9. Santrauka. Nuosavybės teisė į laukinius gyvūnus: lyginamoji analizė. Magistro darbas yra skirtas nuosavybės teisės į laisvėje esančius laukinius gyvūnus aspektų tyrimui Vokietijos, Šveicarijos, Lenkijos ir kitų valstybių teisinėse sistemose. Be to lyginamąja prasme yra išnagrinėti žalos atsiradusios dėl laukinių gyvūnų ir transporto priemonių keliuose susidūrimų atlyginimo aspektai. Nepaisant aktualumo šios temos yra bendrai mažai tyrinėtos. Taip pat atsižvelgiama, kad Seime yra įregistruotas naujos redakcijos Laukinės gyvūnijos įstatymo projektas, kuris šiame darbe kritikuojamas. Tyrimui buvo panaudoti teisės aktai, teisės doktrina, teismų praktika ir kiti šaltiniai. Tyrimo metu nustatyta, kad Vokietijos, Šveicarijos ir Lenkijos įstatymuose yra teisės normų, kuriose pažodžiui nustatyta, kad gyvūnai nėra daiktai. Todėl buvo ištirti šių normų tikslai, reikšmė ir pasekmės, o taip pat galimybės Lietuvoje atitinkamai pakeisti teisės aktus. Buvo nustatyta, kad Vokietijos, Šveicarijos ir Lenkijos įstatymų leidėjai normomis, kuriose išreikšta, kad gyvūnai nėra daiktai, siekė gyvūnų apsaugos tikslų, o šios normos neturi teisinių santykių reglamentavimo turinio, bet simbolinę prasmę. Todėl, autoriaus nuomone, tokių nuostatų Lietuvoje reikia vengti. Be to buvo tiriami principai nustatantys išimtinę valstybės nuosavybės teisę į laisvėje esančius laukinius gyvūnus. Tyrimas parodė, kad šie principai daugiausia yra išlaikomi valstybėse, kurios įgijo valstybinį suverenitetą dėl... [toliau žr. visą tekstą] / 10. Zusammenfassung Eigentumsrecht an wilde Tiere: Rechtsvergleichende Analyse Die vorliegende Magisterarbeit ist für die Untersuchung von Aspekten des Eigentumsrechtes an wilden Tieren in den Rechtssystemen in Deutschland, in der Schweiz, in Polen und in anderen Staaten konzipiert. Darüber hinaus werden hier die Aspekte des Schadenersatzes infolge eines Zusammenstosses zwischen wilden Tieren und Transportmitteln auf den Kraftverkehrsstrassen in den obengenannten Ländern untersucht und verglichen. Ungeachtet der Aktualität dieser Fragen sind sie bisher wenig untersucht worden. In dieser Arbeit wird ebenfalls die Tatsache berücksichtigt, dass ein neuer Gesetzentwurf über die Tierwelt im Seimas der Republik Litauen eingebracht worden ist, der hier einer Kritik unterzogen wird. Für die Untersuchung wurden die Rechtsakte, Rechtsgrundsätze, Gerichtspraxen und andere Quellen in Anspruch genommen. Im Laufe der Untersuchung wurde festgestellt, dass die Gesetze in Deutschland, in der Schweiz und in Polen die Rechtsnormen beinhalten, in denen expressis verbis festgestellt ist, dass Tiere keine Sachen sind. Daher wurden Zwecke, Bedeutung und Folgen der obengenannten Rechtanormen untersucht sowie die Möglichkeiten erörtert, jeweilige Rechtsakte in Litauen zu ändern. Es wurde festgestellt, dass die Gesetzgeber in Deutschland, in der Schweiz sowie in Polen durch die Rechtsnormen, nach denen Tiere keine Sachen sind, den Tierschutz erstreben, also werden durch diese Normen die... [to full text]

The statement that the law of property takes an exceptional part in the system of main human rights is unquestioned. It is regulated in a lot of laws and first of all in the Constitution of the Republic of Lithuania and in the Civil Code. In order to properly protect this fundamental law, there is a necessity of a suitable understanding of the law or property, revealing and determining its content and restriction of basics. Under the guidance of practice of Constitutional Court of the Republic of Lithuania the above mentioned aspects of law property are being analyzed in this final Master's work. Complexity is characteristic of legal regulation of property. Constitutional interpretation of the law of property is the broadest. Definition of the content of the law of property formed in the jurisprudence of the Constitutional Court is not thrusted into the “triad” of the traditional rights belonging to the owner. In one of the cases of constitutional justice analyzed this year, the court “freed” the content of property of law from the synthesis of property law into the “triad” of laws, stating that the owner can treat his property as he finds it best, without breaking laws, not restricting other people's rights and freedoms. Thus, law of property is not the whole complex of the owner's possibilities. It might, as well as some other rights, be limited or even deprived. In such cases question arises of values, in favour of which implementation of property law is limited... [to full text]

Nuosavybės teisė – viena pagrindinių ir prigimtinių žmogaus teisių, egzistuojančių nuo neatmenamų laikų. Šios teisės analizė svarbi norint atskleisti jos turinį, kuris leidžia suvokti savininko galimybes nuosavybės teisės objekto atžvilgiu. Lietuvos teisnėje literatūroje dažniausiai pateikiama tik labai bendra savininko teisių turinio koncepcija, kurią sudaro savininko teisės valdyti, naudoti ir disponuoti jam priklausančiu nuosavybės teisės objektu, tačiau savininko teisių turinys gali būti suvokiamas ir plačiau. Pavyzdžiui, Konstitucinis Teismas savo praktikoje vadovaujasi ne tik minėtąja „triados“ koncepcija, bet į savininko teisių turinį įtraukia ir tokias teises kaip teisę reikalauti nepažeisti nuosavybės teisės, teisė išreikalauti turtą iš svetimo neteisėto valdymo ir kt, o Europos žmogaus teisių teismas nuosavybės teisės sampratos apskritai nesieja su šios teisės turinį sudarančių teisių išvardijimu, bet nuosavybės teisę suvokia per nuosavybės teisės objektą. Svarbu yra ne tik išanalizuoti, kokios teisės sudaro savininko teisių turinį, bet ir išnagrinėti nuosavybės teisės ribojimus, kuriuos nustatydama valstybė gali pažeisti nuosavybės teisės esmę. Net pačioje Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nėra expressis verbis nurodyta savininko teisių turinio ribojimo galimybė, todėl neaiškus šių ribojimų teisinis pagrindas. Nors Konstitucinio Teismo praktikoje yra pateikiamos sąlygos ir pagrindai, kuriems esant galimas savininko teisių turinio apribojimas, tačiau vis vien gali... [toliau žr. visą tekstą] / Das Eigentumrecht ist ein von den Haupt- und Natuerlichrechten des Menschen, das von alten Zeiten egzistiert. Die Analyse von diesem Recht ist wichtig, wenn wir der Inhalt des Eigentumrechtes zeigen wollen, der uns die Gelegenheiten des Eigentuemers verstehen hilft. In die litaushe Rechtsliteratur bietet man oftestens nur sehr allgemeine Konzept des Eigentumrechts. Diese Konzept besteht aus die Rechten des Eigentuemers das Eigentum zu nuetzen, zu besitzen und zu entzoergen. Aber der Inhalt des Eigentums kann man viel breiter verstehen. Zum Beispiel, das Verfassungsgericht fuehrt sich in seiner Praxis nicht nur mit dieser „Dreiklang“, aber in der Konzept des Inhalts des Eigentumrechts solche Rechten wie das Recht erfordern, dass das Eigentumrecht nicht verletzt wird, das Recht, dass das Eigentum von illegalen Besitz erfordert wird und etc., hinzufuegt, und der Europaeische Gerichtshof des Menschenrechten asoziert den Begriff des Eigentums ueberhaupt nicht mit dem „Dreiklang“, sondern das Eigentum durch Eigentumsobjeckt versteht. Es ist wichtig nicht nur analysieren, aus welchen Rechten der Inhalt des Eigentumrechts besteht, sondern auch die Grenzen des Eigentumrechts gesetzen, das die Scaffung eines Staates verletzen kann, wenn sie diese Grenzen gesetzt. Obwohl die Verfassungsgericht in seiner Praxis die Bedingungen und die Grundlagen der Grenzen des Eigentumrechts anfuehrt, aber man auch zwifeln kann, dass das Eigentumrecht ueberhaupt nicht beschraenkt werden kann, ausser im... [to full text]

Gamtinė aplinka yra esminė žmogaus, kaip biologinės būtybės egzistavimo sąlyga, o specifiniai gamtos ištekliai, gamtiniai kompleksai (miškai, parkai, vandens telkiniai) yra svarbūs visų visuomenės narių gerovei, sveikatai užtikrinti. Po nepriklausomybės atkūrimo iš esmės atkūrus ir privačios nuosavybės institutą, Lietuvos teritorijoje esantys gamtiniai kompleksai buvo (ir yra) privatizuojami, atkuriamos nuosavybės teisės, vis didesnė dalis šių objektų patenka privačion nuosavybėn. Keičiantis gamtos išteklių nuosavybės rūšiai, labai svarbu kokį kelią pasirinks valstybė suderindama privačių savininkų ir likusios visuomenės dalies, t. y. kitų, su savininku nesusijusių asmenų interesus. Nuo senovės Romos laikų žinoma galimybė tam tikrais atvejais naudotis kito asmens turtu savo naudai (servitutai), o Lietuvos Statutuose buvo įtvirtinta paprotinės teisės nuostata, leidžianti kitiems asmenims lankytis ponų miškuose, rinkti gėrybes. Ši teisė, pakitusia apimtimi, yra išlikusi iki dabar. Po nepriklausomybės atkūrimo priimtuose įstatymuose buvo įtvirtinta kitų asmenų teisė lankytis miškuose, naudotis paviršiniais vandens telkiniais, vėliau reglamentavimas buvo keičiamas. Šiame darbe autorius nagrinėja savininko patiriamus ribojimus, pasireiškiančius kaip įstatymais nustatyta kitų asmenų teisė naudotis tam tikrais gamtos ištekliais be savininko žinios. Darbe lyginamas Lietuvos Respublikos ir Švedijos Karalystės teisinis reglamentavimas, nustatantis nekilnojamojo turto savininkų teisių... [toliau žr. visą tekstą] / Natural environment plays essential role for human being as a biological organism. Now-days using specific environmental objects, such as forests, parks, water fields are very important to ensure for society's health and welfare. In Lithuania, after restoration of independence, private ownership as a field of law was restored also. Since then, more and more real property objects are bought from the state or falls into private ownership by restitution. Under such circumstances crucially important issue arises: how the state will regulate the relationship between owners of real property and other members of society. Since Roman law, it is widely known, that under specific circumstances one can use the property of another man without his permission (by servitudes). There was an old customary law In the Statutes of Lithuania, which let the people use the forests freely, despite the will of owner. This legal norm is still provided in Lithuanian law. After restoration of independence, the right of public access was provided in the new-coming law, but the legislation was significantly changing even during quite short period of independence. In this thesis author analyses the restrictions, suffered by owners because of law-provided right of individuals to use another's real property without permission. Also, author compares Lithuanian and Swedish legal norms, genesis of such restrictions, legal procedures on implementation of such right. According to an author, there is a lack of... [to full text]

SANTRAUKA Nuosavybė yra laikoma visuomenės pagrindu. Nuosavybės teisė atsiranda teisės normų pagrindu. Nuosavybės teisės įgijimo į nekilnojamuosius daiktus momentas pagal senąjį ir dabartinį Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą yra nustatomas skirtingai. Šiame darbe kalbama apie nuosavybės teisės įgijimą į nekilnojamuosius daiktus įvairiais Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse numatytais pagrindais: pagal pirkimo-pardavimo, dovanojimo, mainų sutartis; paveldėjimo būdu; įgyjamąja senatimi; pagaminant naują nekilnojamąjį daiktą; paimant nekilnojamąjį daiktą visuomenės poreikiams. Be to, darbe bus atskleidžiama nuosavybės teisė į nekilnojamuosius daiktus įgijimo momento nustatymo reikšmė, kadangi nuo šio momento atsiranda tiek savininko teisės tiek ir pareigos: suteikiama galimybę įgyvendinti nuosavybės teisę, atsiranda savininko teisių apsauga, savininkui suteikiama teisė ginti savo nuosavybės teisę įstatymų nustatytais būdais, atsiranda savininko atsakomybė bei pareiga mokėti įstatymų nustatytus mokesčius. / SUMMARY “The moment of acquiring ownership title into intangible assets and the importance of its determination” This paper analyses relevant issue – the moment of acquiring ownership title into intangible assets and the importance of its determination. It is very important to find it out exactly, because when a person becomes an owner of an intangible assets, hi gets the rights and the obligations of the owner. Comparing with previous Civil code, situation nowadays has changed. The real estate is an object of huge amount of transactions, that is why the goal is to make clear the moment of acquiring ownership on the different basis. It also tries to show what kind of practical problems could arise, and what the main purpose of registering the real estate after becoming an owner is. In this paper attention is also paid to the very important issue – to the importance of determination of moment of acquiring ownership, to understand what kind of rights and obligations a person has, since acquiring ownership. It also pays attention to what is different and similar concerning the moment of acquiring ownership title into intangible assets and the importance of its determination not only in Lithuanian, but in other countries also.

Darbo pradžioje iškelta hipotezė patvirtina: pirkimo (pardavimo) sutarties sąlyga, kad nuosavybės teisė į pristatytas prekes išlieka pardavėjui tol, kol už jas nebus pilnai apmokėta, Lietuvos teisėje išlaiko nuosavybės teisę į daiktus (pardavėjas turi teisę reikalauti grąžinti prekes iš pirkėjo; trečiosioms šalims pardavėjo teisė atgauti prekes negalioja), tačiau nesuteikia teisės tiesiogiai iš perpirkėjo reikalauti piniginių lėšų. Hipotezė patvirtinta remiantis, kad: 1. Pagal LR CK, parduodant daiktus išsimokėtinai (kreditan), nuosavybės teisė į parduodamus daiktus išlieka pardavėjui tol, kol pirkėjas nesumoka visos sutartyje numatytos kainos, jeigu sutartyje nenumatyta kitaip; 2. Teisė reikalauti prekių iš trečio asmens galima perduodant įkeistą daiktą, tokį perdavimą (įkeitimą)registruojant hipotekoje; 3. Sutarties su nuosavybės teisės išlaikymo sąlyga registravimas viešame registre suteikia pardavėjui teisę panaudoti pirkimo pardavimo sutartį išsimokėtinai prieš trečiuosius asmenis, tačiau toks registravimas neatitinka LR CK numatytų įkeitimo sąlygų; Sutarties su nuosavybės teisės išlaikymo sąlyga registravimas, neatitinkančios įkeitimo sutarties registravimo formalių, tačiau imperatyvių procedūrų, nesuteiks pardavėjui pirmumo teisės prieš kitus kreditorius pirkėjo bankroto atveju; 4. Registruotos pirkimo pardavimo išsimokėtinai sutarties su nuosavybės teisės išlaikymo sąlygos panaudojimo prieš trečiąsias šalis pirkėjo bankroto atveju precedento Lietuvos teismų... [toliau žr. visą tekstą] / Retention of title clause (also called a Romalpa clause in some jurisdictions) is a provision in a contract for the sale of goods that the title to the goods remains vested in the seller until certain obligations (usually payment of the purchase price) are fulfilled by the buyer. The main purposes of such clauses are to ensure that where goods are supplied on credit, if the buyer subsequently goes into bankruptcy, the seller can repossess the goods. Title retention clauses are often seen as a natural extension of the credit economy; where suppliers are expected to sell goods on credit, there is a reasonable expectation that if they are not paid they should be able to repossess the goods. Nonetheless, in a number of jurisdictions (as we will se, in Lithuania also), insolvency regimes or credit arrangement regimes prevent title retention clauses from being enforced where doing so would upset the administering of the regime. Although conceptually very simple, retention of title clauses have become increasingly widely drafted, which has resulted in the courts in a number of countries striking down the clauses, or recharacterising them as the grant of a security interest. Although EU directive for late payments creates obligation for member states to enforce such provision in national law systems, effect of the retention of title clauses vary from country to country. Hypothesis of this work was that the retention of a title clause in a agreement does not give the title for the... [to full text]

Šiame magistro darbe nagrinėjama vienos iš bendrosios nuosavybės teisės rūšių – bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo specifika, kurią suponuoja savininkų daugetas vienam konkrečiam objektui. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto bendrumas varžo kiekvieno bendraturčio laisvę įgyvendinant teises į daiktą ir kartu lemia bendrosios nuosavybės teisinių santykių dvilypumą – visų pirma, tarp bendraturčių susiklosto vidiniai santykiai, kurie suprantami kaip teisės ir pareigos vienas kito atžvilgiu, tuo tarpu visi bendraturčiai, kaip vienas subjektas, įgyvendina santykius su trečiaisiais asmenimis – šiuo atveju susiklosto išoriniai bendrosios dalinės nuosavybės teisiniai santykiai. Bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo ypatumai pasireiškia ne tik įstatyminiais ribojimais bei kitų asmenų teisėmis – bendraturčio teises riboja tokie patys savininkai, kaip jis pats, todėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimas yra susijęs su bendraturčių interesų derinimu. Būtent šis ribojimas ir bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo santykių dvilypumas (išoriniai ir vidiniai) iš esmės ir sąlygoja specifinį įstatyminį bendrosios dalinės nuosavybės subjektų teisių ir pareigų įgyvendinimo reguliavimą bei atitinkamą tokio reguliavimo aiškinimą. Teisės normomis nustatytas bendrosios nuosavybės režimas, kaip tik ir skirtas suderinti skirtingų savininkų interesus į tą patį daiktą. Darbo tikslas – pateikti bendrosios nuosavybės teisės sampratą bei, remiantis Lietuvos... [toliau žr. visą tekstą] / The implementation particularities of ownership in indivision – the type of common ownership that is presupposed by plurality of owners towards one particular object, is being researched by this master thesis. Intercommunity in object of ownership in indivision restrains the freedom of co-owner in implementing the rights to article and thereby determines the duality of legal relations of ownership in indivision – first of all, the internal relations between the co-owners emerge which are understood as the rights and obligations towards each other, whereas all the co-owners implement the relations towards the third persons as one subject – in this instance external legal relations of ownership in indivision occur. Implementation peculiarities of rights and obligations by co-owners are evidenced not only by statutory restrictions and rights of other persons – the rights of co-owner are restricted by the owners as the same co-owner, therefore the implementation of ownership in indivision is related to coordination of interests by the co-owners. Namely this restriction and duality of implementation of (external and internal) relations of ownership in indivision mainly condition the specific regulation of implementation of rights and obligations of subjects of ownership in indivision and the appropriate interpretation of such regulation. The mode of common ownership determined by the legal norms is exactly designated to coordinate different interests of the co-owners towards the... [to full text]

Pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir vyraujančią doktriną savininko teisių turinį sudaro trys pagrindinės teisių grupės: 1. Valdymas (ius posidendi)- teisė turėti daiktą savo žinioje, daryti daiktui fizinį ir ūkinį poveikį; 2. Naudojimas (ius utendi et fruendi) - teisė pritaikyti daikto naudingas savybes savininko poreikiams tenkinti, teisė gauti iš daikto pajamas ir produkciją; 3. Disponavimas (ius disponendi) - teisė nustatyti daikto teisinę padėtį, jo teisinį likimą, pakeisti jo ekonominę būklę, pavyzdžiui perleisti dalį ar visas nuosavybės teises į daiktą, išnuomoti, perduoti daiktą valdyti kitam asmeniui, atsisakyti daikto nuosavybės ar netgi jį sunaikinti. Šių savininko teisių įgyvendinimo būdai priklauso nuo nuosavybės rūšies, formos, bei paties nuosavybės objekto, todėl jų įgyvendinimo ypatumai yra atskleidžiami tiek civiliniame kodekse, tiek kituose įstatymuose, reguliuojančiuose atskiras nuosavybės rūšis. Nors savininkas savo teises į nuosavybės teise priklausantį turtą gali įgyvendinti savo nuožiūra, tačiau savininko teisių negalima suabsoliutinti ir laikyti nevaržomomis. Civilinis kodeksas numato, kad savininkas valdydamas, naudodamas bei disponuodamas nuosavybės teisės objektu privalo nepažeisti įstatymų bei kitų asmenų teisių ir interesų. Tai reiškia, jog savininkas įgyvendindamas savo teises į nuosavybės objektą privalo pasirinkti tokį įgyvendinimo būdą, kuris nekeltų grėsmės ar nepažeistų kitų asmenų teisių ir interesų. Civiliniame kodekse numatyta, kad... [toliau žr. visą tekstą] / The laws and the doctrine distinguish the following three basic elements of the ownership right as the most extensive of all other real rights: 1. the right of possessing (ius posidendi) – the legal right to actually have the property at one’s disposal, exercise actual physical or economical control over it; 2. the right of use (ius utendi et fruendi) – the right to use the useful features of the property in order to satisfy the owner’s needs and obtain any possible benefit from the property, including the right to obtain fruits, income (revenue) and production the property generates; 3. the right of disposing (ius disponendi) – the right to determine the legal fate and status of the property, e.g. alienate the property fully or partially, lease, transfer into another person’s possession, refuse from the property or even destroy it. The means of implementation of the ownership rights may depend on the various kinds of property and can be resulted in providing special conditions of possession, use or disposal of property, established by Civil Code or special laws. In spite of the facts, that the scope of the ownership rights is very wide, it should not be regarded as a fully absolute and unrestricted right. The Civil Code stipulates that while using, possessing and disposing of this property the owner should not violate the laws, rights and interests of other persons. This means that when using his property, the owner has to take due to account of various possibilities in... [to full text]

Magistro darbe siekiama atskleisti intelektinės nuosavybės teisės ir konkurencijos teisės normų santykį, įgyvendinant teisę į informaciją, sudarančią verslo paslaptį. Todėl darbe analizuojami verslo paslapties sampratos ir jos apsaugos reglamentavimo ypatumai bei ryšys su intelektine nuosavybe, teisių į intelektinę nuosavybę įgyvendinimo, kiek tai susiję su verslo paslapties perleidimu naudotis tretiesiems asmenims, sukeliamas poveikis konkurencijai, o taip pat, naudojimosi intelektinės nuosavybės objektais ir konkurencinių ribojimų sąveika verslo paslapčių kontekste. Pirmoje darbo dalyje analizuojama Lietuvos Respublikos, Europos Sąjungos, Jungtinių Amerikos Valstijų bei tarptautiniuose teisės aktuose ir teisės doktrinoje pateikiama verslo paslapties sąvoka, pateikiamas pavyzdinis verslo paslapties objektų sąrašas, nagrinėjami informaciją, sudarančią verslo paslaptį, įvardijančių terminų ypatumai. Antroje darbo dalyje atskleidžiami komercinės (gamybinės) paslapties reglamentavimo ypatumai. Aiškinamasi, kokiai teisės sričiai priskiriamas komercinės paslapties reguliavimas, koks komercinės paslapties ryšys su intelektinės nuosavybės teisėmis bei kaip tarpusavyje sąveikauja intelektinės nuosavybės ir konkurencijos teisės normos, reguliuojant verslo paslaptis. Verslo paslaptis kaip intelektinė nuosavybė taip pat yra civilinės apyvartos objektas, o tokio nematerialaus turto savininko pasirikimas, kokiu būdu įgyvendinti savo turimą teisę į informaciją, sudarančią verslo paslaptį... [toliau žr. visą tekstą] / Master's thesis aims to reveal the relationship between intellectual property rights and competition law, when the right to information constituting business secret is executed. Therefore, this work analyzes the features of business secret conception and regulation of its protection, relations with intellectual property, influence on competition by executing rights to intellectual property as far as they are related to business secret transfer to third parties, also, interaction of exercising the objects of intellectual property and application of competitive restrains in the context of business secrets regulation. The first part analyzes the conception of business secret determined in the legislation of the Republic of Lithuania, the European Union, the United States and international law, as well as in the legal doctrine. Moreover, the model list of objects of trade secret is given and the features of terms, which are used to define business secrets, are analyzed. The second part reveals the features of commercial (industrial) secret regulation, clarifies the law regulating commercial secrets, relations between commercial secrets and intellectual property rights, also the interaction between intellectual property and competition law in the regulation of business secrets. Trade secrets as intellectual property is also subject to the civil turnover and the choice of the owner of intangible assets how to exercise the right to information constituting business secret may have... [to full text]

Nuosavybės teisės į daiktą įgijimo momentas turi didelę reikšmę nustatant nuosavybės teisės subjektą - savininką, jo teises ir pareigas, nuosavybės teisės apsaugos atsiradimą, nuosavybės teisės gynimo galimybę. Darbe aptariama nuosavybės teisės ir daikto sąvokos, nuosavybės teisės į daiktą įgijimo pagrindai. Darbo pagrindą sudaro nuosavybės teisės į daiktą įgijimo momento nagrinėjimas pagal atskirus nuosavybės teisės į daiktą įgijimo pagrindus - sandorius (pirkimo-pardavimo, dovanojimo, mainų), paveldint daiktą, įgyjamąja senatimi, pagaminant naują daiktą, pasisavinant bešeimininkį daiktą. Pagal dažniausiai pasitaikančius pirkimo-pardavimo, dovanojimo, mainų sandorius asmuo pagal bendrąją CK 4.49 straipsnio 1 dalies taisyklę nuosavybės teisę į daiktą įgyja nuo daikto perdavimo momento, tačiau dispozityvumo ir sutarčių laisvės principai lemia, kad sutarties šalims beveik visada leidžiama susitarti ir dėl kitokio nuosavybės teisės perėjimo momento. Lietuvoje įtvirtintas austriškasis nuosavybės teisės į paveldėtą turtą įgijimo modelis, pagal kurį paveldėjimo būdu nuosavybės teisė įgyjama priėmus palikimą nuo palikimo atsiradimo momento. Nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį įgijimo momentą aiškiai suformavo teismų praktika – pagal įgyjamąją senatį nuosavybės teisė į daiktą atsiranda nuo teismo sprendime nurodytos įgyjamosios senaties termino pabaigos. Nuosavybės teisė į naujai pagamintą kilnojamąjį daiktą įgyjama nuo daikto pagaminimo momento. Itin sudėtingas yra nuosavybės... [toliau žr. visą tekstą] / The moment of the acquisition of the ownership right is of great importance in determining subject of the ownership - the owner, his rights and duties, emergence of protection of the ownership right, option of defense of the ownership right. This paperwork discusses concepts of ownership and its object, acquisition of ownership rights of the item on individual basis. Work is based on analysis and examination of the moment of acquisition of the ownership of the item on individual basis - transactions (sales and purchase, donation, exchange), inheritance of object, acquisitive prescription, production of a new object, misappropriating the derelict thing. Under the most common sales and purchase, donation, exchange transactions a person, according to the common rule established in Lithuanian Civil Code article 4.49 part 1, acquires the ownership right of the item from the moment of transfer. However, the principles of dispositive and freedom of contract implies that the contract parties are almost always allowed to agree on a different moment of transition of the ownership right. Lithuania established Austrian model of acquisition of the ownership right of inheritance. Heir acquires ownership right of inheritance from the moment of emersion of inheritance, after he has accepted it. According to the case law of Lithuanian courts, ownership right of the item, on the ground of acquisitive prescription, is acquired from the moment of the end of the date of acquisitive prescription... [to full text]