Magistro darbe analizuojama kaip pasikeičia bendroji fizinio ir juridinio asmens teisinė padėtis, po to kai asmens atžvilgiu įsigalioja Lietuvos Respublikos vardu paskelbtas teismo apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo asmeniui paskiriama kriminalinė bausmė. Analizuojant bendrosios asmens teisinės padėties pasikeitimą buvo nagrinėjami Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti teisės aktai, kurie reglamentuoja bausmių vykdymą ir kita Lietuvos bausmių vykdymo teisės literatūra, bei teismų sprendimai, taip buvo nagrinėjami Rusijos, Vokietijos, Latvijos, Švedijos, Anglijos valstybių kriminalinių bausmių vykdymu susiję teisės aktai ir doktrina, bei tarptautiniai teisės aktai. Nuteistojo asmens teisinę padėtį sudaro bendroji asmens teisinė padėtis ir specialiosios teisės, ir pareigos, kurias nustato bausmės atlikimą reglamentuojantys teisės aktai ir teismo nuosprendis. Specialioji nuteistojo asmens teisinė padėtis susidaro iš bendrųjų ir specialiųjų nuteistojo teisių ir pareigų. Bendrosiomis nuteistojo asmens teisėmis gali naudotis visi nuteisti fiziniai ir juridiniai asmenys, su kai kuriomis išimtimis. Specialiosios teisės ir pareigos yra nustatomos skirtingomis bausmėmis nuteistiems asmenims, atsižvelgiant į paskirtosios bausmės turinį. Nuteistojo asmens teisinė padėtis labai priklauso nuo paskirtos kriminalinės bausmės rūšies. Su laisvės atėmimu nesusijusiomis bausmėmis nuteisti asmenys daugelį įstatymuose numatytų teisių įgyvendina tokia pačia tvarka kaip ir nenuteisti asmenys... [toliau žr. visą tekstą] / In this thesis there are analyzed aspects how changes person physical and legal entity status, after judicial conviction is entering into force in respect of the Republic of Lithuania, when person is designated by criminal penalty. Analyzing changes of single person`s legal status there were studied laws and regulations of the Republic of Lithuania that govern the enforcement of penalties. There were analyzed other literature about enforcement of penalties. There were investigated legislation, legal literature of Russia, Germany, Latvia, Sweden, England and international laws. Status of convicted person concludes person`s general legal position, special rights and obligations that are determined by legislation and court conviction. The specific situation of convicted person depends on general and special rights and obligations of the convict. Status of convicted person most depends on the type of criminal punishment. Persons, that are punished for the penalties that are unrelated with imprisonment in many cases provided in laws implement the same rights in the order as the persons who are not been convicted. Penalty of imprisonment has the greatest influence on a person's legal situation. As heavier is criminal punishment for person, the person has more limited individual rights and freedom, and there are emerging more legal duties. Convicted legal person may also use general and specific rights of the convicted person and shall exercise general and specific duties. But has... [to full text]

Šiame magistro darbe analizuojama nuteistųjų asmenų teisinės padėties instituto istorinė raida ir veiksniai, darantys įtaką šio instituto turiniui. Detaliai atskleidžiama nuteistųjų asmenų teisinės padėties samprata ir struktūra Lietuvos ir Rusijos bausmių vykdymo teisės teorijoje, įstatymuose ir atskirų mokslininkų darbuose bei pateikiami autoriaus siūlymai dėl galimo nuteistųjų asmenų teisinės padėties apibrėžimų tobulinimo. Nemažai dėmesio skiriama bausmių vykdymą reguliuojančių nacionalinių, užsienio šalių ir tarptautinių teisės aktų analizei, kiek jie susiję su nuteistųjų asmenų teisėmis, laisvėmis ir pareigomis, ir pateikiami pasiūlymai dėl kai kurių nacionalinių teisės aktų turinio tobulinimo. Atskiruose darbo skyriuose atskleidžiama, kokią įtaką nuteistųjų asmenų teisinės padėties turinys ir jo įgyvendinimo formos turi bausmių vykdymo ir nuteistųjų resocializacijos procesams. Taip pat pateikiamas kitų mokslo šakų – kriminologijos, sociologijos bei psichologijos – nusikalstamo elgesio vertinimas, kuris itin svarbus įtvirtinant nuteistųjų teisinę padėtį, organizuojant jų reabilitaciją ir adaptaciją jiems išėjus į laisvę. / In the present Master’s work, there is analysed the institute of legal status of convicts, its historical development and factors, making influence on the contents of the present institute. There is revealed in detail the concept and the structure of legal status of convicts in the theory of penal law, laws and in different scientific studies of Lithuania and of Russia. Also, there are provided suggestions regarding possible improvement of the definitions of legal status of convicts. Plenty of attention is assigned to analysis of national and foreign and international law acts regulating implementation of punishments, considering their relationship with personal rights, freedoms and duties of the convicted people. There are also provided suggestions regarding improvement of contents of some national law acts. In different chapters of the work, there is revealed the impact of contents of legal status of convicts and its implementation forms on the processes of implementation of punishments and re-socialisation of convicts. Also, there is provided assessment of criminal conduct by other branches of science – criminology, sociology and psychology. Such assessment is especially important consolidating legal status of convicts, organising their rehabilitation and adaptation, when they return to free life.

Magistriniame darbe analizuojama tautinių mažumų teisinė padėtis. Dauguma šiuolaikinių pasaulio valstybių jau seniai nebėra homogeniškos, tame tarpe ir Lietuvos Respublika, kurioje apie 20 procentų visuomenės sudaro ne lietuvių tautybės asmenys. Didžiausios tautinės mažumos tiek Lietuvoje, tiek kaimyninėse Latvijoje bei Lenkijoje yra rusai, lenkai, baltarusiai ir kitų tautinių grupių atstovai. Todėl labai svarbu, kad šiose šalyse būtų vienodai užtikrinamos teisės visiems piliečiams bei vykdoma efektyvi tautinių mažumų apsaugos politika. Pagrindinė tautinių mažumų problema yra ta, jog keičiantis politinėms, ekonominėms bei socialinėms sąlygoms, įstatymų leidėjai dažnai vilkina naujų įstatymų priėmimą, atitinkamos institucijos veikia nepakankamai efektyviai. Apginti savo teises tautinių mažumų atstovams labai sunku, nes diskriminacijos faktą įrodyti yra sudėtinga, be to, teismai linkę siaurinamai aiškinti teisės normas, užtikrinančias tautinių mažumų teises ir laisves. Pagrindinis šio lyginamojo tyrimo tikslas yra atskleisti kokia yra tautinių mažumų teisinė padėtis Lietuvoje, Latvijoje bei Lenkijoje, palyginti valstybių priimtus teisės aktus, reguliuojančius tautinių mažumų klausimus, pagrindines kylančias problemas bei rekomenduoti kokios įstatymų ar kitų teisės aktų pataisos galėtų jas išspręsti. Išanalizavus su tautinėmis mažumomis susijusius teisės aktus kaimyninėse Latvijoje ir Lenkijoje, galima padaryti išvadą, jog Lietuvoje tautinių mažumų padėtis yra pakankamai... [toliau žr. visą tekstą] / Situation of national minorities is analyzed in this final work. Most of modern world states are homogeneous no more for a long time already. That also includes Lithuanian Republic, where there is about 20 per cent of society of non Lithuanian nationality people. The most national minorities in Lithuania and neighbor countries of Latvia and Poland are Russian, Pole, Byelorussian and representatives of other national groups. That is why it is very important those countries to be equally vouched with laws to all citizenry and that effective security policy of national minorities would have been also pursued. The main problem of national minorities is that all legislators often try to delay the enactment of new laws and some adequate institutions are working not so effectively, when political, economical and social conditions change. It is very hard for national minorities to protect one’s own rights, because it’s difficult to prove the fact of discrimination, moreover, courts are tended to explain the rules, which vouches rights and freedoms, constrictively. The main purpose of this comparison research was to reveal the legal status of present national minorities in Lithuania, Latvia and Poland, to compare enacted rules of those states, which regulate the questions of national minorities and main problems that appear. Finally, the goal was to give recommendations on law and other rules corrections, which could solve those problems. After analyzing the rules of national... [to full text]

The importance of the role of civil servants in the process of state governance is determined by their special status as mediators between politicians and society. In organizing implementation of the political decisions, the competence, responsibility, professionalism of civil servants is of great significance. Seeking to create strong and professional civil service it is very important to adopt necessary legal acts and to determine clearly the legal status of officials, their duties, rights and responsibilities. Lithuanian state, which declared its independence in 1918, had to deal with this important task. The aim of this graduation paper is to define the legal status of civil servants in Lithuania in years 1918 – 1940, to describe its development and peculiarities. The content of legal acts of Republic of Lithuania is analyzed. The general problems of the creation of Lithuanian legal system, which are related with the civil service, are presented. The formation of legal base of civil service is described. The various aspects of the legal status of civil servant are defined, including admission, hierarchical system and categories, duties, wage, development of skills, pensions, allowances, vacations, responsibility and dismissal. The proposed reforms seeking to modernize and rationalize the Lithuanian civil service are presented and discussed.

Visus ginkluotus konfliktus tarptautinė humanitarinė teisė skirsto į tarptautinius, t.y. vykstančius tarp dviejų ar daugiau suverenių valstybių, ir netarptautinius, t.y. vykstančius vienos valstybės teritorijoje. Pabrėžtina, kad tarptautinės bendruomenės dėmesys šiems skirtingų rūšių ginkluotiems konfliktams yra skirtingas. Akivaizdu, jog absoliuti dauguma tarptautinės humanitarinės teisės normų buvo skirta tarptautiniams ginkluotiems konfliktams reguliuoti. Toks šių ginkluotų konfliktų teisinis reguliavimas neatitinka šių dienų tendencijų, kadangi būtent netarptautiniai ginkluoti konfliktai tampa pagrindine ginkluotų konfliktų rūšimi. Toks skirtingas tarptautinės bendruomenės dėmesys skirtingų rūšių ginkluotiems konfliktams, paaiškinamas tuo, kad bet koks tarptautinis dėmesys valstybės viduje vykstantiems procesams iš karto susidurdavo su stipriu valstybių pasipriešinimu, motyvuojant tuo, kad tarptautinis dėmesys ir siekiai sureguliuoti vidaus ginkluotus konfliktus pažeis kiekvienos iš jų suverenitetą, ir, kad vidaus reikalai yra pačių valstybių reikalas, kurie turi būti tvarkomi savarankiškai kiekvienos valstybės. Tik XX a. viduryje buvo imtasi pirmųjų teisinių priemonių netarptautiniams ginkluotiems konfliktams sureguliuoti. 1949 m. Ženevos konvencijų bendrasis 3 str. bei 1949 m. Ženevos konvencijų 1977 m. Papildomas protokolas dėl netarptautinių ginkluotų konfliktų aukų apsaugos yra laikomi pagrindiniais tarptautinės humanitarinės teisės aktais, skirtais... [toliau žr. visą tekstą] / The international humanitarian law divides all armed conflicts into international, i.e. taking place between two or more sovereign states, and non – international, i.e. taking place on the territory of one country. It should be emphasized that the international community's attention to these armed conflicts of different kind differs. It is obvious that the absoliute majority of standards of international humanitarian law were intended for regulation of international armed conflicts. Such legal regulation of armed conflicts is not compatible with today's tendencies as namely non – international armed conflicts become the main type of armed conflicts. Such varied attention of international community to armed conflicts of different kind can be explained by the fact that any international attention to internal processes of a country immediately collided with strong resistence of the country motivating that international attention and attemps to regulate internal armed conflicts would infringe its sovereignty and that the internal affairs were the matter of the countries themselves and they should be settled by each country independently. The first legal measures of non – international armed conflicts regulation were taken only in the middle of the 20th century. The Common Article 3 of Geneva Conventions 1949 and 1977 Protocol Additional to Geneva Conventions 1949 Relating to the Protection of Victims of Non – International Armed Conflicts are considered to be the... [to full text]

Teismui pripažinus asmenį kaltu padarius nusikalstamą veiką ir priėmus apkaltinamąjį nuosprendį, asmens teisinė padėtis pasikeičia – nuteistasis įgyja specialųjų nuteistojo teisinį statusą. Nuteistojo teisinė padėtis – tai visuma subjektyvių teisių, laisvių ir pareigų, kurias turi nuteistasis bausmės atlikimo laikotarpiu. Nuteistųjų teisės, laisvės bei pareigos skirstomos pagal bendrumo lygį į bendrąsias teises, laisves ir pareigas, kuriomis gali naudotis visi nuteistieji, ir į specialiąsias, kurios priklauso nuo teismo paskirtos bausmės rūšies. Visi nuteistieji turi teisę į medicinę bei teisinę pagalbas, teisę kreiptis į valstybes institucijas ir pareigūnus, teisę į informaciją bausmės vykdymo klausimais. Taip pat prie bendrųjų teisių dar priskiriamas ir dalyvavimas rinkimuose, visuotinėje apklausoje ar referendume. Lietuvos Respublikos įstatymai numato ir specialias teises, kuriomis gali naudotis nuteistieji, pvz., teisė pirkti įvairius reikmenis, teisę reikšti skundus, pareiškimus dėl jų teisių pažeidimo ir atstatymo, teisę į trumpalaikes išvykas už pataisos įstaigos ribų, teisę į pasimatymus, teisę sudaryti civilinius sandorius ir kt. Bausmių vykdymo kodekse yra įtvirtinti visi draudimai ir apribojimai, galintys suvaržyti nuteistojo elgesį. Visi nuteistieji privalo laikytis pataisos įstaigos nustatytų vidaus taisyklių bei vykdyti paskirtus kitus įpareigojimus ar draudimus. Bausmę atliekantiems asmenims draudžiama organizuoti ir dalyvauti neteisėto pobūdžio renginiuose... [toliau žr. visą tekstą] / When the court finds a person guilty of making a criminal deed and passes the condemnation, the legal position of this person changes - a convicted person gains a special status of the convict. Legal position of a convicted person is comprehended as subjective rights, liberties and duties, which a convicted person has during the time devoted to fulfill his criminal penalty. On the basis of commonality level, these rights, liberties and duties are divided into common rights, liberties and duties, which are general to all convicted persons, and special ones, which depend on the sort of penalty, set by the court. All convicts have the right to medical and legal assistance, the right to apply to the State institutions and officers, the right to the information about prosecution of penalty, the right to participate in the ellections. Special rights are: the right to buy things to meet their basic needs, the right to short term trip out of the correctional institution, the right to arrange civil transactions, etc. All inmates must obey to inner rules of the corretional institution and perform other obligations, such as not to organize and not to participate in illegal arrangements, use alcoholic drinks and opiate materials and etc. During the time of criminal penalty, convicted people are fully State preservable. Due to their special needs, they are supplied with healthy and safe residential accommodation and furniture, food, clothes, bedding and other mandatorily things. Also... [to full text]

The main point of the master’s thesis – scrutinize the international status and position of Kaliningrad oblast. From the historical overview it can be determined that the sovereignty over the territory of the Kaliningrad oblast passed over the course of centuries from the Teutonic Order, to the Duchy of Prussia, to the Kingdom of Prussia, to the Kingdom of Germany, to the enclave of East Prussia and finally to the USSR. The relation of an exclave to its state is of state-legal nature. The legal nature of an enclave is to be viewed from the points of view of the surrounding (enclaving) state, the mainland, and the third states. Since the enclave is an inherent part of the mainland state, it is guided by the mainland’s national politics and legal system that’s why from the point of view of the enclave; this power is the most important one. It was one of the master’s thesis tasks to estimate the factors that caused the establishment of the Kaliningrad oblast on the nowadays map to assess the legal oblast’s status according the Potsdam Agreement and the way it was incorporated in the mother state. After scrutinizing the provisions of the Potsdam Agreement and Treaty of the Final Settlement with Respect to Germany one can state that the legal status of Kaliningrad oblast is to be determined. The borders in the region under consideration have been in flux throughout the last century. Fifty years is a short time span as regards substantial and irreversible changes in public... [to full text]