Šiame magistriniame darbe aptariamos kai kurios pagrindinės Lietuvos ir Šventojo Sosto konkordato bei sutarčių nuostatos jų įgyvendinimas. Bendrai kalbant, šios specifinės tarptautinės sutartys nustato Katalikų Bažnyčios kaip institucijos, jos dvasininkų teisinę padėtį valstybės viduje ir apibrėžia jų veiklos ribas. Darbo pradžioje autorius atkreipia dėmesį į konkordato kaip tarptautinės sutarties teisinę prigimtį, t. y. aptariama jo sąvoka, objektas, subjektai, galiojimas ir kiti elementai. Vėliau supažindinama su konkordato ir sutarčių atsiradimo istorinėmis aplinkybėmis bei trumpai aptariamos šių tarptautinių teisės aktų šalys – valstybė ir bažnyčia. Taip pat skiriama dėmesio religinių organizacijų teisinei padėčiai Lietuvoje bei užsienio valstybėse, Katalikų Bažnyčios statusui kitų religinių grupių atžvilgiu (pagrindinis šaltinis – Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencija). Didžiausia darbo dalis skirta konkrečių konkordato ir sutarčių nuostatų analizei, jų palyginimui. Atsižvelgiant į tai, kad Katalikų Bažnyčia turi juridinio asmens statusą, tarp kitų dalykų, darbe apžvelgiamas jos apmokestinimas pelno, nekilnojamojo turto, žemės mokesčiu. Aptariama ir kitų valstybių praktika. Nemažą dėmesį autorius skiria bažnytinės santuokos sudarymo ir nutraukimo tvarkai, keliančiai nemažai ginčų tiek civilinės, tiek bažnytinės teisės specialistų tarpe. Analizuojama Lietuvoje vis dar vyraujanti dvigubos santuokos registracijos tradicija, santuokos nutraukimo... [toliau žr. visą tekstą] / This Master‘s thesis deals with some essential provisions of the concordat (1927) and the agreements (2000) concluded between the Holy See and Lithuania, and implementation of them. Generally speaking, these specific international agreements establish the legal status of the Catholic Church as institution, its clergymen in the State, and determine limitations of activity of them. At the beginning of the thesis author pays attention to the legal nature of the concordat as international agreement, i. e. definition, object, subjects, validity and other elements of it are discussed. Then historical background of origin of the concordat and the agreements is presented and the parties of these international legal acts – the State and the Church – are briefly discussed. The legal status of religious organizations in Lithuania and foreign states, position of the Catholic Church in the context of legal status of other denominations are also analyzed (the main source – jurisprudence of the Constitutional Court of the Republic of Lithuania). The principal part of the thesis is intended for analysis and comparison of particular provisions of the concordat and the agreements. In consideration of the fact that the status of legal person is recognised for the Catholic Church, among other things, the procedure for imposing corporate income tax, immovable property tax, land tax on it, is analyzed in the thesis. The practice of other foreign states is also discussed. Author also gives one‘s... [to full text]

Magistro baigiamajame darbe lyginamuoju aspektu kalbama apie bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytų santuokų teisinę prigimtį bei teisines pasekmes. Lyginimui su Lietuvos Respublika yra pasirinktas Lenkijos Respublikos bažnytinių santuokų teisinis reguliavimas. Ši valstybė yra pasirinkta dėl to, kad joje, kaip ir Lietuvoje, religija visuomenėje vaidina svarbų vaidmenį, istorinis katalikybės vaidmuo Lietuvoje ir Lenkijoje yra labai panašus, abu kraštai yra vadinami katalikiškais. Darbe yra nurodomas santuokos sudarymo formos. Aptariama bažnytinės santuokos samprata, jos santykis su civiline santuoka. Yra apžvelgiamas bažnytinių santuokos statusas skirtingais Lietuvos ir Lenkijos istorijos laikotarpiais. Daug dėmesio yra skiriama bažnytinių santuokų pripažinimo sąlygoms, nurodoma, kokių materialinių santuokos sudarymo sąlygų reikia laikytis sudarant bažnytinę santuoką tam, kad ji sukeltų tokias pačias teisines pasekmes kaip ir civilinė santuoka. Taip pat aptariami procedūriniai reikalavimai, keliami bažnytinėms santuokoms. Yra apžvelgiami minėtų valstybių teisės aktai, reglamentuojantys bažnytinių santuokų kelią į pripažinimą. Darbe bandoma nustatyti, kokių problemų Lietuvoje ir Lenkijoje kyla pripažįstant bažnytines santuokas. Yra analizuojamos jų teisinės pasekmės, atsiradimo laikas. Aptariama bažnyčios nustatyta tvarka sudarytų santuokų pabaiga bei joms taikoma jurisdikcija. Magistro baigiamojo darbo pabaigoje pateikiamos apibendrintos išvados bei pasiūlymai dėl... [toliau žr. visą tekstą] / -. / In der Magisterarbeit werden im vergleichenden Aspekt das rechtliche Wesen und die rechtlichen Folgen der Ehen, die in der von der Kirche (Konfession) festgelegten Ordnung abgeschlossen wurden, behandelt. Zum Vergleich mit der Republik Litauen wurde die rechtliche Regelung der kirchlichen Ehen in der Republik Polen herangezogen. Dieser Staat wurde deswegen gewählt, weil dort, wie auch in Litauen, die Religion eine wichtige Rolle in der Gesellschaft spielt, die historische Rolle des Katholizismus in Litauen und Polen sehr ähnlich ist und beide Länder als katholische Länder genannt werden. In der Arbeit werden die Formen des Eheabschlusses angeführt. Der Begriff der kirchlichen Ehe und ihr Verhältnis zur Zivilehe werden behandelt. Ein Übersicht des Status der kirchlichen Ehen in verschiedenen Zeiträumen der Geschichte von Litauen und Polen wird angeführt. Eine große Aufmerksamkeit wird den Bedingungen der Anerkennung der kirchlichen Ehen geschenkt, es wird angegeben, welche materielle Bedingungen zum Abschluss einer kirchlichen Ehe eingehalten werden müssen, damit sie dieselben rechtlichen Folgen wie eine Zivilehe hat. Ausserdem werden Vorschriften für Prozeduren des Abschlusses einer kirchlichen Ehen behandelt. Eine Übersicht von Rechtsakten der genannten Staaten, welche die Anerkennung der kirchlichen Ehen regeln, wird gemacht. Es wird versucht, in der Arbeit festzustellen, welche Probleme bei der Anerkennung der kirchlichen Ehen in Litauen und Polen entstehen. Die... [der volle Text, siehe weiter]