Šiame darbe aiškinamasi, kaip šiuo metu galiojančiuose Lietuvos ir Vokietijos civiliniuose kodeksuose ginami valdytojo, tam tikrą laiko tarpą sąžiningai, tačiau klaidingai save laikiusio savininku ir šį laiko tarpą valdžiusio daiktą kaip savo, interesai. Lietuvoje tokio valdytojo interesai yra patenkinami įgyjamosios senaties instituto pagalba, Vokietijoje šią funkciją atlieka ne tik įgyjamąja senatimi vadinamas institutas, tačiau ir speciali teisena (vok. Aufgebotsverfahren), skirta registruoto savininko nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą panaikinimui. Pirmiausiai darbe atskleidžiama įgyjamosios senaties instituto istorinė raida, išsiaiškinama, kiek istorine prasme susijęs vokiškasis ir lietuviškasis įgyjamosios senaties reguliavimas, kad būtų galima nuspręsti, ar apskritai įmanomas šių institutų lyginimas, ar dogmatine prasme pateisinamas ir galimas problemų sprendimo modelių ieškojimas svetimoje teisės sistemoje. Antrojoje darbo dalyje lyginama, kaip šiuo metu Lietuvoje ir Vokietijoje reguliuojamas įgyjamosios senaties institutas, išsiaiškinama, kokie reikalavimai keliami valdymui, kad jo pagrindu būtų galima įgyti nuosavybės teisę į daiktą, koks šių reikalavimų turinys, kaip suprantamas įgyjamosios senaties objektas. Atsižvelgiant į tai, kad Vokietijos teisės mokslininkai savo darbuose kelia nemažai įvairių (tarp jų ir grynai teorinių) klausimų, susijusių su įgyjamosios senaties normų taikymu, į kuriuos Lietuvoje kol kas nėra atsakyta nei teismų praktikoje, nei... [toliau žr. visą tekstą] / Acquisitive Prescription as a Basis for Acquiring the Ownership Right.

Šiame darbe yra atskleidžiama nuosavybės teisės įgijimo pagrindų skirstymo į pirminius ir išvestinius praktinė reikšmė, aptariamos pirminių nuosavybės teisės įgijimo pagrindų rūšys, ypač daug dėmesio skiriant nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi ir nuosavybės teisės įgijimo į statybų būdu sukurtą statinį probleminiams aspektams. Darbe yra išanalizuota, kaip iki šiol formuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, pagal kurią buvo pripažįstamas kaip būtinas nekilnojamojo daikto valdymo registravimas Nekilnojamojo turto registre norint įgyti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą įgyjamąja senatimi, pakeitimas panaikinant nekilnojamojo daikto valdymo registravimo būtinumo reikalavimą paveiks nuosavybės teisės įgijimą į nekilnojamąjį daiktą įgyjamąja senatimi, kokios bus jo pasekmės ne tik šiam institutui. Buvo padaryta išvada, kad nekilnojamojo daikto valdymą kaip daiktinę teisę sukuria registravimas, iki tol valdymas yra laikomas faktine būsena ir dėl to nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi institutą sistemiškai aiškinant su valdymo institutu, sprendimas pakeisti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuotą praktiką, išaiškinant, kad nuosavybės teisei į nekilnojamąjį daiktą įgyti įgyjamąja senatimi nėra būtinas nekilnojamojo daikto registravimas, nėra pagrįstas. Darbe taip pat atskleistos nuosavybės teisės įgijimo į statinį problemos, kai statinys yra pastatomas pažeidžiant statinio statybai nustatytus teisės aktų reikalavimus. Darbe yra išsamiai pateikiama, kada... [toliau žr. visą tekstą] / Grounds for Acquiring a Right to Property: Some Problematic Aspects.

Nuosavybės teisės į daiktą įgijimo momentas turi didelę reikšmę nustatant nuosavybės teisės subjektą - savininką, jo teises ir pareigas, nuosavybės teisės apsaugos atsiradimą, nuosavybės teisės gynimo galimybę. Darbe aptariama nuosavybės teisės ir daikto sąvokos, nuosavybės teisės į daiktą įgijimo pagrindai. Darbo pagrindą sudaro nuosavybės teisės į daiktą įgijimo momento nagrinėjimas pagal atskirus nuosavybės teisės į daiktą įgijimo pagrindus - sandorius (pirkimo-pardavimo, dovanojimo, mainų), paveldint daiktą, įgyjamąja senatimi, pagaminant naują daiktą, pasisavinant bešeimininkį daiktą. Pagal dažniausiai pasitaikančius pirkimo-pardavimo, dovanojimo, mainų sandorius asmuo pagal bendrąją CK 4.49 straipsnio 1 dalies taisyklę nuosavybės teisę į daiktą įgyja nuo daikto perdavimo momento, tačiau dispozityvumo ir sutarčių laisvės principai lemia, kad sutarties šalims beveik visada leidžiama susitarti ir dėl kitokio nuosavybės teisės perėjimo momento. Lietuvoje įtvirtintas austriškasis nuosavybės teisės į paveldėtą turtą įgijimo modelis, pagal kurį paveldėjimo būdu nuosavybės teisė įgyjama priėmus palikimą nuo palikimo atsiradimo momento. Nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį įgijimo momentą aiškiai suformavo teismų praktika – pagal įgyjamąją senatį nuosavybės teisė į daiktą atsiranda nuo teismo sprendime nurodytos įgyjamosios senaties termino pabaigos. Nuosavybės teisė į naujai pagamintą kilnojamąjį daiktą įgyjama nuo daikto pagaminimo momento. Itin sudėtingas yra nuosavybės... [toliau žr. visą tekstą] / The moment of the acquisition of the ownership right is of great importance in determining subject of the ownership - the owner, his rights and duties, emergence of protection of the ownership right, option of defense of the ownership right. This paperwork discusses concepts of ownership and its object, acquisition of ownership rights of the item on individual basis. Work is based on analysis and examination of the moment of acquisition of the ownership of the item on individual basis - transactions (sales and purchase, donation, exchange), inheritance of object, acquisitive prescription, production of a new object, misappropriating the derelict thing. Under the most common sales and purchase, donation, exchange transactions a person, according to the common rule established in Lithuanian Civil Code article 4.49 part 1, acquires the ownership right of the item from the moment of transfer. However, the principles of dispositive and freedom of contract implies that the contract parties are almost always allowed to agree on a different moment of transition of the ownership right. Lithuania established Austrian model of acquisition of the ownership right of inheritance. Heir acquires ownership right of inheritance from the moment of emersion of inheritance, after he has accepted it. According to the case law of Lithuanian courts, ownership right of the item, on the ground of acquisitive prescription, is acquired from the moment of the end of the date of acquisitive prescription... [to full text]

Įgyjamoji senatis yra vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų. Šio instituto, reglamentuoto Lietuvos teisinėje sistemoje, ištakos siekia senovės Romą. Šiame darbe nagrinėjamas įgyjamosios senaties institutas, įvardijama teisinė jo taikymo problematika. Įgyjamosios senaties institutas atskleidžiamas analizuojant jo kilmę, raidą teisinėje sistemoje, ir įvardijant teisinį reikšmingumą. Nuosavybės teisė įgyjamosios senaties pagrindu yra įgyjama tik įvykdžius visas įstatymo numatytas sąlygas, todėl šiame darbe skiriamas didelis dėmesys šių sąlygų viseto analizei. Išsamiai analizuojama kokie daiktai gali būti įgyjami nuosavybėn, atsižvelgiant į įstatymo leidėjo numatytus draudimus. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika pateikiama plati daikto valdymo, kurio pagrindu įgyjama nuosavybė, sąlygų turinio analizė ir įvardijamos problemos šių sąlygų taikymo atveju. Akcentuojant įgyjamosios senaties tinkamą taikymą yra analizuojamas atvejis, kada asmuo neturėdamas statybos teisėtumą patvirtinančių dokumentų, siekia įgyti nuosavybės teisę į statinį šio instituto pagrindu. Darbe taip pat nagrinėjamas įgyjamosios senaties ir kitų nuosavybės teisės įgijimo pagrindų atribojimo klausimas, analizuojant probleminius aspektus susijusius su įgyjamosios senaties taikymu, tuo pagrindžiant šio instituto svarbą. / Acquisitive prescription is one of the bases of property rights acquisition. The beginnings of this institute, regulated in the legal system of Lithuania, date back to ancient Rome. This work analyses of acquisitive prescription institute, names legal topic of its application. The institute of acquisitive prescription is revealed through the analysis of its origin, development in legal system and naming of its legal significance. Property right on the basis of acquisitive prescription is gained only after the implementation of all conditions, provided in law, therefore much attention is paid to the analysis of these conditions totality. The work presents thorough analysis of what objects may be acquired as property, regarding the prohibitions contained in legislation. Sustaining the practice of the Supreme Court of Lithuania, a wide analysis of conditions content of an object tenure, on the basis of which property is acquired, is given, and the problems in the case of application of these conditions are listed. Emphasizing proper application of acquisitive prescription, a circumstance is analyzed, when a person, without documents, validating construction legitimacy, seeks to acquire property right for a building on the basis of this institute. The work also analyzes dissociation issue of acquisitive prescription and other property right acquisition elements, analyzing problematic aspects related to the application of acquisitive prescription.

Magistro darbe nagrinėjamas dar senovės Romos teisėje suformuotas vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų – įgyjamosios senaties institutas, jo taikymo sąlygos. Darbo tikslas – išnagrinėti įgyjamosios senaties instituto taikymo sąlygų, t.y. sąžiningai atsiradusio bei sąžiningo, teisėto, atviro bei nepertraukiamo valdymo bei daikto valdymo kaip savo, turinį, apibendrinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką. Darbe analizuojama daikto valdymo kaip faktinės būsenos ir kaip savarankiškos daiktinės teisės samprata, jų atsiradimo ir pasibaigimo momentų ir pagrindų santykis. Didelis dėmesys yra skiriamas teismų praktikoje kilusioms įgyjamosios senaties instituto taikymo problemoms, pateikiami jų pavyzdžiai ir galimi sprendimo būdai. / This study is devoted to the analysis of the acquisitive prescription (its conditions) as the foundation of the acquisition of ownership. Acquisitive prescription derives from Roman law. The purpose of the study is to evaluate the subject-matter of conditions of the acquisitive prescription – the acquisition of the thing in good faith, the possession of it in good faith, legitimately, openly, continuously as its own, to summarize the practice of the Supreme Court of Lithuania. The fact of possession itself, also the possession as an independent right in rem, the relation of the acquisition and the termination moments and grounds are also analyzed. The extensive attention is given to problems araised from the practice of the Supreme Court of Lithuania, the examples of such problems and its possible solutions also are given.