RUNGIMOSI PRINCIPO REIKŠMĖ IKITEISMINIO TYRIMO STADIJOJE Pagrindinės sąvokos: baudžiamasis procesas, rungimosi principas, ikiteisminis tyrimas, šalių procesinis lygiateisiškumas, baudžiamojo proceso funkcijų atskyrimas. Rungimosi principas yra vienas svarbiausių demokratinės valstybės baudžiamojo proceso principų, tačiau jo veikimas daugiausia siejamas su bylos nagrinėjimu teisme. Baudžiamojo proceso stadijų tikslai ir uždaviniai natūraliai lemia, kad rungimosi principas jose negali būti realizuojamas vienoda apimtimi. Ikiteisminio tyrimo stadijoje rungimosi principo veikimas ribotas, tačiau įstatymo leidėjas įtvirtino pakankamai baudžiamojo proceso normų, kurių efektyvus panaudojimas aktyviai šaliai leidžia pakankamai produktyviai įtakoti ikiteisminio tyrimo eigą siekiant sau palankių sprendimų ir rezultatų. Šiame magistro baigiamajame darbe analizuojamas rungimosi principo turinys baudžiamajame procese, įvertinama jo vieta baudžiamojo proceso principų sistemoje bei santykis su kitais principais, analizuojamos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normos, reglamentuojančios rungimosi principo veikimą ikiteisminio tyrimo stadijoje. Darbo pradžioje pateikiama rungimosi principo samprata ir vieta baudžiamojo proceso principų sistemoje, o toliau vertinamos baudžiamojo proceso subjektų, atliekančių savarankiškas kaltinimo, gynybos ir teisingumo vykdymo funkcijas, galimybės įtakoti proceso eigą ir rezultatus įgyvendinant rungimosi principą ikiteisminio tyrimo stadijoje. / THE SIGNIFICANCE OF THE ADVERSARIAL PRINCIPLE IN PRIE-TRIAL UNVESTIGATION The keywords: criminal procedure, adversarial principle, pre-trial investigation, procedural equality of parties, separation of functions in criminal procedure. The adversarial principle is one of the most important principles of criminal procedure in a democratic state; however, its operation is mostly bound with examination of a case at a court. The goals and tasks of phases of the criminal procedure predetermine an impossibility to apply the adversarial principle in them to the same extent. In the phase of pre-trial investigation, the operation of the adversarial principle is limited; however, legislators introduced a number of norms of the criminal procedure and an active party can ensure rather successful application of them seeking to impact the course of pre-trial investigation for ensuring decisions and results favorable for the said party. In the Final Master‘s Paper, the contents of the adversarial principle in the criminal procedure are analyzed, its place in the system of the principles of the criminal procedure is assessed, the norms of the Criminal Proceeding Code of Republic of Lithuania for regulating operation of the adversarial principle in the phase of pre-trial investigation are discussed upon. In the beginning of the Paper, the concept of the adversarial principle and its place in the system of the principles of the criminal procedure are disclosed, then the possibilities of... [to full text]

Šiame magistro darbe yra analizuojama prokuroro veikla ir statusas ikiteisminiame nusikalstamų veikų tyrime bei santykiai su kai kuriais kitais ikiteisminio tyrimo subjektais. Galiojantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas įtvirtina dominuojantį prokuroro vaidmenį šiame proceso etape, suteikdamas daug įvairių įgaliojimų, kurių tinkamas įgyvendinimas gali užtikrinti greitą ir išsamų nusikalstamų veikų tyrimą. Darbe nagrinėjamos pagrindinės prokuroro veiklos ikiteisminiame tyrime kryptys, tokios kaip, tyrimo organizavimas ir vadovavimas jam, procesinė ikiteisminio tyrimo pareigūnų kontrolė bei su išimtine kompetencija susijusios prokuroro teisės ir pareigos. Praktinės prokuroro veiklos analizės metu paaiškėjo, jog nevisiškai tikslus bei aiškus kai kurių įstatymo nuostatų turinys ir kitos objektyvios bei subjektyvios aplinkybės trukdo efektyviam prokuroro funkcijų ikiteisminiame tyrime realizavimui. Todėl šiame darbe nagrinėjamos tam tikros prokuroro funkcijų įgyvendinimo problemos ir, pasitelkiant užsienio šalių patirtį bei doktrinoje išakytas nuomones, ieškoma galimų jų sprendimo būdų. / This master work analyses the activity and the status of the prosecutor in pre-trial investigation of crimes and his relationships with some of the other investigating bodies. The Code of Criminal Procedure in Lithuania establishes the dominant role of the prosecutor in this stage of the process, providing a wide range of powers, which can ensure the proper implementation of the prompt and the thorough investigation of criminal acts. This work researches the main directions of prosecutor‘s activities in pre-trial investigation, such as, organization and conduct of investigation, procedural control of pre-trial investigation officers and the rights and obligations, concerned with the exlusive competence of the prosecutor. Practical analysis of activities of the prosecutor proved that some provisions of the law, which are not fully clear and precise, and other objective and subjective circumstances impede to implement the functions of the prosecutor in pre-trial investigation effectively. Therefore, this work deals with certain problems, concerned with implementation of the functions of the prosecutor, and using the experience of foreign countries and commanded views of doctrine searches possible solutions.

2007 m. birželio mėn. 28d. priimtas įstatymas dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 62, 63, 64, 65 bei kitų straipsnių pakeitimo bei papildymo. Priėmus šį įstatymą iš esmės pasikeitė ir visas baudžiamojo proceso kodekso trečiojo skyriaus penktasis skirsnis - apskundimas ikiteisminio tyrimo metu, kuriame reglamentuota bendroji apskundimo ikiteisminio tyrimo metu tvarka. Įstatymų leidėjas šiame skirsnyje įtvirtino dvipakopę apskundimo sistemą, t.y. proceso dalyvis ar asmuo, kuriam pritaikytos procesinės prievartos priemonės, turi galimybę skundą paduoti dviem instancijom. Ikiteisminio tyrimo pareigūno proceso veiksmus ir priimtus nutarimus pirma apskųsti ikiteisminį tyrimą kontroliuojančiam ir jam vadovaujančiam prokurorui, o pastarojo sprendimus dėl skundo – aukštesniajam prokuroui. Panaši situacija yra ir su prokuroro proceso veiksmų ir priimtų nutarimų apskundimu, t.y. pirma jie turi būti skundžiami aukštesniajam prokurorui, o pastarojo sprendimai dėl skundo – ikiteisminio tyrimo teisėjui. Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo teisėjo veiksmai gali būti skundžiami tik aukštesniajam teismui. BPK numatyti net penki galimi ikiteisminio tyrimo subjektų proceso veiksmų bei priimtų sprendimų apskundimo terminai, skaičiuojant juos tai nuo sprendimo priėmimo momento, tai nuo sprendimo nuorašo gavimo momento. Taip pat pažymėtina, kad nors BPK 64 straipsnyje reglamentuota skundų nagrinėjimo tvarka ikiteisminio tyrimo metu, šio straipsnio nuostatos taikomos ir tais atvejais, kai... [toliau žr. visą tekstą] / The law replacing and amending articles 62, 63, 64, 65 and other articles of the Penal process code of the Republic of Lithuania was enacted on June 28th, 2007. After this amendment the whole third section of chapter five of penal process code – appeal procedure during pretrial investigation, where general appeal procedure during pretrial investigation is regulated - has undergone material changes. Two-tier appeal system has been introduced by the legislator: participant of the procedure or a person to whom procedural coercive measures have been applied has a right to make an appeal in two instances. First the public prosecutor investigates the appealed decisions of the pretrial investigation officer. And the higher ranking public prosecutor investigates the appeals on the actions of public prosecutor. The same situation exists with the decisions of the public prosecutor – first the higher ranking public prosecutor investigates the appealed decisions of the public prosecutor, and pretrial judge investigates the latter appeals. Meanwhile, the decisions of the pretrial judge can be appealed to the higher court. There are five terms of appeals of the pretrial process subjects in the penal process code. It should be also mentioned that though article 64 of the penal procedure code regulates the examination procedure of appeals during the pretrial process, the same provisions are applied in the situations when pretrial process is refused or when it is complete.

Santrauka Nors, žvelgiant iš vienos pusės, magistrinio darbo temos negalime pavadinti labai nauja, nes jau 2002 m. kovo 14 d. priimtu įstatymu buvo patvirtintas naujasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas, kuris sąlygojo Konstitucijos 118 str. pakeitimo įstatymą, nes priimtojo BPK normos prieštaravo šiam straipsniui. Taigi, pakeitus Konstitucijos 118 str. prokurorui suteiktos ikiteisminio tyrimo organizavimo bei vadovavimo jam funkcijos. Žvelgiant iš kitos pusės, tema yra pakankamai nauja, nes iki šiol yra aktuali. Tai patvirtina prokuratūros, ikiteisminio tyrimo įstaigų vis dar tebevykdomi reorganizavimo procesai bei Generalinio prokuroro rekomendacijų pakeitimai, dėl kurių teisinės galios diskutuoja tiek mokslininkai, tiek pareigūnai-praktikai iki šiol. Magistriniame darbe yra stengiamasi atskirti, apibūdinti bei apibrėžti ikiteisminio tyrimo organizavimo ir vadovavimo jam sąvokas, analizuoti ir pateikti šių prokuroro funkcijų sampratą bei pagrindus. Taip pat smulkiai bei aiškiai išnagrinėjamos ikiteisminio tyrimo organizavimo bei vadovavimo jam vykdomosios veiklos funkcijos (organizacinė veikla ir vadovavimas, planavimas ir kontrolė) lyginant kiek teorija atitinka praktiką, išskiriant probleminius aspektus. Išskirtinis dėmesys yra kreipiamas į prokuroro bei ikiteisminio tyrimo pareigūnų (įstaigų) bendradarbiavimo problemas, kaip jį pagerinti, kad ikiteisminis tyrimas būtų sėkmingas bei efektyvus. BPK 168 str. 1 d. yra numatyti proceso veiksmai, kurie gali... [toliau žr. visą tekstą] / Summary On the one hand, the topic of the master‘s thesis could hardly be considered very fresh, because the law passed on March 14, 2002, established the new Criminal Procedure Code of the Republic of Lithuania, which conditioned the Law on the Amendment of Article 118 of the Constitution, because rules of the new Criminal Procedure Code conflicted with this article. Thus, when Article 118 of the Constitution was amended, the public prosecutor was accorded with functions of organizing and supervising pre-trial investigation. On the other hand, the topic is quite fresh due to its still being relevant because of such reasons as reorganization of the prosecutor‘s office and the pre-trial investigation bodies as well as the recommendations of the Attorney General, which constantly undergo changes and legal effect of these departmental normative acts is constantly being discussed. The master‘s thesis attempts to distinguish, define and determine the concepts of organising and supervising pre-trial investigation, to analyze and present conception and bases of these functions of the public prosecutor. Moreover, it explicitly and in detail analyzes functions of the executive activities of organising and supervising pre-trial investigation (organizational activities and supervision, planning and control), by comparing to what extent does the theory meet the practice and by emphasizing problematic aspects. The thesis pays particular attention to the problems of cooperation between the... [to full text]

Prokuroro įgaliojimai lemia, ar ikiteisminis tyrimas bus tinkamai atliktas, ar jo rezultatai bus pasiekti – būtent pakankami, kad būtų atskleista nusikalstama veika, todėl šis darbas yra aktualus ne tik teisiniu teoriniu požiūriu, bet ir praktiniu aspektu bei visuomeniniu lygiu, kadangi visuomenė aktyviai reiškia susidomėjimą prokuroro kompetencijos klausimais. Dabartiniu metu nuolat iškyla diskusinių svarstymų, kokia turėtų būti optimali prokuroro įgaliojimų apimtis, kad jam patikėtos funkcijos būtų įgyvendinamos kuo efektyviau. Tema aktuali tiek aptariant įstatyminio reglamentavimo pokyčius bei kaip tai galimai turi įtakos ikiteisminio tyrimo sėkmingam vyksmui, tiek palyginant Lietuvos Respublikos teisės normas su pasirinktų užsienio valstybių teisine mintimi, kas rašant šį darbą ypač padėjo plačiau pažvelgti į prokuroro įgaliojimų materialiąją esmę, įvairiapusiškiau įvertinti įgaliojimų turinį. Tema nėra itin plačiai nagrinėta mūsų valstybėje, todėl darbe stengtasi atrasti originalių sprendimo būdų, kaip galima būtų patobulinti ir (ar) papildyti esamą įstatyminį reglamentavimą (pagrindinis darbo tikslas), analizuojant ir vertinant skirtingų teisinių tradicijų valstybių patirtį temos ribose. Darbe analizuotos praktinės problemos ir atitinkami teoriniai jų aspektai. Į įstatyminį reglamentavimą sugrąžinti konkretūs ikiteisminio tyrimo užbaigimo terminai realiai neveikia visa apimtimi, kadangi apytiksliai kas trečias ikiteisminis tyrimas išeina iš tų terminų ribų, o tokia... [toliau žr. visą tekstą] / The powers of a public prosecutor preponderate whether the pre-trial investigation is fulfilled properly and whether its results are encompassed altogether. Moreover, those powers determine that is to say if the outcome of the pre-trial investigation is satisfactory in order to unfold the criminal (unlawful) act and establish due facts, that is why this work for a master’s degree is topical and relevant not only in terms of legal theoretical basis but also practical dimension and social level. The society is positive and active in indicating and conveying its lively interest (involvement, some may say) in the subject of the competence which is incorporated in the capacity of the public prosecutor. Nowadays some argumentative deliberations constantly arise so that it would be probable or even possible to distinguish what kind of extent vested in the powers of a public prosecutor should be considered optimum. The subject of this work is relevant while discussing the alterations of the statutory regulation and how this matter may have an impact on the prosperous process of the pre-trial investigation as such. Also, it is topical making a comparison of the rules of law of the Republic of Lithuania with the legal mind of the selected foreign countries. The latter notably benefited when taking a broader estimation of the tangible inwardness which is incorporated in the powers of a public prosecutor and making a miscellaneous judgment on the substance. The subject has not been... [to full text]

Terminas psichikos sutrikimai baudžiamojo proceso moksle turi specialią procesinę teisinę reikšmę ir vartojamas kalbant apie tokius sutrikimus dėl kurių įtariamasis, kaltinamasis negali savarankiškai įgyvendinti teisės į gynybą. Magistro baigiamasis darbas aktualus tuo, jog remiantis susiformavusia teisine praktika, atskleistas įtariamųjų, kaltinamųjų, turinčių psichikos sutrikimų, teisių ir teisėtų interesų užtikrinimo veiksmingumas. Pateikiama naudinga informacija ikiteisminio tyrimo pareigūnams ar prokurorams apie įtariamųjų psichikos sutrikimų tipinius požymius, kurie gali padėti laiku atskleisti įtariamojo psichikos sutrikimus bei tokių žinių gavimo šaltinius. Analizuojamas psichikos sutrikimų nustatymas taikant specialių žinių panaudojimo formas baudžiamajame procese – ekspertizę ir objektų tyrimą. Remiantis mokslinės literatūros apibendrinimu bei archyvinių baudžiamųjų bylų analize pateikiami specialių žinių panaudojimo, psichikos sutrikimams nustatyti, probleminiai aspektai. Be to, analizuojama gynybos instituto svarba baudžiamajame procese. Aptariama viena iš pagrindinių įtariamojo, kaltinamojo, turinčio psichikos sutrikimų teisių ir teisėtų interesų užtikrinimo garantijų - teisė į gynybą bei atstovų pagal įstatymą dalyvavimo procese tikslingumas, atskleidžiami kai kurie diskutuotini aspektai. / The term psychical disorders has a specific juridical meaning in the science of criminal process and it shall be used talking about such disorders, due to which the suspect, indictee cannot independently implement his right to defence. Master’s paper is urgent by the fact that basing upon the already shaped legal practice, efficiency of providing rights and legal interests of the suspects/defendants with mental disorders is disclosed. Useful information for pre-trial investigation officers or prosecutors is provided covering the types of mental disorders of the suspects, which could assist in timely disclosing the suspect’s mental disorders as well as the ways to obtain such knowledge. Disclosure of mental disorders is analysed by applying the special knowledge forms in the criminal proceedings: expertise and subject analysis. Basing upon the scientific literature summary and analysis of archive criminal cases, problem aspects of special knowledge use for disclosure of mental disorders are presented. Besides that, importance of defence institution on the criminal proceedings is analysed. One of the main guarantees of a suspect/defendant with mental disorders to have his/her rights and legal interests assured – his/her right to defence and purposefulness of representatives’ participation in the process according to the law is described, some disputable aspects are disclosed. Taking into consideration the research performed during the final work and the conclusion that rights... [to full text]

Šiame magistro darbe analizuojama gynėjo teisių ir pareigų visuma įrodinėjimo procese, visose baudžiamojo proceso stadijose. Remiantis galiojančiais teisės aktais, teisine, moksline literatūra, teismų praktika, užsienio šalių Vokietijos ir Rusijos reglamentavimo lyginamąja analize, nagrinėjamas gynėjo tikslingumo, prasmės aspektas, jo galimybės viso įrodinėjimo proceso metu. Darbe dėstomi teorijoje ir praktikoje daugiausia diskusijų keliantys klausimai pagal atitinkamas struktūrines darbo dalis. Gynėjo pasirengimas įrodinėti baudžiamajame procese pasireiškia jo teise matytis su suimtu ginamuoju be pašaliečių bei susipažinti su procesiniais dokumentais. Aktyviai ikiteisminiame tyrime gynėjas veikia dalyvaudamas baudžiamojo persekiojimo ar teisingumo institucijų pareigūnų atliekamuose tyrimo veiksmuose bei savarankiškai rinkdamas ginamąjį teisinančius ar jo atsakomybę lengvinančius duomenis. Gynėjo teisės užtikrinamos teikiant prašymus, skundžiant ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ir ikiteisminio tyrimo teisėjo procesinius sprendimus bei reiškiant nušalinimus. Įstatymas įtvirtina kaltinimo ir gynybos šalių lygiateisiškumo ir rungimosi principus teisminiame bylos nagrinėjime. Darbe atskleidžiama, kokios realios gynybos galimybės teikti įrodymus, aptariama gynėjo baigiamosios kalbos reikšmė įrodinėjimo procesui bei jo teisė skųsti teismo sprendimus apeliacine ir kasacine tvarka. / In this master’s final paper it is analyzed the complex of the rights and duties of the pleader in the criminal process. With reference to the law, legal, nonfiction literature, courts praxis, comparative analyses of the regulation of foreign countries – Germany and Russia, examined expedience, the true meaning of the pleader, his possibilities during the whole criminal process. This final paper expounds in theory and praxis mostly debate raising questions on appropriate structural parts. The preparation of the pleader to aver in criminal process asserts on his right to meet with defensive in confidence and acquaint with the procedural files. Participating in criminal prosecution or justice institution officer’s implemented investigatory action and collecting defensive excusing or amenability palliatives data by himself the pleader acts positively in pretrial. The rights of the pleader are secured by applying, appealing the procedural rulings of the officer, prosecutor and pretrial judge and expressing debar. The law provides to the parties of prosecution and defense equality and competitiveness principles in the judicial stage of the process. This final paper expounds what practical opportunities in showing evidence defense holds, disputes the meaning of the pleader’s final word in the criminal process and his right to appeal judgments in the order of appellate and cassation.

ATSISAKYMAS PRADĖTI IKITEISMINĮ TYRIMĄ SANTRAUKA 2003 m. gegužės 1 d. įsigaliojus naujajam baudžiamojo proceso kodeksui, įsigaliojo nauja ikiteisminio tyrimo pradėjimo tvarka. Ikiteisminis tyrimas pradedamas, paaiškėjus nusikalstamos veikos požymiams, tačiau ikiteisminis tyrimas nėra pradedamas visais atvejais. Įstatymo 168 straipsnyje reglamentuojamas atsisakymo pradėti ikitesminį tyrimą institutas. Nustatyta, kad prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą, o reikiamais atvejais – ir jų patikslinimą, gali atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai skunde, pareiškime ar pranešime nurodyti faktai apie padarytą nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi. Šio darbo tikslas – atlikti atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą instituto teisinio reglamentavimo ir praktinio darbo analizę, supažindinti su šį baudžiamojo proceso institutą reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis, įvertinti, kaip atsisakoma pradėti ikiteisminį tyrimą užsienio valstybėse bei pasirinktoje Lietuvos teisėsaugos institucijoje. Darbe nagrinėjamas atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą institutas, pateikiama atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą samprata, atskirai išanalizuotos sąlygos, leidžiančios atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą bendra tvarka ir gavus patikslinimą. Aptarta „patikslinimo sąvoka“, jo pateikimo būdai, subjektai, priimantys sprendimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą teisėtumo kontrolė... [toliau žr. visą tekstą] / REFUSAL TO INITIATE A PRELIMINARY INVESTIGATION SUMMARY After a new Penal Procedure Code has been enforced, 1 May 2003, a new order of an initation of a preliminary investigation has become into a force. Preliminary investigation is initiated when a criminal act is discovered, but it is not initiated in all cases. The institution of a refusal to initiate a preliminary investigation is regulated in the article 168 of Penal Procedure Code of the Republic of Lithuania. It is determined that a prosecutor or prosecuting authority, after receiving a complaint, an application or a report and in certain cases their specification, may refuse to initiate a preliminary investigation only in cases when a complaint, an application or a report contains obviously false information about the criminal act. The aim of this study is to carry out the analysis of the institution legal regulating a refusal to initiate a preliminary investigation, to do a practical analysis, to introduce to legal deeds, regulating this penal procedure institution, to evaluate the experience of foreign countries and of a certain law institution in Lithuania in this field. This study examines the institution of a refusal to initiate a preliminary investigation, conceptions of a preliminary investigation; conditions, permitting to refuse to initiate a preliminary investigation in common order and after receiving a specification, are analysed separately. “ Conception of a specification” and its submission, subjects... [to full text]

Magistro baigiamajame darbe, tema „Ikiteisminio tyrimo paslapties ir viešumo sąsajos, planuojant ir organizuojant ikiteisminį tyrimą“ yra aptariami ikiteisminio tyrimo organizavimo ir planavimo teoriniai pagrindai, atliktas praktinis tyrimas. Tyrimo tikslas – ištirti ikiteisminiame tyrime pareigūnų naudojamus planavimo ir organizavimo metodus, siekiant išsiaiškinti, kaip atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo paslapties ir viešumo santykį, yra planuojamas ir organizuojamas ikiteisminis tyrimas, suformuluoti išvadas ir pasiūlymus. Tyrimo uždaviniai – atskleisti ikiteisminio tyrimo paslapties ir viešumo sąsajų, planuojant ir organizuojant ikiteisminį tyrimą, teorinius pagrindus, apžvelgti kaip praktinėje veikloje atsižvelgiama į ikiteisminio tyrimo paslapties ir viešumo sąsajas, planuojant ir organizuojant ikiteisminį tyrimą, pateikti pasiūlymus, kaip tobulinti ikiteisminio tyrimo planavimą ir organizavimą. Tyrimo metu aptariamos visuomenės dalyvavimo galimybės ikiteisminiame tyrime, išnagrinėta ikiteisminio tyrimo duomenų apsauga ir viešumo užtikrinimo galimybės ikiteisminio tyrimo metu, aiškintasi, kokią įtaką daro ikiteisminio tyrimo planavimui galima taktinė rizika. Surinkti duomenys leido padaryti išvadas, kad ikiteisminio tyrimo organizavimas ir planavimas yra komandinis darbas, kurio metu yra svarbu tarpusavyje bendradarbiauti institucijoms ir pareigūnams. Ikiteisminio tyrimo pareigūnų daromuose planuose dominuoja rašytinė planavimo forma ir įvairiai pasirenkamos planų... [toliau žr. visą tekstą] / In this research work the planning and organization of the pre-trial investigation process is analyzed. Additional practical research was completed. The main purpose of the work is to find out the methods of pre-trial investigation planning and implementation, which are used by police officers. This is in order to clarify how taking into consideration the ratio between confidence and publicity during the pre-trial investigation is being done, make conclusions and offer some solutions. The main tasks were to clarify the theoretical basis of coherences of confidence and publicity principles while planning and performing the pre-trial investigation; review the practical adjustment of these two principles; and offer some proposals regarding the improvement. In the research the opportunities of society participation in the pre-trial investigation are discussed; the pre-trial investigation data security and publicity’ principles adjustment is examined; the influence of possible tactical risk on pre-trial investigation is construed. The data collected allowed making conclusion, that process of pre-trial investigation is teamwork, when cooperation between institutions and officers is highly required. The written form of pre-trial plans is prevailing. The leading role and influence of pre-trial institution’s head on investigation measures was determined. For that reason it was proposed for LR Seimas (Parliament of Lithuania) to commit and adopt the amendments for Penal Procedure Code... [to full text]

Ikiteisminio tyrimo pareigūnai iki šiol neturi konkrečių patarimų, į kokius pagrindinius aspektus reiktų sutelkti dėmesį tiriant specifinį nusikaltimą - seksualinį prievartavimą, kuris pasižymi tam tikromis ypatybėmis, pvz. auka gali tapti tie vyrai, tiek moterys; neatsiranda specifinių pasekmių tokių kaip nėštumas; sunkiau nei kituose su seksualinio apsisprendimo laisve ir asmens neliečiamumu susijusiuose nusikaltimuose nustatyti prievartos ir lytinio akto faktą. Dėl šių ypatybių įrodyti tokio pobūdžio nusikaltimus kartais būna itin sudėtinga, todėl tik išmanant seksualinio prievartavimo teisinę-kriminalistinę charakteristiką ir greitai bei efektyviai atlikus pagrindinius ir būtinus procesinius veiksmus tokius kaip išsami nukentėjusiojo, įtariamojo apklausa, detali įvykio vietos apžiūra ir kruopštus objektų bei pėdsakų tyrimas gali sąlygoti teisingą ikiteisminio tyrimo pabaigą. Pagrindinis šio tyrimo objektas yra ikiteisminiai tyrimai, 470 nuasmenintų nuosprendžių seksualinio prievartavimo bylose, bei anoniminės ikiteisminio tyrimo prokurorų, tyrėjų, specialistų ir teismo medicinos gydytojų apklausos. Tyrimo tikslas yra išanalizuoti seksualinio prievartavimo bylų ikiteisminio tyrimo etapą, atsižvelgiant į atliktų ikiteisminio tyrimo veiksmų efektyvumą nagrinėjant bylą teisme. Darbe išanalizuotos pagrindinės seksualinio prievartavimo tyrimo problemos. Išvadose pateikti siūlymai kaip pasiekti efektyvesnių rezultatų tiriant seksualinio prievartavimo bylas. / Until now there is no quite recommendation of sexual abuse cases for investigators. Many times there is making usual procedure, as in any other offences cases. But this crime requires a very special attempt. There are some things that must be done immediately by investigator: victim body must be examined not in short time, but immediately; Victim closes must be taken form it yet after statement was made. Also there must be looking for crime scene investigators help: in many scenes may be found blood and seeds. Purpose of this master final work was to identify pre-trial investigations issues that require special attempt for sexual abuse cases. Also this work deals with issues that can make such cases investigation more effective. Therefore there were analyzed 470 judgments of sexual abuse cases, made interviews with pre-trial investigators, prosecutors, crime scene investigators and coroners. Some issues were identified and there were proposed solutions about. Although it would be much more effective to organize some curses about any kind of sexual assault cases investigation. Also there were suggestions to make some „to do” list for investigators that deal with such cases.