Magistro darbo objektas – virtualios bendruomenės, aktyviai reiškiančios savo narių pilietinę valią ir jų vaidmuo politinėje komunikacijoje. Darbo tikslas - išanalizuoti, kaip virtualios pilietiškai aktyvių narių bendruomenės dalyvauja ir komunikuoja politinėje viešojoje erdvėje. Pagrindiniai darbo uždaviniai: išanalizuoti politinės komunikacijos procesus, įvardijant piliečių, bendruomenės vaidmenį juose; aptarti, kaip politinė komunikacija integruojama internete; ištirti, kaip formuojasi virtualios bendruomenės, kurios reiškia pilietinę valią, ir kokia jų reikšmė politinėje komunikacijoje; išsiaiškinti, kaip Lietuvoje veikė konkreti virtuali pilietinė bendruomenė, kokie žmonės dalyvavo jos veikloje, kokie buvo vykdomi bendruomenės veiksmai ypatingose situacijose. Naudojantis literatūros analizės bei sintezės metodais ir naudojantis 4 rūšių informacijos šaltiniais, atlikus virtualios bendruomenės „Už Prezidentūrą, dirbančią Lietuvai“ atvejo analizę, prieita prie išvados, kad politinė komunikacija naudojama politikams siekiant užsibrėžtų specifinių tikslų, piliečiams informuoti politikus, bei informacijai, kurią žiniasklaida siunčia ir visuomenei, ir valdymo organams. Galimybė komunikuoti internete leidžia visuomenei ir valdžiai susisiekti be tradicinių tarpininkų. Elektroninė erdvė svarbi politinės informacijos sklaidai, mainams, piliečių raiškai ir mobilizacijai. Elektroninių bendruomenių nuomonė visuomenėje turi svaresnį balsą nei pavienių interneto anonimų. Bendruomenė... [toliau žr. visą tekstą] / Political communication exists from the ancient times, when people started to rule: lands, people and other resources. Communication involves all spheres of life. Various techniques are used for political communication, starting with mass communication medium, ending with communication to purposive groups. Bigger and bigger influence to political communication is being made by emerging information and communication technologies. These technologies created possibility to develop new forms of political participation and citizen’s communication. Failing civic participation in voting worries democracy’s future. Will new communication technologies stimulate people’s civic action? Master paper object – virtual communities, which express their members civic will actively, and their role in political communication. Paper’s purpose is to analyze, how virtual communities of civically active members participate and communicate in political public sphere. The main tasks are: to analyze processes of political communication, to name communities role in them; to discuss how political communication is integrated on the internet; investigate, how virtual communities, that express civic will, develop, and what is its importance to political communication; to clear, how concrete virtual civic community acted in Lithuania, what people participated in it, what common specific actions were maid by community in particular situations. There were used literature analysis, synthesis and case study of... [to full text]

Magistriniam darbe analizuojama Lietuvos lenkų jaunimo socialinė integracija i pilietinis aktyvumas. Teorinėje dalyje analizuojama etninės mažumos, etninio tapatumo ir integracijos sampratos, detaliau nagrinėjama lenkų etninė mažuma Lietuvoje, jos pilietinis aktyvumas ir socialinė integracija, lenkų stereotipai Lietuvos visuomenėje. Etniniam tapatumui būdinga sudėtinga struktūra, jam būdingi keli pagrindiniai komponentai: priklausimas tautai, etninė savimonė, kalbos vartojimas, kultūra. Šie komponentai išsamiau aptarti darbe. Didelis dėmesys yra skiriamas integracijos sampratai. Kalbant apie socialinę integraciją negalima pamiršti ir socialinio dalyvavimo sąvokos. Būtent socialinis dalyvavimas nulemia lenkų socialinės integracijos raišką. Darbe smulkiau analizuojamas lenkų socialinis dalyvavimas Lietuvos visuomenės gyvenime ir jų integraciją per politiką ir pilietybę, per švietimą, per darbo rinką, per lenkiškas laisvanoriškas organizacijas. Aptariant šiuos aspektus remiamasi tiek Europos - etnologo M. Kal‘avský, V. Bačová, E. K. Francis, Š. Hernová, J.Mucha ir kt., tiek Lietuvos tyrinėtojų darbais. Lietuvoje apie tautines mažumas, tautinį tapatumą ir integraciją rašė N.Kasatkina, T.Leončikas, V.Beresnevičiūtė, M.Taljūnaitė, N.Statkus, R.Motuzas irk t. todėl remtasi šių tyrinėtojų darbais. Antroje darbo dalyje pateikiama lenkų jaunimo kokybinio tyrimo duomenų analizė. Tyrime dalyvavo dvi informantų grupės – lenkiškose nevyriausybinėse organizacijose... [toliau žr. visą tekstą] / The work is aimed at presenting analysis of social intergation of Lithuanian Poles' Youth and the role of civic activity in this process. In the fisrt, theoretical part, of the work there are discussed conceptions of the ethnic minority, integration and ethnic identity, This part also includes an analysis of the Lithuanian Poles’ minority, its civic activity and integration. The structure of ethnic identity is complex: it consists of belonging to nation, ethnic consciousness, the language, culture. In the work all these conponents are discussed in detail. An particular attention is payed to the conception of integration and the role of social activity in this process. Social activity determines the integration of Poles‘ in Lithuania: such aspects of social acitivity as participation in politics, polish civic organization, issues of education in native language, nationality are discussed in the work. In the work is analysing Poles‘s social activity by the politics, nationality, education, polish organizations. Discussing these dimensions I refer to such authors as M. Kal‘avský, V. Bačová, E. K. Francis, Š. Hernová, J.Mucha as well as works of Lithuanian researchers’. namely N.Kasatkina, T.Leončikas, V.Beresnevičiūtė, M.Taljūnaitė, N.Statkus, R.Motuzas. In the second, empirical part of the work there are presented results of qualitative research on social integration of Lithanian Poles‘ Youth. In the research there were conducted 18 in-depth semi-structured... [to full text]