Šis magistro darbas skirtas kaltės kaip santuokos nutraukimo pagrindo analizei. Darbas suskirstytas į tris pagrindines struktūrines dalis. Pirmoji dalis skirta nagrinėti kaltės dėl santuokos nutraukimo sampratai šeimos teisėje. Didelis dėmesys šioje dalyje skiriamas Civiliniame kodekse pateiktų nuostatų dėl sutuoktinio kaltės apibrėžimo išaiškinimui. Taip pat nagrinėjami kaltės dėl santuokos nutraukimo įrodinejimo ypatumai bei išanalizuojami kaltės kaip instituto taikymo tikslai santuokos nutraukimo bylose. Kitoje dalyje nagrinėjama vieno iš sutuoktinių kaltės įtaka santuokos nutraukimo tvarkai, siekiant išsiaiškinti bylų dėl santuokos nutraukimo dėl vieno iš sutuoktinių kaltės negrinėjimo ypatumus. Skiriamas dėmesys ir taikinimo procedūros bei laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nutraukiant santuoką vieno iš sutuoktinių kaltės pagrindu. Trečioji darbo dalis skirta vieno iš sutuoktinių kaltės konstatavimo santuokos nutraukimo bylose pasekmėms nagrinėti. Šioje darbo dalyje didžiausias dėmesys skirtinas kaltės dėl santuokos nutraukimo konstatavimo įtakos sutuoktinių turto padalijimui, išlaikymo priteisimui, vedybų sutarties taikymui, analizei. Trečioje dalyje taip pat nagrinėjama kaltės įtaka sutuoktinių neturtinėms teisėms ir pareigoms bei turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ypatumai nutraukiant santuoką vieno iš sutuoktinių kaltės pagrindu. / Fault as the grounds for divorce is analyzed in this Master’s paper. The paper is divided into three major sectiones. A thorough analysis of the concept of fault in family law is provided in the first part of this paper. The biggest attention in this section is paid to the interpretation of the definition of the spouse’s fault provided in the Civil Code of The Republic of Lithuania. The examination of the evidense in such cases and the objectives of the institute of fault divorce is also being analyzed in this section. Specific features of divorce on the fault grounds are analyzed in the second section in order to clarify the procedure of using spouse’s fault as the reason for divorce. It also includes the examination of conciliation procedure and some interim measures that can be taken in order to protect the other spouses interests and rights. A thorough analysis of the consequences of fault divorce is provided in the last section. Each type of the consequences is analyzed separately. The biggest attention is given to the effect of getting divorce based on fault grounds on marital property division, spousal maintenance, marriage contract as well as the influence of the fault of one spouse on moral rights and obligations and the possibility to compensate property and moral damages caused by other spuoses fault behavior.

Tiek Lietuvos, tiek užsienio valstybių civilinėje teisėje pastebėta neteisėtumo ir kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygų, santykio problema. Lietuvos civiliniame kodekse pateikti šių sąvokų apibrėžimai bei kaltės prezumpcijos egzistavimas šalia sąžiningumo prezumpcijos leidžia sutapatinti minėtas civilinės atsakomybės sąlygas. Šio tyrimo autorė analizuoja neteisėtumo ir kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygų, santykį, nagrinėja jų skirtumus. Aprašomoji darbo dalis skirta tyrimui reikšmingų sąvokų ir reiškinių analizei. Darbe svarstomi civilinės atsakomybės, neteisėtumo ir kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygų, apibrėžimai, analizuojamas šių sąvokų turinys. Kaltės sampratos tyrimo metu analizuojamas objektyvus ir subjektyvus kaltės suvokimas, pritariama objektyviam kaltės aiškinimui civilinėje teisėje. Atskirų sąvokų tyrimo metu autorė svarsto užsienio valstybių civilinių įstatymų nuostatas. Darbe yra iškeliamas civilinėje teisėje esančios kaltės prezumpcijos ir visuotinai pripažintos nekaltumo prezumpcijos koegzistavimo klausimas. Vertinant sąžiningumo prezumpcijos ir kaltės prezumpcijos sąveiką, nagrinėjamas kaltės ir neteisėtumo, kaip civilinės atsakomybės sąlygų, santykis. Autorė analizuoja šių sąlygų sutapatinimo problemą ir paaiškina jų skirtumus. Darbe tiriami motyvai sąlygoja autorės nuomonę, jog neteisėtumas apima kaltę. Pagrindinės išvados daromos svarstant bonus et diligens pater familias elgesį neteisėtumo ir kaltės aspektais. Neteisėtumas yra vertinamas... [toliau žr. visą tekstą] / Interaction issue of illicitness and culpability, as conditions of civil amenability, is pertinent to both Lithuanian and foreign civil law. Definitions of illicitness and culpability as set forth in Lithuanian civil code combined with the side-by-side existence of both presumption of honesty and conscience and presumption of culpability allows further identification of the above mentioned conditions of civil amenability. In her research study, author analyses interrelation of illicitness and culpability, as conditions of civil amenability, and examines main differences between these two notions. The descriptive part of this research study is dedicated to examination of important concepts and analysis of factors and phenomena. Furthermore, this research study provides definition and content analysis of the aforementioned conditions of civil amenability. During analysis of concept of culpability, subjective and objective perceptions of culpability are appraised, positive argumentation of objective explanation of culpability in the context of civil law is provided. In the course of the research of separate concepts, clauses and provisions of the civil law internationally are cross-referenced and examined. Questions are raised with regard to co-existence issue of presumption of culpability, as set forth in civil law, and universally recognized presumption of innocence. While evaluating the interaction of presumption of conscience and presumption of culpability, examination is... [to full text]

Nors empirinių tyrimų emocijų supratimo psichologijoje pastaruoju metu smarkiai pagausėjo, darbų, tyrinėjančių emocijų supratimo ryšį su socialine patirtimi labai trūksta. Šio darbo tikslas kaip tik ir buvo – panagrinėti, kaip sudėtingesnių, socialinių emocijų – kaltės ir gėdos -supratimas priklauso nuo socializacijos proceso ypatumų. Tyrime dalyvavo 60 vaikų, kurie buvo suskirstyti į dvi grupes. Vieną grupę sudarė 10-11 metų amžiaus globos namuose gyvenantys vaikai, kitą – tokio paties amžiaus vaikai, gyvenantys šeimose. Tyrime buvo panaudotas istorijų pasakojimo metodas, sukurtas remiantis kitų autorių tyrimų pavyzdžiais. Tiriamųjų buvo prašoma atsakyti, kaip tam tikrose, kaltę ar gėdą provokuojančiose situacijose, jautėsi pagrindinis istorijos veikėjas, ar jis jautė kaltę ar gėdą. Tiriamųjų taip pat buvo prašoma palyginti dvi istorijų situacijas - dvi provokuojančias kaltę, ir kitas dvi – gėdą, bei įvertinti, kurioje iš jų veikėjas jautėsi kaltesnis, ar jautė didesnę gėdą. Tyrimų rezultatai atskleidė skirtumus tarp grupių, susijusius su kaltės ir gėdos emocijų atpažinimu ir priežasčių aiškinimu. Buvo nustatyta, jog abiejų grupių vaikai kaltės emociją labiau siejo su moralinio nusižengimo situacijomis, tuo tarpu gėdą – su patirta nesėkme socialiniame kontekste. Išryškėjo skirtumai tarp grupių atpažįstant kaltės ir gėdos emocijas: globos namuose gyvenantys vaikai abi šias emocijas atitinkamose situacijose (kaltę – moralinio nusižengimo, gėdą – socialinės klaidos) atpažino... [toliau žr. visą tekstą] / Although there has recently been an increase of empyrical researches in the psychology of understanding emotions there is great lack of work analysing the connection between the understanding of emotions and social experience. The purpose of this work was to do exactly that, namely to analyse how more understanding of complex social emotions, namely guilt and shame depends on the process of socialization. 60 children who had been divided into 2 groops took part in the research. One group consisted of 10-11 year olds living in the orphanage and the other of the same age span children living in the families. In the research the method of story telling was used created relying on the examples of the research conducted by other authors. The researched were asked to compare two situation in the stories: two provoking guilt and another two provoking shame and evaluate in which of them a protagonist felt guiltier or felt greater shame. The results of the research revealed differences between the groups connected with recognition of emotions of guilt and shame and explanation of causes. It has been established that children in both groups connected emotion of guilt with situations involving moral transgression, whereas shame was connected with failure in the social context. Differences between groups when recognizing emotions of guilt and shame became apparent, namely the children living in the orphanage recognized both these emotions in appropriate situations (shame in moral... [to full text]

SANTRAUKA Magistro baigiamajame darbe nagrinėjama kaltė kaip santuokos nutraukimo pagrindas. Darbe didžiausias dėmesys skiriamas kaltės sampratai, ją siekiama atskleisti lyginant kaltės sampratą šeimos teisėje su kaltės samprata civilinėje teisėje. Autorė analizuoja, kokią kaltės sampratą (objektyviąją ar subjektyviąją) įstatymų leidėjas įtvirtino šeimos teisėje. Tai daroma atskaitos tašku pasirinkus civilinėje teisėje įtvirtintą kaltės sampratą. Santuokos nutraukimas dėl sutuoktinio kaltės taip pat analizuojamas kaip sankcija kaltajam dėl santuokos (kuri pripažįstama savotiška sutartimi) nutraukimo sutuoktiniui Siekiama atskleisti preziumuojamus ir nepreziumuojamus kaltės atvejus, išsamiai išanalizuojant ne tik įstatymines nuostatas, bet ir Lietuvos teismų praktiką. Nagrinėjama, kokiais atvejais pripažįstama abiejų sutuoktinių kaltė ir kokias teisines pasekmes sukelia šio fakto konstatavimas. Analizuojama, ar gali paduoti ieškinį dėl santuokos nutraukimo sutuoktinis, kuris remiasi savo kalte kaip pagrindu nutraukti santuoką pagal LR CK 3.60 straipsnį. Taip pat dėmesys skiriamas šalių teisei baigti savo ginčą dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu. Darbe nagrinėjama, kokias specifines santuokos nutraukimo teisines pasekmes sukelia būtent santuokos nutraukimas dėl sutuoktinio kaltės: ar turi įtakos kaltės pripažinimas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimui, išlaikymo sutuoktiniui priteisimui, kokios kyla neturtinės pasekmės, ar privalo grąžinti iš... [toliau žr. visą tekstą] / SUMMARY This Master’s thesis presents fault as the basis of a marriage breach. The thesis concentrates on the conception of fault; this conception is revealed by making comparison of conception of fault in family law and in civil law. The author analyses what kind of fault conception (objective or subjective) is consolidated in the family law by the legislator. This is done by choosing the datum-line as the fault conception consolidated in the civil law. The breach of marriage due to the fault of a spouse is also analyzed as a sanction for the guilty spouse concerning the breach of the marriage which is a kind of a contract. The work seeks to reveal the presumptionable and dispresumptionable cases of fault; the work deals with the thorough analysis not only of legitimate attitudes, but also Lithuanian Law practice as well. The thesis researches the cases of the fault of both spouses, and also provides the juridical outcome of such a statement. Moreover, the thesis analyses the case of bringing a lawsuit against a spouse if a spouse appeals to his fault as a basis to break the marriage according to the Article 3.60 of the Lithuanian Civil Code. However, attention is paid to the rights of the parties to terminate their argument due to the breach of the marriage in common agreement. The Master’s Thesis provides analysis of specific legal outcome of marriage breach namely because of the marriage breach due to the fault of a spouse: if confession of the fault has any influence on... [to full text]

Rūpestingumo pareiga egzistuoja kiekvienam visuomenės nariui, tačiau advokatams, kaip specifinės veiklos atstovams, šios pareigos laipsnis ir turinys yra aukštesni – jų veiksmai turi atitikti kvalifikuoto ir protingai rūpestingo profesionalo elgesio standartą. Profesinę civilinę atsakomybę gali lemti net ir lengviausia kaltės forma – neatidumas, klaida – todėl advokato kaltė gali būti eliminuojama įrodžius, kad profesionalas ėmėsi maksimalių atidumo, rūpestingumo, atsargumo priemonių atitinkamoje situacijoje. Jau romėnų teisės šaltiniuose egzistavo advokato pofesinė civilinė atsakomybė už vengimą atlikti pareigas ar netinkamą jų įgyvendinimą. Advokatas privalo sąžiningai atlikti ne tik tas pareigas, kurios numatytos sutartyje su klientu, tradiciniuose teisės aktuose – įstatymuose, bet taip pat ir profesinės etikos taisyklėse. Įrodžius sąžiningumo pareigos pažeidimą, tuo pačiu konstatuojamas ir advokato neteisėtų veiksmų egzistavimas. Dėl advokato neteisėtų veiksmų žalą patyręs asmuo gali būti ne tik klientas, bet ir tretysis asmuo. Pastarasis turi įrodyti, kad advokatas pažeidė rūpestingumo pareigą, kurios buvimas nustatomas atsižvelgiant į tai, ar advokatas protingai galėjo numatyti, kad asmuo remsis jo išvada tolimesnėje veikloje. Advokatų profesinės civilinės atsakomybės netaikymas, apribojimas ar atleidimas nuo atsakomybės sprendžiami vadovaujantis bendrosiomis civilinės atsakomybės normomis. / A duty of care exist to each member of the public, but some groups of the professionals, because of the specific of their jobs, must exercise reasonable skill and care. Professional civil liability can result even in the easiest form of guilt - inadvertence, mistake. The fault can be eliminated when it is shown that the professional has taken the maximum in the situation. The sources of Roman law also attest the existence of civil responsibility of an advocate for improper performance of the duties or avoidance of proper performance of the duties. The attorney’s duties may be found in the rule of law, contract between attorney and the client and in the legal ethics requirements. The plaintiff may be both: attorney’s client and non-client, who suffered the damage. The latter must prove that attorney violated the duty of care, which is determined. Attorney reasonably could have foreseen that a person will rely on its conclusion Other questions related the attorney professional civil liability – the limitation or abolition, dismissal of professional liability, is dealt under the common rules of civil liability.

CK, PETL ir DCFR yra numatyta nuostatų, reguliuojančių deliktų teisę. CK yra teisės norminis aktas, todėl jo taisyklės yra privalomos, o PETL ir DCFR yra ne griežtoji teisė. Nepaisant to, Lietuvos teismų praktikoje jau yra atvejų, kuomet, aiškinant CK normas, remiamasi PETL. PETL ir DCFR yra taip pat reikšmingi plečiant žinias deliktų teisės srityje. CK neteisėti veiksmai yra suprantami pagal prancūziškosios deliktų teisės tradiciją, t. y. neteisėti veiksmai yra siejami su teise. PETL neteisėti veiksmai apibrėžiami kaip vokiečių deliktų teisės sistemos šalyse, nurodant kriterijus, į kuriuos atsižvelgiama sprendžiant, ar tam tikras interesas yra saugomas. DCFR seka anglų deliktų teisės tradicija ir konkrečiai įvardija atskirus deliktus, tačiau teismas, atsižvelgdamas į DCFR nurodytus kriterijus, taip pat gali nustatyti, kad tam tikra teisė ar interesas yra saugomas. CK kaltę apibrėžia kaip atidumo ir rūpestingumo nesilaikymą. CK preziumuojama kaltė yra objektyvi. Pagal PETL kaltė taip pat suprantama kaip objektyvaus atidumo ir rūpestingumo standarto nesilaikymas, tačiau ji nepreziumuojama. PETL įtvirtina ir kriterijus, pagal kuriuos nustatoma kaltė. PETL numatyta bendro pobūdžio griežtosios atsakomybės norma bei netiesioginė atsakomybė, kuriai priskiriama net ir tie atvejai, kai vertinama paties žalą atlyginančio asmens kaltė. DCFR apibrėžia dvi objektyvios kaltės formas (tyčią ir neatsargumą). DCFR griežtoji ir netiesioginė atsakomybė nėra išskiriama. CK, PETL ir DCFR... [toliau žr. visą tekstą] / The Civil Code of the Republic of Lithuania (hereafter – CC), Principles of European Tort Law (hereafter – PETL) and DCFR includes provisions regulating tort law. CC is statute law, its rules are compulsory. PETL and DCFR are soft law. Despite this, Lithuanian courts refer to PETL. PETL and DCFR are also significant in expanding the knowledge of tort law. Wrongfulness in CC is understood according to the French tort law tradition, i. e. wrongfulness is law-related. Wrongfulness in PETL is defined as it is in countries following the German tort law tradition. PETL also indicates certain criteria that are considered when deciding whether the interest is legally prohibited. DCFR follows the English tort law tradition and provides for particular delicts, but courts are allowed to state that a particular right or an interest is prohibited according to certain criteria that are enacted in DCFR. Fault in CC is defined as a violation of a standard of conduct. Fault is presumed and it is objective according to CC. PETL provides for the same definition of fault and indicates certain criteria of fault, but it is not presumed according to PETL. PETL also includes a general norm of strict liability and regulates vicarious liability which includes cases where the fault of a person who has to compensate the damage is considered. DCFR defines two forms of objective fault (intention and negligence). DCFR does not distinguish between strict liability and vicarious liability. CC, PETL and DCFR... [to full text]

Magistro darbe analizuojama suformuota LAT praktika sprendžiant bylas dėl materialinės atsakomybės už žalą, padarytą darbuotojo suluošinimu ar kitokiu pakenkimu jo sveikatai ar dėl nukentėjusiojo mirties. Be to, atskleidžiamas LAT vaidmuo, siekiama pateikti teismuose kylančias problemas nagrinėjant tokias bylas, rasti jų sprendimo būdus. Visų pirma, darbe nagrinėjama materialinės atsakomybės pagal darbo teisę sąvoka, remiantis įstatymais ir teismo nutartimis pateikiamos nelaimingo atsitikimo darbe, profesinės ligos sąvokos, nagrinėjama profesinės ligos nustatymo problematika. Taip pat darbe aiškinama materialinės atsakomybės už žalą, padarytą darbuotojo suluošinimu ar kitokiu pakenkimu jo sveikatai ar dėl nukentėjusiojo mirties vieta tarp kitų teisinės atsakomybės rūšių ir santykis su socialinės apsaugos teise. Toliau darbe aptariamos visos materialinės atsakomybės pagal darbo teisę sąlygos ir pateikiama išsami jų analizė pagal LAT priimtas nutartis. Galiausiai darbe yra nagrinėjama materialinės atsakomybės už žalą, padarytą darbuotojo suluošinimu ar kitokiu pakenkimu jo sveikatai ar dėl nukentėjusiojo mirties dydžio nustatymo ir atlyginimo tvarka pagal Laikinąjį bei Draudimo įstatymus, taip pat pagal senąjį ir naująjį CK, DK. Tuo pačiu nagrinėjamos minėtų įstatymų taikymo problemos analizuojamos LAT praktikoje. / This paper analyses the formulated practice of the Supreme Court of Lithuania dealing with cases of material liability for damages incurred by employees as a result of injury, health alterations of any kind or death. It also defines the role of the Supreme Court dealing with problems that arise in these cases and tries to find ways to solve them. The paper first examines the concept of material liability according to labour law, referring to legal acts and court decisions as well as the concepts of occupational accidents and diseases. Moreover, the problem of determining occupational diseases is also discussed. Furthermore, the paper explains the position of material liability for damages incurred by employees as a result of injury, health alterations of any kind or death, its relation with other legal liabilities and social security law. The material liability according to the labour law conditions are explained, and a particular analysis referring to the Supreme Court decisions is given. Finally, the paper analyses the determination of the material extent of damage, the compensation limits and payment procedures according to the Interim law on compensation of damage due to occupational accidents and diseases, to the law on social insurance of occupational accidents and diseases, the previous and present Civil and Labour codes. Also, the paper presents the problems applying to the afore mentioned legal acts analysed in Supreme Court cases.

Santuokos nutraukimo dėl vieno iš sutuoktinių kaltės teisinės pasekmės Šeima yra mūsų visuomenės ir valstybės pagrindas. Ši nuostata įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 1 dalyje. Tokiu būdu akcentuojamas vaidmuo, priskiriamas šeimai, kaip natūraliai ir pagrindinei visuomenės grupei, užtikrinančiai visuomenės ir valstybės stabilumą. Santuokos nutraukimas yra vienas iš šeimos teisės institutų. Tinkamas santuokos nutraukimo teisinis reglamentavimas turi labai didelę reikšmę, nes leidžia užtikrinti asmeninės laisvės apsaugą, sąžiningo sutuoktinio teisių gynimą, sumažinti teisinių ginčų skaičių ir gali daryti įtaką šeimos stabilumui. Nuo 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojus naujajam Lietuvos Respublikos Civiliniu kodeksui santuokos nutraukimo teisinis reglamentavimas pasikeitė, nes įtvirtinta daug naujovių. Viena iš tokių naujovių – santuokos nutraukimas dėl sutuoktinio (ių) kaltės. Taikymo praktika pagal šį kodeksą dar nėra pilnai susiformavusi. Todėl nagrinėjama tema ,,Santuokos nutraukimo dėl vieno iš sutuoktinių kaltės teisinės pasekmės” yra labai aktuali. Taigi darbe yra nagrinėjamas santuokos nutraukimo institutas, analizuojamos santuokos nutraukimo teisinės pasekmės dėl vieno iš sutuoktinių kaltės. Pirmiausiai aptariama santuokos nutraukimo samprata, toliau analizuojamas sutuoktinio kaltės klausimas, galiausiai, per nagrinėjamus atskirų santuokos nutraukimo būdų ypatumus, siekiama išaiškinti santuokos nutraukimo teisines pasekmes kaltam sutuoktiniui... [toliau žr. visą tekstą] / The legal consequences of a divorce by the fault of one spouse Family is the basis of our society and our state. This provision is established in the first part of the thirty-eighth particle of the Constitution of Lithuania. The role that is emphasized in such way is subsumed to the family as natural and main group of society, which secures the stability of society and country. Divorce is one of the institutes of Family Law. Proper legal regulation of divorce is very important, because it allows to warrant the security of personal freedom, the defense of conscientious spouse rights, it allows to reduce the number of legal issues and can influence the stability of the family. When in 2005-07-01 the new Civil code of Lithuanian Republic came into force the juridical regulation of conjugality abatement has changed, because it consolidates a lot of innovations. One of these innovations is a divorce by the fault of one (or both) spouse. The application practice according this code has not been totally formed yet. That is why the studied theme “The legal consequences of a divorce by the fault of one spouse” is very important. The institute of divorce, the legal consequences of a divorce by the fault of one spouse are under consideration in this work. Foremost, sets forth the conception of divorce, further analyses the issue of fault spouse and seeks to discover the legal consequences of a divorce by the fault of one spouse by analyzing separated discipline of divorce, discuss the... [to full text]

Remiantis Lietuvos Respublikos bei tarptautiniais teisiniais aktais, magistro darbe analizuojamos darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės, teorinės ir praktinės problemos. Atlikus darbo analizę, galima daryti išvadą, kad Lietuvos Respublikos Darbo Kodekse darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės, poinstitutis atitinka tarptautinės darbo teisės numatytus reikalavimus. Pirma, nagrinėjama darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės, sąvoka bei priežastys. 2003 m. sausio 1 d. įsigaliojusiame Darbo Kodekse nėra įtvirtinto baigtinio šių priežasčių sąrašo, todėl neliko kazuistinio darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės, atvejų reglamentavimo. Antra, apibūdinami darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės, apribojimai bei garantijų nuo galimo atleidimo iš darbo tam tikrų kategorijų darbuotojams taikymo galimybės. Trečia, analizuojama darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės, tvarka. Akcentuojamas įspėjamojo termino apie darbo sutarties nutraukimą tinkamo laikymosi bei darbdavio pareigos siūlyti kitą darbą klausimai. / The auther examines theoretical and practical problems of employment contract termination under employer’s initiative without the employee’s fault in accordance with the Labour Code of the Republic of Lithuania, which came into force on January 1st 2003. In general, in order to perform a comprehensive analyzes of the issues, civil cases are provided in the presented paper. First, master’s thesis compromises the meaning of employment contract termination and the reasons of this termination. Those reasons are analyzed using comparisons with the acts and cases of Lithuanian and international labour law acts. Second, the auther examines employment contract termination restrictions and special protections for employees that exist in the Labour Code of the Republic of Lithuania. Third, the work deals about the requirements of employmet contract termination, especially the notice period of termination and also considerations of alternative jobs. In addition, regulation of labour law concerning employment contract termination under employer’s initiative without the employee’s fault under labour law of the Republic of Lithuania is coordinated with legal acts of the EU and ILO.

Teisės mаgistrо bаigiаmоjо dаrbо tikslаs – аtskleisti kаltės nustаtymо prоblemаtiką bylоse žmоgаus gyvybei ir sveikаtаi. Nustаtyti kаltę yrа gаnа sudėtingа, kаdаngi susiduriаmа su žmоgаus sąmоnėje vykstаnčiаis psichiniаis prоcesаis. Gаusi teismų prаktikоs аnаlizė pаdėjо аtskleisti, su kоkiаis sunkumаis teismаi dаžniаusiаi susiduriа, nustаtаnt vieną pаgrindinių subjektyviųjų pоžymių – kаltę. Pirmоje dаlyje аtskleistа kаltės sаmprаtа bаudžiаmоjоje teisėje, аprаšytоs mоkslinės kаltės teоrijоs, jų pаgrindiniаi skirtumаi ir pаnаšumаi. Аntrоje dаlyje išаnаlizuоti kаltės turiniо kriterijаi, kurie lemiа kаltės fоrmоs ir rūšies nustаtymą. Trečiоje dаlyje išnаgrinėtаs neаpibrėžtоs tyčiоs sаntykis su аlternаtyviа tyčiа, tiesiоgine аpibrėžtа tyčiа bei netiesiоgine tyčiа. Ketvirtоje dаlyje аptаriаmi pаgrindiniаi netiesiоginės tyčiоs ir nusikаlstаmо pаsitikėjimо аtribоjimо elementаi. Penktоje dаlyje įvertintа klаidоs įtаkа kаltei. Išnаgrinėjus bаudžiаmąsiаs bylаs, dаrytinа išvаdа, kаd teismаms ne visаdа pаvykdаvо tinkаmаi nustаtyti kаltės fоrmą ir rūšį. Teismаi dаrо klаidų, аtribоjаnt neаpibrėžtą tyčią nuо аpibrėžtоs, ypаtingаi kаi pаnаudоjаmаs žаlоjimui skirtаs įrаnkis, kuris sаvаime pаvоjingаs ne tik žmоgаus sveikаtаi, bet ir gyvybei. Tаipоgi, teismаi kаrtаis kоnstаtuоjа netiesiоginę tyčią kаltininkо veikоje vietоj neаpibrėžtоs tyčiоs, nоrs smūgių lоkаlizаcijа, intensyvumаs, skаičius, pаnаudоti įrаnkiаi аiškiаi rоdо neаpibrėžtоs tyčiоs buvimą, tik nоrimi sužаlоjimаi nebuvо detаlizuоti... [toliau žr. visą tekstą] / The purpоse оf the criminаl lаw mаster thesis is tо scrutinize the culpаbility аnd its determinаtiоn prоblems in cаses оf humаn life аnd heаlth. It is quite difficult tо determine the culpаbility becаuse it is encоuntered with mentаl prоcesses оf humаn brаin. The аnаlysis оf numerоus criminаl cаses helped tо reveаl the difficulties which аre fаced by cоurts when determining the mаin subjective element – the culpаbility. The cоncept оf culpаbility in criminаl lаw is reveаled in the first pаrt. The scientific theоries оf the culpаbility аre аlsо described in this pаrt, indicаting their mаin similаrities аnd differences. The culpаbility cоntent criteriа, which determine culpаbility’s fоrm аnd type, аre аnаlysed in the secоnd pаrt. The link between the undefined willfulness аnd the аlternаtive willfulness, direct willfulness аnd the indirect willfulness is investigаted in the third pаrt. The delimitаtiоn elements оf the indirect willfulness аnd criminаl reliаnce аre discussed in the fоurth pаrt. The mistаke аnd its influence tо the culpаbility аre reveаled in the fifth pаrt. The investigаtiоn оf criminаl cаses shоws thаt cоurts dо nоt аlwаys determine the right fоrm аnd type оf the culpаbility. Cоurts mаke mistаkes when delimitаting the undefined willfulness frоm the defined willfulness, especiаlly in thоse cаses where vаriоus tооls аre used which cаuse hаrm nоt оnly tо the humаn heаlth but аlsо tо the humаn life. Furthermоre, sоmetimes cоurts stаte the indirect willfulness... [to full text]