Baudžiamojo proceso greitumo principas yra vienas esminių ir pagrindinių principų visame procese, padedantis užtikrinti baudžiamojo proceso paskirtį ir tuo pačiu įgyvendinti baudžiamojo proceso tikslus. Šis principas taikomas viso baudžiamojo proceso metu visose stadijose tuo aspektu, kad visi proceso veiksmai turi būti atliekami kaip įmanoma greičiau be jokio nepateisinamo delsimo. Taip yra užtikrinama visų proceso dalyvių, tiek įtariamojo/kaltinamojo, tiek nukentėjusiojo, teisė į greitą procesą, o tam tikra prasme ir visuomenės interesai. Tačiau šis principas negali būti įgyvendinamas kitų svarbių baudžiamojo proceso principų – tiesos nustatymo ir proceso dalyvių teisių užtikrinimo – sąskaita. Darbe nagrinėjama šio principo esmė, reikšmė baudžiamajame procese, turinys bei santykis su kitais proceso principais. Proceso greitumo turinys darbe atskleidžiamas per Europos žmogaus teisių teismo suformuotus kriterijus, kuriais remiantis vertinama, ar pažeista asmens teisė į greitą procesą, ar ne. Šie pagrindiniai kriterijai yra konkrečios bylos sudėtingumas, pareiškėjo veikla bei elgesys bylos tyrimo metu, taip pat valdžios institucijų elgesys ir iniciatyva tiriant bylą. Darbe taip pat trumpai aptariamos ir pagrindinės proceso greitumo apraiškos Lietuvos baudžiamojo proceso įstatyme: ikiteisminio tyrimo bei suėmimo terminai, pagreitinto baudžiamojo proceso formos, t.y. baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas ir pagreitintas procesas, o taip pat šio principo pažeidimo teisiniai... [toliau žr. visą tekstą] / THE PRINCIPLE OF CELERITY IN THE CRIMINAL PROCEDURE The principle of celerity in the criminal procedure is one of the main and most fundamental principles in the whole procedure, which helps to ensure the purpose of criminal process and to implement the aims of criminal process at the same time. This principle is being applied during the entire process and during all the procedural stages and that means that all proceedings should be carried out as quickly as possible without any unwarrantable delays. In such way it is possible to ensure the right to the trial within reasonable time period of all participants of the case, i.e. suspect/defendant and victim as well. In a manner the legitimate interests of the society also are ensured. However this principle shouldn’t be implemented in the way, which would cause the breach of other principles of criminal procedure, precisely principles of determination of truth and protection of the rights of the persons participating in the process. The essence of this principle, the importance of it to the criminal process, the content of it and its relation to the other principles of criminal process are discussed in this paper. The content of the principle of celerity in the criminal process is analyzed in conformity with the criteria formed by the European Court of Human Rights in order to ease the determination whether was the breach of the right to the trial within reasonable time period or no. These criteria are the complexity of the... [to full text]

Šio darbo tema: ,,Proporcingumo aiškinimas pagal Europos Bendrijos Teisingumo Teismo praktiką“. Aptariamas šio principo atsiradimo ištakos ir jo įtvirtinimas Europos Bendrijos teisėje: nuo Europos anglių ir plieno sutarties iki Sutarties dėl Konstitucijos Europai. Proporcingumo principo įtvirtinimas į Sutartį nulemia Bendrijos kompetencijos ir įstatymų leidybos galių kontekste. Nuo Europos Vadovų Tarybos susitikimo Edinburge 1992 metais gruodžio mėnesį, Komisija kasmet turi pranešti Europos Vadovų Tarybai apie subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymą, kaip numatyta Europos Bendrijos Steigimo Sutarties 5 straipsnyje. Prie Amsterdamo sutarties prideda¬mame Protokole dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo yra įtvirtinta, kad kiekviena institucija, vykdydama jai suteiktus įgaliojimus, privalo garantuoti, kad būtų laikomasi subsidiarumo, taip pat ir proporcingumo principų. Proporcingumo principo, kaip teisingumo koncepcija, išaiškino Europos Bendrijos Teisingumo Teismas. Remiantis principo kriterijais, kurie kartais dar vadinami proporcingumo testu, kurie reikalauja, kad siekiant teisėtų tikslų taikomos tinkamos priemonės ir jos yra būtinos, sprendžiant kylančius Europos Bendrijoje ginčus. Ypatingą vietą proporcingumo principo taikymas užima vertinant Europos Sąjungos valstybių narių elgesį, joms veikiant Bendrijos teisės ribose, kai svarstomos nacionalinės priemonės, kurias suteikia ir leidžia jomis naudotis Europos Bendrijos Sutartis. Šių nacionalinių priemonių... [toliau žr. visą tekstą] / THE INTERPRETATION OF THE PRINCIPE OF PROPORTIONALITY IN THE PRACTICE OF THE EUROPEAN COURT OF JUSTICE SUMMARY The topic of this thesis is: the interpretation of the principle of proportionality pursuant to the practice of the European Court of Justice. It discusses the very beginning of this principle and its establishment in the law of the European Union: from the 1951 Treaty of Paris to the Treaty establishing a Constitution for Europe. The European Court of Justice explains the principle of proportionality as a concept of justice. The Court uses this principle’s criteria, which are sometimes also called a test of proportionality, in its practice. These criteria demand that suitable measures, necessary in settling the disputes that arise in the European Union, are used in the pursuance of lawful aims. The use of the principle of proportionality occupies a special place in evaluating the behaviour of the member states when they operate at the limits of Community law and when national measures, which the Consolidated Treaty of the European Union grants and allows them to use, are debated. The use of these national measures restricts the exercise of the freedoms of contract, i.e. the free movement of services, goods, people, and capital. By interpreting and following the principle of proportionality in the practice of the European Court of Justice, the granted freedoms are guaranteed and the behaviour of the states evaluated in pursuing the set aims of the European Union. The... [to full text]

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnyje yra nustatyta, kad žmogaus asmuo yra neliečiamas. Bene kiekvienas žmogus asmens neliečiamybę supranta skirtingai, o dažnas ir klaidingai lyginant su Konstitucijos minėtame straipsnyje įtvirtinto asmens neliečiamybės principo supratimu. Įvairiais laikotarpiais žmonės įvairiai vertino asmens neliečiamybę, dažniausiai ją siedami su asmens laisve. Žmonių skirtingas traktavimas, o kartais ir visiškas nežinojimas, kokias teises ir laisves jis turi, skatina kitus jas pažeisti. Teisės į asmens fizinį, asmens psichinį neliečiamumą ir asmens privatumą šiuo metu Lietuvos Respublikos įstatymuose gana smulkiai reglamentuojamos, tačiau dar neįgyvendinti jų apsaugos me¬chanizmai, trūksta patirties, negausi teismo praktika. Svarbi kliūtis įgyvendinant teisę į asmens neliečiamumą yra dar nesusiformavusi teisinė sąmonė, nesugebėjimas nustatyti asmens neliečiamybės pažeidimus, taip pat pilietišku¬mo stoka. Darbe nagrinėjami asmens neliečiamybės konstituciniai pagrindai. Kadangi asmens neliečiamybė dažniausiai yra siejama su asmens laisve, darbe atskleisdžiama asmens laisvės ir asmens neliečiamybės sampratos, analizuojama nagrinėjamų žmogaus teisių ir laisvių konstitucinio ir įstatyminio reguliavimo raida užsienio valstybėse ir Lietuvoje. Pagrindinis dėmesys darbe skiriamas asmens neliečiamybės teisinio reguliavimo Lietuvos Respublikos Konstitucijoje bei kituose teisės aktuose analizei. Asmens laisvės ir asmens neliečiamybės sampratos... [toliau žr. visą tekstą] / The principle of the inviolability of the person is established in the 21st article of the Lithuanian Constitution. Almost every human being interperts the inviolability of the person in a different way. Moreover, often people interpret the pricipal of person‘s inviolability contrary to the meaning of the Constitution‘s 21st article. During different periods of time people valued the inviolability of the person in diverse ways; most of the time they associated it with a personal freedom. However, people encourage others to violate their rights when they do not know what rights and freedoms they possess or when they interpret their rights and freedoms in different ways. The right to person‘s physical and phsycological inviolability and privacy are expressed in the laws of the Lithuanian Republic in a rather detailed way; however, the mechanisms, which would assure the protection of these rights, have not been implemented yet, there is not enough experience nor suffucient judicial practice. Unformed legal conscience, inability to find violations of the right to the inviolability of the person, and a lack of citinzentry are important obstacles for the realization of the right to the inviolability of the person. The Constitutional basis of the inviolability of the person is examined in this work. This work explores conceptions of personal freedom and the inviolability of the person, because the inviolability of the person is very often associated with a concept of personal... [to full text]

RUNGIMOSI PRINCIPO REIKŠMĖ IKITEISMINIO TYRIMO STADIJOJE Pagrindinės sąvokos: baudžiamasis procesas, rungimosi principas, ikiteisminis tyrimas, šalių procesinis lygiateisiškumas, baudžiamojo proceso funkcijų atskyrimas. Rungimosi principas yra vienas svarbiausių demokratinės valstybės baudžiamojo proceso principų, tačiau jo veikimas daugiausia siejamas su bylos nagrinėjimu teisme. Baudžiamojo proceso stadijų tikslai ir uždaviniai natūraliai lemia, kad rungimosi principas jose negali būti realizuojamas vienoda apimtimi. Ikiteisminio tyrimo stadijoje rungimosi principo veikimas ribotas, tačiau įstatymo leidėjas įtvirtino pakankamai baudžiamojo proceso normų, kurių efektyvus panaudojimas aktyviai šaliai leidžia pakankamai produktyviai įtakoti ikiteisminio tyrimo eigą siekiant sau palankių sprendimų ir rezultatų. Šiame magistro baigiamajame darbe analizuojamas rungimosi principo turinys baudžiamajame procese, įvertinama jo vieta baudžiamojo proceso principų sistemoje bei santykis su kitais principais, analizuojamos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normos, reglamentuojančios rungimosi principo veikimą ikiteisminio tyrimo stadijoje. Darbo pradžioje pateikiama rungimosi principo samprata ir vieta baudžiamojo proceso principų sistemoje, o toliau vertinamos baudžiamojo proceso subjektų, atliekančių savarankiškas kaltinimo, gynybos ir teisingumo vykdymo funkcijas, galimybės įtakoti proceso eigą ir rezultatus įgyvendinant rungimosi principą ikiteisminio tyrimo stadijoje. / THE SIGNIFICANCE OF THE ADVERSARIAL PRINCIPLE IN PRIE-TRIAL UNVESTIGATION The keywords: criminal procedure, adversarial principle, pre-trial investigation, procedural equality of parties, separation of functions in criminal procedure. The adversarial principle is one of the most important principles of criminal procedure in a democratic state; however, its operation is mostly bound with examination of a case at a court. The goals and tasks of phases of the criminal procedure predetermine an impossibility to apply the adversarial principle in them to the same extent. In the phase of pre-trial investigation, the operation of the adversarial principle is limited; however, legislators introduced a number of norms of the criminal procedure and an active party can ensure rather successful application of them seeking to impact the course of pre-trial investigation for ensuring decisions and results favorable for the said party. In the Final Master‘s Paper, the contents of the adversarial principle in the criminal procedure are analyzed, its place in the system of the principles of the criminal procedure is assessed, the norms of the Criminal Proceeding Code of Republic of Lithuania for regulating operation of the adversarial principle in the phase of pre-trial investigation are discussed upon. In the beginning of the Paper, the concept of the adversarial principle and its place in the system of the principles of the criminal procedure are disclosed, then the possibilities of... [to full text]

Darbo santykių teisiniu reglamentavimu tiek Lietuvoje, tiek Europos Bendrijoje, tiek ir kitose demokratinėse šalyse siekiama socialiai vertingų tikslų. Tačiau siekdamos įgyvendinti nustatytus tikslus, valstybės pasirenka nevienodą teisinio reguliavimo mechanizmą: vienam jų būdingas griežtai centralizuotas santykių reglamentavimas, kai visus svarbiausius darbo teisinių santykių klausimus sprendžia valstybė, kitas paremtas darbuotojo ir darbdavio interesų derinimu, ieškant kompromiso. Šiame magistro darbe yra nagrinėjamos sutarties laisvės principo įgyvendinimo ribos Lietuvos darbo teisėje, siekiama įvertinti leidimų ir paliepimų pusiausvyrą sudarant individualią darbo sutartį, kaip vieną pagrindinių darbo teisinių santykių atsiradimo faktorių. Lygiagrečiai analizuojamos ir Europos Sąjungos teisėje įtvirtintos nuostatos, siekiant pagrįsti nuomonę, kad Lietuvos darbo įstatymai nustato detalesnį reguliavimą, nei to reikalauja Europos Sąjungos teisės aktai. Keliamos problemos dėl to, kad imperatyviomis darbo teisės normomis ribojant galimybę laisvai pasirinkti darbo sutarties šalį, sutarties formą, rūšį, ribojant galimybę laisvai nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, pažeidžiama darbo sutarties šalių teisė susitarti taip, kaip joms yra palankiausia. Darbe laikomasi nuomonės, kad visos darbo sutarties sąlygos - labai asmeniški darbo santykių aspektai, tiek darbuotojo, tiek ir darbdavio galimybes įtakojantys labai individualiai, todėl siūloma leisti sutarčių laisvės principą... [toliau žr. visą tekstą] / The legal regulation of employment relations both in Lithuania and in the European Community as well as other democratic countries aims at achieving socially beneficial goals. However, in seeking to implement the established goals, states select different mechanisms of legal regulation: one is characterised by a strictly centralised regulation of the relations, when all the most important issues of legal relations of employment are resolved by the State, another is based on the adjustment of interests of the employee and the employer. This master thesis considers the limits of implementation of the principle of freedom of contract in Lithuanian labour law and seeks to evaluate the balance of permissions and orders when concluding an individual employment contract as one of the main factors of emergence of legal relations of employment. The author also analyses the provisions stipulated in the law of the European Union in order to substantiate the opinion that Lithuanian labour laws establish a more detailed regulation than required by legal acts of the European Union. Problems arise due to the fact that the right of parties to an employment contract to reach an agreement in the way most appropriate to them is violated by restricting the possibility of free choice of the country of an employment contract, form and type of the contract through imperative rules of labour law and restricting the possibility of free establishment of mutual rights and duties. The author of the... [to full text]

Lyčių lygybės principas yra kertinis darbo teisės principas, kurio svarba pabrėžiama tiek nacionaliniu, tiek Europos Sąjungos bei tarptautiniu lygmeniu. Moterų ir vyrų lygybė yra viena iš pagrindinių žmogaus teisių, bendra Europos Sąjungos vertybė ir būtina sąlyga ekonomikos augimo, užimtumo ir socialinės sanglaudos tikslams pasiekti. Kiekviena Europos Sąjungos valstybė narė, tarp jų ir Lietuva, privalo suderinti nacionalinius teisės aktus su Europos Sąjungos teisės aktais, įskaitant ir lyčių lygybės principo darbo teisėje reglamentavimą. Šiame darbe nagrinėjamas asmenų lyčių lygybės principo taikymas sudarant, vykdant, įskaitant apmokėjimą už darbą, bei nutraukiant darbo sutartį Europos Sąjungos teisėje ir nacionalinėje darbo teisėje, tokiu būdu siekiant identifikuoti minėto principo teisinio reguliavimo nacionalinėje darbo teisėje spragas ir pateikti galimas sprendimų kryptis. Be to, siekiama išnagrinėti ir įvertinti asmenų lyčių lygybės principo įgyvendinimo užtikrinimą nacionalinėje darbo teisėje, nagrinėjant asmenų, patyrusių diskriminaciją lyties pagrindu, pažeistų teisių gynybos būdus, taip pat teisės į žalos atlyginimo, įrodinėjimo naštos perkėlimo bei veiksmingų, proporcingų ir atgrąsančių sankcijų nustatymą Lietuvos darbo teisėje. Lyčių lygybės principo pasireiškimas ir įgyvendinimas Lietuvos darbo teisėje yra nagrinėjamas kompleksiškai apžvelgiant esamą Europos Sąjungos ir nacionalinį teisinį reglamentavimą, teismų praktiką, teisės doktriną, įvairius kitus... [toliau žr. visą tekstą] / Gender equality is the cornerstone of the labor law, which stresses the importance of both the national and the European Union and international level. Gender equality is a fundamental human right, the total value of the European Union and a precondition for economic growth, employment and social cohesion objectives. Each European Union Member States, including Lithuania, must harmonize its legislation with European Union legislation, including gender equality in labor law regulations. This thesis addresses the people of gender equality through the application, enforcement, including payments for work and leaves the European Union law and national labor law, in such a way as to identify the principle of regulatory gaps in the national labor law and the possible direction of the decision. In addition, to examine and assess individuals on gender equality enforcement of national labor law, the examination of persons who have suffered gender discrimination, would violate the rights remedies, as well as the right to damages, the burden of proof and the transfer of effective, proportionate and dissuasive sanctions of the Lithuanian Labour law. Manifestation of gender equality and the implementation of the Lithuanian labor law is dealt with comprehensively reviewing the existing European Union and national legal regulations, case law, legal doctrine, various other documents and estimates of the Lithuanian legislation.

Valdžių padalijimo principas – vienas pamatinių teisinės valstybės principų. Jo esmė – valdžios (įstatymų leidžiamoji, vykdomoji bei teisminė) turi būti pakankamai atskirtos, kad galėtų nepriklausomai veikti, bei turėti pakankamai galių kontroliuojant kitas dvi valdžias. Kontrolė yra būtina siekiant apsisaugoti nuo galių koncentracijos bei laisvės praradimo. Šis principas buvo pritaikytas kuriant JAV valdžių sąrangos sistemą ir pavadintas “stabdžiais ir atsvaromis”. Kūrėjai, įtvirtindami sudėtingą valdžių atskyrimo ir tarpusavio priklausomybės sistemą, siekė apsaugoti tautą nuo tironijos bei tuo pačiu užtikrinti valdžios institucijų efektyvų funkcionavimą. Kūrėjai ypatingą dėmesį skyrė Prezidento ir Kongreso įgaliojimų nustatymui, nes didžiausią pavojų įžvelgė įstatymų leidžiamojoje valdžioje, tačiau taip pat nepasitikėjo ir Prezidento institucija. J. Madison “the Federalist” straipsniuose išsamiai pagrindė valdžių padalijimo principo būtinybę bei jo įtvirtinimą Konstitucijoje. Konstitucijos nuostatos, įtvirtinančios valdžios institucijų funkcijas, buvo pritaikytos ateities pokyčiams bei galimų konfliktų sprendimui. Istorija parodė, kad Kūrėjai buvo teisūs: tiek Prezidentas, tiek Kongresas linkę peržengti savo įgaliojimų ribas, tačiau trečioji valdžia – Teismas – tokiais atvejais privalo vykdyti savo priedermę ir spręsti tarp Prezidento ir Kongreso kilusius nesutarimus bei “atsverti” kitas dvi valdžias. Darbe analizuojamas valdžių padalijimo tarp Kongreso ir Prezidento... [toliau žr. visą tekstą] / The principle of the separation of powers is one of the main principles in rule of law. It says that all three branches (the legislature, executive and judiciary) have to be separate enough to act independently and to have enough power to control two other branches at the same time. The control is necessary in preserving government from power concentration and lost of liberty. This principle was implemented when framing the governmental system in the USA and was named “checks and balances”. Framing the complicated system of the separation and interdependence of powers, the Framers intended to save the nation from the tyranny and to secure the effective functioning of the governmental branches. The Framers were particular about the functions of Congress and the President, because they expected the most danger from the legislature, but did not trust the President also. J. Madison comprehensively justified the necessity of the separation of powers and its constitutional determination in “the Federalist” papers. Constitutional provisions determining the functions of the governmental institutions were adopted for the future changes and to resolve the conflicts arisen. In the long run, it was proved that the Framers were right: both the President and Congress are intended to transcend their functions, but there are the third branch – the Court – to execute its constitutional obligation in solving the conflicts arisen between Congress and the President and “balancing” two other... [to full text]

Šio darbo tema yra tautų apsisprendimo principo santykis su teritorijos vientisumo ir sienų neliečiamumo principais. Pagrindinis darbo tikslas yra, remiantis tarptautinėmis sutartimis, Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos ir Generalinės Asamblėjos priimtomis rezoliucijomis, Jungtinių Tautų Tarptautinio Teisingumo Teismo praktika, teisės doktrina, išryškinti pagrindinius principų sąveikos aspektus bei pateikti galimus pagrįstus prieštaravimų sprendimo būdus. Nagrinėjama šių principų raida, jų įgyvendinimas, priežastys, dėl kurių principų santykis vertinamas nevienodai, kai kurie susiję probleminiai klausimai. Atskiruose darbo skyriuose pateikiamas tautų apsisprendimo principo santykis su teritorijos vientisumo ir sienų neliečiamumo principais tautų, turinčių teisę į apsisprendimą ar jau įgyvendinusių šią teisę, atžvilgiu. / The theme of this work is the relation of the principle of self-determination of peoples with the principles of territorial integrity and frontiers‘ inviolability. The main purpose of the work is to clarify main aspects of the interface between these principles, on the base of international treaties, resolutions, adopted by the United Nations General Assembly and Security Council, practice of the International Court of Justice, doctrine of law, and to present the possible manners to solve contradictions. It is analysed evolution of these principles, its implementation, reasons for different interpretation of the relation of these principles, some problematical issues, related to the theme of this work. Separate sections of this work provide the relation of the principle od self-determination of peoples with the principles of territorial integrity and frontiers‘ inviolability in regard to nations which have a right to self-determination or which have already exercised this right.

Rinkimų institutas yra labai svarbus elementas konstitucinėje demokratijoje. Demokratinėje visuomenėje suvereniteto šaltinis – Tauta, suteikia galią valstybės valdžios institucijoms. Formuojant politines atstovaujamąsias institucijas rinkimų būdu, reikia užtikrinti tam tikrų fundamentalių taisyklių laikymąsi. Pagrindiniai principai yra šie: visuotinė rinkimų teisė, lygūs rinkimai, laisvi rinkimai, slaptas balsavimas ir tiesioginiai rinkimai. Šių principų turinį sudaro smulkesni reikalavimai, kurių analizė yra svarbi siekiant suprasti principo esmę. Rinkimų principai suponuoja ne tik teises, bet ir tam tikras rinkėjo pareigas. Pagrindiniai rinkimų teisės principai yra dažnai vadinami Europos rinkimų arba konstitucinės teisės paveldu. Rinkimų teisės principai, kuriais vadovaujantis turi būti organizuojami ir vykdomi rinkimai, yra įtvirtinti įvairios juridinės galios nacionaliniuose teisės aktuose, taip pat tarptautinės teisės normomis. Tik įtvirtinimo nepakanka, turi būti sukurtas teisės normų aparatas, kuris padėtų užtikrinti šių principų įgyvendinimą ir apsaugą. Lietuvos Konstitucijoje ir rinkimų įstatymuose yra įtvirtinti visi šie principai. Stabilus apsaugos aparatas negali susiformuoti dėl dažnai keičiamų rinkimų įstatymų nuostatų. Magistro darbe analizuojamas rinkimų principų turinys: atskleidžiamos ir plačiau nei iki šiol aptariamos principų sudėtinės dalys; įvertinamos ir analizuojamos problemos kylančios įgyvendinant rinkimų principus ir užtikrinant jų apsaugą... [toliau žr. visą tekstą] / Election law is the main element of the constitutional democracy. In democratic society the Nation, as the holder of suverenity, grants power to the authority institutions. Fundamental rules must be implemented during the formation of political representative bodies. Fundamental principles are: universal election, equal election, free election, secret suffrage and direct suffrage. These principles consists of narrower regulations, which are important for the nature of the main principle. Electors’ rights and duties originate from principles of the election law. Main principles of the election law are sometimes called Europe’s electoral or constitutional law heritage. These principles are the main rules for organizing and administrating the process of election. Constitutional democracy requires that national authoritues should povide effective legal basis to implement and safeguard these rules. These principles are regulated in the Constitution of Lithuania and election statutes. Well-established safeguard apparatus can not be created, since statutes are often changed. This research is focused on the content of principles of the election: it discloses and gives broader understanding of the compaund elements of the principles; the research focuses on the problems deriving from the implementation and safeguard of the main principles.

Magistro darbe nagrinėjama garantija, kaip prievolių vykdymo užtikrinimo būdas, yra palyginti nesenas reiškinys teisėje, tačiau labai dažnai naudojamas, ypač ekonominio sunkmečio sandūroje. Kaip parodė sąvokų analizė, įžvelgiama garantijos apibrėžimo akivaizdžių skirtumų, tačiau savo esmę ji išlaiko ir tarnauja kaip užtikrinamoji priemonė prievolei įvykdyti. Juo labiau, kad sutarčių laisvės principas leidžia garantijos institutą visiškai modifikuoti. Palyginamoji bendrosios ir kontinentinės teisės analizė parodė, jog Lietuvos nacionalinėje teisėje neturime tokių garantijas išduodančių institucijų kaip savitarpio garantijų institucijos, nevyriausybinių organizacijų, privačių asmenų garantijų institucijų. Tačiau pagrindiniais garantijas išduodančiais subjektais visgi išlieka bankai, kurių garantijos pagrinde naudojamos tarptautinėje prekyboje ir tarnauja kaip užtikrinimo, ir kaip pagalbinė atsiskaitymo priemonė, savo prasme būdama bene patikimiausia. Interviu su UniCredit Bank banko garantijų specialistu metu paaiškėjo, jog Lietuvoje daugiausia problemų kyla iki išduodant garantiją, o bendrojoje teisinėje sistemoje – jau išdavus garantiją. Negalima nepaminėti privačių asmenų išduodamų garantijų, kadangi jos civiliniuose-komerciniuose santykiuose ekonominio sunkmečio akivaizdoje taip pat tampa dažnu apsaugos mechanizmu. Tačiau problema buvo keliama vykdant pagrindinę prievolę kreditoriui skolininko ir garanto bankroto atvejais. Paaiškėjo, kad kreditorius turi daugiausia... [toliau žr. visą tekstą] / In this Master work was consider a guarantee as an obligation enforcement method which is a relatively recent phenomenon in the law, but is very often used, in particular economic hardship junction. As shown by the analysis of concepts, there were obvious differences in the definition of a guarantee, but it retains its essence and serves as a measure of guarantee to fulfill the obligation. Moreover, the freedom of contract policy allows safeguards institute fully modified. Comparison of continental and common law analysis showed that the Lithuanian national law do not have the authority to issue such guarantees as a mutual guarantee institutions, NGOs, private security agencies. However, the main guarantees of the issuing entity still remains the banks, which guarantees mainly used in international trade and serves as collateral, and as the legal tender, its sense being perhaps the most reliable. Interview with UniCredit Banker, the Bank Guarantee specialist revealed that most problems arise Lithuania to issuing a guarantee as in the common legal system - after the issuing this type of security. It is necessary to mention guarantees issued by individuals as in the face of economic hardship they are also becoming frequent security mechanism in civil-commercial matters. However, the problem was caused by the primary obligation to the creditor when the debtor and the guarantor goes bankruptcy. It appears that the creditor has the greatest potential the obligation to be fulfilled... [to full text]