Neturtinės žalos atlyginimas sveikatos sužalojimo ir gyvybės atėmimo atvejais kaip visateisis pažeistų teisių gynimo būdas buvo įtvirtintas tik priėmus 2000 m. Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą. Taikant šį institutą teismų praktikoje iškyla problemų, ypač nustatant neturtinės žalos dydį, trečiųjų asmenų teises reikalauti neturtinės žalos atlyginimo. Autorė nagrinėdama šią temą rėmėsi įstatymais, teismų praktika bei teisės doktrina. Pirmajame darbo skyriuje yra nagrinėjami bendrieji neturtinės žalos atlyginimo klausimai. Analizuojama neturtinės žalos sąvoka bei atlyginimo tikslai bei pateikta šio instituto istorinė raida. Antrajame darbo skyriuje yra nagrinėjami neturtinės žalos atlyginimo pagrindai: siekiama apibrėžti subjektus, kurie turi teisę reikalauti neturtinės žalos atlyginimo artimojo asmens sveikatos sužalojimo bei gyvybės atėmimu, taip pat nurodomos sąlygos, kurioms esant galima reikalauti neturtinės žalos atlyginimo. Trečiajame skyriuje yra analizuojama teismų praktika nustatant neturtinės žalos dydį. Teismų praktika analizuojama išskiriant atskirų kategorijų bylas. / Compensation for non pecuniary damage arising from a health impairment and a deprivation of life as a way of protecting violated rights was fixed only in 2000, when The Civil code of Lithuania was released. Some problems arise when applying this legal institute. Among these problems – setting the amount of damages and right of compensation for non pecuniary damage for the third persons. The author used different sources for analysing of the subject: the acts of law, jurisprudence and the doctrine of law. The common questions of compensation for non pecuniary damage are analysed in the first chapter of this work. The conception of non pecuniary damage, purposes of the compensation of it and the history of this institute are discussed in this part of work. The grounds of compensation for non pecuniary damage are discussed in the second chapter. The author is trying to describe the parties, which have the right to request for compensation for non pecuniary damage in case of death or loss of health of relatives. The conditions which are needed for requesting of compensation for non pecuniary damage are also pointed in this part of work. The jurisprudence in cases of setting the amount of compensation for non pecuniary damage is analysed in the third chapter. It is done by separating different cathegories of cases.

The subject matter of this work is a non-pecuniary damage which is a specific type of damage. The author scrutinises the features of the non-pecuniary damage, which also have impact on the peculiarities of the compensation for this type of damage. The specific nature of a non-pecuniary damage may also be revealed through the aims of this damage, which, in the author’s point of view, are compensation and prevention. The author both analyses the concept of non-pecuniary damage and fundamental principles and aspects of its compensation. The author doubts about the constitutional background of a so-called exclusive regulation of non-pecuniary damage’s compensation, and states that the compensatory amount of a non-pecuniary damage shall not be restricted by either minimum or maximum limits.

Darbuotojų materialinė atsakomybė pasižymi tam tikra specifika ir ypatumais, kurie lyginamosios analizės būdų ir atskleidžiami darbe. Tiek pagal Lietuvos darbo, tiek pagal Vokietijos civilinę teisę, darbuotojui atsiranda pareiga atlyginti padarytą žalą, tačiau tarp materialinės atsakomybės darbo teisėje ir turtinės atsakomybės civilinėje teisėje yra pakankamai esminių skirtumų, nulemtų dalyko specifika bei metodais, o taip pat jų paskirties ir vaidmens. Darbuotojų materialinės atsakomybės institutas Lietuvoje nuosekliai ir išsamiai reguliuojamas darbo teisės normomis, tačiau kai kurių jų praktinis taikymas vis dar kelia nemažai problemų. Atskirai darbe analizuojamos materialinės atsakomybės atsiradimo bendrosios ir specialiosios sąlygos, kurios lemia materialinę atsakomybę pagal Lietuvos darbo teisę bei padeda specializuoti būtent darbuotojo atsakomybę pagal Vokietijos civilinės teisės normas. Aptariamos darbuotojų atsakomybės rūšys nagrinėjamų valstybių teisės aktuose ir išskiriami visiškai skirtingi atsakomybės ribojimo būdai ir metodai. Analizuojami visiškos materialinės atsakomybės pagrindai pagal Lietuvos darbo teisę, kurie yra išimtis iš bendrosios ribotosios darbuotojų materialinės atsakomybės taisyklės. Kadangi neturtinės žalos atlyginimo pagrindas yra naujas darbo teisėje, todėl atskirai aptariami ir jos galimi padarymo būdai bei dydžio nustatymo specifika. Be abejo, daugiausia dėmesio skiriama darbuotojų atsakomybės ribojimo problemoms ir pateikiami galimi... [toliau žr. visą tekstą] / The material liability of employees is peculiar, so these peculiarities are object of this comparative analysis. According Lithuanian labour and German civil law the employee is materially liable for the damage, but between material liability under labour and civil law there are a lot of differences, determined by the methods, purposes and objects and intents of this regulation. The material liability of employees in Lithuania is systematical and properly regulated by labour law, but still is problematically to apply some rules of material liability of employees. Severally, in this work are analyzing the generals and selects conditions of material liability of employees. They determine the possibility to invoke the material liability in Lithuania and to specialize on the civil liability of employees in Germany. The work presents an analysis the types of workers liability on these countries legal regulation and points up wholly different methods on the limitation of material liability of employees. In the work are disputed the occasions of full material liability of workers in Lithuanian labour law, which are the exceptions from the basic principle on the limited material liability. The institute of non – pecuniary damage is new in Lithuanian labour law, therefore in this comparative analysis are notated the possible manners to invoke the non – pecuniary damage to employers, and the particularity of estimation for this damage compensation. Surely, the principally regard is... [to full text]

Pagrindiniu nuostolių atlyginimo tikslu pripažįstamas siekis grąžinti asmenį į tą padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jei žala nebūtų buvusi padaryta. Valstybė yra konstituciškai įpareigota teisinėmis, materialinėmis, organizacinėmis priemonėmis užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių gynimą nuo neteisėto kėsinimosi ar ribojimo, nustatyti pakankamas žmogaus teisių ir laisvių apsaugos ir gynimo priemones. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Be to, teismai, nustatin��dami neturtinės žalos dydį, privalo vadovautis ne tik išvardytais kriterijais, bet atsižvelgti ir į specifinius dėl nusikalstamos veikos atsiradusius turtinius ir neturtinius padarinius, galimus pasikeitimus įvairiose nukentėjusiojo asmens gyvenimo srityse ir kitas aplinkybes, turinčias tiesioginę įtaką fizinių ir dvasinių išgyvenimų mastui ir stiprumui. / Non-pecuniary damages are compensated in all ways when the harm is done by criminal offense for person’s health or for killing somebody. The legislator does not give the finite list of ways when non-pecuniary damages could be awarded. The right of decision is given to the court and it has to evaluate the circumstances in each particular case. Moreover, the court, while assessing the size of non-pecuniary damages, has to consider the after-effect of the harm done, the fault of the person who did this harm and his interest and other circumstances that are important to the case. On the other hand, if non-pecuniary damages are not rewarded for the person voluntarily, he (she) has a right to give a civil claim in criminal case. Honesty, justice and reasonableness are the most important criterions in evaluation for non-pecuniary damages.

Šiame darbe nagrinėsime teorines ir praktines problemas, kurios atsiranda, kai neturtinė žala padaroma draudiminio įvykio metu ir turėtų būti pilnai ar iš dalies atlyginama draudimo įmonės. Ši tema aktuali tuo, kad plečiantis draudimo įmonių veiklai, atsirandant vis daugiau privalomojo draudimo rūšių, dėl to, iš kitos pusės visuomenei intensyviai vykdant ekonominę veiklą, atsitinka vis daugiau draudiminių įvykių, kuriuose nuostuolius padengti turi draudimo įmonės, savaime suprantama, kad tai kelia nemažai problemų, nes visos draudimo sritys yra pakankamai naujos ir yra nedaug praktikos susijusios su tokių išmokų priteisimu, be to, pats neturtinės žalos įvertinimas ir jos priteisimas Lietuvos teismų sistemoje nėra nusistovėjęs ir sistemiškai aiškiai suformuluotas. Atsiranda daug neturtinės žalos įvertinimo sunkumų, nes tokia žala sunkiai pamatuojama, nes neturtinė žala, tai tokie praradimai, kurie negali būti įvertinti pinigais, galime kalbėti tik apie galimą kompensaciją. Be to, dauguma draudimo įmonių linkę vertinti savo draudimo paslaugas kaip turto draudimą ir neturtinę žalą atlygina labai nenoriai, neatlygina visai arba atlygina nepakankamai, skiriasi civilinio draudimo sąlygos įvairiose veiklos srityse. Taigi, iš vienos pusės plečiant Lietuvoje neturtinės žalos atlyginimo atvejų sąrašą ir didinant priteistinos neturtinės žalos dydžius, savaime suprantama, kad visuomenėje iškyla poreikis apsidrausti nuo galimų nuostuolių, taip pat ir nuo nuostolių atlyginimo padarius žalą... [toliau žr. visą tekstą] / Long ago people recognized non-pecuniary damage, as wel as pecuniary losses, which are stemming from physical injuries, death or emotional trauma. All these kinds of damages are hard to estimate and determine though. Despite the fact that some lawyers argue for abolition of compansation for non-pecuniary damage, this sort of damage still seem to be significant dealing with defence of a plaintiff under this rubric in defferent European countries. By the means of legal practice of non-pecuniary nature the person could claim damages for physical and emotional suffering, nervousness, grief, anxiety and ambarrasment. However, non-pecuniary damage should not be identified with pecuniary losses. At this point, the apprehension of non-pecuniary damage is supposed to be linked to the compensation instead of fine. In order to clarify this statement, the most important is that the compensation of non-pecuniary damage, first of all, serves as damage rewarding or as a kind of civil remedy and protection. Although, some voises said that pain and suffering awardas are hard to estimate due to the fact that the damage valuation of these kinds of losses sometimes we just can not figure out properly. Nowadays, under legal regulation, courts determine and estimate the value on non-pecuniary damage bearing in mind all significant circumstanses. Consequently, courts could change the value on non-pecuniary damage in two ways: lower or higher the compensation for these losses. Moreover, courts... [to full text]

Pagal Lietuvoje egzistuojantį neturtinės žalos atlyginimo reglamentavimą, neturtinė žala yra atlyginama tik tais atvejais, kai tai numatoma specialiomis įstatymo normomis. Lietuvos darbo teisėje neturtinės žalos atlyginimas yra įtvirtintas, tačiau išsamenis jos reglamentavimas paliktas civilinei teisei. Neturtinės žalos atlyginimo įtvirtinimas darbo sutarties šalims rodo įstatymų leidėjo požiūrį į darbo teisinių santykių svarbą bei būtinumą tinkamai apginti ne tik turtinius interesus, bet ir pažeistas neturtines vertybes. Lietuvoje įtvirtinus neturtinės žalos atlyginimą abiems darbo sutarties šalims yra įgyvendinamas lygiateisiškumo principas. Tokiu būdu Lietuva tampa išskirtine valstybe, kurios darbo teisėje ginamos tiek darbuotojo, tiek darbdavio neturtinės teisės, priešingai negu Rusijoje, kur neturtinė žala numatoma tik darbuotojui, taip pat Prancūzijoje, kurioje neturtinės žalos atlyginimas darbo sutarties šalims galimas tik aiškinant atkiras Prancūzijos darbo kodekso normas. Be neturtinės žalos sampratos aptarimo tiek civilinėje, tiek darbo teisėje, atskirai darbe yra analizuojamos bendrosios sąlygos neturtinei žalai atsirasti bei specialiosios sąlygos, reikalingos neturtinei žalai atsirasti darbo teisėje. Taip pat darbe kalbama apie neturtinės žalos atlyginimo atvejus darbo teisės subjektams ir kitiems asmenims, artimai susijusiems su darbuotojais, pastarųjų mirties atveju. Atskirai aptariami bendrieji ir individualieji darbo bylų kriterijai, pagal kuriuos yra... [toliau žr. visą tekstą] / According to compensation for non-pecuniary damage regulation, the non-pecuniary damage is compensated just in cases if it‘s defined in statutory rate. In Lithuanian labor law non-pecuniary damage is validated, though more detailed regulation belongs to the civil law. The validation of the non-pecuniary damage compensation for the parties of the labour contract shows legislator‘s attitude towards the importance of legal labour relations and the necessity to defend properly not only the property interests but hurt non-pecuniary values as well. After validating the compensation for non-pecuniary damage in Lithuania, the principle of equality is being applied for both of the parties. In this way Lithuania becomes an exclusive country, where both employee‘s and employer‘s non-pecuniary rights are being defended by the labour law, this is totaly opposite to Russia‘s regulations as non-pecuniary damage is appliable only for the employee, or to France regulations as the compensation for non-pecuniary damage for the labour contract parties is possible just in case of overlooking the France Labour Code norms. In this work, a conception of non-pecuniary damage in the civil and labour law is discussed, as well as general conditions for the non-pecuniary damage to appear, and special conditions, necessary for the non-pecuniary damage to appear in the in the labour law are being seperately analysed. Other cases are mentioned in this work, like cases for compensating the non-pecuniary... [to full text]

Civilinės atsakomybės draudimo instituto apimami klausimai iki šiol buvo nevienareikšmiai interpretuojami tiek Lietuvos Respublikos teismų praktikoje, tiek civilinės teisės doktrinoje. Nepaisant to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra suformuotos principinės teisės aiškinimo taisyklės draudėjo ir draudiko atsakomybės rūšies ir ribų, neturtinės žalos atlyginimo, regresinio reikalavimo bei draudimo išmokos dydžio apskaičiavimo ir išmokėjimo klausimais. Konkretizuotomis ir pakankamai išsamiai teisiškai argumentuotomis laikytinos ir vežėjų bei notarų profesinės civilinės atsakomybės draudimo sritys. LAT praktikos pokyčiai yra glaudžiai įtakojami, o kartu ir pateisinami materialinių teisinių civilinės atsakomybės draudimo santykių raidos momentais, progresyviomis mokslinėmis tendencijomis bei europine analogiško instituto teisinio reglamentavimo mintimi. Civilinės atsakomybės draudimo socialinė paskirtis, jo aktualumas civiliniuose santykiuose bei efektyvaus teisinio reguliavimo svarba suponuoja teismų bei įstatymų leidėjo pareigą šiuos santykius grįsti ir aiškini, atsižvelgiant į visų suinteresuotų santykio dalyvių interesus. / The questions involved in the institute of civil liability insurance have been construed ambiguous since our days in the practise of the courts of the Republic of Lithuania as well as the doctrine of the civil law. Despite it, the principled regulations of elucidation the law in the questions like the type and limits of responsibility of insurer and the insured, recovering non-pecuniary damage, the right of recourse, calculating and the pay off insurance premium were formed in the practise of the Supreme Court of Lithuania. The areas of the civil liability of the carrier and notary can also be considered as concretized and explained de jure enough. Some of the variations of the practise of the Supreme Court of Lithuania are closely influenced and justified by the development of the factual relations of civil liability insurance, progressive tendencies of the science and the sense of the European legal regulation of analogue institute. The social purpose of civil liability insurance, the relevance of this institute in the social relations and the importance of legal regulations presuppose an obligation to the courts and legislative bodies to base and annotate these relations in the view of all concerned parties.

Lietuvoje neturtinės žalos institutas dar gana naujas, tačiau pastebima tendencija, kad žmonės vis labiau suvokia jo svarbą ir esmę ir kreipiasi į teismus reikalaudami kompensacijų už patirtus išgyvenimus. Nors neturtinės žalos atlyginimas dėl savo specifikos kelia nemažai teorinių bei praktinių problemų, jo jokiu būdu negalima ignoruoti ar atsisakyti. Net pripažįstant, kad neturtinės žalos atlyginimu niekada negalės būti pasiektas visiškas žalos atlyginimas ir nukentėjusysis visada gaus daugiau arba mažiau nei verti jo išgyvenimai, problemą reikia spręsti ne atsisakant neturtinės žalos atlyginimo, o sutelkiant kuo daugiau dėmesio ties probleminių klausimų analize bei geriausių jų sprendimo būdų paieška. Darbe analizuojami neturtinės žalos atlyginimo atvejai sužalojus sveikatą bei atėmus gyvybę, tačiau nemažai dėmesio skiriama ir bendrųjų neturtinės žalos atlyginimo klausimų analizei, svarbiai visiems neturtinės žalos atlyginimo atvejais. Tyrimas pradedamas neturtinės žalos sąvokos, atlyginimų siekiamų tikslų bei istorinės raidos analize, atkreipiant dėmesį į problematiškiausius aspektus, tokius kaip visiško žalos atlyginimo principo taikymas, istorinė instituto evoliucija. Kadangi darbo tema apribota dviejų neturtinės žalos atlyginimo atvejų analize, daugiausiai dėmesio skiriama probleminių klausimų analizei, su kuriai susiduriama atlyginant neturtinę žalą sveikatos sužalojimo bei gyvybės atėmimo atvejais. Analizuojamas subjektų, turinčių teisę gauti neturtinės žalos... [toliau žr. visą tekstą] / Ersatz des immateriellen Schadens ist ziemlich ein neues Institut in dem Rechtssystem Litauens. In den letzten Jahren kann man aber die Tendenz bemerken, dass immer haufiger Ausgleich der geistlichen Schädigung verlangt wird. Der Ersatz des immaterielen Schaden wegen seiner Besonderheit erregt viele Widersprüche und Probleme in der Rechtstheorie und der Rechtsprechung, aber das ist kein Grund dieses Institut zu ignorieren oder auf ihn zu verzichten. Also, man muss mehr Aufmerksamkeit den aktuellen und problematischen Aspekten schenken. Man muss einverstanden, dass Princip restitutio in integrum kaum erreicht werden kann, aber man muss sich um eine billige Entschädigung bemühen. In der Arbeit wird grundsatzlich auf die Verletzungen der wichtigsten Rechtsgüter – Gesundheit und Leben – konzentriert. Es wird aber auch viel Aufmerksamkeit auf die gemeinsame Frage gelenkt, die für ganzes Institut des immateriellen Schadens aktuell sind. Im ersten Abschnit der Arbeit werden die algemeine Frage analisiert: der Sinn, Funktionen und historische Entwicklung der immateriellen Schäden. Am meisten wird aber mit den problematischsten Fragen beschäftigt, die bei der Ausgleich der immaterieler Schaden für Gesundheits- und Lebensverletzung entstehen, nämlich: der Kreis der Subjekten, die den Ausgleich verlangen können, die Vererblichkeit des Rechtes auf Kompensation, der Sinn des Ersatzes in Fällen der Gesundheit- und Lebenverletzung. Es muss betont waerden, dass man nur für besonders starke... [to full text]

Materialinės atsakomybės, kaip savarankiškos atsakomybės rūšies, instituto įtvirtinimas darbo teisėje suteikia teisę nukentėjusiajam reikalauti, kad teisės pažeidėjas atlygintų padarytą žalą darbo teisės normų nustatytu dydžiu ir tvarka. Pirmiausiai, rašto darbe yra analizuojama materialinės atsakomybės pagal darbo teisę sąvoka. Ji nėra tiesiogiai įtvirtinta darbo įstatymuose, todėl remiantis darbo teisės doktrina ir teismų praktika yra siekiama pateikti šios atsakomybės sąvoką, apibrėžti jos elementus. Vienas iš pagrindinių darbo tikslų yra materialinei atsakomybei atsirasti būtinų sąlygų: žalos, neteisėtos veikos, priežastinio ryšio tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo, kaltės, pažeidėjo ir nukentėjusiojo teisės pažeidimo metu sąsajumo darbo santykiais ir žalos atsiradimo sąsajumo su darbo veikla, analizė. Atsižvelgus į materialinės atsakomybės įstatyminį reguliavimą ir pasitelkus darbo teisės doktriną ir teismų praktiką, yra siekiama atskleisti materialinei atsakomybei atsirasti būtinų sąlygų turinį ir taikymo problematiką, pasiūlyti galimus sprendimų variantus. Pagrindinė materialinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė – nukentėjusiajam padarytų nuostolių atlyginimas. Atsižvelgiant į tai, rašto darbe yra aptariama žalos dydžio nustatymo ir atlyginimo tvarka. Didelis dėmesys yra skiriamas Darbo kodekse įtvirtintai naujovei – neturtinės žalos tarp darbo teisinių santykių subjektų atlyginimo institutui. / Pecuniary liability, as an autonomous type of liability under labour law, gives the victim a right to require the offender to compensate damage caused by work rules and procedures laid down in size. First of all, in this master’s work is analyzed a concept of pecuniary liability. The concept of pecuniary liability is not directly established in Labour Code of the Republic of Lithuania, so it is used a doctrine of labour law and the formulated practice of the Supreme Court of Lithuania dealing with cases of pecuniary liability to provide the broadest definition of this liability and find the most important concept elements. One of the main purpose of this work is analysis of the necessary conditions of pecuniary liability: damage, unlawful act, causal relation between the unlawful act and damage, fault, the relevance of the offender and the victim during the offence and damage is related with working. In view of the legal regulation, doctrine and case law of pecuniary liability, is intended to disclose the content and application problems of conditions of pecuniary liability and suggest possible solutions of this problems. The compensation is the main function of the pecuniary liability. In this context is important to analyze the amount of damages and procedures of loss compensation. The institute of non-pecuniary damage is new in Labour Code of the Republic of Lithuania, therefore much attention is given to compensation of non-pecuniary damage.

Šiame magistro baigiamajame darbe autorė analizuoja svarbiausią neturtinės žalos atlyginimo instituto aspektą – kompensacijos dydį. Tyrimas pradedamas „neturtinės žalos“ sąvokos analize, kuri atskleidžia prieštaringą šio instituto prigimtį, taip pat aptariami kiti probleminiai aspektai, tokie kaip piniginio įvertinimo galimybė, santykis su restitutio in integrum principu, istorinė evoliucija, galimybė unifikuoti šį institutą Europos Sąjungos lygiu. Antrajame skyriuje nagrinėjamas neturtinės žalos atlyginimas kaip procesas, ieškoma atsakymo į klausimus, kas galėtų vertinti neturtinės žalos dydį, kokie būdai ir kriterijai padėtų tai padaryti teisingai. Analizuojamas neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo aspektas, aptariama prezumcijos įtvirtinimo galimybė, paneigiama įstatymų leidėjo galimybė riboti neturtinės žalos dydį, nustatant maksimalius limitus. Trečiasis šio magistro baigiamojo darbo skyrius yra skirtas Lietuvos teismų praktikos analizei: atskleidžiamos pagrindinės problemos, pateikiami nevienareikšmiško vertinimo pavyzdžiai, galimi problemų sprendimo variantai. / The matter in question of the current master thesis is the most important aspect of compensation of non pecuniary damage - the size of compensation. The master thesis begins at the analysis of concept of "non pecuniary damage", which displays controversial nature of current institute, as well as other problematic aspects are being analysed, such as possibility of pecuniary valuation, relation to restitutio in integrum principle, historic evolution and opportunities of unification of the institute in the European Union. In the second chapter the compensation of non pecuniary damage as a process is being analysed, problems of subjects, which are able to value the size of compensation of non pecuniary damage, as well as methods and criterion that may assist, are being examined. The proving of size of non pecuniary damage is being analysed, possibility of fixing a presumption is being disputed as well as the right of a legislator to limit the size of non pecuniary damage while fixing maximum limits is being denied. The third chapter is based on practice of Lithuanian courts: pricipal problems are being highlighted as well as the examples of ambiguous estimation and the possible solutions are given. / Autor der Arbeit analisiert die wichtigste Frage des Ersatzes des immateriellen Schadens – die Hőhe der Genugtuung. Im ersten Abschnitt der Arbeit beschäftigt sich mit der Konzeption des immateriellen Schadens, die die widerspruchsvolle Natur dieses Institutes zeigt, verhandelt man die andere Probleme: Geld als Mittel der Genugtuung, das Verhaltnis mit dem Prinzip restitutio integrum, historische Entwicklung, die Mőglichkeit der Vereinheitlichung in der EU. In dem zweiten Abschnitt wird der Ersatz des immateriellen Schadens wie der Prozess behandelt. Es handelt um die Subjekten, Weise und Kriterien der Feststellung der Hőhe des immateriellen Schadens, die gerechte Genugtuung garantieren kőnnte. Auch wird das Problem der Beweisung analisiert, behandelt man die Mőglichkeit der Presumtion, widerlegt man die Fähigkeit des Gesetzgebers, die Hőhe des immateriellen Schadens zu beschränken. Im dritten Abschnitt werden einzelne Probleme der Feststellung der Hőhe des immateriellen Schadens in der Rechtsprechung analisiert: einige Beispiele der unterschiedlichen Bemessung werden vorgebracht, die mőglichen Lősungen gezeigt.