Anot Konstitucinio Teismo teisė į teisminę gynybą yra fundamentali, absoliuti, universali. Tačiau egzistuojant skirtingoms institucinėms teismų sistemoms (bendrajai, konstitucinei ir administracinei) bei skiriantis jų funkcijoms, skiriasi ir teisės kreiptis teisminės gynybos instituto samprata kiekvienoje justicijoje. Veiksmingos teisminės gynybos administraciniuose teismuose modelis užtikrina darnią žmogaus ir valstybės interesų pusiausvyrą, o jos siekiama kiekvienoje teisinėje demokratinėje pilietinėje visuomenėje. Šiame magistro darbe analizuojama žmogaus teisių ir laisvių teisminės gynybos Lietuvos administraciniuose teismuose procedūros, kurių metu sprendžiami tiek privačių asmenų ir viešųjų valstybės interesų konfliktai, tiek atskirų viešosios administracijos subjektų ginčai. Pateikiama savarankiškų administracinių teismų, kaip vieno iš pagrindinių administracinės justicijos komponentų, kūrimosi eiga ir šių specializuotų teismų sistemos reformos etapai. Pagrindinė darbo ašis yra subjektų teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo problemos administraciniuose teismuose. Magistro darbo tikslas – kompleksiškai teoriniu ir praktiniu aspektais nustatyti administracinių teismų būtinybės tendencijas ir išanalizuoti subjektų, turinčių teisę kreiptis į administracinį teismą, įvairovę bei pasiūlyti galimą aiškesnį reglamentavimą asmens suinteresuotumo reikalavimui, kaip vienai iš specialių prielaidų kreipiantis teisminės gynybos į administracinį teismą. Įstatymų leidėjas yra atribojęs... [toliau žr. visą tekstą] / The Constitutional Court of the Republic of Lithuania is said that the right to apply is fundamental, absolute and universal. But there are different systems of institution courts (general, constitutional and administrative) and their different functions. So there are different institution conception of the right to apply in each justice, too. The model of the right to apply in the administrative courts safeguards regular balance between person and polity interests. This balance is important in every law democracy civil society. In this doing postgraduate there is analysed the procedurals of the person‘s liberties and rights into the right to apply in the administrative court of the Respublic of Lithuania. In these procedurals there is tackled the conflicts between private people and public state interests and several public administrative subject litigations, too. There is subjected a course for creation of the independent administrative court and their stages of specialize court systems reform. The main idea of this doing is to implement the problems of subjects’ right to the rights to apply in the administrative courts. The main point of this doing postgraduate is to measure the tendencies of necessity administrative court and to analyze the subjects which have the right to appeal to administrative court and to propose clearer regulation of the person interest for the requisition which is one of the special presumption for the right to apply to administrative court... [to full text]

Mokslinė problema: kokie yra Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės gynybos ir puolimo veiklos ypatumai. Tyrimo objektas: Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės žaidimo gynybos ir puolimo ypatumai. Tyrimo tikslas: nustatyti Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės žaidimo ypatumus XXX olimpinėse žaidynėse. Tyrimo uždaviniai: 1. Nustatyti Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės žaidimo ypatumus puolime. 2. Nustatyti Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės žaidimo ypatumus gynyboje. Rezultatai. Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė Londono olimpinėse žaidynėse vidutiniškai per rungtynes pelnė po 78,2 ± 8,1 taško, atšokusį kamuolį atkovojo 38,2 ± 5,3 kartų, puolime kamuolį atkovojo 9 ± 2,4 karto, atliko 18,2 ± 3,9 rezultatyvaus perdavimo, prasižengė 24,7 ± 3,9 karto, padarė 16,3 ± 4,0 technikos klaidų, perėmė 4,3 ± 3,1 kamuolio, blokavo 2,0 ± 1,1 varžovo metimo. Lietuvos rinktinės pozicinių atakų veiksmingumas – 48%, greitųjų atakų – 60,3%. Lietuvos rinktinės atakų, trukusių iki 5 s veiksmingumas – 60,3%, 6–9 s atakų veiksmingumas – 51,6%, 10–15 s atakų veiksmingumas – 50,7%, 16–20 s atakų veiksmingumas – 43,2%, 21–24 s atakų veiksmingumas – 33,3%. Lietuvos krepšinio rinktinės gynybos veiksmingumas taikant asmeninę gynybą buvo 50,1%, aikštės gynybą – 68%, asmeninį spaudimą visoje aikštėje – 60,6%, asmeninį spaudimą pusėje aikštės – 44,4%, asmeninį spaudimą aktyviai dengiant žaidėją su kamuoliu – 45%, zoninį spaudimą visoje aikštėje – 14,3%. Išvados: 1. Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė XXX-ųjų olimpinių... [toliau žr. visą tekstą] / Research problem: what are lithuanian national basketball men team‘s indicators on defence and offence. Research object: Lithuanian national basketball men team‘s performance. Research aim: to identify performance of Lithuanian national basketball men team in the XXX olympic games. Research objectives: 1. To identify Lithuanian national basketball men team‘s defensive performance. 2. To identify Lithuanian national basketball men team‘s offensive performance. Results. The average number of points per game by Lithuanian national basketball men‘s team in London olympic games was 78.2 ± 8.1. The other statistical averages are following: 38.2 ± 5.3 rebounds per game; 9 ± 2.4 offensive rebounds per game; 18.2 ± 3.9 assists per game; 24.7 ± 3.9 committed fouls; 16.3 ± 4.0 turnovers; 4.3 ± 3 stolen balls; 2.0 ± 1.1 blocked shots. The efficiency of the atacks were 48% of the positionals and 60.3% of the fastbreaks. The efficiency of the attacks depending on their duration were following: fastbreaks (up to 5 sec) – 60.3%; hasty attacks (6¬¬¬¬¬–9 sec) – 51.6%; positional attacks (10–15 sec) – 50.7%; positional attacks (16–20 sec) – 43.2%; positional attacks (21–24 sec) – 33.3 %. The most effective defensive structure that Lithuanian national basketball men‘s team used was zone defense – efficiency of 68%. Other defensive structures were: man to man – 50.1%; full court man to man preassure – 60.6%; half court man to man preassure – 44.4%; man to man preassure on a player... [to full text]

Šiame magistro darbe analizuojama gynėjo teisių ir pareigų visuma įrodinėjimo procese, visose baudžiamojo proceso stadijose. Remiantis galiojančiais teisės aktais, teisine, moksline literatūra, teismų praktika, užsienio šalių Vokietijos ir Rusijos reglamentavimo lyginamąja analize, nagrinėjamas gynėjo tikslingumo, prasmės aspektas, jo galimybės viso įrodinėjimo proceso metu. Darbe dėstomi teorijoje ir praktikoje daugiausia diskusijų keliantys klausimai pagal atitinkamas struktūrines darbo dalis. Gynėjo pasirengimas įrodinėti baudžiamajame procese pasireiškia jo teise matytis su suimtu ginamuoju be pašaliečių bei susipažinti su procesiniais dokumentais. Aktyviai ikiteisminiame tyrime gynėjas veikia dalyvaudamas baudžiamojo persekiojimo ar teisingumo institucijų pareigūnų atliekamuose tyrimo veiksmuose bei savarankiškai rinkdamas ginamąjį teisinančius ar jo atsakomybę lengvinančius duomenis. Gynėjo teisės užtikrinamos teikiant prašymus, skundžiant ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ir ikiteisminio tyrimo teisėjo procesinius sprendimus bei reiškiant nušalinimus. Įstatymas įtvirtina kaltinimo ir gynybos šalių lygiateisiškumo ir rungimosi principus teisminiame bylos nagrinėjime. Darbe atskleidžiama, kokios realios gynybos galimybės teikti įrodymus, aptariama gynėjo baigiamosios kalbos reikšmė įrodinėjimo procesui bei jo teisė skųsti teismo sprendimus apeliacine ir kasacine tvarka. / In this master’s final paper it is analyzed the complex of the rights and duties of the pleader in the criminal process. With reference to the law, legal, nonfiction literature, courts praxis, comparative analyses of the regulation of foreign countries – Germany and Russia, examined expedience, the true meaning of the pleader, his possibilities during the whole criminal process. This final paper expounds in theory and praxis mostly debate raising questions on appropriate structural parts. The preparation of the pleader to aver in criminal process asserts on his right to meet with defensive in confidence and acquaint with the procedural files. Participating in criminal prosecution or justice institution officer’s implemented investigatory action and collecting defensive excusing or amenability palliatives data by himself the pleader acts positively in pretrial. The rights of the pleader are secured by applying, appealing the procedural rulings of the officer, prosecutor and pretrial judge and expressing debar. The law provides to the parties of prosecution and defense equality and competitiveness principles in the judicial stage of the process. This final paper expounds what practical opportunities in showing evidence defense holds, disputes the meaning of the pleader’s final word in the criminal process and his right to appeal judgments in the order of appellate and cassation.

Šis magistro baigiamasis darbas skirtas investicijų apsaugos užsienio valstybėse analizei. Klasikinėje tarptautinėje teisėje visiškas subjektiškumas buvo suprantamas kaip būdingas tik valstybėms, todėl visi tarptautiniai santykiai, tarp jų ir ginčų sprendimas buvo valstybių tarpusavio reikalas. Dėl to, jei reikėdavo ginti asmenį užsienyje patyrusį žalą, tai galima buvo padaryti tik remiantis fikcija – kad žala padaryta asmeniui yra žala padaryta jo valstybei. Jei asmuo investavęs į užsienio valstybę patirdavo žalą dėl neteisėtų investicijas priimančios valstybės veiksmų, jis pats galėdavo kreiptis dėl kompensacijos į vietinius valstybės teismus arba į savo pilietybės ar nacionalinės priklausomybės valstybę, kad ši imtųsi diplomatinių priemonių. Šiuolaikinė tarptautinė teisė subjektų klausimu, galima sakyti, žengia toliau. Šiuo metu fiziniai asmenys yra įgiję dalinį tarptautinį teisinį subjektiškumą žmogaus teisių srityje. Nuosavybės apsauga (tame tarpe ir investicijų apsauga) yra viena iš svarbiausių žmogaus teisių, deklaruojamų tiek valstybių konstitucijose, tiek tarptautiniuose dokumentuose, todėl investuotojai gali patys, be savo valstybės įtraukimo ar įsikišimo, išspręsti investicinį ginčą su investicijas priimančia valstybe. Įvairių instrumentų pagalba šiuolaikinėje tarptautinėje teisėje yra sukurta nemažai pažeistų teisių gynimo mechanizmų, kuriais gali pasinaudoti investuotojai tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys. Jei investuotojas siekia investicinį ginčą... [toliau žr. visą tekstą] / The analysis of the protection of foreign investment is the key object of this master thesis. States were recognized as the only subjects in the classical international law. Therefore all international relationships and disputes where settled between the states themselves. In case of a breach of the rights of a foreign investor it was the state of his nationality to bring any kind of claims in regards to another state. Contemporary international law goes way further in regard to international legal personality of natural persons or legal entities. Partial personality, in particular in the field of human rights, is recognized for the natural/legal persons. Protection of property, as well as investment, is considered to be one of the most fundamental human rights embedded in constitutions and international treaties. Therefore, investors have a right to protect their injured rights by bringing claims in international tribunals. There are quite a few mechanisms for the protection of investors’ rights in the domain of international law. Such as international institutional arbitration, ad hoc arbitration, ECHR, ICSID and diplomatic protection by investor’s state of nationality. The analysis of the investment protection mechanisms wouldn’t be completed without the analysis of the notion of investor itself. There is no universal definition of the notion of investor. In most BIT this notion differs because of the different interests of capital exporting and capital importing countries... [to full text]

Pirkėjo civilinių teisių gynybos svarbą nulemia tai, kad pirkimo-pardavimo sutartis yra viena dažniausiai sudaromų sutarčių, tiek šalies viduje, tiek tarptautiniu mastu, o tai reiškia, kad pirkėjo civilinių teisių gynyba yra dažnai taikomas ir būtinas institutas. Darbe analizuojami pirkėjo civilinių teisių gynybos būdai pagal komercines pirkimo-pardavimo sutartis remiantis Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu (kuriame ganėtinai detaliai reglamentuojama pirkimo-pardavimo sutartis, o kartu ir pirkėjo civilinių teisių gynybos būdai) ir 1980 m. Jungtinių Tautų konvencija dėl tarptautinio prekių pirkimo-pardavimo sutarčių (kadangi nemaža dalis teisės normų, reglamentuojančių pirkimo-pardavimo sutartį Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, yra perimta iš minėtosios Konvencijos). Viena esminių darbo sąvokų yra tinkamas daikto perdavimas ir jo elementai: kiekio, kokybės, asortimento, taros, pakuotės ir kiti reikalavimai, keliami daiktui; daikto perdavimo vieta; momentas ir taip toliau. Tik apibrėžus tinkamą daikto perdavimą, galėsime išskirti tinkamo daiktų perdavimo pareigos pažeidimą, apibrėžti pardavėjo atsakomybės ribas ir taikyti pirkėjo civilinių teisių gynybos būdus. Pirkėjo civilinių teisių gynybos būdai darbe nagrinėjami priklausomai nuo pardavėjo pareigos pažeidimo pobūdžio. Didesnis dėmesys yra skiriamas pirkėjo civilinių teisių gynybos būdams, kai yra daikto kokybės pažeidimas, kadangi įsigijus nekokybišką daiktą gali ypač stipriai nukentėti pirkėjo interesai. Darbe... [toliau žr. visą tekstą] / The importance of buyer‘s remedies for breach of contract is determined by the importance of contract of sale of goods itself as contract of sale is one of the most common of all contracts formatted inside the country as well as internationally and that means that buyer’s remedies are of great importance and they are often used by the buyer. The research analyses buyer‘s remedies for breach of contract of commercial sale of goods in accordance with the Civil Code of the Republic of Lithuania (which covers contracts of sale i.e. buyer’s remedies) and United Nations Convention on Contracts for the International Sale of Goods (1980) (as many provisions in the Civil Code of Lithuania are transferred from above-mentioned Convention). One of the most important conceptions of this work is the conception of fit handover of goods and composing parts of fit handover which are: quantity, quality, stock, packing and other specifications of goods; time of handover; place of handover; etc. Only if we have awareness in what fit handover of goods is, we can determine the breach of contract, seller’s liability and remedies which can be taken on. Buyer‘s remedies for breach of contract are analyzed on the ground of buyer’s failure to perform contract especially paying attention to remedies relating with failure to handover goods conforming with quality requirements. As in the case when goods do not conform with the quality buyer is expected to face heavy damages. This research analyses what... [to full text]