LIETUVIŲ Šv. KAZIMIERO DRAUGIJA (Jaunimui auklėti ir globoti) Lietuvių Šv. Kazimiero draugija (jaunimui auklėti ir globoti) buvo įsteigta 1925 m. Tai buvo viena įtakingiausių kultūros ir švietimo organizacijų kaime, iš visų Vilniaus krašte veikusių lietuviškų draugijų. Jos poreikis buvo didelis, todėl kad dauguma Vilniaus krašte gyvenusių lietuvių buvo kaimiečiai. Draugijos tikslas buvo skatinti lietuvių jaunimo švietimą, o taip pat išlaikyti tautinį identitetą. Šiam tikslui įvairiose regionuose buvo kuriami draugijos skyriai, bibliotekos, skaityklos. Organizuojamos paskaitos, kursai ir kultūros renginiai. Draugija veikė pg. savo įstatus, kurie po ilgų pastangų buvo valdžios patvirtinti. Pagrindiniai jos padaliniai buvo Centro valdyba ir Visuotinis narių susirinkimas. Centro valdyba susidėjo iš 5 asmenų su pirmininku priešakyje. Savo veikloje Lietuvių Šv. Kazimiero draugija (LŠKD) bendradarbiavo su „Ryto“ švietimo draugija ir Laikinuoju Vilniaus lietuvių komitetu (LVLK). Būtent šis komitetas teikė finansinę ir įvairią kitokią paramą. Tarpininkaujant jam, iš Lietuvos pusiau konspiruotais kanalais buvo gaunama spauda ir literatūra, reikalinga švietimui. LŠKD įkūrėjai buvo didelį autoritetą turintys kunigai, o ilgalaikiais pirmininkais buvo A. Viskantas ir V. Taškūnas. 1925-1930 m. veiklos laikotarpiu draugijai pavyko įsteigti daugelį savo skyrių, o 1935 m. pasiektas rekordas, jų veikė netgi 477. Reikia pripažinti, kad bendradarbiavimas su kitomis lietuvių organizacijomis buvo... [toliau žr. visą tekstą] / SUMMARY Lithuanian St. Casimir Association (for educating and fostering youth) was established in 1925. It was one of the most influential cultural and educational organizations in the country, regarding all working Lithuanian associations in Vilnius region. The need for it was immense as most of the residents in Vilnius region were countrymen. The aim of the association was to promote the education of Lithuanian youth, as well as to maintain the national identity. For this aim, the association’s departments, libraries, reading-rooms were being established in various regions. Lectures, courses and cultural events were being organized as well. The association worked according to its rules which, after long struggle, were ratified by the government. The main its departments were Central Board and General Members Meeting. Central Board comprised five people and a chairperson. Lithuanian St Casimir Association (LSCA) cooperated with “Rytas” educational association and Temporary Committee of Vilnius Lithuanians (TCVL). The latter provided financial and other support. Through the mediation of it, through partially conspiratorial channels the press and literature needed for education was available from Lithuania. The founders of the LSCA were authoritative priests, and the long-term chairmen were A. Viskantas and V. Taškūnas. During the year 1925-1930 the association managed to establish many of its departments and in 1935 the record was reached as even 477 departments were working... [to full text]

Temat mojej pracy magisterskiej to Obrazy eschatologiczne we współczesnych pieśniach pogrzebowych na Wileńszczyźnie. Powstał on z założenia, że pieśń pogrzebowa jest pewnym odzwierciedleniem tradycyjnej kultury narodowej oraz ludowej, ma stare korzenie i przez ich pryzmat możemy dopatrzeć się różnych wyobrażeń dotyczących podstawowych zagadnień egzystencjalnych, a przede wszystkich wizji zaświatów i życia pozagrobowego.. Materiał do pracy został wyekscerpowany ze śpiewnika pani Ireny Tarejlis, z domu Czaplińskiej (ur. 1932 r., zam. we wsi Stakińce, rej. wileński), zawierającego 42 pieśni. Praca została podzielona na trzy bloki tematyczne: problematyka śmierci w ujęciu ogólnokulturowym, współczesna sytuacja pieśni pogrzebowej na Wileńszczyźnie oraz koncepcja nieba, czyśćca i piekła w pieśniach pogrzebowych. Analizowany repertuar tworów pieśniowych odzwierciedla wizje zaświatów w bardzo zróżnicowany sposób. O ile współczesna eschatologia skupia się raczej na myśli o niebie, zaś takie przerażające wizje, jak piekło czy czyściec znikają ze świadomości społecznej - to repertuar pieśni pogrzebowych, na który składają się pieśni powstałe w różnych epokach historycznych, odwierciedlają najczęściej tradycyjne modele miejsc pośmiertnych lub stanów: piekło, niebo oraz czyściec. Pełnią one w pieśniach funkcję dydaktyczną i zmuszają człowieka do pewnych rozważań i przemyśleń na temat życia i śmierci. / Mano magistrinio darbo tema yra Pomirtinio gyvenimo vaizdai šiuolaikinėse Vilniaus krašto lenkų laidotuvių giesmėse. Šios giesmės yra tradicinės bei liaudies kultūros atspindys. Jų raida siekia seniausius laikus, todėl tai duoda galimybę geriau pažinti mūsų protėvių pasaulėžiūrą, o ypač pomirtinio gyvenimo vaizdus. Medžiaga darbui buvo paimta iš Irenos Tareilis (gimusios 1932 m., gyvenančios Stakėnų kaime, Vilniaus r.) giesmyno, kuriame yra 42 dainos. Darbas yra padalintas į tris teminius blokus: mirties tematika tarpkultūriniame kontekste, dabartinė Vilniaus krašto laidotuvių giesmių situacija ir dangaus, skaistyklos bei pragaro koncepcija šiose giesmėse. Tyrimas parodė, kad pomirtinio gyvenimo vaizdavimas giesmėse yra labai įvairus. Dabartinė eschatologija labiau pabrėžia dangaus svarbą žmogaus sielai ir mažiau dėmesio kreipia į baisią pragaro bei skaistyklos viziją. Atvirkščiai yra įvairių laikų laidotuvių giesmėse, kuriose vaizduojami tradiciniai pomirtinio gyvenimo modeliai ir pragare, ir skaistykloje, ir danguje. Šis vaizdavimas atlieka didaktinę funkciją, priverčia žmones susimąstyti apie gyvenimą ir mirtį. / The title of my master's thesis is AN AFTERLIFE IMAGES IN MODERN POLISH FUNERAL HYMNS OF THE VILNIUS REGION. This is a reflection of these traditional songs and folk culture. Their development comes from the ancient times, so it gives us an opportunity to get some knowledge about our ancestors’ worldview, especially afterlife images. The material was taken from the hymn book of Irena Tareilis (born in 1932., living in Stakėnas village, Vilnius distr.), containing 42 songs. The work is divided into three thematic sections: the theme of death in an intercultural context, the current situation of the Vilnius region funeral songs and heaven, purgatory and hell concept in these hymns. The study showed that the afterlife portrayal of hymns is very diverse. The current eschatology more emphasis on the importance of the human soul, heaven, and pay less attention to the terrible vision of hell and purgatory. On the other hand, there are different times of the funeral hymns, depicting the traditional patterns of life after death in hell and purgatory, and heaven. This representation plays a didactic function, forces people to think about life and death.