusi nuomonė, kad forsų subkultūra tendencingai naudoja smurtą bei agresiją aplinkinių atžvilgiu, kas ir skatina ištirti ir įvertinti forsų subkultūros agresyvumo ir smurto veiksnius bei atlikti susijusias išvadas. / Forss - a sporty young people in a great spread in Lithuanian cities. Main cities Kaunas and Panevezys. Forsas - the word came from the English language (force - the force.). These subcultures ever so varied - ranging from 12 to 30 years. Lithuania was still the Soviet Union, forss subculture was one of the most distinct subcultures. Forss subculture began to spread not only in Lithuania but also throughout the world.Youth aggressiveness is influenced by family behavior visible examples of parents adopting educational provisions. The media published images of violent, high emotional charge Articles aggressive subjects, leads to destructive behavior in youth. In a society perceived as chev subculture tends to use violence and aggression against surrounding who and promotes study and evaluate forss subculture of violence and aggression factors and make findings.