Viena esminių direktyvų ES vandens srityje - Bendroji Vandens Politikos Direktyva. Jos tikslas – nustatyti veiksmų vandens politikos srityje pagrindus, kad būtų užtikrinta gera vandens kokybė ES. Vienas iš daugelio numatytų veiksmų – etaloninių sąlygų nustatymas. Etaloninės sąlygos – tai fizikocheminių, hidromorfologinių ir biologinių rodiklių vertės, nesant žmogaus veiklos poveikio, arba jam esant minimaliam. Nustačius minėtas vertes, atsiras orientyras, pagal kurį upės bus skirstomos į skirtingas kokybės klases labai gera būklė, gera būklė ir tt. Šio darbo tikslas - nustatyti etalonines sąlygas Lietuvos upėms pagal 2005 m. valstybinio upių monitoringo duomenis pagal tris skirtingas metodikas. Išskirta patikimiausia metodika. Gautos etaloninės vertės lygintos su Nemuno baseino projekto metu Ekologijos instituto gautomis atitinkamomis vertėmis. Taip pat išskirtos esminės etaloninių sąlygų nustatymo problemos, pvz., negausi imtis, monitoringo duomenų apie pavojingas medžiagas trūkumas. Pastaroji problema analizuota išsamiau. / Water Framework Directive is the major legislation in the EU in the field of water policy. It‘s objective is to ensure a good water quality. To acheive this task, every EU country must also establish reference conditionsin Lithuanian rivers. Reference conditions are described from an aggregate of data best acquired from multiple sites with similar physical dimensions, represent minimally impaired conditions, and provide an estimate of natural variability in biological condition and habitat quality. Having established reference conditions, the guide will appear, according to which rivers will be devided into different quality classes, like very good quality, good quality, moderate, ect. The objective of this work is to establish reference conditions in Lithuanian rivers, using national river monitoring data for the year 2005, with three different techniques. The most reliable technique is distinguished. Derived reference conditions were compared with parallel values, evaluated by the Institute of Ecology of Vilnius university. There were main problems defined, while deriving reference conditions, like too small sample, lack of data on hazardous substances. The latter issue is discussed more detailed.

„Papildomos darbo sutarties sąlygos“ Santrauka Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, tapo aktualu reformuoti ir Lietuvos teisinę sistemą, nes tarybinės teisės normos nebeatitiko mūsų gyvenimo realijų. Darbo teisės reformos rezultatas – nuo 2003 metų sausio 1 dienos įsigaliojęs vieningas darbo teisės susistemintas šaltinis - Darbo kodeksas. Įsigaliojus Darbo kodeksui, neteko galios eilė darbo įstatymų, iki tol reglamentavusių darbo sutarties sudarymą, jos turinį, taigi ir papildomąsias darbo sutarties sąlygas. Šiame darbe remiantis Darbo kodekso, kitų teisės aktų normomis yra apibrėžiama papildomų darbo sutarties sąlygų sąvoka, požymiai, pateikiami šių sąlygų pavyzdžiai, papildomos darbo sutarties sąlygos atribojamos nuo būtinųjų darbo sutarties sąlygų, nagrinėjama darbo sutarties sąlygų keitimo tvarka, ginčų dėl darbo sutarties sąlygų nagrinėjimo tvarka. Tyrimo metu atlikta Lietuvos ir užsienio valstybių mokslinės literatūros darbo teisės klausimais, darbo įstatymų, pagrindinai Darbo kodekso, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarčių analizė. / “Additional Conditions of Employment Contract” Summary Having restored the Independence of Lithuania it became relevant to reform Lithuanian legal system as well, as soviet norms of laws did not fit to realities of our life. The result of reform of Labour Law – united systematic source of labour law, which became effective from the 1st of January 2003 – Labour Code. When the Labour Code came into force, many of labour legislations lost their force but earlier they regulated the composition of labour contracts, their content and additional conditions as well. In this work, referring to the norms of Labour code and other legal acts, the concept, features of additional conditions of labour contracts are defined, examples of those conditions are provided, additional labour contract conditions are delimitated from compulsory conditions of labour contract, the change order of labour contract conditions, the order of solving disputes relating to conditions of labour contract are analyzed. During research the analysis of Lithuanian and foreign countries literature on the issues of Labour Law, Labour legislation, decisions of Labour code, and decisions of Lithuanian Supreme Court was performed.

Vienas iš vartotojų apsaugos politikos aspektų yra vartotojų apsauga nuo nesąžiningų vartojimo sutarčių sąlygų. Europos Sąjungos lygmeniu vartojimo sutarčių nesąžiningas sąlygas reglamentuoja Europos Tarybos 1993 m. balandžio 5 d. direktyva Nr. 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais (toliau – direktyva 93/13/EEB). Pagal šią direktyvą išskirtini keli kriterijai, kurie lemia, ar tam tikra vartojimo sutarties sąlyga bus pripažinta nesąžininga, - sutarties sąlyga turi būti individualiai neaptarta, pažeidžianti sąžiningumo reikalavimą bei sukelianti ryškų neatitikimą tarp iš sutarties kylančių šalių teisių ir pareigų vartotojo nenaudai. Tai bendrieji nesąžiningumo nustatymo kriterijai. Pagal direktyvą 93/13/EEB sąlyga bus laikoma individualiai aptarta tik tuomet, kai vartotojas turėjo realią galimybę daryti įtaką vartojimo sutarties sąlygos turiniui. Sąžiningumo reikalavimo ir ryškaus neatitikimo tarp iš sutarties kylančių šalių teisių ir pareigų vartotojo nenaudai samprata nėra pateikta direktyvoje 93/13/EEB, todėl jų esmė gali būti atskleidžiama per teismų praktiką nagrinėjant konkrečias bylas. Direktyvos 93/13/EEB priede esantis pavyzdinis nesąžiningų vartojimo sutarčių sąrašas taip pat yra orientyras teismas, nagrinėjantiems konkrečias bylas, ar tam tikra vartojimo sutarties sąlyga gali būti laikoma nesąžininga. Be to, direktyvoje 93/13/EEB yra įtvirtintas skaidrumo principo reikalavimas. Rašytinės vartojimo sutarties sąlygos turi būti suformuluotos taip... [toliau žr. visą tekstą] / One of the Consumer protection policy aspects are consumer‘s protection from the unfair terms in consumer contracts. On the European Union level unfair terms in consumer contracts are regulated by the Council directive 93/13/EEC of 5 April 1993 on unfair terms in consumer contracts. According to this directive, there can be drawn several criteria, which are important in determining whether the term is unfair – the term was not individually negotiated, it is in breach of good faith and causes significant imbalance in the parties‘ the rights and obligations arising under the contract, to the detriment of the consumer. These are the general unfairness criteria. According to the directive 93/13/EEC the term would be not individually negotiated if the consumer has not been able to influence the substance of the term. The meaning of the requirement of good faith and significant imbalance are not given in the directive 93/13/EEC, therefore it should be explained by the courts in individual cases. In addition, the illustrative list of the unfair terms in the annex of the directive 93/13/EEC plays the role of the guide to the courts investigating whether the term in consumer contract can be considered as unfair. Moreover, the transparency requirement is included in the directive 93/13/EEC. Written contract terms should be formulated in such a plain and intelligible language, that the consumer would be able to understand them without the help of another person. This requirement bears... [to full text]

Meteorologinių sąlygų poveikis peršalimo ligų paūmėjimams Lietuvoje Santrauka Šio darbo tikslas — nustatyti meteorologinių sąlygų poveikį peršalimo ligų paūmėjimams Lietuvoje 1995-2005 metais. Pagrindiniai darbo uždaviniai: a) įvertinti meteorologinių rodiklių bei klimatinių indeksų sąsajas su susirgimų peršalimo ligomis skaičiumi Lietuvoje. b) nustatyti atmosferos cirkuliacijos pobūdį, pernašos srautų kryptį bei barinių darinių padėtį 1995-2004 metų epideminių laikotarpių Lietuvoje metu. Darbe analizuojamas meteorologinių rodiklių (minimalios, maksimalios, vidutinės paros oro temperatūros, santykinio oro drėgnumo bei vėjo greičio) poveikis peršalimo ligoms (gripui ir ūmioms viršutinių kvėpavimo takų infekcijoms) Vilniuje, Kaune Klaipėdoje, Šiauliuose bei Panevėžyje. Taip pat įvertinta klimatinių indeksų (komfortabilumo, diskomforto bei vėjo žvarbumo) sąsaja su susirgimų peršalimo ligomis skaičiumi penkiuose Lietuvos miestuose. Peršalimo ligų skaičių atspindi vadinamasis epideminis gripo rodiklis, kuris skaičiuojamas dešimčiai tūkstančių gyventojų. Laikoma, kad epideminis slenkstis pasiekiamas kai per savaitę gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis suserga 100 žmonių dešimčiai tūkstančių gyventojų arba šis rodiklis padidėja du kartus. Remiantis P. Hess ir H. Berezowski makroprocesų katalogu, nustatytas atmosferos cirkuliacijos formų, pernašos srautų krypties bei barinių darinių padėties pasikartojimo dažnumas epideminių laikotarpių Lietuvoje metu. Išanalizavus... [toliau žr. visą tekstą] / The links between the frequency of the respiratory tract diseases and the meteorological conditions in Lithuania Summary Main goal of the study is the assessment of the respiratory tract diseases dependence on meteorological conditions in Lithuania for 1995-2005 period. The research includes following tasks: a) an assessment the links between climatic indices and the frequency of the respiratory tract diseases; b) an assessment of the prevalent atmospheric circulation in the European Atlantic region – advection, flow direction and the position of the Centers of Action – during epidemic periods in 1995-2004. The paper concerns the impact of the complex of meteorological parameters (minimal, maximal and daily mean air temperatures, relative humidity and wind speed) on respiratory diseases such as the flu and the acute respiratory tract infections in the largest Lithuanian towns – Vilnius, Kaunas, Klaipeda, Siauliai and Panevezys. The study also includes the assessment of the relationship between climatic indices (comfortability, discomfort and wind chill) and the frequency of respiratory diseases (cases). An epidemic flu index was used in the research because it reflects cases best of all. As a rule it is calculated for 10 thousand habitants and the epidemic threshold is treated to be exceeded when the cases of flu and acute respiratory tract disease was determined to 100 patients for 10 thousand habitants or number of cases increases twice for a week. Referring to the P. Hess... [to full text]

Drausminė atsakomybė yra svarbus institutas darbo teisės teorijoje, nes juo nustatoma darbuotojų teisinė atsakomybė. Kadangi darbdaviai dažnai taiko šią teisinės atsakomybės rūšį, yra būtina atskleisti ir išnagrinėti esamo reglamentavimo ypatumus, remiantis teismų praktika, teisės aktais ir kita literatūra. Darbe nagrinėjama drausminės atsakomybės sąvoka, principai, tikslai, funkcijos, reglamentavimas, pateikiamas palyginimas su kitomis teisinės atsakomybės rūšimis, ypač tarnybine atsakomybe. Magistro darbe išskiriamos dvi drausminės atsakomybės rūšys: bendroji ir specialioji. Bendroji drausminė atsakomybė yra reglamentuojama darbo tvarkos taisyklėmis. Darbe aptariamas ir darbo drausmės reglamentavimas užsienio valstybių įmonėse. Specialioji atsakomybė yra įtvirtinta tik dviejuose teisės aktuose. Pagrindinis jų – Lietuvos geležinkelių transporto darbuotojų drausmės statutas. Darbo autorė taip pat nagrinėja darbo drausmės pažeidimo bei šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo sąvokas, elementus, aptaria Darbo kodekso 235 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas šiurkščių darbo drausmės pažeidimų pavyzdinį sąrašą, teismų praktiką, išskiria keturias drausminės atsakomybės sąlygas: neteisėtą veiką, žalingas pasekmes, priežastinį ryšį ir kaltę. / Disciplinary liability is an important institution in labour law theory, because it sets liability for employees. It is essential to analyse the peculiarity of current legal regulation on the grounds of judicial decisions, laws and other literature since employers often apply this kind of liability. A concept, main principles, objectives, functions, legal regulation of disciplinary liability and comparison with other kind of legal liabilities, especially with liability of civil servants, are set in this paper. There are two categories of disciplinary liability: common and special. Common disciplinary liability is regulated by work rules. Besides the analysis of Lithuanian work rules, there is given a wide consideration about foreign countries experience in this work. Special disciplinary liability is set in a few laws. The most important law regulating special disciplinary liability is The Statute of The Rail Freight Workers Disciplinary Liability of the Republic of Lithuania. The author examines the concepts, elements of a breach of work duties and a gross breach of work duties, describes the sample list of such breaches situated in the second paragraph of Article 235 of Lithuanian Labour Code. Moreover, there are four conditions of disciplinary liability identified in this paper: illegal activity, adverse consequences, causality and guilt.

Tiek Lietuvos, tiek užsienio valstybių civilinėje teisėje pastebėta neteisėtumo ir kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygų, santykio problema. Lietuvos civiliniame kodekse pateikti šių sąvokų apibrėžimai bei kaltės prezumpcijos egzistavimas šalia sąžiningumo prezumpcijos leidžia sutapatinti minėtas civilinės atsakomybės sąlygas. Šio tyrimo autorė analizuoja neteisėtumo ir kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygų, santykį, nagrinėja jų skirtumus. Aprašomoji darbo dalis skirta tyrimui reikšmingų sąvokų ir reiškinių analizei. Darbe svarstomi civilinės atsakomybės, neteisėtumo ir kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygų, apibrėžimai, analizuojamas šių sąvokų turinys. Kaltės sampratos tyrimo metu analizuojamas objektyvus ir subjektyvus kaltės suvokimas, pritariama objektyviam kaltės aiškinimui civilinėje teisėje. Atskirų sąvokų tyrimo metu autorė svarsto užsienio valstybių civilinių įstatymų nuostatas. Darbe yra iškeliamas civilinėje teisėje esančios kaltės prezumpcijos ir visuotinai pripažintos nekaltumo prezumpcijos koegzistavimo klausimas. Vertinant sąžiningumo prezumpcijos ir kaltės prezumpcijos sąveiką, nagrinėjamas kaltės ir neteisėtumo, kaip civilinės atsakomybės sąlygų, santykis. Autorė analizuoja šių sąlygų sutapatinimo problemą ir paaiškina jų skirtumus. Darbe tiriami motyvai sąlygoja autorės nuomonę, jog neteisėtumas apima kaltę. Pagrindinės išvados daromos svarstant bonus et diligens pater familias elgesį neteisėtumo ir kaltės aspektais. Neteisėtumas yra vertinamas... [toliau žr. visą tekstą] / Interaction issue of illicitness and culpability, as conditions of civil amenability, is pertinent to both Lithuanian and foreign civil law. Definitions of illicitness and culpability as set forth in Lithuanian civil code combined with the side-by-side existence of both presumption of honesty and conscience and presumption of culpability allows further identification of the above mentioned conditions of civil amenability. In her research study, author analyses interrelation of illicitness and culpability, as conditions of civil amenability, and examines main differences between these two notions. The descriptive part of this research study is dedicated to examination of important concepts and analysis of factors and phenomena. Furthermore, this research study provides definition and content analysis of the aforementioned conditions of civil amenability. During analysis of concept of culpability, subjective and objective perceptions of culpability are appraised, positive argumentation of objective explanation of culpability in the context of civil law is provided. In the course of the research of separate concepts, clauses and provisions of the civil law internationally are cross-referenced and examined. Questions are raised with regard to co-existence issue of presumption of culpability, as set forth in civil law, and universally recognized presumption of innocence. While evaluating the interaction of presumption of conscience and presumption of culpability, examination is... [to full text]

SANTRAUKA Materialinė atsakomybė yra viena iš teisinės atsakomybės rūšių, kuri darbo teisėje suprantama kaip darbo teisinio santykio šalies prievolė atlyginti padarytą žalą, kurios atsiradimą kitam teisinio santykio subjektui sąlygojo neatlikimas ar netinkamas numatytų pareigų atlikimas. Siekiant užtikrinti darbuotojų ir darbdavių interesų pusiausvyrą, darbo teisėje įtvirtintas diferencijuotas materialinės atsakomybės instituto reguliavimas, atsižvelgiant į darbuotoją, kaip į ekonominiu bei socialiniu požiūriu labiau pažeidžiamą darbo teisinio santykio šalį. Toks diferencijuotas materialinės atsakomybės teisinis reguliavimas sudaro prielaidas riboti darbuotojų materialinę atsakomybę. Sutinkamai su tuo, jog dažniausiai darbo užmokestis darbuotojui yra pagrindinis ir vienintelis pajamų šaltinis, įstatymų leidėjas įtvirtino specialų materialinės žalos atlyginimo darbdaviui mechanizmą. Šiame magistro darbe analizuojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-2011 metų praktika sprendžiant bylas dėl darbuotojų materialinės atsakomybės, išryškinamas teisminės praktikos kryptingumas, nagrinėjant materialinės žalos darbdaviui kompensavimo bylas, aptariami svarbiausi darbuotojų materialinės atsakomybės subinstituto darbo teisėje momentai, indentifikuojami su darbuotojų materialine atsakomybe susiję probleminiai aspektai, pristatomi galimi tokių probleminių klausimų sprendimo būdai, išsamiai analizuojami darbo teisės teoriniai darbai, subinstituto teisinis reguliavimas Lietuvoje... [toliau žr. visą tekstą] / ZUSAMMENFASSUNG Die materiale Verantwontung ist eine von Formen der rechtlichen Verantwortung. Im Arbeitsrecht versteht man sie als Pflicht der Seite der Arbeitsrechtsverhältnisse bei dem Shadenersatz, der wegen des anderen Subjektes der Rechtverhältnisse entstand und das bedingte Unerfüllung oder ungeeignete Erfüllung der Pflichte. Um das Gleichgewicht der Interessen der Bediensteten und der Arbeitsgeber zu versichen, wird im Arbeitsrecht die differenzielle Regulierung der materialen Verantwortung des Instituts verankert. Der Bedienstete wird ökonomisch und sozial als mehr verletzte Seite der Arbeitsrechtsverhältnisse berücksichtigt. Solch eine rechtliche differenzielle Regulierung der materiellen Verantwortung gibt Voraussetzungen sie für die Bediensteten su begrenzen. Betreffend, dass meistens der Arbeitslohn die Haupt – und die einzige Qulle der Einkommen des Bediensteten ist, hat der Gesetzgeber den besonderen Mechanismus der Entshädigung der materiellen Shaden dem Arbeitsgeber verankert. In dieser Magistrerarbeit analysiert man die Praxis des Obersten Gerichtes Litauens 2005-2011 der gerechtlichen Urteile, die mit der materiellen Verantwortung der Bediensteten verbunden sind. Da werden die Tendenz des Rechtspraxis bei den Prozessen der Entshädigung dem Arbeitsgeber der materiellen Verantwortung verdeutlicht, die wichtigsten Momente des Subinstitutes im Arbeitsrecht der materiellen Verantwortung der Arbeiter besprochen. Da werden mit der materiellen Verantwortung... [to full text]

Darbe analizuojamos darbo sutarties sąlygų rūšys, darbo sutarties sąlygų keitimas, taip pat nagrinėjamas perkėlimo į kitą darbą institutas. Analizuojamas darbuotojų teisių gynimas, jeigu darbdavys neteisėtai pakeitė darbo sutarties sąlygas. Minėtų klausimų analizė ir apibendrinimas atliekamas lyginant darbo teisės doktriną su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, taip pat analizuojami moksliniai straipsniai bei užsienio šalių literatūra ir teisės aktai. / Institute of changes in the conditions of an employment contract is analized in this Master thesis. The analysis and generalizations of peculiarities of changes in the conditions of an employment contract and other important themes is presented in the way of comparing the doctrine and practice of The Supreme Court of Lithuania, also are analyzed scientific papers and foreign doctrine of law.

Šiame darbe aiškinamasi, kaip šiuo metu galiojančiuose Lietuvos ir Vokietijos civiliniuose kodeksuose ginami valdytojo, tam tikrą laiko tarpą sąžiningai, tačiau klaidingai save laikiusio savininku ir šį laiko tarpą valdžiusio daiktą kaip savo, interesai. Lietuvoje tokio valdytojo interesai yra patenkinami įgyjamosios senaties instituto pagalba, Vokietijoje šią funkciją atlieka ne tik įgyjamąja senatimi vadinamas institutas, tačiau ir speciali teisena (vok. Aufgebotsverfahren), skirta registruoto savininko nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą panaikinimui. Pirmiausiai darbe atskleidžiama įgyjamosios senaties instituto istorinė raida, išsiaiškinama, kiek istorine prasme susijęs vokiškasis ir lietuviškasis įgyjamosios senaties reguliavimas, kad būtų galima nuspręsti, ar apskritai įmanomas šių institutų lyginimas, ar dogmatine prasme pateisinamas ir galimas problemų sprendimo modelių ieškojimas svetimoje teisės sistemoje. Antrojoje darbo dalyje lyginama, kaip šiuo metu Lietuvoje ir Vokietijoje reguliuojamas įgyjamosios senaties institutas, išsiaiškinama, kokie reikalavimai keliami valdymui, kad jo pagrindu būtų galima įgyti nuosavybės teisę į daiktą, koks šių reikalavimų turinys, kaip suprantamas įgyjamosios senaties objektas. Atsižvelgiant į tai, kad Vokietijos teisės mokslininkai savo darbuose kelia nemažai įvairių (tarp jų ir grynai teorinių) klausimų, susijusių su įgyjamosios senaties normų taikymu, į kuriuos Lietuvoje kol kas nėra atsakyta nei teismų praktikoje, nei... [toliau žr. visą tekstą] / Acquisitive Prescription as a Basis for Acquiring the Ownership Right.

Europos Sąjungos valstybių narių atsakomybė buvo įtvirtina ir yra vis dar plėtojama Europos Teisingumo Teismo praktikoje. Ji buvo nustatyta Francovich byloje, tokiu būdu sustiprinant ES teisės autonomiškumą ir viršenybę, sankcionuojant valstybių narių pareigų nevykdymą ir dar labiau užtikrinant individams suteikiamas Bendrijos teises. Šiame sprendime apibrėžtos ir būtinosios sąlygos, besiskiriančios nuo kitų atsakomybės rūšių. Tačiau Brasserie du Pêcheur jos dar buvo papildytos kvalifikuotu kriterijumi. Taigi ES valstybė narė gali būti pripažinta atsakinga, jeigu yra patenkinamos šios trys sąlygos: pažeidimas yra pakankamai akivaizdus; turi būti tiesioginis priežastinis ryšys tarp nustatytos valstybei pareigos pažeidimo ir nukentėjusių asmenų patirtos žalos. Pirmoji sąlyga neturėtų sukelti didelių sunkumų tiek pareiškėjams dėl žalos atlyginimo, tiek ja taikantiems teismams. Iki šiol ETT praktikoje buvo tik viena byla, kurioje pripažinta, kad ES teisės norma nesuteikia teisių asmenims. Tačiau antroji sąlyga yra labiau komplikuota. Tam, kad kiltų valstybės narės atsakomybė neužtenka vien ES teisės pažeidimo. Jis turi būti „pakankamai akivaizdus“. Remiantis Teismo praktika toks pažeidimas valstybei naudojantis plačia diskrecija yra, kai ji akivaizdžiai ir rimtai peržengia savo įgaliojimų ribas, bet kai valstybė nebuvo raginama pasirinkti teisės aktų leidybos galimybes ir turėjo ribotą veiksmų laisvę arba iš viso jos neturėjo, paties Bendrijos teisės pažeidimo gali pakakti... [toliau žr. visą tekstą] / European Union (EU) Member States liability was established and is still developing in European Court of Justice (ECJ) case law. It was introduced in Francovich, thus strengthening EU law autonomous and superior legal order, sanctioning Member States infringements of their obligations and enhancing Community rights of individuals. Also specific and different from all other types of liability prerequisites were determinated by ECJ in this case. However, in Brasserie du Pêcheur a qualified criteria was added. So EU law provides a right to reparation and Member State may be held liable when three conditions are met: the rule of law infringed must be intended to confer rights on individuals; the breach must be sufficiently serious; and there must be a direct causal link between the breach of the obligation resting on the State and the damage sustained by the injured parties. It seems that first condition can not cause any problems to potential “Francovich” claim applicants and courts applying it. There was only one case where the Court has ruled that the rule of law in question did not confer an enforceable right to individuals. However, second condition is more complicated. For a Member State to incur liability it is not enough merely to identify a breach of EU law attributable to it. The breach must be “sufficiently serious”. In accordance with ECJ case law, “sufficiently serious” breach where Member State has wide discretion to make legislative choices is where it, in the... [to full text]