Darbe buvo tiriamos pagrindinės teisės sampratos. Nagrinėta pačios teisės sampratos problematika, taip pat analizuotas teisinis pozityvizmas, normatyvizmas, prigimtinė teisės teorija, o taip pat ir sociologinė teisės samprata. Išryškintos jų stipriosios ir silpnosios pusės. Analizuota teisės funkcionavimo teorinė dalis, koncentruotasi ties pačiu reiškiniu, aptartos pagrindinės sąvokos ir ribos. Prieita išvados, kad teisės funkcionavimas yra teisės veikimas. Apžvelgiami teoriniai teisės reguliavimo ir teisės taikymo klausimai. Analizuojami norminiai teisės aktai bei teismų praktika. Nagrinėjami norminiai teisės aktai – Niurnbergo Tarptautinio Karinio Tribunolo Statutas, Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas, Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas ir kiti teisės aktai. Nagrinėjami Niurnbergo Tarptautinio Karinio Tribunolo spendimai, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika bei kitų teismų sprendimai. Apžvalga baigiama vertinimu, t.y. išryškinamos autorių nuomonių stipriosios bei silpnosios pusės ir pateikiamas asmeninis požiūris į nagrinėjamus klausimus. Prieita išvados, kad teisės sampratos problematikos suvokimas gali atnešti nemažai naudos tiek teorinėje, tiek praktinėje veikloje, nes nuo to kaip teisę supranta vienas ar kitas teisėjas – priklausys konkrečios bylos sprendimas. / In magistrate work an author is analyzing the core problems of concept of law. What is the law – the question that takes first place. While analyzing the first part of the work, the main concepts of law have been on main focus: natural law, positive law and legal realism. Investigation invokes the most famous law scientist from Lithuania and all over the world. Investigating and analyzing theory of Law operation. Law regulation and court judgments take the most important role in the work. Analyzing Nurnberg’s Military Tribunal Statue, Civil Code of Lithuanian Republic, Criminal Code of Lithuanian Republic and other laws of Republic of Lithuania. Investigating important Court Rulings: Nurnberg’s Military Tribunal Judgment, decisions of Lithuanian Constitutional Court, Supreme Court and other. In conclusion, the most important thing which we find in this investigation is that the understanding of core problems of concept of law can bring practical benefit for an everyday practical-lawyer.

Teisės veiksmingumo ir efektyvumo problemos Teisės veiksmingumo ir efektyvumo, kaip visuomeninės vertybės teisinėje valstybėje, egzistavimas, ribos, ir problemos, sąlygojančios visišką arba dalinį teisės neveiksmingumą/neefektyvumą buvo šio tyrimo objektu. Šiuo darbu siekiama įvardinti ir išanalizuoti teisės veiksmingumo ir efektyvumo problemas, jų priežastis, pateikti siūlymus bei rekomendacijas šių problemų sprendimui. Darbas pradedamas bendraisiais teisės veiksmingumo ir efektyvumo klausimais: sąvokų išaiškinimu, tyrimo objekto nustatymu ir tyrimo problematikos įvardijimu – šie dalykai aptariami glaustai, tiek, kiek būtina juos aptarti toliau analizuojant pagrindinę darbo temą. Antroje darbo dalyje siekiama apibrėžti veiksmingumo, kaip teisinės vertybės ribas ir paneigti absoliutaus veiksmingumo siekiamybę. Trečioje dalyje pradedama nagrinėti konkrečias veiksmingumo ir efektyvumo problemas, skirtingų teisės krypčių ar sampratų – teisės sociologijos, pozityviosios teisės (positive law) , teisės ekonominės analizės požiūriu. Toliau plėtojama teisėkūros (legislation) proceso problematika, nustatyta, kad teisėkūros kokybę, o ir teisės veiksmingumą bei efektyvumą lemia kiekvienas iš šio proceso etapų, o taip pat teisinės kalbos taisyklių paisymas bei priemonių teisėkūros kokybei gerinti, įgyvendinimas. Atliekamas tyrimas, siekiant nustatyti šių priemonių panaudojimą Lietuvoje, tiriami įstatymų lydimieji dokumentai – travaux preparatoires, analizuojamos ir sisteminamos pastabos... [toliau žr. visą tekstą] / The problems of efficiency and effectiveness of law The existence, range and problems of efficiency and effectiveness of law as the social value in the legal state determining total or partial non-efficiency/non-effectiveness were the object of this survey. This work tries to name and analyse the problems of efficiency and effectiveness of law, their reasons, as well as to propose the motions and recommendations for solution of these problems. The work begins by the general questions of efficiency and effectiveness of law: clarification of concepts, finding the object of survey and naming the topic of survey – these points are discussed concisely in so far as it is necessary to discuss them further analysing the main subject of work. In the second part of work it is trying to determine the range of efficiency as a legal value and to deny the striving of absolute efficiency. In the third part are analysed the particular problems of efficiency and effectiveness, in the aspect of different law trends and conceptions – law sociology, positive law, law economical analysis. Hereafter are developed the topic of legislation process and it is defined that the quality of legislation as well as the efficiency and effectiveness of law are conditioned by every stage of this process similarly the observance of law language rules and implementation of means to improve the legislation quality. It is performed the survey trying to identify the using of these means in Lithuania, are... [to full text]

Teisės principų ir teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje klausimas yra itin aktualus šiuolaikinėje visuomenėje, kur pastebima vis didesnė sociologinio – realistinio poveikio įtaką. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo priimtuose sprendimuose (nutartyse) teisės principų taikymas yra plačiai paplitęs. Teisės principai yra taikomi kaip priemonė teisės spragoms užpildyti bei kolizijoms šalinti. Jų vaidmuo ypač reikšmingas teisės normų aiškinimo procese, kuris yra neatsiejamas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo vykdomos, teismų praktikos vienodinimo, funkcijos. Analizuojant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, pastebima, kad teisės principai dažniausiai yra taikomi tada, kai normose įtvirtinto reguliavimo nepakanka ir reikia papildomų argumentų teismo sprendimui pagrįsti. Teisės principai, kurių turinį iš esmės sudaro teisinės moralės dalykai, atlieka jėgos, įpareigojančios laikytis galiojančių teisinių taisyklių, vaidmenį. Šiuo metu teismams yra suteiktos itin plačios erdvės teisės principų interpretacijai. Teisinio reglamentavimo stoka taikant teisės principus suponuoja skirtingą jų aiškinimą bei taikymą, kas sąlygoja prieštaringos teismų praktikos formavimą., kurios vienodinimas yra išimtinai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo prerogatyva. Nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suteiktos prasmės teisės principams priklauso konkrečios teisės normos turinys. Tai leidžia teigti, kad neapibrėžtos teisės principų ribos įstengia pakeisti valstybės priimtas ar sankcionuotas... [toliau žr. visą tekstą] / The question of legal rules and the legal principles application in the Lithuanian Supreme Court’s Practice is especially urgent in contemporary society where sociological – realistic influence is taking more important place. In the Lithuanian Supreme Court’s judgements the application of the legal principles is widespread. The legal principles are used to mend the gaps of law and to climinate collisions. Their role is especially important in the process of explaining the legal norms which is a part of the Lithuanian Supreme Court’s functions to make court’s practice the same. Analysing the Lithuanian Supreme Court’s Practice it was noticed, that the legal principles are mostly used when there is insufficient regulation of the legal norms. Moreover, it is necessary to have additional arguments to ground the judgement. These arguments are the legal principles, which content consists of legal morality. Today the Courts have wide rights to interpretate the legal principles. Lack of legal regulation applying the legal principles grounds the variety of different explanation and application. All this is the reason of contradictory formation of Court’s Practice. The Lithuanian Supreme Court’s prerogative is to make the judgement the same. The certain content of the legal norms depends upon the Lithuanian Supreme Court’s interpretation. All this claims that the boundaries of the principles are able to change common legal norms. These legal norms gaide the society. The role of the... [to full text]

Magistro darbo temos „Darbo teisės šaltinių samprata ir hierarchija“ nagrinėjimas sąlyginai padalintas į tris dalis: „teisės šaltiniai“, „Lietuvos darbo teisės šaltinių samprata“ ir „Lietuvos darbo teisės šaltinių hierarchija“. Teisės mokslas kol kas nėra išvystęs nuoseklios ir visapusiškos teisės šaltinių teorijos. Vietoj pernelyg abstraktaus termino „teisės šaltinis“ būtų tikslinga vartoti du tokį terminą konkretinančius atskirus terminus - „teisės normų šaltinis“ ir „teisinės minties šaltinis“. Tokiu atveju teisinės minties šaltiniu bus laikomi kodeksų, įstatymų ar papročių tekstai, literatūros ir teisės doktrinos kūriniai, iš kurių galima gauti žinių apie juose įtvirtintas tam tikro laikmečio ar konkrečios šalies teisės normas ir jomis įkūnytas teisinio reguliavimo idėjas. Teisės normų šaltinis - tai žmonių interesai ir juos teisės normomis paverčiančios teisėkūros procedūros. Teisės šaltinių hierarchija - tai teisės šaltinių sistema, sudaryta iš pakopų, susijusių pavaldumo ryšiais. Teisės šaltiniai tokiu atveju primena piramidės struktūrą, kurioje „žemesnės“ pakopos teisės šaltiniai negali prieštarauti „aukštesnės“ pakopos teisės šaltiniams. Esminis klasifikavimo kriterijus yra teisės šaltinius priėmusių organų hierarchija, jų teisinis statusas ir reguliuojamų teisės šaltiniais santykių svarba. Tokios tradicinės teisės šaltinių piramidės pagrindu nagrinėjama ir Lietuvos darbo teisės šaltinių sistema, su piramidės viršuje esančia Lietuvos Respublikos Konstitucija... [toliau žr. visą tekstą] / The analysis of the object of Master’s Thesis “The Concept and Hierarchy of Labour Law Sources” is divided into three parts: “law sources”, “concept of Lithuanian labour law sources”, and “hierarchy of Lithuanian labour law sources”. The science of law has not yet developed a consistent and comprehensive theory of law sources. Instead of a too abstract concept “law source”, two more specific terms should be used: “source of legal norms” and “source of law thought”. In such case, “source of law thought” would refer to texts of codes, laws or custom laws, works of literature and law doctrine, which provide information about legal norms of a specific time period or country and ideas for legal regulation. “Source of legal norms” is considered to be people’s interests and procedures for creating law that convert these interests into legal norms. Hierarchy of law sources is a system of law sources made up of levels interconnected by subordination links. Thus law sources remind a structure of a pyramid where law sources of a “lower” level cannot contradict law sources of a “higher” level. The principal criterion for classification is a hierarchy of bodies that have adopted such law sources, their legal status, and importance of relations regulated by these law sources. This traditional pyramid principle of law sources is also applied when analysing a system of Lithuanian labour law sources, the Constitution of the Republic of Lithuania being placed on the top of the pyramid... [to full text]

Vaiko teisės – fundamentalių žmogaus teisių dalis, taikoma savitai asmenų grupei. Tai silpnoji visuomenės narių grupė, dėl nesubrendimo ir pažeidžiamumo reikalaujanti kitų pagalbos savo teisių užtikrinimui. Darbe aptariamas vaiko teisinis statusas, subjektiškumo ribos. Remiantis tarptautiniais teisės aktais bei tarptautine praktika, analizuojamos vaikystės pradžios ir pabaigos nustatymo problemos. Darbo pagrindą sudaro išsami kelių fundamentalių vaiko teisių analizė. Visų pirma, analizuojama teisė išsaugoti savo identiškumą, ypač atkreipiant dėmesį į įvaikinto vaiko galimybę įgyvendinti šią teisę. Įvaikio teisė žinoti savo biologinius tėvus nėra leidžiama daugelio valstybių praktikoje, o tai sukelia teisės išsaugoti savo šeimos ryšius pažeidimą. Atsižvelgiant į tai, kokia esminė tarptautiniu mastu laikoma šeima vaiko auklėjime, analizuojamas teisinis šeimos statusas: teisės, pareigos ir atsakomybės ribos auklėjant ir vystant vaiką. Aptariamos skirtingos “šeimos” sampratos ir praktinė būtinybė, siekiant geriausių vaiko intersų, šeimos santykius nustatyti pagal faktines aplinkybes. Aktualus alternatyvių vaiko priežiūros formų klausimas. Darbe dėmesys skiriamas įvaikinimo santykiams, ypatingai atkreipiant dėmesį į tarpvalstybinių įvaikinimų aspektus. Vaiko pilnaverčiam vystymuisi esminė yra apsauga nuo smurto. Darbe analizuojamas ypatingai problematinis šios teisės aspektas – fizinių bausmių taikymas. Fizinės bausmės patenka į draudžiamo smurto formas ir reglamentavimo spragos... [toliau žr. visą tekstą] / Protection of the Rights of the Child: Problems of Regulation on International Plane The rights of the child constitute a part of fundamental human rights and are applicable to a specific group of individuals. The immaturity and vulnerability of these individuals requires interference of international society to ensure and protect their rights. The final paper views legal status of the child and the scope of child’s capability. The problems of the beginning and the end of the childhood are analised in accordance with international laws and international practice. The final paper is based on the analysis of several fundamental rights of the child. The paper includes the right to protect identity with a specific reference to the rights of adopted child. The right of the adpotee to know his/her biological parents is not guaranteed by legal systems of many states and this lacuna leads to the infringement of the right to preserve family relations. Regarding the importance of the family in child’s upbringing, the legal status of the family is analised, including rights, duties and the responsibilities of the family while educating and developing the child. The paper reviews the different concepts of ‘family’ and highlights a practical necessity to define the family accordingly to factual circumstances. Important question of the alternative forms of child’s care focuses on adoption with a special reference to the aspects of inter-country adoption. The effective protection against... [to full text]

SANTRAUKA Didžiąją visuomenės dalį sudaro dirbantys asmenys, kurie yra visuomeninių santykių reglamentuojamų darbo teisės normomis, subjektai. Lietuvos Respublikos darbo teisė skiria tris darbo teisinių santykių subjektus: darbuotoją, darbdavį ir darbuotojų kolektyvą. Tam, kad bet koks subjektas galėtų dalyvauti bet kokiuose teisiniuose santykiuose, jam yra būtinas subjektiškumas. Darbo teisėje teisnumas ir veiksnumas atsiranda vienu metu. Darbdaviais gali būti visi fiziniai ir juridiniai asmenys. Fizinis asmuo pilną darbinį teisnumą ir veiksnumą , pagal bendras taisykles įgyja nuo 18 metų, nors Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas numato tam tikras išimtis, kai veiksnumas gali būti įgyjamas anksčiau. Asmenys iki 18 metų amžiaus, jei nėra pripažinti veiksniais, darbdaviais būti negali. Juridiniai asmenys darbinį subjektiškumą įgyja nuo įregistravimo juridinių asmenų registre ar kitaip įgijus juridinio asmens statusą. Darbuotoju fizinis asmuo gali tapti sulaukęs 16 metų amžiaus, nors Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003m. sausio 29 d. nutarimas Nr. 138 numato žemesnę t.y. 14 metų amžiaus ribą. Darbuotojų kolektyvas – tai visi konkretaus darbdavio darbuotojai, kurie yra pripažįstami savarankišku darbo santykių subjektu. Pagrindinis darbuotojų kolektyvo požymis-kolektyvinis interesas. / The Concept and Features Of Labour Law Subjects SUMMARY The most common part of the society consists of employees, who are the regulators of the public relationships of the Labour Law limits. The Labour Law of the Lithuanian Republic depicts three subjectives of the relationships of the Labour Law: an employce , an employer, the personnel staff. In order that any subjective could take part in any juridical relationships, the subjectivity is very important for the participant. In the Labour Law capacity and capability appcar at the same moment. It is possible that all kinds of physical and juridical personalities can be employers. Any personality employed in physical work is able to get full legal capacity and righness according to the general rule at the age of 18, though the Civil Code of the Lithuanian Republic makes some exceptions when the legal capacity may be acquired beforehand. People under 18 years of age if they are not assumed being a legal capacity, they are not concidered being employers. Juridical personalities ( people) working capacity obtain from the moment of the registration in to the juridical register or in some other different cases they have obtained the statute of juridical personality. Juridically any physical person is concidered being an employce when he‘s 16 years of age. The issue of the year of 2003 of January 29 of the government of the Lithuanian Republic Jursees lower requirement of the 14 years of age. The staff of the emplayees –that means... [to full text]

Santrauka. Teisių pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo ir vykdymo ypatumai. Teisių pirkimas – pardavimas, kaip vienas iš teisių perleidimo būdų, yra reikšmingas civilinei teisinei apyvartai, todėl labai svarbu teisingas šiuos santykius reglamentuojančių normų supratimas. Turtinės teisės yra specifinis civilinių teisių objektas ir ši specifika lemia jų pirkimo – pardavimo ypatumus. Taigi norint suprasti juos, reikalinga tiek pačių teisių, tiek jų perleidimo institutų analizė. Kadangi Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įstatymo leidėjas įvardindamas Teisių pirkimo – pardavimo sutartį nepateikia jos apibrėžimo, remiantis bendrąją pirkimo – pardavimo sutarties samprata darbe pateikiama Teisių pirkimo – pardavimo sutarties samprata, o atsižvelgiant į sutarčių klasifikavimo kriterijus, išskiriami Teisių pirkimo – pardavimo sutarties bendrieji požymiai. Be to, norint suprasti teisių pardavimo ypatumus, darbe siekiama atskleisti turtinių teisių specifiką, jų teisinę prigimtį, išsiaiškinti kokios teisės gali būti parduodamos ir kokių teisių pardavimą riboja įstatymas. Taip pat apžvelgiamas teisių perleidimo instituto formavimasis ir vystimasis, jo modifikacija prisitaikant prie sparčiai besivystančių ekonominių santykių. O atsižvelgiant į tai, jog Civilinis kodeksas numato ir Teisių pirkimo – pardavimo sutartį, ir reikalavimo perleidimo institutą, kurio nuostatos taikomos turtinių teisių perleidimui (CK 6.110 str.), pamėginta nustatyti šių teisės normų tarpusavio santykį... [toliau žr. visą tekstą] / Summary. Peculiarities about conclusion and execution of agreements on the purchase/sale of rights Being one of the ways to transfer rights, purchase/sale of rights plays an important role in civil legal circulation; therefore, a proper understanding of rules regulating these relations is necessary. As property rights are specific object of civil rights, such particularity determines characteristics of the purchase/sale thereof. Thus, to understand these characteristics, analysis of the rights in question and transfer hereof has to be made. Though the Civil Code of the Republic of Lithuania mentions an agreement on the purchase/sale of rights, it does not provide its respective definition. Therefore, referring to general conception of agreement on purchase/sale of rights, a concept of agreement on purchase/sale of rights is presented in the paper; and taking into consideration criteria for classification of agreements, common characteristics of agreement on purchase/sale of rights are distinguished too. Moreover, in order to understand peculiarities about the sale of rights, the author seeks to disclose particularity of property rights and their legal nature as well as to find out which rights could be sold and the sale of which rights is restricted by law. In addition, formation and development of the institute of right transfer and its modification affected by speedily developing economical relations is reviewed. And finally, considering the fact that Civil Code specifies... [to full text]

Akcininkai turi visišką laisvę apsispręsti ir sudaryti tarpusavio susitarimus dėl to, kaip jie įgyvendins turimų akcijų suteikiamas teises. Iš esmės panašaus pobūdžio susitarimai gali būti numatyti ir bendrovės įstatuose, tačiau atsižvelgiant į tai, jog akcininkų sutartys paprastai yra konfidencialios ir įpareigoja tik jų šalis, tam tikrus klausimus gali būti patogiau aptarti ne įstatuose, o šiose sutartyse. Iš vienos pusės tokiais susitarimais gali būti užtikrinama papildoma mažumos akcininkų teisių apsauga, kita vertus, jie gali sukelti ir tam tikrų problemų, kadangi sukuria prielaidas tam tikrai akcininkų grupei apeiti ar pakeisti įstatymuose bei bendrovės įstatuose nustatytas taisykles, o ypač tas, kurios susijusios su balsavimo teisės įgyvendinimu bei akcijų perleidimu. Akcininkų sutarčių konfidencialumas tam tikromis aplinkybėmis leistų akcininkams įgyti balsavimo teisių daugumą apie tai nežinant kitiems bendrovės nariams, o tai galėtų sukelti rimtų problemų ypač akcinėse bendrovėse, o juo labiau listinguojamose bendrovėse. Kai kurie sutartiniai įsipareigojimai tarp akcininkų, susiję su jų balsavimo teisių bei akcijų perleidimo apribojimais, gali reikšti esminį pasikeitimą bendrovės valdyme, todėl turėtų būti atskleisti, o ypač tose bendrovėse, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama reguliuojamoje rinkoje. Akcentuotina ir tai, jog Įmonių Perėmimo Direktyvoje nustatytos „Persilaužimo“ taisyklės perkėlimas į Lietuvos nacionalinę teisę daro didelę įtaką akcininkų... [toliau žr. visą tekstą] / Shareholders have full contractual freedom to decide and agree between themselves on how to exercise their rights attached to shares. Since such agreements are usually informal and confidential, they may have several advantages compared to regulating respective matters in company’s bylaws. On one hand shareholders agreements may serve to ensure additional rights to minority shareholders while on the other hand they can be seen as problematic as they can become instruments used by groups of shareholders to circumvent the normal balance, reached by company’s legislation or established in company’s bylaws, especially regarding provisions about voting and transfer of shares. The confidentiality of shareholders agreements may give a shareholder control over the majority of votes without others knowing and this may rise some important issues especially if such agreements are entered into between shareholders of a public company or even more so if it is a listed company. Some contractual obligations between shareholders, restricting their voting rights and transfer of shares, may mean material changes in corporate governance and require disclosure. Moreover, the adoption of the Directive on Takeovers into Lithuanian law show that a “breakthrough rule” affects shareholders agreements, because voting restrictions and share transfer restrictions are not applied in takeover situation. This may be regarded as a major intervention in the contractual freedom of shareholders. However, such... [to full text]

Darbo santrauka Kiekvienoje valstybėje, taip ir Lietuvoje, egzistuoja tam tikra tarpusavyje susijusių baudžiamosios teisės šaltinių visuma, kurią sudaro gausybė ne tik norminių teisės aktų, bet ir kitų įvairių dokumentų, raštų, mokslinių darbų. Vieni jų sprendžiant su baudžiamąją teise susijusį klausimą taikomi tiesiogiai, kiti priešingai – tik aiškina ar konkretina tiesiogiai taikomų teisės normų turinį, prasmę. Todėl svarbu tiksliai žinoti ir apibrėžti Lietuvos baudžiamosios teisės šaltinius, esamą jų sistemą, dėl kurios, beje, vieningos nuomonės nėra. Teisės teorijoje teisės šaltiniai yra klasifikuojami pagal įvairius kriterijus, tačiau analizuojamos temos prasme Lietuvos baudžiamosios teisės šaltiniai išskirti į dvi dideles grupes, t.y. pirminius ir antrinius baudžiamosios teisės šaltinius, nes taip aiškiau galima atskleisti ir parodyti jų ne tik teorinę, bet ir praktinę reikšmę, kadangi kiekvienas subjektas, oficialiai taikantis ar besiremiantis tam tikra baudžiamosios teisės norma, gali lengviau pasirinkti tinkamą elgesio variantą. Taigi, šiame darbe kalbama apie baudžiamosios teisės šaltinio sampratą, rūšis, sistemą bei jų istorinę raidą Lietuvoje. Pati darbo struktūra susideda iš trijų dalių, kurios tarpusavyje yra logiškai susijusios ir viena kitą papildo bei leidžia geriau atskleisti nagrinėjamos temos praktinę reikšmę, nes, pradžioje susitarus kas bus laikoma baudžiamosios teisės šaltiniais bei aptarus jų istorinius formavimosi etapus, lengva suvokti dabartinę... [toliau žr. visą tekstą] / Sources of the Lithuanian Criminal Law SUMMARY The certain whole complex of interdependent of the criminal law consisting not only of a lot of statutory acts but also of other different documents, papers and treatises exists in each country and in Lithuania, too. Some of them are applied directly when a problem related to the criminal law is solved, others on the contrary – only explain and concretize the contents and meaning of rules of law applied directly. Therefore it is important specifically to know and define the sources of the Lithuanian criminal law, the system to which they exist and on which by the way there is no one opinion. The sources of law are classified according to different criteria in the theory of law. However, in the sense of the topic analyzed the sources of the Lithuanian criminal law are divided into two major groups, i.e. primary and secondary sources of criminal law as both theoretical and practical importance of them may be revealed and demonstrated in a more explicit way because each entity officially applying or citing a certain rule of the criminal law more easily choose a proper variant of behavior. Thus, the project deals with the conception, types, system of the sources of the criminal law and also their historical development in Lithuania. The project structure itself consist of three parts that are logically interrelated, complement one another and allow better revealing of the practical importance of the theme analyzed because at the... [to full text]

Šiame magistro darbe yra analizuojama teisės aiškinimo ir visuomeninių vertybių balansavimo dinamika. Teisės aiškinimo procesas svarbus tuo, kad atskleidžia teisės turinį. Teisės aiškinimas nėra vien tik formali loginė veikla, nes teisę sudaro ne tik teisės normos, bet ir teisės principai. Teisės principai išreiškia tam tikras visuomenines vertybes. Nustatyti visuomeninių vertybių santykį su teise yra pakankamai sunku, kadangi visuomeninės vertybės nėra vienareikšmiškai suprantamos teisės teorijoje. Teisės aiškinimas atliekamas remiantis visuomeninėmis vertybėmis, kurių suvokimo subjektyvumą iš pirmo žvilgsnio sunku paneigti. Tai lemia teisės turinio ir formos konfrontaciją ir iškelia pačios teisės ribų apibrėžimo klausimą. Tačiau teisė negali būti suprantama kaip uždara sistema, nes jos ribos nuolat kinta. Teisės ribų kitimą įtakoja įvairios neteisinės kategorijos. Teisė pati leidžia ją aiškinti remiantis kategorijomis, formaliai esančiomis už pozityviosios teisės ribų. Teisė reguliuoja tokių kategorijų suvokimą teisės sferoje, pašalindama subjektyvumą jas aiškinant. Dažniausiai kritikos sulaukia aiškių orientyrų trūkumas teisės aiškinimo procese. Visuomeninės vertybės yra maksimaliai subendrinta kategorija, kylanti iš pačios visuomenės, kurią teisė objektyvizuoja, įvertina ir balansuoja kaip ultima ratio socialinių reikalų reguliavimo priemonė. Teismų pareiga vykdyti prigimtinį teisingumą verčia teismą aksiologiškai įvertinti pozityviąją teisę. Įstatymų leidybos atsilikimas... [toliau žr. visą tekstą] / This master thesis analises the dynamics of interpretation of law and public values balanse. Interpretation of law is an important process, because it is the process, where natural law is identified from a legal text. Interpretation of law differs from formal logical actions, because the structure of law includes legal principles and legal norms. Legal principles express certain public values. It is hard to define relation between law and public values, because legal theory doesn’t have homologous conception of public values. Interpretation of law appeals to public values, but the perception of it is subjective at the first look, and it is rather hard to deny that statement. It determines confrontation between positive and natural law and that sets a task to define borders of law. But the law cannot be defined as a closed system, because the size of law is constantly changing. It is determined by various categories beyond the law. Law allows identifying itself by using categories that are formally beyond positive law. Law regulates conception of these categories in the area of law by elimination of subjectivity in its interpretation. Commonly critique is pointed to indetermination of legal interpretation process. Public values are a common category, which arise from the society and are evaluated, balanced, objectivised by law as ultima ratio implement regulation of social life. Obligation to do social justice induces judges to evaluate positive law. Backwardness in... [to full text]