Magistro baigiamajame darbe nagrinėjami neturtinės žalos atlyginimo objektai bei jų teoriniai ir praktiniai skirtumai Lietuvos, Italijos, Didžiosios Britanijos, JAV, Vokietijos bei Prancūzijos teisinėse sistemose. Bandoma parodyti, kad teisė į neturtinės žalos atlyginimą, pažeidus asmens neturtines vertybes tiek bipolinėse, tiek singuliarinėse valstybėse yra plečiama, grindžiant žmogaus teisių doktrinos idėja ir siekiu įgyvendinti visiško žalos atlyginimo principą, nors, kita vertus, pripažįstama, jog pilnai pritaikyti restitutio in integrum neturtinės žalos atlyginimo srityje dėl prarastos vertybės specifiškumo nėra įmanoma. Pagrindinis darbo tikslas yra išnagrinėti neturtinės žalos atlyginimo objektus, jų raidos bei taikymo teisminėje praktikoje tendencijas, atskleisti kiekvieno objekto pažeidimo atveju keliamus reikalavimus ir taikomus neturtinės žalos atlyginimo apribojimus. Todėl lyginamojo, istorinio, loginio, sisteminio bei kitų metodų pagalba analizuojama pasirinktų šalių teisinė patirtis, bandoma įžvelgti ne tik panašumų, bet ir atskleisti tam tikrus skirtumus, sutinkamus teisės į neturtinės žalos atlyginimą įgyvendinimo procese. Darbą sudaro įvadas, keturi skyriai, išvados, literatūros sąrašas bei santrauka. Pirmojo skyriaus tikslas yra atskleisti tam tikrus teorinius neturtinės žalos atlyginimo aspektus, aptariant neturtinės žalos atlyginimo funkcijas bei sąvoką, įtvirtintą įvairių valstybių teisės aktuose. Antrojoje darbo dalyje yra apibūdinami neturtinės žalos... [toliau žr. visą tekstą] / The objects of non-pecuniary damage and their theoretical and practical differencies in Lithunian, Italian, Great Britain, American, German and French legal systems are analysed in this Master work. It is attempted to show, that a right to non-pecuniary damage redress after infringement of non-economical values is being expanded both - in singular and bipolar countries, as a result of the concept of human rights doctrine and aspiration to entirely implement the principle of damage compensation, though accepting the impossibility of restitutio in integrum in the field of non-pecuniary damage because of the specificity of the lost value. The primary aim of this work is to explore the objects of non-pecuniary damage, the trends of their development and application in judicial practice, to reveal the requirements, raised in every case of the infringement of the object, and the restrictions applied to the redress of non-pecuniary damage. Therefore, with the help of comparative, historical, logical, systemic and other methods, the experience of chosen countries is analysed, trying to envisage not only some similarities, but also to reveal the diferrencies, applied in the implementation process of the right to non-pecuniary damage. The work consists of introduction, four chapters, conclusions, the list of literature and summary. Tha aim of the first chapter is to disclose particular theoretical aspects of non-pecuniary damage, such as the functions of non-pecuniary damage redress... [to full text]