Nuo nepriklausomybės atkūrimo Lietuvoje reformuojamas intelektinės nuosavybės teisės institutas. Daug dėmesio skiriama pozityviosios teisės vystymui. Lietuvos teisinės praktikos pavyzdžiai rodo, kad filosofinis intelektinės nuosavybės aspektas yra pamirštas. Nors didžioji dalis Lietuvos teisės aktų intelektinės nuosavybės teisės srityje yra suderinti su pasauline praktika, nepakanka automatinio nuostatų perkėlimo, būtina suvokti, kokiais argumentais remiantis saugoma intelektinė nuosavybė, koks jos filosofinis pagrindas. Tik taip galima efektyviai spręsti praktines problemas, vertinti išimtinių teisių savininkų ir visuomenės interesų santykį ir ieškoti geriausių konfliktų sprendimo būdų. Darbe analizuojami dviejų teisės sampratų – prigimtinės ir utilitarinės – pagrindiniai argumentai ir pasireiškimas intelektinės nuosavybės teisinėje praktikoje. Didžiausias dėmesys skiriamas nuosavybės teisės klausimui. Skirtingų teisės sampratų atstovų argumentacijos išsiskiria, jie akcentuoja skirtingus reiškinius, skirtingai dėlioja prioritetus. Tačiau apibendrinus visų jų idėjas galima teigti, kad filosofiniame lygmenyje sutariama, jog nuosavybės teisių nustatymas ir jų apsaugos sistema reikalinga dėl išteklių ribotumo. Vieni nuosavybės įgijimą pateisiną „įgimta“ teise, darbu, dar kiti pateisina nuosavybę, nes įžvelgia joje visuomeninę naudą, kadangi taip ištekliai panaudojami efektyviausiu būdu. Nepaisant skirtingo nuosavybės teisių tikslo ar funkcijos išskyrimo, sutinkama, kad... [toliau žr. visą tekstą] / Intellectual property law in Lithuania is undergoing essential reform since restoration of Lithuanian independence. Most of the attention is dedicated to the development of statutory law. Examples from Lithuanian legal practice indicate that philosophical aspect of intellectual property remains forgotten. Even when statutory law governing intellectual property in Lithuania is harmonized with the international practice, automatic transfer of rules may not be justified. It is essential to understand the reasons and philosophical grounds of protection of intellectual property. Only in this way it is possible to solve practical problems, evaluate the relationship between the holders of exclusive rights and public interests, and to solve conflicts in the best possible way. The paper analyses main arguments and manifestation of natural and utilitarian concepts of law in intellectual property legal practice, paying special attention to property issue. The arguments of the natural and utilitarian concepts of law vary greatly, they stress different phenomenon and different priorities. Nevertheless, after summarising their ideas, one can state that establishment of property rights and their protection system is needed mainly because of scarce resources. Some justify acquisition of property because of its natural character, because of work put into it; the others justify property because of its social value, since private property allows exhaustion and distribution of scarce resources... [to full text]

Vienas teisės mokslo uždavinių yra teisės sisteminimas. Lietuvos darbo teisės mokslo sistemą sudaro sistema tarp savęs susijusių teisės normų, kurios sudaro bendrąją dalį, savarankiškas kolektyvinių ir individualių darbo santykių dalis, taip pat darbo teisės reguliuojami teisiniai santykiai, teisinės pažiūros ir teorijos, susijusios su darbo teise, darbo teisės šakos istorija ir kt. Darbo teisės mokslas Lietuvoje atsirado palyginti neseniai. Lietuvai atgavus nepriklausomybę 1918 m., pasirodė pirmieji mokslininkų (Vytauto Didžiojo universiteto Teisių fakulteto profesoriaus S. Beliackino, ekonomistų J. Bučo, J. Grabausko ir kt.) darbai, kuriuose šalia civilinės teisės, ekonomikos mokslų, dėmesys buvo skirtas ir darbo teisės klausimams nagrinėti. Darbo santykių reguliavimo teisinės minties raidą Lietuvoje pristabdė okupacija bei hitlerinės Vokietijos pradėtas pasaulinis karas. Pokario metais darbo santykių reguliavimas Lietuvoje prarado savarankiškumą – juos reguliavo Maskva, todėl galima teigti, kad šiuo laikotarpiu Lietuvos darbo teisės mokslas buvo identiškas visai tarybinei sistemai, nes kelti naujas idėjas buvo mažai galimybių. Žymiausi to laikotarpio darbo teisės mokslininkai – I. Nekrošius, V. Nekrašas, I. Moreinas, A. Dambrauskas, A. Sarpalius, G. Dambrauskienė, K. Keina, S. Černiauskas, V. Tiažkijus, J. Maculevičius. Darbo teisės mokslininkų veiklos rezultatas – 1972 m. parengtas LTSR darbo įstatymų kodeksas, 1978 ir 1988 m. – šio kodekso komentarai, išleisti... [toliau žr. visą tekstą] / One of the tasks of jurisprudence is the systematisation of law. The system of the Lithuanian labour jurisprudence institutes a system of interrelated legal norms which institute the common part, separate parts of collective and individual labour relations as well as legal relations regulated by labour law, legal opinions and theories related to labour law, history of the labour law branch etc. Labour jurisprudence originated in Lithuania rather recently. When Lithuania restored the independence in 1918, the first works of scientists (Vytautas the Great University Department of Law Prof. S. Beliackinas, economists J. Bučas, J. Grabauskas etc.) appeared where the attention was paid to study of labour law issues beside the science of civil law and economics. The development of the legal thought for regulation of labour relations was suspended in Lithuania by occupation and the world war levied by the Hitlerian Germany. In the post-war period regulation of labour relations lost its independence in Lithuania- they were regulated by Moscow, so we may state that the Lithuanian labour jurisprudence was identical to the full soviet system that time as there were not much possibilities to rise some new ideas. The top legal scientists of that time are I. Nekrošius, V. Nekrašas, J. Moreinas, A. Dambrauskas, A. Sarpalius, G. Dambrauskienė, K. Keina, S. Černiauskas, V. Tiažkijus and J. Maculevičius. The result of the legal scientists’ activities is the Labour Code of... [to full text]

This work begins with going deep into the entitlement, into its essence. First it obliges to determine „doctrine“ – how it is understood generally. Then it is necessary to reveal doctrine in only one of its meanings – as a source of law. After getting clear definitions, which mostly are used in this work, and following the encoded order in the entitlement we proceed to research – to compare the true value of doctrine, as a source of law of civil procedure, in Lithuania and abroad.

Šiame magistro darbe analizuojama nuteistųjų asmenų teisinės padėties instituto istorinė raida ir veiksniai, darantys įtaką šio instituto turiniui. Detaliai atskleidžiama nuteistųjų asmenų teisinės padėties samprata ir struktūra Lietuvos ir Rusijos bausmių vykdymo teisės teorijoje, įstatymuose ir atskirų mokslininkų darbuose bei pateikiami autoriaus siūlymai dėl galimo nuteistųjų asmenų teisinės padėties apibrėžimų tobulinimo. Nemažai dėmesio skiriama bausmių vykdymą reguliuojančių nacionalinių, užsienio šalių ir tarptautinių teisės aktų analizei, kiek jie susiję su nuteistųjų asmenų teisėmis, laisvėmis ir pareigomis, ir pateikiami pasiūlymai dėl kai kurių nacionalinių teisės aktų turinio tobulinimo. Atskiruose darbo skyriuose atskleidžiama, kokią įtaką nuteistųjų asmenų teisinės padėties turinys ir jo įgyvendinimo formos turi bausmių vykdymo ir nuteistųjų resocializacijos procesams. Taip pat pateikiamas kitų mokslo šakų – kriminologijos, sociologijos bei psichologijos – nusikalstamo elgesio vertinimas, kuris itin svarbus įtvirtinant nuteistųjų teisinę padėtį, organizuojant jų reabilitaciją ir adaptaciją jiems išėjus į laisvę. / In the present Master’s work, there is analysed the institute of legal status of convicts, its historical development and factors, making influence on the contents of the present institute. There is revealed in detail the concept and the structure of legal status of convicts in the theory of penal law, laws and in different scientific studies of Lithuania and of Russia. Also, there are provided suggestions regarding possible improvement of the definitions of legal status of convicts. Plenty of attention is assigned to analysis of national and foreign and international law acts regulating implementation of punishments, considering their relationship with personal rights, freedoms and duties of the convicted people. There are also provided suggestions regarding improvement of contents of some national law acts. In different chapters of the work, there is revealed the impact of contents of legal status of convicts and its implementation forms on the processes of implementation of punishments and re-socialisation of convicts. Also, there is provided assessment of criminal conduct by other branches of science – criminology, sociology and psychology. Such assessment is especially important consolidating legal status of convicts, organising their rehabilitation and adaptation, when they return to free life.

Akcininkai, būdami bendrovės akcijų savininkais, yra suinteresuoti pelninga ir efektyvia bendrovės veikla, kadangi jie įsigydami bendrovės akcijų, siekia savo privačių interesų tenkinimo, t. y. materialinės naudos. Todėl akcininkai turi turėti galimybę aktyviai dalyvauti bendrovės valdyme, kontroliuoti bendrovės valdymo organų veiksmus ir tokiu būdu siekti apibrėžtų veiklos tikslų. Tokias galimybes akcininkams suteikia neturtinės teisės. Šiame darbe yra analizuojamos pagrindinės neturtinės akcininkų teisės Lietuvoje, pabrėžiama tinkamo šių teisių įgyvendinimo svarba. Tai pat yra nagrinėjami šių neturtinių teisių pažeidimo atvejai, jų sukeliamos pasekmės kitoms akcininkų turimoms teisėms, šių pažeistų teisių gynimo būdai, aptariamos pagrindinės problemos, su kuriomis susiduria akcininkai, tiek rezidentai, tiek nerezidentai, norėdami jomis pasinaudoti. Tai pat darbe yra nagrinėjamos Europos Komisijos pasiūlytos iniciatyvos gerinti bendrovių valdymą Europos Sąjungos valstybėse narėse, o ypač 2006 m. sausio 05 d. Europos Komisijos parengtas direktyvos pasiūlymas dėl bendrovių, kurių registruotoji buveinė yra valstybėje narėje ir kurių akcijomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, akcininkų balsavimo teisių panaudojimui, iš dalies keičianti Direktyvą 2004/109/EB. / Shareholders, being the owners of the company’s shares, are interested in a profitable and effective performance of the company, because by acquiring shares of the company they seek satisfaction of their own interests, i.e. material gain. Therefore, the shareholders should have an opportunity to be actively involved in the management of the company, control actions of the management bodies of the company and, thus, pursue defined business objectives. Such opportunities to shareholders are provided by their non-property rights. This work analyses the main non-property rights of shareholders in Lithuania, emphasizes the importance of proper implementation of these rights. It also deals with infringement instances of these non-property rights and their consequences to the rights enjoyed by other shareholders, remedies for such infringed rights and discusses major problems that shareholders, both residents and non-residents, face in exercising them. The work also examines the initiatives proposed by the European Commission to improve corporate management in EU member states, in particular the Proposal by the European Commission for a Directive of the European Parliament and of the Council of 5 January 2006 on the exercise of voting rights by shareholders of companies having their registered office in a Member State and whose shares are admitted to trading on a regulated market and amending Directive 2004/109/EC.

SANTRAUKA Konstitucinio Teismo priimamų aktų teisinės galios klausimą galime įvardinti ir kaip šio Teismo aktų poveikio Lietuvos teisinei sistemai klausimą, kuris atspindi pačią teisės konstitucingumo kontrolės esmę. Teisinėje literatūroje Konstitucinio Teismo aktų teisinę galią yra įprasta vertinti remiantis LR Konstitucinio Teismo įstatymu, pagal kurį Teismo nutarimai turi įstatymo galią. Darbo autorės nuomone, šis vertinimas yra teisingas, kai kalbama apie Teismo aktų galiojimą laike, erdvėje bei subjektų atžvilgiu. Konstitucinio Teismo aktų teisinės galios vertinimo specifiką apsprendžia tai, kad jų statuso reglamentavimą, įtvirtintą Konstitucijoje ir Konstitucinio Teismo įstatyme, papildo paties Konstitucinio Teismo formuluojama konstitucinė doktrina. Remiantis Konstitucija, konstitucine doktrina bei siekiant kuo visapusiškiau atskleisti Konstitucinio Teismo aktų teisinės galios klausimą šiame darbe bandyta Teismo aktus vertinti ir kitu – teisės šaltinio aspektu. Šia prasme teisinėje literatūroje šiandien nėra vieningos nuomonės nei dėl atskirų Teismo aktų rūšių (išskyrus Konstitucinio Teismo nutarimus su neigiama rezoliucija) priskyrimo teisės šaltiniams apskritai, nei dėl šių šaltinių vietos teisės aktų hierarchijoje. Todėl šiame magistriniame darbe Konstitucinio Teismo aktų teisinės galios klausimas analizuojamas keliais aspektais: 1. Teismo aktai vertinami kaip teisės šaltiniai bendroje Lietuvos teisės šaltinių hierarchijoje, siūlant teisės šaltiniais laikyti visus... [toliau žr. visą tekstą] / Summary Legal Power of Acts Adopted by the Constitutional Court Problem of legal power of acts adopted by the Constitutional Court can be described as the question of impact of acts of this Court on Lithuanian legal framework which reflects the very essence of the control of constitutionality. It is usual to analyze legal power of acts of Constitutional Court in legal literature on the grounds of Law on the Constitutional Court of the Republic of Lithuania according to which the rulings of the Court have the power of law. In opinion of the author of thesis this interpretation is correct when related to effect in time, area and in respect of subjects. Particularity of interpretation of legal power of the acts of the Constitutional Court is determined by the fact that regulation of their status established in the Constitution and Law on the Constitutional Court is supplemented by the constitutional doctrine formulated by the Constitutional Court. This thesis was aimed at interpretation of acts of the Court by a different aspect of legal source with reference to the Constitution, constitutional doctrine and with an aim of thoroughly revealing the problem of legal power of the acts of the Constitutional Court. In this sense there is no unanimity in contemporary legal literature neither in respect of attribution of separate types of the acts of the Court (except rulings of the Constitutional Court with negative resolution) to legal sources in general, nor concerning the position... [to full text]

2001 metais įsigaliojusio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso antroji knyga bei 2004 metais įsigaliojęs Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas numato bendrovių akcininkams turtines ir neturtines teises. Vykstant Lietuvos bendrovių teisės plėtrai, iki šiol didelę įtaką turi ir Europos Sąjungos teisė. Šiuo metu bendrovių teisės doktrina Lietuvoje dar tik formuojasi, o palyginus neseniai priėmus minėtus teisės aktus, Lietuvos teisės teoretikai ir praktikai pastebėjo naujai besirutuliojančias tendencijas Lietuvos Respublikos bendrovių teisės doktrinoje, kurios apima ir akcininkų neturtinių teisių įgyvendinimo galimybių kaitą. Magistro darbe siekta nustatyti, kaip šiuo metu užtikrinamas Lietuvos įmonių akcininkių neturtinių teisių įgyvendinimas, kokie faktoriai įtakoja šių teisių įgyvendinimo apimtis, kokios priemonės bei būdai padėtų išspręsti susidariusias akcininkų neturtinių teisių įgyvendinimo problemas, taip pat kokia apimtimi Lietuvos Respublikos teisės sistema užtikrina akcininkų neturtinių teisių įgyvendinimą, kokios yra šių teisių įgyvendinimo teorinės ir praktinės problemos, jų galimi sprendimo būdai ir prielaidos. / The Book Two of Civil Code of the Republic of Lithuania, which came into force in 2001, and Law on Companies of the Republic of Lithuania, which came into force in 2004, provide property and non-property rights for shareholders. The law of the European Union is also still significantly influential in development of Lithuanian companies’ law. At present the doctrine of companies’ law is still developing in Lithuania and after a relatively recent enactment of mentioned laws, theorists and practitioners of Lithuanian law noticed newly developing tendencies in the doctrine of the companies’ law of the Republic of Lithuania, which also include the alternation of possibilities of implementation of shareholders’ non-property rights. These master theses aim at determination of how non-property rights of shareholders of Lithuanian companies are implemented at present, what factors influence the scope of implementation of these rights, what measures and means would help solving existing problems of implementation of shareholders’ non-property rights, and also in what extent Lithuanian law system secures the implementation of shareholders’ non-property rights, what are theoretical and practical problems of implementation of these rights, possible ways and assumptions of their solution.

Magistro darbe „Mokesčių teisė: bendrosios teisės teorijos aspektai“ buvo tiriamos pagrindinės mokesčių teisės kategorijos. Magistro darbo tikslas - bendrosios teisės teorijos kategorijomis aprašyti ir išanalizuoti teisės normų, reguliuojančių su mokesčiais susijusius visuomeninius santykius, visumą. Magistro darbe buvo nagrinėjamos pagrindinės bendrosios teisės teorijos kategorijos ir teisės normos, reguliuojančios visuomeninius santykius mokesčių srityje. Nagrinėta mokesčių teisės sampratos problematika. Analizuota mokesčių teisės funkcionavimo teorinė dalis, koncentruotasi ties pačiu reiškiniu, aptartos pagrindinės sąvokos ir ribos. Nėra dar tvirtai suformuotos nuomonės: ar jau laikas kalbėti apie mokesčių teisę kaip savarankišką teisės šaką? Atsakymą į šį ir panašius klausimus buvo ieškoma šiame magistro darbe iš bendrosios teisės teorijos perspektyvos, tiriant, testuojant visuomeninius santykius mokesčių srityje reguliuojančią teisės normų visumą pagrindinėmis bendrosios teisės teorijos kategorijomis (teisės norma, teisės samprata, teisės struktūra, teisės šaltiniai, teisinio reguliavimo dalykas, metodas ir kt.). Apžvelgiami teoriniai teisės reguliavimo ir teisės taikymo klausimai. Analizuojami norminiai teisės aktai bei teismų praktika. Nagrinėjami norminiai teisės aktai – Konstitucija, Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas ir kiti teisės aktai. Nagrinėjama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika. Apžvalga... [toliau žr. visą tekstą] / SUMMARY The fundamental conceptions of the tax law are analyzed in the Master’s Thesis “Tax Law: the aspects of the common law theory“. The objective of the Master’s Thesis is to describe and analyze the legal norms, regulating public relations related to taxes, in their entirety using categories of the common law theory. The fundamental categories of the common law theory and legal norms, regulating public relations in the tax area, are researched in the Master’s Thesis. The work contains the analysis of the problematic issues of the tax law conception. It contains the analysis of the theoretical section of the tax law functioning by concentrating on the phenomenon itself, and the discussion of the main concepts and limits. There is no strong opinion on the topic, whether it is already time to discuss the tax law as an independent law branch as yet. The answer to this problem and other similar issues is sought in this Master’s Thesis from the perspective of the common law by researching and testing the legal norms, regulating public relations related to taxes, in their entirety using categories of the common law theory (legal norm, conception of law, structure of law, law resources, subject of legal regulation, method, etc.). The work contains the review of theoretical issues of legal regulation and law application, the analysis of normative legislative acts and the practice of courts, the research of the following normative legislative acts: the Constitution, the Civil Code... [to full text]

Magistro darbo tema - ,,Teisinio pozityvizmo ženklai Lietuvos teisinėje mintyje ir teismų praktikoje“. Kadangi teisinis pozityvizmas yra ištisa teisinės minties tradicija, būtina išskirti teisines svarbiausias pozityvizmo kryptis bei bendras tezes, nustatyti, kuri pozityvizmo atmaina aktuali tiriamam laikotarpiui. Išskiriamaos ir aptariamos trys pozityvizmo kryptys: klasikinis, modifikuotas ir socialistinis pozityvizmas. Visoms šioms atmainoms būdingos vertybinio neutralumo ir socialinių faktų tezės. Esama ir kiekvienai atmainai būdingų specifinių teiginių. Tiek bendros, tiek specifinės tezės naudojamos ištirti, ar pozityvistinės idėjos buvo palaikomos tarpukario bei sovietmečio teisės moksle. Daugiausia dėmesio darbe skirima pozityvizmo ženklų paieškai nepriklausomos Lietuvos teisės moksle bei teismų praktikoje. Siekiama nustatyti Lietuvos teisės mokslinikų požiūrį į pozityvizmo doktriną. Pozityvimo ženklų taip pat ieškoma Konstitucinio Teismo, Aukščiausiojo teismo bei Vyriausiojo Administracinio Teismo jurisprudencijoje. / The thesis of the master degree paper work is ''Legal Positivism Elements in the Lithuanian Legal Thought and Court Practice''. This work analyses the signs of legal positivism in the Lithuanian legal thought and case law. As legal positivism is a whole tradition of legal thought, it is necessary to define the most important positivism trends and general thesis, and to define which positivism strain is most actual to the analysed period. Three positivism trends are separated and disputed: classical positivism, modified positivism and socialistic positivism. All of these mentioned trends of positivism have common feature: separation and social fact thesis. Although, every strain has it’s specific propositions. Both, general and specific thesis, are used to find out if the positivistic ideas were supported in Lithuanian legal thought through interwar and soviet periods. The main attention of this work is tended towards searching the signs of positivism in legal thought and case – law of independent Lithuania. It is tried to define the attitude of Lithuanian legal scientists of nowadays about the doctrine of positivism. The signs of positivistic tradition are also searched in jurisprudence of the Constitutional Court, The Supreme Court and The Supreme Administrative Court of Lithuania.

Darbe yra analizuojamos socialinės teisės, jų esmė, paskirtis, reikšmė ir skirtumai nuo kitų žmogaus teisių. Atskleidžiamas taip pat socialinių teisių turinys, įtvirtintas tarptautinuose teisės aktuose ir Lietuvos Respublikos bei kitų valstybių konstitucijose. Darbe apžvelgiami svarbiausi Konstitucinio Teismo aktai (nutarimai), susiję su pagrindinėmis socialinėmis teisėmis, analizuojama Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje formuojama šių teisių konstitucinė doktrina. Nagrinėjama taip pat dar dviejų valstybių (Latvijos ir Lenkijos) konstitucinių teismų praktikoje suformuota socialinių teisių doktrina. / The thesis discloses social rights, their essence, purpose, importance and differences from other human rights. It also analyzes the content of social rights, regulated by international legal acts and constitutions of the Republic of Lithuania and other countries. This thesis overwies acts (decisions) related to fundamental social rights adopted by the Constitutional Court, analyzes the constitutional doctrine of these rights formed in the jurisprudence of the Constitutional Court. It also examines the doctrine of social rights established in the practice of constitutional of two other countries (Latvia and Poland).