Šiuolaikinė demokratinė valstybė akcentuodama žmogaus viršenybę prieš valstybę, žmogaus teisių prigimtinį pobūdį, įgytų teisių neatimamumą, visų asmenų lygiateisiškumą, socialinį kompromisą turi saugoti ir gerbti asmens pasirinkimą susieti save su kuriuo nors religiniu judėjimu. Todėl jei valstybėje yra užtikrinama ši laisvė, tai vadinasi, kitos asmens laisvės susijusios su šia pamatine nuostata, saugomos. Ir jei kyla pavojus vienai iš jų, tai atsiranda didelė tikimybė, kad daugiau ar mažiau bus pažeidžiamos kitos laisvės. Lietuvoje yra įtvirtintas dalinis valstybės ir bažnyčios atskyrimo modelis. Nors Lietuvos Respublikoje valstybinės religijos nėra, tačiau galiojantys įstatymai numato, kad tradicinėms religinėms bendrijoms ir bendruomenėms yra suteikiamas kitoks teisinis statusas lyginant su valstybės pripažintais ir nepripažintais religiniais judėjimais. Ir kai susiduria tradicinės vertybės su naujomis minties, įsitikinimų idėjomis, kyla klausimas ar Valstybė nepaneigia laisvės, asmenų išpažįstančių netradicinius tikėjimus sukurdama nevienodą statusą, nustatydama nevienodą teisinį režimą, suteikdama daugiau garantijų ir apsaugos tradicinėms bendruomenėms. / La societè democratique doit assurer la libertė de la religion pour un chaque perssone. Chaque fois existe le risque heurter cette ligne. L’ état constitue la limite de pouvoir d‘ organisation de la religions . Dans les pays se trouve les modeles variés de la separation l’églises entre l’états : religion de l’état, l’état et la religion sont sepparé partiellement, ainsi l’état entre l’eglise sont separé entieterement. Constitution de Lituanie fortifie qu’il n’y a pas religion d’état. On peut a dire, que en Lituanie agire modelle de separation partiellement. Le systeme d‘éducations forme la citoyenneté, donne aux élèves une armature intellectuelle et morale. Dans l’école de statalè les élèves doivent choisir entre les classes des religions traditionnellles ou les classes d’éthique. La Cour constitutionnelle est constaté que dans le pays existe trois systemes d‘organizations de religion: les religions traditionnelles, les religionsacceptè par l’état et les autres organizations. Les autres religions ont plus moins des droits que celle on assure pour religions traditionnelle. La doctrine constitutionnelle explique que cette situation est donné par la Constitution. Les actes normatives du droit ne fixe pas le clairs fondation, qui détermine les droit pour la commmunautè religieuse Neuf communautès traditionnelles et un organisation religieuse qui a la reconaissance d‘ėtat agirent en Lituanie. Les autres communautés religiosses sont enregistré et... [to full text]

Šiame magistriniame darbe aptariamos kai kurios pagrindinės Lietuvos ir Šventojo Sosto konkordato bei sutarčių nuostatos jų įgyvendinimas. Bendrai kalbant, šios specifinės tarptautinės sutartys nustato Katalikų Bažnyčios kaip institucijos, jos dvasininkų teisinę padėtį valstybės viduje ir apibrėžia jų veiklos ribas. Darbo pradžioje autorius atkreipia dėmesį į konkordato kaip tarptautinės sutarties teisinę prigimtį, t. y. aptariama jo sąvoka, objektas, subjektai, galiojimas ir kiti elementai. Vėliau supažindinama su konkordato ir sutarčių atsiradimo istorinėmis aplinkybėmis bei trumpai aptariamos šių tarptautinių teisės aktų šalys – valstybė ir bažnyčia. Taip pat skiriama dėmesio religinių organizacijų teisinei padėčiai Lietuvoje bei užsienio valstybėse, Katalikų Bažnyčios statusui kitų religinių grupių atžvilgiu (pagrindinis šaltinis – Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencija). Didžiausia darbo dalis skirta konkrečių konkordato ir sutarčių nuostatų analizei, jų palyginimui. Atsižvelgiant į tai, kad Katalikų Bažnyčia turi juridinio asmens statusą, tarp kitų dalykų, darbe apžvelgiamas jos apmokestinimas pelno, nekilnojamojo turto, žemės mokesčiu. Aptariama ir kitų valstybių praktika. Nemažą dėmesį autorius skiria bažnytinės santuokos sudarymo ir nutraukimo tvarkai, keliančiai nemažai ginčų tiek civilinės, tiek bažnytinės teisės specialistų tarpe. Analizuojama Lietuvoje vis dar vyraujanti dvigubos santuokos registracijos tradicija, santuokos nutraukimo... [toliau žr. visą tekstą] / This Master‘s thesis deals with some essential provisions of the concordat (1927) and the agreements (2000) concluded between the Holy See and Lithuania, and implementation of them. Generally speaking, these specific international agreements establish the legal status of the Catholic Church as institution, its clergymen in the State, and determine limitations of activity of them. At the beginning of the thesis author pays attention to the legal nature of the concordat as international agreement, i. e. definition, object, subjects, validity and other elements of it are discussed. Then historical background of origin of the concordat and the agreements is presented and the parties of these international legal acts – the State and the Church – are briefly discussed. The legal status of religious organizations in Lithuania and foreign states, position of the Catholic Church in the context of legal status of other denominations are also analyzed (the main source – jurisprudence of the Constitutional Court of the Republic of Lithuania). The principal part of the thesis is intended for analysis and comparison of particular provisions of the concordat and the agreements. In consideration of the fact that the status of legal person is recognised for the Catholic Church, among other things, the procedure for imposing corporate income tax, immovable property tax, land tax on it, is analyzed in the thesis. The practice of other foreign states is also discussed. Author also gives one‘s... [to full text]

Tyrime analizuojamas rentinės valstybės fenomenas. Remiantis Kuveito atvejo analize, siekiama ištirti, kiek rentinės valstybės teorija atitinka šios šalies ekonominę, socialinę ir politinę raidą. Priešingai negu šiuo metu ryškiame diskurse Vidurio Rytų atžvilgiu, stengiamasi nenagrinėti Kuveito raidos per demokratijos prizmę. Tyrimo išvados iš dalies patvirtina rentinės valstybės teorijos suponuojamą režimo autonomiją. Tačiau nustatoma, kad krizės atveju Kuveite nebuvo siekiama režimo pakeitimo. / This paper investigates the implications of the rentier theory thesis to the political changes in a rentier state. First of all, it is clear that in the current analyses of the Middle Eastern societies a dominant theme is the search for democratization. This paper challenges this view by arguing that such approach leads to the analytical (and sometimes practical) dead end. To investigate the processes in the Middle East, we should direct our focus to regime stability without having democracy prerequisites involved in our analysis. The theory of a rientier state describes the state-society relations as dismissing the importance o taxation. Thus, receiving huge amounts of external rent, the regime is autonomous from the society. This will prevent any changes in the future, if no fiscal crisis occurs. Fiscal crisis may deter the autonomy of the regime and thus provoke the change in politics. It is clear that although useful, such view obscures the importance of internal changes in the regime. The Kuwait case study reveals that some groups (merchants) of the society were important before the oil. Contrary to the rentier state thesis, they were not coopted by the wealth provided by the regime. Moreover, other groups were supported by the ruling family to counterbalance the strength of the merchants. In the context of the fiscal and other external crises the interplay between these groups and the regime were vital to regime legitimacy as such. The analysis refutes the hypothesis... [to full text]

Darbą atliko VPU sociologijos specialybės magistrantė Gailutė Galinaitytė Landreau. Darbo tema „Pilietiškumo ir tautiškumo Prancūzijoje ir Lietuvoje vertinimo bruožai: studentijos pozicija“. Darbo tikslas – išanalizuoti pilietiškumo bei tautiškumo Prancūzijoje ir Lietuvoje vertinimo bruožus, šių vertybių raidą ir sąsajas su jauno žmogaus pažiūromis. Darbo uždaviniai: 1. Aptarti pilietiškumo sampratos pagrindines teorines prielaidas; 2. Apibendrinti tautiškumo sampratą bei kriterijus; 3. Apžvelgti pilietiškumo bei tautiškumo raidą Prancūzijoje ir Lietuvoje; 4. Atlikti tyrimą, kuris leistų nustatyti Prancūzijos bei Lietuvos jaunuomenės (studentų) požiūrį į pilietiškumą bei tautiškumą. Tyrimo objektas - jaunuomenės požiūris į pilietiškumą ir tautiškumą. Hipotezės: 1. Studentai, studijuojantys Prancūzijoje, akcentuoja asmeninę svarbą pilietiškumo, tautiškumo kontekste daugiau nei studentai, studijuojantys Lietuvoje, kuriems asmeniškai svarbiausia nacionalinis orumas bei dorovingumas. 2. Studentams, studijuojantiems Prancūzijoje, svarbesni yra aukštosios mokyklos, kurioje studijuoja poveikis tautiškumo nuostatai, nei studentams, studijuojantiems Lietuvoje. 3. Studentijos nuomone svarbiausia gyvenimo sritis yra universiteto (kuriame mokosi) bendrąją darbo kultūrą. Tyrimo metodai: • literatūros analizė; • anketinė apklausa Tyrimo metu nustatyta, kad: 1. Studentai, studijuojantys Prancūzijoje, akcentuoja asmeninę svarbą pilietiškumo, tautiškumo kontekste daugiau nei studentai... [toliau žr. visą tekstą] / The work was made by VPU sociology specialty student Gailutė Galinaitytė Landreau. Theme „ Evaluation elements of public spirit and nationality in France and Lithuania: the position of student body“. The purpose of the work is to analyse the evaluation elements of public spirit and nationality in France and Lithuania, the evolution of these values and connection with young man‘s creed. Tasks of the work: 1. To discuss the main theoretical assumptions of the conception of public spirit. 2. To summarize the conception of public spirit and criterions. 3. To review the evolution of public spirit and nationality in France and Lithuania. 4. To fulfill the investigation that would let to ascertain the youth’s (students’) of France and Lithuania view to public spirit and nationality. Object of the investigation is the youth’s view to public spirit and nationality. Hypotheses: 1. Students that study in France accentuate the personal importance in the context of public spirit and nationality more than students that study in Lithuania. To them it is personally the most important the national dignity and morality. 2. For students who study in France there are more important the high school‘s they study in attitudes towards nationality than for students who study in Lithuania. 3. In student body opinion the most important sphere of life is the common work culture of the university (they study in). Methods of the investigation: * literature’s analysis * questionnaire interview During the... [to full text]

The research aim is to create and substantiate the research methodology of educational policy implementation problems (context of education reform in Lithuania).

Valstybės skola dabartinėje ekonomikos krizės situacijoje yra vienas aktualiausių klausimų, kadangi tai liečia ne tik pačią valstybę, vyriausybę, bet ir visus šalies gyventojus, jų socialinę aplinką, ateities kartas. Darbo tikslas - atlikti Lietuvos Respublikos valstybės skolos ir jos valdymo efektyvumo analizę ir jos pagrindu pateikti pasiūlymus efektyvesniam valstybės skolos valdymui. Tikslui pasiekti numatyti šie darbo uždaviniai: 1) išnagrinėti užsienio bei Lietuvos autorių mokslinę literatūrą ir teisus aktus valstybės skolos valdymo klausimais ir apibendrinti pagrindines teorines nuostatas; 2) išsiaiškinti valstybės skolos atsiradimo priežastis, jos valdymo principus bei skolos aptarnavimo sistemą; 3) išskirti ir palyginti skirtingas valstybės skolos valdymo strategijas ir metodus; 4) atlikti Lietuvos vidaus ir užsienio skolos 1993 – 2011 metų kitimo efektyvumo analizę; 5) parengti pasiūlymus ir rekomendacijas Lietuvos valstybės skolos valdymo efektyvumui didinti. Darbe naudoti tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė, Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos nacionalinių dokumentų ir teisės aktų sisteminė analizė, kiekybinė ir kokybinė statistinių duomenų analizė. Atlikus Lietuvos Respublikos valstybės skolos valdymo 1993-2011 m. analizę daroma išvada, kad atkūrusi nepriklausomybę ji neturėjo jokių skolinių įsipareigojimų užsienio šalims. Tačiau Lietuvos vyriausybės vykdyta monetarinė ir fiskalinė politika sukėlė biudžeto deficito problemas, kurios neišvengiamai vertė... [toliau žr. visą tekstą] / The situation of public debt in the current economical recession is one of the most pressing issues, because it affects not only the state government, but all the people, their social environment and future generations. The purpose of the master’s work is - to carry out the Lithuanian state debt and its management efficience analysis and propose solutions based on the more effective public debt management. There are provided objectives for the following tasks: 1) examine the foreign and Lithuanian authors scientific literature and legislation in the state debt management issues, and summarize the main theoretical approaches 2) determine the causes of public debt, its governmental and debt service system 3) identify and compare various debt management strategies and techniques 4) analyse Lithuanian internal and foreign debt changes from 1993 to 2011 5) develop proposals and recommendations of the Lithuanian state debt for more efficient management. Methods used in this work: analysis of scientific literature, Lithuanian, Latvian and Poland's national legislation and documents, systematic qualitative and quantitative statistical analysis. Analysis of Lithuanian public debt management in 1993-2011 revealed that after the restoration of independence Lithuania did not have any financial liabilities to other foreign countries. However, the Lithuanian government pursued such monetary and fiscal policy which led to the budget deficit problems impacted on borrowing. Nowadays, our... [to full text]

This thesis deals with the welfare state and the realization of this idea in the EU. The EU enlargement to the Central and Eastern Europe has impact on the concept of welfare state. However, the EU support for the new member states will help them to achieve the average of the EU countries living standards in a shorter time and it will contribute to the general welfare of the EU countries.

Valstybių teisių perėmimo ir pareigos atlyginti tarptautiniu pažeidimu padarytą žalą tema yra aktuali Lietuvai ir kitoms Baltijos valstybėms dėl to, kad pastaruoju metu itin aktyviai Lietuva pradėjo reikalauti Rusijos Federacijos atlyginti tarptautiniais pažeidimais, įvykdytais SSRS, padarytą žalą. Šios žalos Rusijos Federacija atlyginti nesiima, motyvuodama tuo, kad Rusijos Federacija yra skirtingas subjektas nuo SSRS, ir, esą, tokia padėtis ją atleidžia nuo atsakomybės bei iš jos išplaukiančių pareigų. Valstybių pareigos atlyginti tarptautiniu pažeidimu padarytą žalą klausimas valstybių teisių perėmimo kontekste taip pat nėra nei reguliuojamas universalių tarptautinių dokumentų, nei gausiai pagrįstas vieninga tarptautine praktika, nei išsamiai nagrinėtas tarptautinės teisės doktrinoje. Dėl šios priežasties būtina išnagrinėti tiek tarp valstybių susiklosčiusią praktiką, tarptautinius teisinius santykius, kylančius tiek atskirai valstybių teisių perėmimo bei tarptautinio pažeidimo atveju, tiek situacijos, kuriomis šie du institutai sprendžiami drauge. Tad šio tiriamojo darbo tikslas – atskirai išnagrinėti ir aptarti valstybių teisių perėmimo bei atsakomybės už tarptautinius teisės pažeidimus praktiką ir teisinį reguliavimą, kartu doktrinos pateikiamas išvadas; taip pat atskleisti, kokios taisyklės taikomos šiuo metu valstybių atsakomybei už tarptautinės teisės pažeidimus valstybių teisių perėmimo kontekste. Šio tikslo siekiama įgyvendinant konkrečius uždavinius: išnagrinėti... [toliau žr. visą tekstą] / The subject of state succession and obligation to make reparation for the injury caused by internationally wrongful act is a matter of great relevance to Lithuania and other Baltic states because recently Lithuania began to require from Russian Federation to make reparation for the internationally wrongful acts committed by the USSR very actively. Russian Federation refuses to make reparation motivating that Russian Federation is a separate subject from USSR and that this is the reason why it is not responsible for the wrongful acts committed by the USSR. The question of the obligation to make reparation in the context of state succession is not under regulation of universal treaties, nor multiplicitly founded on judicial practice, also is not a subject of wide analysis in doctrinal level. That is why it is necessary to analyze practice of the states, international relations, arising in the area of state succession and internationally wrongful acts as well as the situations were these two institutes are to be dealt together. Therefore the aim of this master’s work is to analyze and discuss the cases and legal regulation as well as the doctrinal conclusions on state succession and obligation to make reparation; also to reveal the rules which are applied on the state responsibility in the context of state succession. This aim is to be pursued through particular tasks: to analyze the concept, scope, variants of state succession, to describe internationally wrongful act, it’s... [to full text]

Santrauka Komercinių bankų veiklos licencijavimas kaip a priori jų veiklos riziką ribojantis veiksnys (angl. Licensing of the commercial banks as the a priori their activities risk reducing factor) Pagrindinis šio magistro darbo tikslas yra atlikti dalykinę Europos Sąjungos teisės aktuose reglamentuojamų kredito įstaigų leidimų veiklai (licencijos) išdavimo reikalavimų analitinę apžvalgą. Ištirti minėtų reikalavimų perkėlimo į Lietuvos Respublikos nacionalinius teisės aktus ypatumus bei, atsižvelgiant į skirtingą pasirinktų valstybių narių praktiką, suformuluoti atitinkamus pasiūlymus. Šis magistro darbas susideda iš trijų dalių: 1) Komercinių bankų veiklos rizika ir jos išankstinis ribojimas veiklos leidimo pagalba. Šioje darbo dalyje autorius atlieka išsamią komercinių bankų veiklos rizikos apibrėžties analizę, išskiria jos požymius bei pagrindžia jos išankstinio ribojimo komercinių bankų veiklos leidimo (licencijavimo) pagalba svarbą; 2) Europos Sąjungos direktyvose nustatytų kredito įstaigų veiklai pradėti reikalavimų analizė. Tyrimas yra atliekamas nuosekliai analizuojant minėto leidimo išdavimo reikalavimus pradedant Pirmąja bankinikystės direktyva ir baigiant minėtus reikalavimus kodifikuojančia 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/48/EB “Dėl kredito įstaigų veiklos pradžios ir vykdymo (nauja redakcija)”. Tyrimo objektu taip pat yra bendroji Europos Sąjungos licencija ir jos įgyvendinimo probleminiai klausimai; 3) Europos Sąjungos kredito... [toliau žr. visą tekstą] / Summary Licensing of the commercial banks as the a priori their activities risk reducing factor The primary objective of this master thesis is to examine authorization requirements of the credit institutions stated in the legal acts of the European Union, to analyse how the afore-mentioned requirements are transferred to the national legal acts of the Republic of Lithuania and to offer appropriate suggestions taking into consideration different practice of the chosen Member States. This master thesis consists of three sections: 1) Activities risk of the commercial banks and its anticipatory reduction by the authorization procedure. In this section of the master thesis author examines the conception of the activities risk of the commercial banks, clarifies its features and justifies its anticipatory reduction substantiality by the authorisation procedure; 2) Examination of the authorization requirements of the credit institutions stated in the legal acts of the European Union. The examination it is conducted consistently analysing the authorisation requirements beginning with the First banking directive and finishing with the authorisation requirements codifying directive 2006/48/EC of the European Parliament and the Council of 14 June 2006 relating to the taking up and pursuit of the business of the credit institutions (recast). The Single European Union Licence and obstacles of its implementation are the examination objects as well; 3) Transfer of the European Union... [to full text]

Magistro baigiamajame darbe nagrinėjami neturtinės žalos atlyginimo objektai bei jų teoriniai ir praktiniai skirtumai Lietuvos, Italijos, Didžiosios Britanijos, JAV, Vokietijos bei Prancūzijos teisinėse sistemose. Bandoma parodyti, kad teisė į neturtinės žalos atlyginimą, pažeidus asmens neturtines vertybes tiek bipolinėse, tiek singuliarinėse valstybėse yra plečiama, grindžiant žmogaus teisių doktrinos idėja ir siekiu įgyvendinti visiško žalos atlyginimo principą, nors, kita vertus, pripažįstama, jog pilnai pritaikyti restitutio in integrum neturtinės žalos atlyginimo srityje dėl prarastos vertybės specifiškumo nėra įmanoma. Pagrindinis darbo tikslas yra išnagrinėti neturtinės žalos atlyginimo objektus, jų raidos bei taikymo teisminėje praktikoje tendencijas, atskleisti kiekvieno objekto pažeidimo atveju keliamus reikalavimus ir taikomus neturtinės žalos atlyginimo apribojimus. Todėl lyginamojo, istorinio, loginio, sisteminio bei kitų metodų pagalba analizuojama pasirinktų šalių teisinė patirtis, bandoma įžvelgti ne tik panašumų, bet ir atskleisti tam tikrus skirtumus, sutinkamus teisės į neturtinės žalos atlyginimą įgyvendinimo procese. Darbą sudaro įvadas, keturi skyriai, išvados, literatūros sąrašas bei santrauka. Pirmojo skyriaus tikslas yra atskleisti tam tikrus teorinius neturtinės žalos atlyginimo aspektus, aptariant neturtinės žalos atlyginimo funkcijas bei sąvoką, įtvirtintą įvairių valstybių teisės aktuose. Antrojoje darbo dalyje yra apibūdinami neturtinės žalos... [toliau žr. visą tekstą] / The objects of non-pecuniary damage and their theoretical and practical differencies in Lithunian, Italian, Great Britain, American, German and French legal systems are analysed in this Master work. It is attempted to show, that a right to non-pecuniary damage redress after infringement of non-economical values is being expanded both - in singular and bipolar countries, as a result of the concept of human rights doctrine and aspiration to entirely implement the principle of damage compensation, though accepting the impossibility of restitutio in integrum in the field of non-pecuniary damage because of the specificity of the lost value. The primary aim of this work is to explore the objects of non-pecuniary damage, the trends of their development and application in judicial practice, to reveal the requirements, raised in every case of the infringement of the object, and the restrictions applied to the redress of non-pecuniary damage. Therefore, with the help of comparative, historical, logical, systemic and other methods, the experience of chosen countries is analysed, trying to envisage not only some similarities, but also to reveal the diferrencies, applied in the implementation process of the right to non-pecuniary damage. The work consists of introduction, four chapters, conclusions, the list of literature and summary. Tha aim of the first chapter is to disclose particular theoretical aspects of non-pecuniary damage, such as the functions of non-pecuniary damage redress... [to full text]