Santrauka Darbo teisės reforma Lietuvoje prasidėjo atkūrus Lietuvos Respublikos nepriklausomybę 1990 metais. Ją nulėmė visa eilė priežasčių, kurių pagrindinės: politinės bei ekoniminės priežastys. Minėtos priežastys sudarė sąlygas keistis socialinei visuomenei ir tai negalėjo neatsispindėti darbo teisėje. Visą darbo teisės reformą galima skirti į du etapus: pirmąjį, - kurio metu darbo teisės normos buvo įtvirtinos atskirais darbo įstatymais, atitinkančiais atskirus darbo teisės institutus ir antrąjį, - pradėjus sisteminti darbo teisės normas viename teisės akte, - Lietuvos Respublikos darbo kodekse. Šie etapai negali būti suprantami vien tik kaip darbo teisės normų įtvirtinimo būdo pasirinkimo problema, tačiau etapais vykusi reforma pamažu keitė darbo teisės doktriną iš esmės. Palaipsniui buvo keičiamas normatyvinis darbo santykių teisins reguliavimas, sutartiniu darbo santykių teisiniu reguliavimu. Svarbu paminėti, jog darbo teisės liberalizavimas vyko atsižvelgiant į darbo santykių specifiką. Turint omenyje tai, jog darbo santykių subjektai nėra pripažįstami lygais (darbuotojas pripažįstamas labiau pažeidžiamu darbo santykių subjektu), valstybės vaidmuo reguliuojant šiuos santykius išliko. Ir nors prioritetas suteikiamas kolektyvinių santykių reglamentavimui, valstybė pasiliko sau teisę nustatyti minimalius, būtinus standartus siekiant užtikrinti darbuotojų apsaugą. Vykdant reformą, be darbo teisės liberalizavimo klausimo, buvo iškelta daugybė problemų, kurias stengtasi... [toliau žr. visą tekstą] / The Reform of Labour Law in Lithuania after the Reestablishment of Independence Summary Labor law reform has started in Lithuania after the restoration of Independence in 1990. The reform was predetermined by a number of reasons, most important of them were political and economical. These circumstances created conditions for social changes in the society and all this could not have been neglected in the labor law. Labor law reform could be split into two phases. During the first period separate labor laws corresponding to certain labor law institutions have consolidated the norms of the labor laws. The second period marks the systematization of labor law norms into one single act, namely the Labor Codex of the Republic of Lithuania. These two phases cannot be simply regarded as the issue of choosing the way of entrenching labor law norms; stage-by-stage introduced reform has essentially changed the labor law doctrine. Gradually the normative legal regulation of labor relations has been replaced by the contractual regulation of labor relations. It is important to note that labor law liberalization has been carried out with respect to the specifics of labor relations. Bearing in mind that the subjects of labor relations are not regarded as equal entities (employee is acknowledged as a more exposed subject of labor relations) the role of state in regulating these relationship has been maintained. Therefore, in spite of the fact that priority is given to the regulation of the... [to full text]

Šiame darbe nagrinėjamos temos vienas pagrindinių klausimų - darbo teisės klausimų priskirtinumo administraciniams teismams problema bei išskiriamos pagrindinės bylų, kuriose nagrinėjami darbo teisės klausimai, grupės. Darbe taip pat vertinami darbo teisės klausimų nagrinėjimo skirtinguose – bendrosios kompetencijos ir administraciniuose – teismuose aspektai vieningos teismų praktikos formavimo atžvilgiu. Išanalizavus pastarųjų metų LVAT praktiką, susijusią su darbo teisės klausimais, galima išskirti kelias bylų kategorijas, kuriose administraciniai teismai turi teisę ir pareigą vadovautis darbo teisės normomis. Pirmoji grupė darbo teisės klausimų į administracinius teismus patenka vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksu, administraciniai teismai nagrinėja administracinius teisės pažeidimus darbo ir gyventojų sveikatos apsaugos srityje. Kita grupė bylų, kuriose administraciniai teismai turi teisę ir pareigą vadovautis darbo teisės normomis – tarnybiniai ginčai vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnį, pagal kurį darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas. Trečioji grupė – bylos dėl centrinių valstybinio administravimo subjektų priimtų norminių administracinių aktų teisėtumo. Teismų kompetencijos atribojimas praktikoje... [toliau žr. visą tekstą] / The main goal of this master’s writting is to analyze theoretical and practical aspects of labour matters to administrative courts. This work consists of two parts. The first part of this writing is theoretical and reveals the issue of labour matters cases interpretation in separate court systems is analised in the approach of unite jurisprudence. In the second part the free principal groups of cases in administrative courts containing labour matters were marked out. This part is more practical. First group of cases, in which administrative court must interpretate labour law issues, is on the ground of administrative law violations code, according to which administrative court judges the violations in labour range. The other group of cases go to administrative court on the grounds of public service law. The third group of cases in which labour law issues are analised are cases, where administrative court monitors the legitimacy of the standart enacment of central administrative subjects. Having analyzed the cases in which labour law matters occur, it may be noticed, that the jurisprudence of labour matters in administrative courts is not united. There must be mentioned that the lack of procedural rules obstruct the appropriate court role in labour range. In this master‘s writting it is seeked to provoke further legal debate concerning probabilities of improving legal system in Lithuania.

Lyčių lygybės principas yra kertinis darbo teisės principas, kurio svarba pabrėžiama tiek nacionaliniu, tiek Europos Sąjungos bei tarptautiniu lygmeniu. Moterų ir vyrų lygybė yra viena iš pagrindinių žmogaus teisių, bendra Europos Sąjungos vertybė ir būtina sąlyga ekonomikos augimo, užimtumo ir socialinės sanglaudos tikslams pasiekti. Kiekviena Europos Sąjungos valstybė narė, tarp jų ir Lietuva, privalo suderinti nacionalinius teisės aktus su Europos Sąjungos teisės aktais, įskaitant ir lyčių lygybės principo darbo teisėje reglamentavimą. Šiame darbe nagrinėjamas asmenų lyčių lygybės principo taikymas sudarant, vykdant, įskaitant apmokėjimą už darbą, bei nutraukiant darbo sutartį Europos Sąjungos teisėje ir nacionalinėje darbo teisėje, tokiu būdu siekiant identifikuoti minėto principo teisinio reguliavimo nacionalinėje darbo teisėje spragas ir pateikti galimas sprendimų kryptis. Be to, siekiama išnagrinėti ir įvertinti asmenų lyčių lygybės principo įgyvendinimo užtikrinimą nacionalinėje darbo teisėje, nagrinėjant asmenų, patyrusių diskriminaciją lyties pagrindu, pažeistų teisių gynybos būdus, taip pat teisės į žalos atlyginimo, įrodinėjimo naštos perkėlimo bei veiksmingų, proporcingų ir atgrąsančių sankcijų nustatymą Lietuvos darbo teisėje. Lyčių lygybės principo pasireiškimas ir įgyvendinimas Lietuvos darbo teisėje yra nagrinėjamas kompleksiškai apžvelgiant esamą Europos Sąjungos ir nacionalinį teisinį reglamentavimą, teismų praktiką, teisės doktriną, įvairius kitus... [toliau žr. visą tekstą] / Gender equality is the cornerstone of the labor law, which stresses the importance of both the national and the European Union and international level. Gender equality is a fundamental human right, the total value of the European Union and a precondition for economic growth, employment and social cohesion objectives. Each European Union Member States, including Lithuania, must harmonize its legislation with European Union legislation, including gender equality in labor law regulations. This thesis addresses the people of gender equality through the application, enforcement, including payments for work and leaves the European Union law and national labor law, in such a way as to identify the principle of regulatory gaps in the national labor law and the possible direction of the decision. In addition, to examine and assess individuals on gender equality enforcement of national labor law, the examination of persons who have suffered gender discrimination, would violate the rights remedies, as well as the right to damages, the burden of proof and the transfer of effective, proportionate and dissuasive sanctions of the Lithuanian Labour law. Manifestation of gender equality and the implementation of the Lithuanian labor law is dealt with comprehensively reviewing the existing European Union and national legal regulations, case law, legal doctrine, various other documents and estimates of the Lithuanian legislation.

Darbe yra atliekama dviejų savarankiškų teisės šakų – darbo ir socialinės apsaugos teisių – analizė, lyginamasis tyrimas. Apžvelgiamos minėtų teisės šakų ištakos, istorinė raida bei samprata. Aptariami darbo ir socialinės apsaugos teisių objektai, t. y. visuomeninių santykių, kylančių iš darbo arba iš asmenų socialinio aprūpinimo, teisinio reguliavimo veiksmų, priemonių ir būdų visuma, be to, pateikiami teisinio reguliavimo metodai (imperatyvus ir dispozityvus metodai). Plačiau analizuojami darbo teisės šakiniai principai: laisvė pasirinkti darbą; teisė turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas; teisingas apmokėjimas už darbą; teisė į poilsį; asociacijų laisvė; teisė gauti teisingą atlyginimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo metu ir kiti. Darbe atskleidžiamos socialinės apsaugos teisės funkcijos – paskirstymo, bedarbių rėmimo, apsauginė, informavimo, ekonominė, demografinė. Taip pat pateikiama darbo ir socialinės apsaugos teisių šaltinių apžvalga, jų hierarchija. Darbo teisė yra kodifikuota teisės šaka, kurios teisės normos sudėtos Lietuvos Respublikos Darbo kodekse, tuo tarpu socialinės apsaugos teisė – norminių aktų masyvas. Be to, baigiamajame darbe išsamiai aptariami darbo teisės subjektai – individualūs darbuotojai ir darbdaviai; kolektyviniai subjektai, kurie atstovauja darbuotojus ir kolektyviniai subjektai, atstovaujantys darbdavius; taip pat mišrūs darbo teisės subjektai – trišalė taryba, taikinimo komisija, darbo arbitražas, trečiųjų teismas. Aprašomi... [toliau žr. visą tekstą] / In this work is done the analysis and comparing research of two independent branches of law – labor and social security. There are described the roots of these laws, historical development and meaning. Also there are discussed the objects of labour and social security, social relationships, legal regulation actions, the amount of measures and methods, as well as legal regulation methods the imperative and dispositive ones. More widely are analyzed the main points of the labor law: the free choice of work; the right to have suitable and healthy work conditions; the right payment for work; the right to have a rest; the freedom of associations; the right to get a true salary for work and social security when a person is out of work, on a sick-leaf. Moreover in this work are shown off the functions of the social security law – sharing, supporting the unemployed, protect ional, informative, economic, demographic. There you can find the survey of labor and social security law recourses, their hierarchy. The labor law is a codified branch of the law, which rules of law are placed in the Labour Code of the Republic of Lithuania while the social security law is standard acts array. Furthermore in the final work is particularly discussed the subjects of the labour law – individual employees and employers; collective subjects, which represents employees and collective subjects which represents employers; also mixed labour law subjects – three side council, peacemaking council, labour... [to full text]

Šiame magistro baigiamajame darbe buvo iškeltas tikslas – atskleisti darbo teisės kaip savarankiškos teisės šakos ypatumus, išskiriant teisinio reguliavimo dalyką ir metodą. Siekiant užsibrėžto tikslo, buvo iškelti sekantys tyrimo uždaviniai: 1. Atskleisti teisės šaką, kaip teisės sistemos struktūrinį elementą; 2. Išnagrinėti teisės šakos, kaip teisės sistemos struktūrinio elemento, atskyrimo kriterijus; 1. Aptarti kriterijus, kuriais remiantis atskiriama darbo teisės šaka, Lietuvos Respublikos sistemoje; 2. Atskleisti darbo teisės šakos ir kitų teisės šakų tarpusavio santykius, Lietuvos Respublikos teisės sistemoje. Darbą sudaro trys pagrindinės dalys, išvados, literatūros sąrašas ir priedai. Pirmojoje darbo dalyje – Teisės sistema – aptariama: teisės sistemos struktūra, kas sudaro teisės šakas, jų atskyrimo kriterijai. Detaliau nagrinėjami teisės skirstymo šakomis pagrindai – teisinio reguliavimo dalykas ir metodas. Antra darbo dalis – Darbo teisės šakos atskyrimo kriterijai. Šioje dalyje Suformuluojama darbo teisės sąvoka bei supažindinama su darbo teisės sistema. Nagrinėjami darbo teisės reguliavimo objektas bei metodas, aptariami pagrindiniai darbo teisės principai. Trečioji darbo dalis - Darbo teisė ir kitos teisės šakos. Šioje dalyje analizuojama kokie santykiai yra tarp darbo teisės šakos ir kitų teisės šakų, kaip: Konstitucinės, socialinės apsaugos, administracinės. Didelis dėmesys skiriamas darbo teisės ir civilinės teisės šakų atskyrimo klausimui. Yra gana daug... [toliau žr. visą tekstą] / LABOUR LAW AS INDEPENDENT BRANCH OF LAW The purpose of this Master’s Thesis is to show peculiarity of labour law as an independent branch of law, distinguishing object and method of legal regulation. Seeking the purpose these tasks of study were set: 1. To reveal a branch of law as a structural element of legal system; 2. To analyze separation criterion of a branch of law, as a structural element of legal system; 3. To discuss criterion, invoking which branch of labour law is separated, in law system of the Republic of Lithuania; 4. To open interrelation of branch of labour law and other branches of law in legal system of the Republic of Lithuania; The Thesis consists of three main parts, conclusions, list of literature and appendixes. In the first part of the Thesis – Legal system – the structure of legal system, what makes legal branches and criterion of their separation are discussed. The basis of separating law into branches – the object of legal regulation and the method - are analyzed in details. The second part of the Thesis – The criterion of the branch of labour law separation. The concept of work law is formulated. It is also introduced with a system of labour law in this part. The object and the method of labour law are analyzed; the main principles of labuor law are discussed. The third part of the Thesis – Labour law and the other branches of law. In this part the interrelation between labour law and the other branches of law - such as constitutional, social... [to full text]

Asmenų lygiateisiškumas yra viena kertinių teisinių vertybių demokratinėje valstybėje. Tai yra principas, svarbus kiekvienai teisės šakai tiek nacionaliniu, tiek Europos Sąjungos ir tarptautiniu lygmeniu. Magistro darbe analizuojama asmenų lygiateisiškumo principo darbo teisėje samprata ir turinys Europos Sąjungos teisės ir Lietuvos nacionalinės teisės kontekste, Europos Sąjungos direktyvų, skirtų kovai su diskriminacija dėl lyties, rasės ar etninės priklausomybės, religijos ar įsitikinimų, negalios, amžiaus, seksualinės orientacijos, reikalavimų valstybėms narėms perkėlimas į nacionalinę teisę. Per išsamią nacionalinio ir Europos Sąjungos teisinio reglamentavimo, teisės doktrinos ir teismų praktikos dėl asmenų lygiateisiškumo principo įgyvendinimo darbo teisėje analizę identifikuoti ir ištyrinėti pagrindiniai Europos Sąjungos direktyvų nuostatų perkėlimo į nacionalinę teisę trūkumai ir, svarbiausia, praktinio principo įgyvendinimo konkrečiai Lietuvos darbo teisėje probleminiai aspektai. Magistro darbe išsamiai analizuojamas individualių asmens, kuris buvo diskriminuojamas darbe, teisių gynimo procesas (darbuotojų teisių apsauga institucine prasme, įrodinėjimo taisyklių diskriminacijos bylose specifika, vertinama, kaip asmenys realiai gali pasinadoti teise į žalos atlyginimą), identifikuojamos kliūtys, trukdančios nukentėjusiems nuo diskriminacijos asmenims pasinaudoti teise į pažeistų teisių gynybą. Asmenų lygiateisiškumo principo pasireiškimas ir įgyvendinimas Lietuvos... [toliau žr. visą tekstą] / The principle of equality is one of the most important principle in the democratic State. The principle of non-discrimination is mentioned in the many of international treaties, established in the European Union law as well as in national law systems. This work analysis conception and matter of the principle of equality in Labour Law. Furthmore, it is analysed the European Union Directives combating discrimination on the grounds of religion or belief, disability, age, sexual orientation, racial or ethic origin, sex, and putting these documents into effect in Lithuanian Labour Law. In this work analysis protection mechanism (what kind of institutions protect violated rights; how persons can use the right to compensation or reparation; also specific of the rules of burden of proof) of rights of persons who consider themselves wronged by failured to apply the principle of equal treatment to them in the workplace. Through deep analysis it is compared and researched Lithuanian and the European Union legal acts, practice of the Court of Justice of the European Union, and doctrine.

The subject of Master thesis – the development and role of collective agreements as the source of law in the framework of Lithuanian labour law. This postgraduate thesis consist of three chapters. The conceptions of the source of law and the collective agreement are presented in the first chapter. Functions of the collective agreement, its historical origin are being discussed here as well. The source of law has many means. According to natural law the source of law means the source of standarts of law and the source of knowledge of law. According to positive law doctrine the source of law is the form of expressing of law. The author tried to analises collective agreement from these two points of view. It is also defined social and law conceptions of the collective agreement. In social sense collective agreement means compromise between two groups of society – employers and employees, achieved by collective bargaining. In law sense it is body of contract laws which regulates labour conditions. The collective agreement has these funktions – lagal (or regulative) and social (peace keeping function, informative function, educative function). But main function is regulative function. In the second chapter the author analyses the development of collective agreements in different periods of Lithuanian history. The author also presents the reasons, which cause that the collective agreement, as the sourse of labour law, is not popular. The third chapter deals with the role of... [to full text]

Darbo užmokestis – viena populiariausių šiandieninės visuomenės temų. Rūpinimasis teisingu ir tinkamu darbo užmokesčiu tampa demokratinių valstybių vidaus politikos prioritetu. Darbo užmokestis visada buvo aktuali ekonominė ir teisinė problema. Darbuotojui darbo užmokestis – pagrindinis pragyvenimo šaltinis, pagrindinė jo pajamų dalis, individo bei jo šeimos materialinės padėties pagerinimo priemonė. Tarptautinės darbo teisės normos, reglamentuojančios darbo užmokestį yra įtvirtintos tarptautinės teisės dokumentuose (1948 m. Visuotinė žmogaus teisių deklaracija, 1966 m. Jungtinių tautų ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktas, Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos, 1996 m. pataisytoji Europos socialinė chartija ir kt.). Pagrindinius tarptautinės teisės principus parodo Jungtinių Tautų Chartija, Tarptautinės teisės principų deklaracija, Montevideo konvencija dėl valstybių teisių ir pareigų. Tarptautinės darbo teisės normos, tarptautinių sutarčių nuostatos yra mūsų šalies teisinės sistemos dalis. Darbo sąlygos, darbo užmokesčio reglamentavimas Lietuvoje kyla iš tarptautinės darbo teisės, kuri netiesiogiai įgalina Lietuvos teisinę valstybę vykdyti prisiimtus įsipareigojimus. Tarptautinės darbo teisės aktai yra privalomi mūsų šaliai, jie turi viršenybę Lietuvos teisės atžvilgiu. Mūsų valstybėje darbo užmokestį reglamentuoja Konstitucija, Darbo kodeksas kiti įstatymai, kurie vadovaujasi tarptautiniais teisės aktais ir yra suderinti sutarčių pagrindu. Darbe bandyta... [toliau žr. visą tekstą] / The payment is one of the most popular topics in today's society. Caring for a fair and adequate wage is democratic domestic policy priority. Wages have always been relevant to the economic and legal problem. Employee wages and salaries are the main source of livelihood, his primary income, individual’s and his family material well-being. International labor laws governing wages can be noticed in international instruments, such as (Universal Declaration of Human Rights, 1948, United Nations Economic, Social and Cultural Rights, 1966, the International Labour Organization Convention, the European Social Charter (corrected), 1996, and others.). The basic principles of international law are reflected in the United Nations Charter, the Declaration of Principles of International Law, Montevideo Convention on the Rights and Obligations. International labor laws, international agreements are in our country legal system. Working conditions, wage regulation in Lithuania are part of the international labor law, which indirectly allows Lithuania to the rule of law commitments. International labor law is binding on our country, they must take precedence over Lithuanian law. The paper attempts to clarify what specific international regulations governing Lithuania, in order to determine the minimum wage, payment for work beyond a normal working conditions, labor remuneration is organized as an employer becomes insolvent, which guarantees workers can have the company bankruptcy case, and... [to full text]

Author compares Labour Law in aspect of an Employment Contract (entering into a Contract and Contract realization) of five Member States: the Lithuanian Republic, the United Kingdom, the Italy Republic, the Poland Republic and the Hungary Republic; also identifice the correspondence of 5 Member States Labour Law in aspect of an Employment Contract to the requirements of the EU Member States Law. Information could be helpfull for students, experts of Labour Law and Laymen.

Pagal Lietuvoje egzistuojantį neturtinės žalos atlyginimo reglamentavimą, neturtinė žala yra atlyginama tik tais atvejais, kai tai numatoma specialiomis įstatymo normomis. Lietuvos darbo teisėje neturtinės žalos atlyginimas yra įtvirtintas, tačiau išsamenis jos reglamentavimas paliktas civilinei teisei. Neturtinės žalos atlyginimo įtvirtinimas darbo sutarties šalims rodo įstatymų leidėjo požiūrį į darbo teisinių santykių svarbą bei būtinumą tinkamai apginti ne tik turtinius interesus, bet ir pažeistas neturtines vertybes. Lietuvoje įtvirtinus neturtinės žalos atlyginimą abiems darbo sutarties šalims yra įgyvendinamas lygiateisiškumo principas. Tokiu būdu Lietuva tampa išskirtine valstybe, kurios darbo teisėje ginamos tiek darbuotojo, tiek darbdavio neturtinės teisės, priešingai negu Rusijoje, kur neturtinė žala numatoma tik darbuotojui, taip pat Prancūzijoje, kurioje neturtinės žalos atlyginimas darbo sutarties šalims galimas tik aiškinant atkiras Prancūzijos darbo kodekso normas. Be neturtinės žalos sampratos aptarimo tiek civilinėje, tiek darbo teisėje, atskirai darbe yra analizuojamos bendrosios sąlygos neturtinei žalai atsirasti bei specialiosios sąlygos, reikalingos neturtinei žalai atsirasti darbo teisėje. Taip pat darbe kalbama apie neturtinės žalos atlyginimo atvejus darbo teisės subjektams ir kitiems asmenims, artimai susijusiems su darbuotojais, pastarųjų mirties atveju. Atskirai aptariami bendrieji ir individualieji darbo bylų kriterijai, pagal kuriuos yra... [toliau žr. visą tekstą] / According to compensation for non-pecuniary damage regulation, the non-pecuniary damage is compensated just in cases if it‘s defined in statutory rate. In Lithuanian labor law non-pecuniary damage is validated, though more detailed regulation belongs to the civil law. The validation of the non-pecuniary damage compensation for the parties of the labour contract shows legislator‘s attitude towards the importance of legal labour relations and the necessity to defend properly not only the property interests but hurt non-pecuniary values as well. After validating the compensation for non-pecuniary damage in Lithuania, the principle of equality is being applied for both of the parties. In this way Lithuania becomes an exclusive country, where both employee‘s and employer‘s non-pecuniary rights are being defended by the labour law, this is totaly opposite to Russia‘s regulations as non-pecuniary damage is appliable only for the employee, or to France regulations as the compensation for non-pecuniary damage for the labour contract parties is possible just in case of overlooking the France Labour Code norms. In this work, a conception of non-pecuniary damage in the civil and labour law is discussed, as well as general conditions for the non-pecuniary damage to appear, and special conditions, necessary for the non-pecuniary damage to appear in the in the labour law are being seperately analysed. Other cases are mentioned in this work, like cases for compensating the non-pecuniary... [to full text]