Magistro baigiamajame darbe lyginamuoju aspektu kalbama apie bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytų santuokų teisinę prigimtį bei teisines pasekmes. Lyginimui su Lietuvos Respublika yra pasirinktas Lenkijos Respublikos bažnytinių santuokų teisinis reguliavimas. Ši valstybė yra pasirinkta dėl to, kad joje, kaip ir Lietuvoje, religija visuomenėje vaidina svarbų vaidmenį, istorinis katalikybės vaidmuo Lietuvoje ir Lenkijoje yra labai panašus, abu kraštai yra vadinami katalikiškais. Darbe yra nurodomas santuokos sudarymo formos. Aptariama bažnytinės santuokos samprata, jos santykis su civiline santuoka. Yra apžvelgiamas bažnytinių santuokos statusas skirtingais Lietuvos ir Lenkijos istorijos laikotarpiais. Daug dėmesio yra skiriama bažnytinių santuokų pripažinimo sąlygoms, nurodoma, kokių materialinių santuokos sudarymo sąlygų reikia laikytis sudarant bažnytinę santuoką tam, kad ji sukeltų tokias pačias teisines pasekmes kaip ir civilinė santuoka. Taip pat aptariami procedūriniai reikalavimai, keliami bažnytinėms santuokoms. Yra apžvelgiami minėtų valstybių teisės aktai, reglamentuojantys bažnytinių santuokų kelią į pripažinimą. Darbe bandoma nustatyti, kokių problemų Lietuvoje ir Lenkijoje kyla pripažįstant bažnytines santuokas. Yra analizuojamos jų teisinės pasekmės, atsiradimo laikas. Aptariama bažnyčios nustatyta tvarka sudarytų santuokų pabaiga bei joms taikoma jurisdikcija. Magistro baigiamojo darbo pabaigoje pateikiamos apibendrintos išvados bei pasiūlymai dėl... [toliau žr. visą tekstą] / -. / In der Magisterarbeit werden im vergleichenden Aspekt das rechtliche Wesen und die rechtlichen Folgen der Ehen, die in der von der Kirche (Konfession) festgelegten Ordnung abgeschlossen wurden, behandelt. Zum Vergleich mit der Republik Litauen wurde die rechtliche Regelung der kirchlichen Ehen in der Republik Polen herangezogen. Dieser Staat wurde deswegen gewählt, weil dort, wie auch in Litauen, die Religion eine wichtige Rolle in der Gesellschaft spielt, die historische Rolle des Katholizismus in Litauen und Polen sehr ähnlich ist und beide Länder als katholische Länder genannt werden. In der Arbeit werden die Formen des Eheabschlusses angeführt. Der Begriff der kirchlichen Ehe und ihr Verhältnis zur Zivilehe werden behandelt. Ein Übersicht des Status der kirchlichen Ehen in verschiedenen Zeiträumen der Geschichte von Litauen und Polen wird angeführt. Eine große Aufmerksamkeit wird den Bedingungen der Anerkennung der kirchlichen Ehen geschenkt, es wird angegeben, welche materielle Bedingungen zum Abschluss einer kirchlichen Ehe eingehalten werden müssen, damit sie dieselben rechtlichen Folgen wie eine Zivilehe hat. Ausserdem werden Vorschriften für Prozeduren des Abschlusses einer kirchlichen Ehen behandelt. Eine Übersicht von Rechtsakten der genannten Staaten, welche die Anerkennung der kirchlichen Ehen regeln, wird gemacht. Es wird versucht, in der Arbeit festzustellen, welche Probleme bei der Anerkennung der kirchlichen Ehen in Litauen und Polen entstehen. Die... [der volle Text, siehe weiter]

Lietuvoje vis dažniau tenka išgirsti grėsmingai augančius skyrybų skaičius, taip pat drauge gyvenančių bet nesituokiančių porų skaičių, aktyvų paauglių lytinį gyvenimą bei kitas problemas. Galima daryti prielaidą, kad tokią situaciją lemia menka žmonių moralę, gausiai paplitęs laisvamaniškas požiūris. Problema: Rengimas santuokai ir dorovinis – moralinis ugdymas šeimose bei visuomenėje nepakankamas. Pagrindiniai šio ugdymo trūkumo požymiai gausios skyrybos, kohabitacinės poros, anksti pradedamas paauglių lytinis gyvenimas, jaunuolių nesugebėjimas sukurti tvirtos santuokos. Darbo objektas. Rengimo santuokai galimybės. Darbo tikslas. Atskleisti mokinių rengimo santuokai galimybes bendrojo lavinimo mokykloje. Darbo uždaviniai: 1. Apibūdinti santuokos sampratą; 2. Išgryninti rengimo santuokai principus; 3. Aprašyti šeimos ir mokyklos vaidmenį ruošiant jaunimą santuokai; 4. Atskleisti rengimo santuokai galimybes bendrojo lavinimo mokykloje. Tyrimo metodologija. Darbe remtasi krikščioniškąja antropologija, grindžiančia žmogaus kūniškojo ir dvasinio pradų nedalomumą, taip pat S. Šalkauskio lytinio ugdymo teorija. Tyrimo metodai: literatūros analizė; kokybinis (individualaus interviu) tyrimas, anketinė apklausa; turinio (content) analizės metodas. Svarbiausios išvados. 1. Santuokos svarbumą pripažįsta valstybė ir Bažnyčia. Santuoką gali sudaryti tik brandūs asmenys, nes santuoka visų pirma yra įsipareigojimas. 2. Rengimo santuokai principas – brandžios asmenybės ugdymas... [toliau žr. visą tekstą] / The rising number of divorcing and not married couples, active sexual life of teenagers, is the problems that Lithuania faces nowadays. We can make an assumption that these problems occur from low moral virtues. Problem: the preparation for marriage and moral education is not sufficient. The main prove of this problem is increasing number of divorces, incapability to create a strong family. The object of the research: the possibility of preparation for marriage. The aim of the research: to reveal the possibility of students’ preparation for marriage in secondary school. The objectives of the research: 1. To define the conception of marriage; 2. To clear the principles of marriage preparation; 3. To describe the role of family and school preparing teenagers to marriage; 4.To reveal the possibility of students’ preparation for marriage in secondary school. The methodology of research: the research is based on Christian anthropology that confirms the indivisibility of human’s spiritual and carnal sides, also the theory of sex education of S. Šalkauskas. The methods of the research: the analysis of literature, individual interview, request and content analysis. Conclusions: 1. The importance of marriage is acknowledge the government and the church; Marriage can be held only between matured persons, because it is a commitment first. 2. The principle of preparing marriage is educating a matured personality. 3. The role of family and school preparing young people for marriage is... [to full text]