ATSTOVAVIMO CIVILINIAME PROCESE PRIGIMTIS Santrauka Jau nuo pirmųjų LDK Statutų, Lietuvos atstovavimo civiliniame procese institutas vystėsi laipsniškai, kurdamas savitus principus, bei perimdamas juos iš vakarų ir rytų valstybių teisės tradicijų. Besikeičiančių istorinių ir politinių įvykių įtakoje, atstovavimą apibrėžiančios ir reguliuojančios normos dažnai keitėsi, suteikdamos teigiamų ir neigiamų pasekmių atstovavimo instituto stabilumui ir tęstinumui. 2003 m. sausio 1 d. įsigaliojusiame Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse įvesta nemažai naujovių atstovavimo srityje, tačiau, nežiūrint to, keletas aktualių klausimų liko nesureguliuoti. Tenka pastebėti, kad atstovavimas civiliniame procese analizuojamas didaktiniuose leidiniuose tiek, kiek reikalinga civilinio proceso teisės studijoms, detaliau nesigilinant į su šiuo institutu susijusią platesnę problematiką. Todėl išsamus atstovavimo civiliniame procese istorinės raidos, sampratos, požymių, sąsajų su atstovavimu materialinėje teisėje, susiklosčiusių teisinių santykių tyrimas prisidėtų prie tolesnio teisės sistemos tobulinimo. Tyrimo objektas yra atstovavimo institutas Lietuvos civilinio proceso teisėje, jo istorinė raida, samprata, atstovavimo teisinių santykių ypatumai. Pagrindinis tyrimo šaltinis - LR CPK bei jo pagrindu susiklosčiusi teismų praktika. Kiti svarbūs šaltiniai: Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymas, ir kai kurie kiti... [toliau žr. visą tekstą] / THE NATURE OF LEGAL REPRESENTATION IN CIVIL PROCEDURE Summary The nature of legal representation in Lithuanian civil procedure is the main focus of my thesis. In modern Lithuania, local laws and international treaties guarantee that every person has the right to be represented before courts. Certain aspects of the doctrine of legal representation, however, did develop earlier in Lithuania and were influenced by various western and eastern legal traditions. In Europe, the basic principles of representation in civil procedure were inherited from the Roman law. These principles were also applied to Statutes of the Grand Duchy of Lithuania, Soviet Codes of Civil Law and Procedure, and later in the modern Code of Civil Procedure of Lithuania. The representation in civil procedure is defined as a legal relationship, where one party (i.e. properly authorized representative) on behalf of another party (i.e. represented person) carries out a complex of activities, creating legal consequences directly to the represented person. Only legally authorized attorneys, assistants of attorneys, as well as persons with high legal education (if the latter represent their close relatives or spouse (partner)) may act as representatives in civil cases. The concept of representation in civil procedure reflects three levels of legal regulation: legal norms, legal facts, and legal relationships. Different theoretical perspectives regarding the subject of legal relationships of representation were... [to full text]

Nacionalinė valstybių narių teisė yra įtakojama Europos Sąjungos leidžiamų reglamentų ir valstybės narės dėl teisiškai privalomų tam tikros srities teisės aktų priėmimo ir ta kompetencija direkyvų, kurių turi šalys narės laikytis, tačiau yra sričių, kuriose savo kompetencija dalijasi Europos Sąjunga valstybės narės naudojasi tik tiek, kiek ES nepasinaudojo ar nusprendė nepasinaudoti. 2013m. LR Aukščiausiasis teismas kilus klausimui dėl ES teisės autonominio aiškinimo kreipėsi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo priėmimo. Šiame darbe keliama problema yra ta, ar advokatas gali būti pripažintas verslininku, kuris teikia atlygintines teisines paslaugas fiziniui asmeniui, vartotojų teisių apsaugos atžvilgiu. Šiame darbe siekiama: 1) atskleisti advokato profesijos veiklos principus; 2) išanalizuoti advokatų teikiamų teisinių paslaugų turinį; 3) išnagrinėti verslo ir verslininko sąvokas, veiklos ypatumus; 4) palyginti verslininko ir advokato veiklas, išskirti panašumus ir skirtumus; 5) vartotojų teisių apsaugos sutarčių analizavimas ir ES reglamentų bei direktyvų aptarimas šiuo klausimu. Vartojimo sutartis turi atitikti esminius požymius, kad silpnesniajai šaliai būtų suteikiamos vartotojų teisių apsaugos garantijos: 1) paslaugas turi įsigyti fizinis asmuo; 2) paslaugas įsigyjantis fizinis asmuo, jas turi įsigyti savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; 3) paslaugas teikia fizinis ar juridinis asmuo, kuris yra laikomas verslininku ir... [toliau žr. visą tekstą] / The title of this work: Does a lawyer providing legal services to private persons under recoverable concluded contracts for legal services must be recognized as an entrepreneur in consumer protection in law terms? The national law of Member States of the European Union is subject to the regulations and directives that must followed by the Member States, but there are areas where the competence is shared between the European Union and its Member States as concerns the legally binding law-making in a certain area, and the competence is exercised by the Member States to the extent that the EU did exercise or decided not to exercise. The Supreme Court of the Republic of Lithuanian has applied to the European Court of Justice for a preliminary ruling regarding the issue of autonomous interpretation of the EU law in 2013. The problem raised in this work is whether a lawyer can be recognized as an entrepreneur who provides chargeable legal services to natural persons in respect of protection of the consumer rights. This work aims to: 1) identify principles of the professional practice of lawyers; 2) analyze contents of the legal services provided by lawyers; 3) examine the concepts of business and entrepreneur, and business peculiarities; 4) compare activities of entrepreneurs and lawyers, to highlighting the similarities and differences; 5) analysis of treaties on consumer rights and discussion of EU regulations and directives on this issue. Consumer contracts must comply with the... [to full text]

Rūpestingumo pareiga egzistuoja kiekvienam visuomenės nariui, tačiau advokatams, kaip specifinės veiklos atstovams, šios pareigos laipsnis ir turinys yra aukštesni – jų veiksmai turi atitikti kvalifikuoto ir protingai rūpestingo profesionalo elgesio standartą. Profesinę civilinę atsakomybę gali lemti net ir lengviausia kaltės forma – neatidumas, klaida – todėl advokato kaltė gali būti eliminuojama įrodžius, kad profesionalas ėmėsi maksimalių atidumo, rūpestingumo, atsargumo priemonių atitinkamoje situacijoje. Jau romėnų teisės šaltiniuose egzistavo advokato pofesinė civilinė atsakomybė už vengimą atlikti pareigas ar netinkamą jų įgyvendinimą. Advokatas privalo sąžiningai atlikti ne tik tas pareigas, kurios numatytos sutartyje su klientu, tradiciniuose teisės aktuose – įstatymuose, bet taip pat ir profesinės etikos taisyklėse. Įrodžius sąžiningumo pareigos pažeidimą, tuo pačiu konstatuojamas ir advokato neteisėtų veiksmų egzistavimas. Dėl advokato neteisėtų veiksmų žalą patyręs asmuo gali būti ne tik klientas, bet ir tretysis asmuo. Pastarasis turi įrodyti, kad advokatas pažeidė rūpestingumo pareigą, kurios buvimas nustatomas atsižvelgiant į tai, ar advokatas protingai galėjo numatyti, kad asmuo remsis jo išvada tolimesnėje veikloje. Advokatų profesinės civilinės atsakomybės netaikymas, apribojimas ar atleidimas nuo atsakomybės sprendžiami vadovaujantis bendrosiomis civilinės atsakomybės normomis. / A duty of care exist to each member of the public, but some groups of the professionals, because of the specific of their jobs, must exercise reasonable skill and care. Professional civil liability can result even in the easiest form of guilt - inadvertence, mistake. The fault can be eliminated when it is shown that the professional has taken the maximum in the situation. The sources of Roman law also attest the existence of civil responsibility of an advocate for improper performance of the duties or avoidance of proper performance of the duties. The attorney’s duties may be found in the rule of law, contract between attorney and the client and in the legal ethics requirements. The plaintiff may be both: attorney’s client and non-client, who suffered the damage. The latter must prove that attorney violated the duty of care, which is determined. Attorney reasonably could have foreseen that a person will rely on its conclusion Other questions related the attorney professional civil liability – the limitation or abolition, dismissal of professional liability, is dealt under the common rules of civil liability.

Šiame magistro darbe analizuojama gynėjo teisių ir pareigų visuma įrodinėjimo procese, visose baudžiamojo proceso stadijose. Remiantis galiojančiais teisės aktais, teisine, moksline literatūra, teismų praktika, užsienio šalių Vokietijos ir Rusijos reglamentavimo lyginamąja analize, nagrinėjamas gynėjo tikslingumo, prasmės aspektas, jo galimybės viso įrodinėjimo proceso metu. Darbe dėstomi teorijoje ir praktikoje daugiausia diskusijų keliantys klausimai pagal atitinkamas struktūrines darbo dalis. Gynėjo pasirengimas įrodinėti baudžiamajame procese pasireiškia jo teise matytis su suimtu ginamuoju be pašaliečių bei susipažinti su procesiniais dokumentais. Aktyviai ikiteisminiame tyrime gynėjas veikia dalyvaudamas baudžiamojo persekiojimo ar teisingumo institucijų pareigūnų atliekamuose tyrimo veiksmuose bei savarankiškai rinkdamas ginamąjį teisinančius ar jo atsakomybę lengvinančius duomenis. Gynėjo teisės užtikrinamos teikiant prašymus, skundžiant ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ir ikiteisminio tyrimo teisėjo procesinius sprendimus bei reiškiant nušalinimus. Įstatymas įtvirtina kaltinimo ir gynybos šalių lygiateisiškumo ir rungimosi principus teisminiame bylos nagrinėjime. Darbe atskleidžiama, kokios realios gynybos galimybės teikti įrodymus, aptariama gynėjo baigiamosios kalbos reikšmė įrodinėjimo procesui bei jo teisė skųsti teismo sprendimus apeliacine ir kasacine tvarka. / In this master’s final paper it is analyzed the complex of the rights and duties of the pleader in the criminal process. With reference to the law, legal, nonfiction literature, courts praxis, comparative analyses of the regulation of foreign countries – Germany and Russia, examined expedience, the true meaning of the pleader, his possibilities during the whole criminal process. This final paper expounds in theory and praxis mostly debate raising questions on appropriate structural parts. The preparation of the pleader to aver in criminal process asserts on his right to meet with defensive in confidence and acquaint with the procedural files. Participating in criminal prosecution or justice institution officer’s implemented investigatory action and collecting defensive excusing or amenability palliatives data by himself the pleader acts positively in pretrial. The rights of the pleader are secured by applying, appealing the procedural rulings of the officer, prosecutor and pretrial judge and expressing debar. The law provides to the parties of prosecution and defense equality and competitiveness principles in the judicial stage of the process. This final paper expounds what practical opportunities in showing evidence defense holds, disputes the meaning of the pleader’s final word in the criminal process and his right to appeal judgments in the order of appellate and cassation.