SANTRAUKA Sandorių sudarytų per atstovą pasekmės Atstovavimo poreikis atsiranda ne visada, o tik tuomet, kai civilinių santykių dalyviai susiduria su tam tikrais sunkumais, kai atsiranda aplinkybės, lemiančios subjektų negalėjimą asmeniškai įgyvendinti savo subjektinių teisių ir pareigų. Priežastys, dėl kurių sandorį pavedama sudaryti atstovui, gali būti labai įvairios: liga, komandiruotė, didelis užimtumas ir t.t. Pavyzdžiui, užsienio investuotojas, negalėdamas atvykti į Lietuvą, paveda užsienio kapitalo įmonės steigimo sutartį sudaryti savo atstovui. Plėtojantis tarptautiniams santykiams atstovavimo institutas tapo dar svarbesnis. Nagrinėjant atstovavimo institutą vienas svarbiausių yra teisinių pasekmių kilimas dėl sandorių sudarytų per atstovą. Būtent šie klausimai ir nagrinėjami šiame darbe. Darbą sudaro įvadas, trys skyriai, kurie skirstomi į poskyrius ir išvados. Pirmajame skyriuje nagrinėjama atstovavimo samprata ir reikšmė, o taip pat aptariama įgaliojimų rūšys. Antrasis skyrius skirtas atskleisti sandorių sudarytų per atstovą pasekmės. Šiame skyriuje analizuojama sandorių sudarytų neviršijant įgaliojime numatytų teisių, viršijant jas, o taip esant interesų konfliktui, pasekmės. Kadangi komercinis atstovavimas turi tam tikrų ypatumų trečiame skyriuje analizuojama komercinio atstovavimo atveju, t.y. prokuristo, prekybos agento ir kt. sudarytų sandorių pasekmės. Darbo pabaigoje pateikiamos išsamios išvados. / SUMMARY The consequences of contracts concluded by agents The need of agency arose not always, but only when civil relations participants meet some kind of heaviness, when appears circumstances which settle the inability of a subject personally to implement his subjective rights and duties. Reasons why the contract is entrusted to conclude to an agent can be very different: illness, business trip, big employment and etc. For example, the foreign investment for the reason that he cannot arrive to Lithuania, entrusts foreign capital enterprise establishment contract to conclude through agent. During the development of international relationship the agency institute became even more important. In the analysis of agency institute one of most important questions is the arise of legal consequences of contracts made by agent. This question is analyzed in this work. The work consists of preface, three chapters, which are divided into smaller sections and conclusions. In the first chapter is analyzed the notion and meaning of agency, also discussed the kinds of power of attorney. Second chapter is designated for the disclosing of the circumstances of contracts concluded by the agent. In this chapter are analyzed the consequences of contract concluded without exceed of rights seen in the power of attorney and with exceed of these rights. Because commercial agency has some singularities so in the third chapter is discussed commercial agency case, when procurator, the trade agent and... [to full text]

SANTRAUKA Magistro baigiamajame darbe nagrinėjama kaltė kaip santuokos nutraukimo pagrindas. Darbe didžiausias dėmesys skiriamas kaltės sampratai, ją siekiama atskleisti lyginant kaltės sampratą šeimos teisėje su kaltės samprata civilinėje teisėje. Autorė analizuoja, kokią kaltės sampratą (objektyviąją ar subjektyviąją) įstatymų leidėjas įtvirtino šeimos teisėje. Tai daroma atskaitos tašku pasirinkus civilinėje teisėje įtvirtintą kaltės sampratą. Santuokos nutraukimas dėl sutuoktinio kaltės taip pat analizuojamas kaip sankcija kaltajam dėl santuokos (kuri pripažįstama savotiška sutartimi) nutraukimo sutuoktiniui Siekiama atskleisti preziumuojamus ir nepreziumuojamus kaltės atvejus, išsamiai išanalizuojant ne tik įstatymines nuostatas, bet ir Lietuvos teismų praktiką. Nagrinėjama, kokiais atvejais pripažįstama abiejų sutuoktinių kaltė ir kokias teisines pasekmes sukelia šio fakto konstatavimas. Analizuojama, ar gali paduoti ieškinį dėl santuokos nutraukimo sutuoktinis, kuris remiasi savo kalte kaip pagrindu nutraukti santuoką pagal LR CK 3.60 straipsnį. Taip pat dėmesys skiriamas šalių teisei baigti savo ginčą dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu. Darbe nagrinėjama, kokias specifines santuokos nutraukimo teisines pasekmes sukelia būtent santuokos nutraukimas dėl sutuoktinio kaltės: ar turi įtakos kaltės pripažinimas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimui, išlaikymo sutuoktiniui priteisimui, kokios kyla neturtinės pasekmės, ar privalo grąžinti iš... [toliau žr. visą tekstą] / SUMMARY This Master’s thesis presents fault as the basis of a marriage breach. The thesis concentrates on the conception of fault; this conception is revealed by making comparison of conception of fault in family law and in civil law. The author analyses what kind of fault conception (objective or subjective) is consolidated in the family law by the legislator. This is done by choosing the datum-line as the fault conception consolidated in the civil law. The breach of marriage due to the fault of a spouse is also analyzed as a sanction for the guilty spouse concerning the breach of the marriage which is a kind of a contract. The work seeks to reveal the presumptionable and dispresumptionable cases of fault; the work deals with the thorough analysis not only of legitimate attitudes, but also Lithuanian Law practice as well. The thesis researches the cases of the fault of both spouses, and also provides the juridical outcome of such a statement. Moreover, the thesis analyses the case of bringing a lawsuit against a spouse if a spouse appeals to his fault as a basis to break the marriage according to the Article 3.60 of the Lithuanian Civil Code. However, attention is paid to the rights of the parties to terminate their argument due to the breach of the marriage in common agreement. The Master’s Thesis provides analysis of specific legal outcome of marriage breach namely because of the marriage breach due to the fault of a spouse: if confession of the fault has any influence on... [to full text]

Magistro baigiamajame darbe lyginamuoju aspektu kalbama apie bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytų santuokų teisinę prigimtį bei teisines pasekmes. Lyginimui su Lietuvos Respublika yra pasirinktas Lenkijos Respublikos bažnytinių santuokų teisinis reguliavimas. Ši valstybė yra pasirinkta dėl to, kad joje, kaip ir Lietuvoje, religija visuomenėje vaidina svarbų vaidmenį, istorinis katalikybės vaidmuo Lietuvoje ir Lenkijoje yra labai panašus, abu kraštai yra vadinami katalikiškais. Darbe yra nurodomas santuokos sudarymo formos. Aptariama bažnytinės santuokos samprata, jos santykis su civiline santuoka. Yra apžvelgiamas bažnytinių santuokos statusas skirtingais Lietuvos ir Lenkijos istorijos laikotarpiais. Daug dėmesio yra skiriama bažnytinių santuokų pripažinimo sąlygoms, nurodoma, kokių materialinių santuokos sudarymo sąlygų reikia laikytis sudarant bažnytinę santuoką tam, kad ji sukeltų tokias pačias teisines pasekmes kaip ir civilinė santuoka. Taip pat aptariami procedūriniai reikalavimai, keliami bažnytinėms santuokoms. Yra apžvelgiami minėtų valstybių teisės aktai, reglamentuojantys bažnytinių santuokų kelią į pripažinimą. Darbe bandoma nustatyti, kokių problemų Lietuvoje ir Lenkijoje kyla pripažįstant bažnytines santuokas. Yra analizuojamos jų teisinės pasekmės, atsiradimo laikas. Aptariama bažnyčios nustatyta tvarka sudarytų santuokų pabaiga bei joms taikoma jurisdikcija. Magistro baigiamojo darbo pabaigoje pateikiamos apibendrintos išvados bei pasiūlymai dėl... [toliau žr. visą tekstą] / -. / In der Magisterarbeit werden im vergleichenden Aspekt das rechtliche Wesen und die rechtlichen Folgen der Ehen, die in der von der Kirche (Konfession) festgelegten Ordnung abgeschlossen wurden, behandelt. Zum Vergleich mit der Republik Litauen wurde die rechtliche Regelung der kirchlichen Ehen in der Republik Polen herangezogen. Dieser Staat wurde deswegen gewählt, weil dort, wie auch in Litauen, die Religion eine wichtige Rolle in der Gesellschaft spielt, die historische Rolle des Katholizismus in Litauen und Polen sehr ähnlich ist und beide Länder als katholische Länder genannt werden. In der Arbeit werden die Formen des Eheabschlusses angeführt. Der Begriff der kirchlichen Ehe und ihr Verhältnis zur Zivilehe werden behandelt. Ein Übersicht des Status der kirchlichen Ehen in verschiedenen Zeiträumen der Geschichte von Litauen und Polen wird angeführt. Eine große Aufmerksamkeit wird den Bedingungen der Anerkennung der kirchlichen Ehen geschenkt, es wird angegeben, welche materielle Bedingungen zum Abschluss einer kirchlichen Ehe eingehalten werden müssen, damit sie dieselben rechtlichen Folgen wie eine Zivilehe hat. Ausserdem werden Vorschriften für Prozeduren des Abschlusses einer kirchlichen Ehen behandelt. Eine Übersicht von Rechtsakten der genannten Staaten, welche die Anerkennung der kirchlichen Ehen regeln, wird gemacht. Es wird versucht, in der Arbeit festzustellen, welche Probleme bei der Anerkennung der kirchlichen Ehen in Litauen und Polen entstehen. Die... [der volle Text, siehe weiter]

Auganti draudimo rinka ir draudimo reikšmė visuomenėje verčia valstybę pradėti reguliuoti santykius tarp draudikų ir draudėjų. Valdžios institucijos siekia apriboti draudiko galimybes piktnaudžiauti savo pranašumu sutartiniuose santykiuose. Yra stengiamasi, kad draudimo išmokos būtų išmokamos kaip įmanoma dažniau. Pažymėtina, kad tam tikrais atvejais prioritetinis draudėjo teisių gynimas draudiko ir draudėjo ginčuose pasireiškia nepagrįstu draudimo apsaugos išplėtimu ir draudėjo nebaudžiamumu. Draudikai gali bandyti pasinaudoti draudėjų silpnumu. Draudikai sudarydami draudimo taisykles, dažnai įtraukia neaiškias ir klaidinančias sąlygas. Bando įtvirtinti draudėjo pareigas draudimo sutartyje tokiu būdu, kad jų pažeidimas sudarytų sąlygas taikyti griežčiausias pasekmes. Naudodamiesi draudėjo ribotu teisiniu išsilavinimu, draudikai aiškina teises normas sau naudinga linkme. Tokia draudėjo padėtis kelia susirūpinimą. Darbo objektas – draudėjo pareigų pagal draudimo sutartį pažeidimo teisinės pasekmės. Yra analizuojamos bendrų prievolinių pažeistų teisių gynybos būdų ir specialių draudimo teisėje įtvirtintų gynybos būdų ryšys, jų taikymo galimybės, draudėjui pažeidus sutartį. Nagrinėjamos už draudimo sutarties pažeidimą skiriamų sankcijų taikymo sąlygos ir jų griežtumo nustatymo kriterijai. Draudimo sutarties pažeidimo teisinės pasekmės turi būti subalansuotas. Iš vienos pusės, jis turi sudaryti galimybes draudikui nubausti draudėją už sutartinių santykių nevykdymą ir efektyviai... [toliau žr. visą tekstą] / Legal Consequences of Breach of the Insured’s Obligations under an Insurance Contract Insurers can try to exploit policyholders’ lack of information on insurance. They incorporate ambiguous and misleading clauses in the insurance policy. Insurers try to imbed insured’s contractual obligations in such manner that their breach would evoke the strictest legal consequences. By using limited policyholder’s understanding of insurance contract law, insurers interpret terms of insurance contracts lucratively. Such abuse causes concern. Insurers are private enterprises. Insurers by seeking to increase their profits can attempt to impose stricter sanctions than it would be just on the insured for breach of his contractual obligations. Jeopardy arises that the insurer will impose sanctions on the policyholder in an abusive manner. The subject matter of this writing is legal consequences of the insured’s obligations under an insurance contract. Provisions of the Civil Code on breach of contractual duties and civil liability are being analyzed together with special provisions of insurance contract law. Their comprehensive and systematic study reveals the scope of sanctions available for insurer’s use and the conditions that must be met before applying the sanctions. At the present the number of disputes between insurers and policyholders is increasing. The reason behind the disputes often is lack of clearness in legal regulation. Insurers abuse the lack of clearness by abusively... [to full text]

Santuokos nutraukimo dėl vieno iš sutuoktinių kaltės teisinės pasekmės Šeima yra mūsų visuomenės ir valstybės pagrindas. Ši nuostata įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 1 dalyje. Tokiu būdu akcentuojamas vaidmuo, priskiriamas šeimai, kaip natūraliai ir pagrindinei visuomenės grupei, užtikrinančiai visuomenės ir valstybės stabilumą. Santuokos nutraukimas yra vienas iš šeimos teisės institutų. Tinkamas santuokos nutraukimo teisinis reglamentavimas turi labai didelę reikšmę, nes leidžia užtikrinti asmeninės laisvės apsaugą, sąžiningo sutuoktinio teisių gynimą, sumažinti teisinių ginčų skaičių ir gali daryti įtaką šeimos stabilumui. Nuo 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojus naujajam Lietuvos Respublikos Civiliniu kodeksui santuokos nutraukimo teisinis reglamentavimas pasikeitė, nes įtvirtinta daug naujovių. Viena iš tokių naujovių – santuokos nutraukimas dėl sutuoktinio (ių) kaltės. Taikymo praktika pagal šį kodeksą dar nėra pilnai susiformavusi. Todėl nagrinėjama tema ,,Santuokos nutraukimo dėl vieno iš sutuoktinių kaltės teisinės pasekmės” yra labai aktuali. Taigi darbe yra nagrinėjamas santuokos nutraukimo institutas, analizuojamos santuokos nutraukimo teisinės pasekmės dėl vieno iš sutuoktinių kaltės. Pirmiausiai aptariama santuokos nutraukimo samprata, toliau analizuojamas sutuoktinio kaltės klausimas, galiausiai, per nagrinėjamus atskirų santuokos nutraukimo būdų ypatumus, siekiama išaiškinti santuokos nutraukimo teisines pasekmes kaltam sutuoktiniui... [toliau žr. visą tekstą] / The legal consequences of a divorce by the fault of one spouse Family is the basis of our society and our state. This provision is established in the first part of the thirty-eighth particle of the Constitution of Lithuania. The role that is emphasized in such way is subsumed to the family as natural and main group of society, which secures the stability of society and country. Divorce is one of the institutes of Family Law. Proper legal regulation of divorce is very important, because it allows to warrant the security of personal freedom, the defense of conscientious spouse rights, it allows to reduce the number of legal issues and can influence the stability of the family. When in 2005-07-01 the new Civil code of Lithuanian Republic came into force the juridical regulation of conjugality abatement has changed, because it consolidates a lot of innovations. One of these innovations is a divorce by the fault of one (or both) spouse. The application practice according this code has not been totally formed yet. That is why the studied theme “The legal consequences of a divorce by the fault of one spouse” is very important. The institute of divorce, the legal consequences of a divorce by the fault of one spouse are under consideration in this work. Foremost, sets forth the conception of divorce, further analyses the issue of fault spouse and seeks to discover the legal consequences of a divorce by the fault of one spouse by analyzing separated discipline of divorce, discuss the... [to full text]

Teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos užtikrinimas yra vienas iš pagrindinių teisinės valstybės statusą patvirtinančių siekiamų tikslų. Magistro darbe teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos procesine teisine prasme, t. y. teisė pareikšti ieškinį (pareiškimą), analizuojama pasitelkiant lyginamąjį tyrimo metodą, įgalinantį palyginti atskirų valstybių - Lietuvos Respublikos (toliau – Lietuvos) ir Vokietijos Federacinės Respublikos (toliau –Vokietijos) - teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo procesinės tvarkos teisinį reguliavimą. Abejose šalyse teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos reglamentuojama aukščiausią teisinę galią turinčio teisės akto, t. y. Konstitucijos, normomis. Teisės kreiptis į teismą teisinis reguliavimas, esant asmens teisių pažeidimui privatiniuose teisiniuose santykiuose, Lietuvoje ir Vokietijoje skiriasi: Vokietijos Pagrindinio įstatymo 19 str. 4 d. garantuoja teisę kreiptis į teism���� tik tuo atveju, kai teisių pažeidėjas yra viešoji valdžia. Tačiau Vokietijos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog teisiniams ginčams, nepatenkantiems į Pagrindinio įstatymo 19 str. 4 d. ribas, teisė kreiptis į teismą garantuojama įtvirtintu teisinės valstybės principu. Priešingai nei Vokietijoje, Lietuvos Konstitucijoje yra įtvirtinta bendroji teisės norma, taikoma kilusiems ginčams tiek civiliniuose, tiek kitokio pobūdžio teisiniuose santykiuose. Kiekvienas, norintis pasinaudoti teisės aktuose įtvirtinta teise kreiptis į teismą, privalo laikytis... [toliau žr. visą tekstą] / Die Gewaehrleistung vom Justizgewaehrungsanspruch ist eines der Axiome, die den Status von dem Rechtsstaat betont. In dieser Magisterarbeit wird der Justizgewaehrungsanspruch im Sinne des prozessrechtlichen Aspektes, d. h. wie das Recht vor Gericht einzuklagen, analysiert. Die Eroerterung vom Justizgewaehrungsanspruch wird mit Anwendung eines Vergleichsmethodes erledigt. Das Ziel dieser Magisterarbeit ist die Prozessordnung der Verwirklichung vom Justizgewaehrungsanspruch in Litauen und in Deutschland zu vergleichen. In beiden Laendern wird der Justizgewaehrungsanspruch auf der obersten Regelungsebene verankert – im Grundgesetz (GG) der Bundesrepublik Deutschlands und in der Verfassung Litauens. Die Rechtsschutzgarantie in privatrechtlichen Verhaeltnissen ist in verfassungrechtlichen Normen unterschiedlich geregelt: Art. 19 Abs.4 GG schuetzt die Rechte des Menschens nur bei Velretzung durch oeffentliche Gewalt. Das Bundesverfassungsgericht hat den aus dem Rechtsstaatsprinzip in Verbindung mit den Grundrechten folgenden allgemeinen Justizgewährungsanspruch zunächst als Grundlage des Rechtsschutzes in zivilrechtlichen Streitigkeiten anerkannt, für die Art.19 Abs.4 GG nicht anwendbar ist. Im Gegensatz dazu gibt es eine allgemeine verfassungsrechtliche Norm in Verfassung Litauens, die nicht nur fuer die oeffenltich-rechtlichen, sondern auch fuer die zivilrechtlichen Streitigkeiten gilt. Jeder, wer sein Recht vor Gericht einzuklagen realisieren moechte, muss es gemaess... [to full text]