Magistriniame darbe analizuojama tautinių mažumų teisinė padėtis. Dauguma šiuolaikinių pasaulio valstybių jau seniai nebėra homogeniškos, tame tarpe ir Lietuvos Respublika, kurioje apie 20 procentų visuomenės sudaro ne lietuvių tautybės asmenys. Didžiausios tautinės mažumos tiek Lietuvoje, tiek kaimyninėse Latvijoje bei Lenkijoje yra rusai, lenkai, baltarusiai ir kitų tautinių grupių atstovai. Todėl labai svarbu, kad šiose šalyse būtų vienodai užtikrinamos teisės visiems piliečiams bei vykdoma efektyvi tautinių mažumų apsaugos politika. Pagrindinė tautinių mažumų problema yra ta, jog keičiantis politinėms, ekonominėms bei socialinėms sąlygoms, įstatymų leidėjai dažnai vilkina naujų įstatymų priėmimą, atitinkamos institucijos veikia nepakankamai efektyviai. Apginti savo teises tautinių mažumų atstovams labai sunku, nes diskriminacijos faktą įrodyti yra sudėtinga, be to, teismai linkę siaurinamai aiškinti teisės normas, užtikrinančias tautinių mažumų teises ir laisves. Pagrindinis šio lyginamojo tyrimo tikslas yra atskleisti kokia yra tautinių mažumų teisinė padėtis Lietuvoje, Latvijoje bei Lenkijoje, palyginti valstybių priimtus teisės aktus, reguliuojančius tautinių mažumų klausimus, pagrindines kylančias problemas bei rekomenduoti kokios įstatymų ar kitų teisės aktų pataisos galėtų jas išspręsti. Išanalizavus su tautinėmis mažumomis susijusius teisės aktus kaimyninėse Latvijoje ir Lenkijoje, galima padaryti išvadą, jog Lietuvoje tautinių mažumų padėtis yra pakankamai... [toliau žr. visą tekstą] / Situation of national minorities is analyzed in this final work. Most of modern world states are homogeneous no more for a long time already. That also includes Lithuanian Republic, where there is about 20 per cent of society of non Lithuanian nationality people. The most national minorities in Lithuania and neighbor countries of Latvia and Poland are Russian, Pole, Byelorussian and representatives of other national groups. That is why it is very important those countries to be equally vouched with laws to all citizenry and that effective security policy of national minorities would have been also pursued. The main problem of national minorities is that all legislators often try to delay the enactment of new laws and some adequate institutions are working not so effectively, when political, economical and social conditions change. It is very hard for national minorities to protect one’s own rights, because it’s difficult to prove the fact of discrimination, moreover, courts are tended to explain the rules, which vouches rights and freedoms, constrictively. The main purpose of this comparison research was to reveal the legal status of present national minorities in Lithuania, Latvia and Poland, to compare enacted rules of those states, which regulate the questions of national minorities and main problems that appear. Finally, the goal was to give recommendations on law and other rules corrections, which could solve those problems. After analyzing the rules of national... [to full text]

The aim of this work is to reveal the national processes taking place in Vilnius after restoration of Lithuania’s state self-dependence and predict the future trends. The work presents the ethnic problems in Vilnius in 1989-2003. The demographic and ethnic processes within the lands of Lithuania and Vilnius have had a definite, quite distinct specificity in terms of their historical and geographic aspects. Each of the historical periods mentioned exerted definite influence on the formation of the definite ethnic situation in Vilnius. The territory of Lithuania and Vilnius was inhabited, side by side with Lithuanians, by Poles, Jews, Russians, Germans and Belorussians. Under the influence of changing political conditions the proportions of numbers of particular ethnic groups changed as well, and the especially strong fluctuations concerned the relations among the representatives of various nations, languages and religious denominations. The works demonstrates that the change of political conditions and of the socio-economic system caused a change in the demographic and ethnic trends. After the regaining of independence the share of Lithuanian population started to increase systematically. Many Russians, Belorussians and Ukrainians would leave Vilnius. The differences between 1989 and 2001 are big, and they indicate that the new tendencies emerged, strengthening the position of Lithuanians in relation to the remaining ethnic groups, the minorities. The ethnic question will... [to full text]

Tauta yra valstybės bei jos politinės santvarkos kūrėja. Dalyvavimą valstybės valdyme bei priklausymą valstybinei tautai rodo piliečio statusas. Tarptautinėje teisėje yra įtvirtintas principas, kad kiekviena valstybė pagal savo teisę nustato, kas yra jos piliečiai. Tuo pat metu valstybės turi gerbti laisvą tautų apsisprendimo teisę. Kokiai tautybei save priskirti, kokią kultūrą bei tradicijas puoselėti, yra asmens apsisprendimo reikalas ir negali būti reguliuojama jokiais valstybės teisės aktais. Pilietybė dažniausiai yra įgyjama gimimu arba natūralizacijos būdu. Valstybės vykdo tam tikrą pilietybės politiką priklausomai nuo tautinės savivokos. Pavyzdžiui, JAV, kur viena šalia kitos yra daugelis kultūrų ir tautų, yra įtvirtintas taip vadinamas individualus-civilinis pilietybės modelis. Vokietijoje, kurioje tauta suvokiama kaip valstybės pagrindas, yra pasirinktas kolektyvinis-etninis pilietybės modelis. Prancūzija, kur tauta suvokiama kaip valstybės kūrinys, yra civilinio-kolektyvinio pilietybės modelio šalininkė. Lietuvos Respublikoje po Konstitucinio Teismo 2006m. lapkričio 13d. nutarimo, kuriame yra pabrėžiama, jog Lietuvos valstybę reikia suvokti, kaip pilietinę tautą, kilo daugybė diskusijų dėl to, kokia yra Lietuvos tautinė savivoka. Skirtingų valstybių ne vienodas pilietybės instituto teisinis reguliavimas kartais gali lemti, kad asmuo turės dvigubą pilietybę. Svarbu išsiaiškinti ar dvigubos pilietybės įgijimo sąlygos gali būti pagrįstos tautinės priklausomybės... [toliau žr. visą tekstą] / The people are the most important element of the country. Every person, that is a part of the nation of the particular country, so that to belong to the civic nation must hold the status of the citizen. It is an international law principal that every country according to its national law defines who its citizens are, but at the same time the country must not violate the right to self-determination. Every person has a right to decide himself what nationality he considers himself or what nationality he wants to belong to. The option in any case cannot be regulated by the decisions of the government. The most common way in any country to get a citizenship is by birth or naturalization. The policy of citizenship depends of the countries ethnic identity that is how the country understands what the people in it are. For example, USA, traditional multicultural country has individualistic- civic model of citizenship, according to which the nation is conceived as a collective of sovereign individuals. Germany has a collectivistic-ethnic idea of nation and nationality, where the fusion of citizenship and nationality mean that the non-nationals would be treated as non-citizens. French have civic-collectivistic model, according to which an individual can acquire nationality, that is, citizenship through a process of assimilation. After the decision of November 13, 2006 of Constitutional Court of Lithuania, the issue of what is the ethnic identity of Lithuania became an open debate. The... [to full text]

Darbo tema – Lietuvių, lenkų ir rusų tautybės moksleivių vertybinių orientacijų lyginamoji analizė (Vilniaus m. atvejis). Darbo problema, aktualumas ir naujumas. Lietuvos ir užsienio mokslininkai pažymi, kad šiuolaikiniam jaunimui būdinga dezorientacija, apatiškumas, blaškymasis tarp priimtinų ir kitų jiems primestų vertybių. Vyksta žmonių susvetimėjimas, nyksta atsakomybės jausmas, vyksta vertybių devalvavimo procesas. Niekas nedrįstų teigti, kad vertybių visuomenėje iš viso nėra. Tačiau labai svarbu išnagrinėti, kokios jos yra. Ir pradėti vertybių analizę reikia nuo jaunimo vertybinių orientacijų analizės, nes tai leis suprasti, kokiais gyvenimo prioritetais vadovausis visuomenė artimiausiu metu. Palyginti skirtumus tarp lietuvių, lenkų ir rusų jaunimo vertybių yra svarbu tam, kad būtų galima skirti daugiau dėmesio vertybėms, mažiau išplėtotoms vienoje ar kitoje tautinėje grupėje. Taip pat po šio tyrimo galima taps skirtingų vertybių susiformavimo priežasčių analizė, bus galima išsiaiškinti, kokie veiksniai turi įtakos skirtingų prioritetų atsiradimui. Darbo tikslas - Ištirti lietuvių, lenkų ir rusų tautybės moksleivių vertybines orientacijas: pasitelkus lyginamąją analizę išnagrinėti skirtingų tautybių jaunimo vertybinius prioritetus bei nustatyti jų skirtumus ir panašumus. Tyrimo uždaviniai – 1) Išanalizuoti vertybių sampratą, formavimąsi bei struktūrą. 2) Atskleisti Lietuvos jaunimo vertybių hierarchiją pagal atliktų tyrimų duomenis. 3) Išnagrinėti jaunimo vertybinių... [toliau žr. visą tekstą] / The subject of work – The comparative analysis of value orientation of Lithuanian, Polish and Russian students (Vilnius city case). The problem of work, relevance and novelty. Lithuania‘s and foreign scientists allege that disorientation, listlessness and toss between acceptable and other people intruded values is common feature amongst mod. Alienation between people is in progress, responsibility sense vanishes, process of values devaluation takes place. No one could dare to state there are no values in society. However, it is essential to analyse, which of the values still exist. It is important to begin values analysis from evaluation of mod values orientation, because it allows to understand which of the priorities society would follow at an early date. It is substantial to compare distinctions amongst Lithuanian, Polish and Russian mod values because it enables to focus on those values which are less common in one or another national group. Also after this research study there would be available analysis of different values development reasons and exploration of factors that impact distinct priorities origin. The purpose of work – to explore Lithuanian, Polish and Russian students values orientation: with reference to comparative analysis to inspect different nationalities mod values priorities and identify their differences and similarities. The goals of research - 1) To analyse the conception, formation and structure of values. 2) To exhibit the hierarchy of... [to full text]