Nustatant ribas tarp Sutarties 106 straipsnio ir konkurencijos taisyklių veikimo pirmiausia apibrėžiama, kokios Europos Sąjungos konkurencijos teisėje įtvirtintos konkurencijos taisyklės gali patekti į 106 straipsnio veikimo ribas. Taip pat atsakoma, kokiems Sutarties taisyklių pažeidimams gali būti taikomas 106 straipsnis, nustatoma sąlygos, kurioms esant galimas 106 straipsnio 1 dalies taikymas. Be to, įvertinama Europos Teisingumo praktika kartu taikant 102 straipsnyje esančias taisykles ir 106 straipsnio 1 dalį. Nagrinėjama, kada 101 ir 106 straipsniai gali būti taikomi kartu. Nustatomas santykis tarp 106 straipsnio ir Europos Sąjungos sutarties 4 straipsnio 3 dalies veikimo, kai abiejų straipsnių nuostatų pagrindu atsakomybė dėl konkurencijos taisyklės pažeidimo gali atsirasti valstybei narei. Nustatoma, kokiomis sąlygomis konkurencijos taisyklės pažeidimas gali būti pateisinamas, pritaikant 106 straipsnio 2 dalyje esančią išimtį, ir pagrindiniai bendro ekonominio intereso paslaugos bruožai. Taip pat bandoma atsakyti, kokio straipsnio nuostatos bus taikomos konkurenciją neleistinai ribojant monopolinei įmonei. Be to nustatoma, kada konkurencijos taisyklės dėl valstybės pagalbos gali būti taikomos kartu su 106 straipsniu ir kada šios taisyklės į 106 straipsnio veikimo ribas nepateks. Atsižvelgiama ir į 106 straipsnio veikimą Lietuvos Respublikoje. / To determine the delimitations between the action of the Article 106 of the Treaty and the competition rules the first step is to define which of competition rules in European Union competition law could fall in the range of the action of the Article 106. And it‘s answered to which infringement of the Treaty could be the Article 106 applied and the conditions for the application of Article‘s 106 part 1. Also the application of the 102 Article and 106 Article‘s part 2 in case law of the European Court of Justice is rated. The application of Article 101 and Article 106 is determined. The relation between Article 106 and Article‘s 4 part 3 of the European Union Treaty is defined, when both articles could apply directly for the member state. The conditions for the justification of the infringement of the completion rules because of the application of the exception of Article‘s 106 part 2 is identified and so are the main points of the general economical interest service. The restrains of the competition caused because of a monopoly actions is considered. Competition rules of the state aid and the Article 106 is defined. The action of the Article 106 in Lithuania is considered too.

Magistro darbe siekiama atskleisti intelektinės nuosavybės teisės ir konkurencijos teisės normų santykį, įgyvendinant teisę į informaciją, sudarančią verslo paslaptį. Todėl darbe analizuojami verslo paslapties sampratos ir jos apsaugos reglamentavimo ypatumai bei ryšys su intelektine nuosavybe, teisių į intelektinę nuosavybę įgyvendinimo, kiek tai susiję su verslo paslapties perleidimu naudotis tretiesiems asmenims, sukeliamas poveikis konkurencijai, o taip pat, naudojimosi intelektinės nuosavybės objektais ir konkurencinių ribojimų sąveika verslo paslapčių kontekste. Pirmoje darbo dalyje analizuojama Lietuvos Respublikos, Europos Sąjungos, Jungtinių Amerikos Valstijų bei tarptautiniuose teisės aktuose ir teisės doktrinoje pateikiama verslo paslapties sąvoka, pateikiamas pavyzdinis verslo paslapties objektų sąrašas, nagrinėjami informaciją, sudarančią verslo paslaptį, įvardijančių terminų ypatumai. Antroje darbo dalyje atskleidžiami komercinės (gamybinės) paslapties reglamentavimo ypatumai. Aiškinamasi, kokiai teisės sričiai priskiriamas komercinės paslapties reguliavimas, koks komercinės paslapties ryšys su intelektinės nuosavybės teisėmis bei kaip tarpusavyje sąveikauja intelektinės nuosavybės ir konkurencijos teisės normos, reguliuojant verslo paslaptis. Verslo paslaptis kaip intelektinė nuosavybė taip pat yra civilinės apyvartos objektas, o tokio nematerialaus turto savininko pasirikimas, kokiu būdu įgyvendinti savo turimą teisę į informaciją, sudarančią verslo paslaptį... [toliau žr. visą tekstą] / Master's thesis aims to reveal the relationship between intellectual property rights and competition law, when the right to information constituting business secret is executed. Therefore, this work analyzes the features of business secret conception and regulation of its protection, relations with intellectual property, influence on competition by executing rights to intellectual property as far as they are related to business secret transfer to third parties, also, interaction of exercising the objects of intellectual property and application of competitive restrains in the context of business secrets regulation. The first part analyzes the conception of business secret determined in the legislation of the Republic of Lithuania, the European Union, the United States and international law, as well as in the legal doctrine. Moreover, the model list of objects of trade secret is given and the features of terms, which are used to define business secrets, are analyzed. The second part reveals the features of commercial (industrial) secret regulation, clarifies the law regulating commercial secrets, relations between commercial secrets and intellectual property rights, also the interaction between intellectual property and competition law in the regulation of business secrets. Trade secrets as intellectual property is also subject to the civil turnover and the choice of the owner of intangible assets how to exercise the right to information constituting business secret may have... [to full text]

JAV ir Europos Sąjungos konkurencijos apsaugos sistemų palyginimas SANTRAUKA JAV ir ES tenka panašus pasaulinės konkurencijos užtikrinimo vaidmuo. JAV konkurencijos sistema yra viena pažangiausių pasaulio konkurencijos sistemų, taigi ES, siekdama užtikrinti efektyvią konkurenciją vidaus rinkoje bei sėkmingai konkuruoti pasaulio rinkose, atsižvelgia į JAV patirtį, ir daugelį metų vykstanti ES ir JAV konkurencijos sistemų konvergencijos tendencija tikriausiai stiprės. Vis dėlto esminių reguliavimo skirtumų konkurencijos sistemose vis dar yra. Pagrindinis magistro darbo tikslas – atskleisti bei išsamiai išaiškinti tyrimo metu aktualius JAV ir ES konkurencijos apsaugos sistemų skirtumus teorijoje ir praktikoje. Papildomas magistro darbo tikslas – pateikti autoritetingus JAV ir ES konkurencijos sistemų skirtingo reguliavimo vertinimus, teigiamus bruožus bei kritiką. Siekiant šių tikslų, analizuojami JAV ir EB konkurencijos teisės aktų tekstai, doktrina, teismų ir neteisminių institucijų praktika draudžiamų susitarimų, piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi ir koncentracijų kontrolės srityse. Magistro darbe apžvelgiama JAV ir EB konkurencijos sistemų istorinė raida, tikslai, viešo ir privataus įgyvendinimo skirtumai, sankcijų bei amnestijos programų ypatumai. Lyginamas draudžiamų susitarimų vertinimas JAV pagal rule of reason su analize pagal EB steigimo sutarties 81 straipsnį, atliekamas išsamus vertikaliųjų susitarimų vertinimo tyrimas. Magistro darbe pateikiami piktnaudžiavimo... [toliau žr. visą tekstą] / Comparative Analysis of the Systems for the Protection of Competition in the United States and the European Union SUMMARY The US and the EU perform similar roles in protecting the global competition. The EU, which pursues the goal to have the competetive common market and to successfully compete in the global market, considers the antitrust policy in the US, therefore the current convergency of the competition rules would probably increase. Nevertheless, there is still some substantial divergency in the systems for the protection of competition in the US and the EU. The primary objective of the master thesis is to reveal and to investigate the actual differences in the systems for the protection of competition in the US and the EC in legal theory and practise. The subsidiary objective is to present the authoritative views, positive arguments and criticism for the divergent regulation in both systems. In order to accomplish these objectives, the provisions of legal acts, doctrine, manifold case examples of the courts and competition authorities have been analysed in the regulation of prohibited agreements, single firm conduct and merger control. The master thesis presents the overview of the evolution of antitrust, the main objectives and differences in the public and private enforcement, sanctions and the leniency policy. The divergent approach is revealed by comparing the rule of reason approach in the US and the analysis of Article 81 of the EC Treaty, as well as different... [to full text]

Šiame magistro darbe analizuojami susitarimai nekonkuruoti EB konkurencijos teisėje. Šie susitarimai gali būti suprantami dvejopai. Įsipareigojimas nekonkuruoti kaip pagrindinė susitarimo nekonkuruoti sudėtinė dalis gali būti aiškinamas kaip susitarimas nekonkuruoti siaurąja prasme. Plačiąja prasme susitarimas nekonkuruoti bus suprantamas, kai įsipareigojimas nekonkuruoti nėra pagrindinė nuostata susitarime, o tik papildoma. Tada laikoma, kad susitarimas turi tik poveikį nekonkuruoti. Susitarimai siaurąja prasme dažniausiai sudaromi vertikaliame lygmenyje, todėl susitarimai nekonkuruoti šiame darbe nagrinėjami vertikaliame lygmenyje, tačiau taipogi trumpai apžvelgiamas ir horizontalusis. Siekiant aiškaus atribojimo nuo vertikaliųjų susitarimų pateikiama trumpa jų analizė koncentracijų kontrolės prasme. Pastaraisiais dviem atvejais susitarimai nekonkuruoti sudaromi plačiąja prasme. Toliau siekiant pažvelgti į ekonominius šių susitarimų vertinimo aspektus išsamiau aptariami šių susitarimų keliami pavojai konkurencijai, nepamirštant ir teigiamų vertikaliųjų apribojimų pusių. Nustatoma pagrindinė taisyklė, kad derinant įvairius vertikaliuosius apribojimus tarpusavyje, būtina parinkti tą derinį, kuris turės mažiausiai neigiamos įtakos konkurencijai. Sekančioje dalyje pažvelgiama iš arčiau į 81 straipsnį, remiantis teismine praktika apibrėžiamos pagrindinės sąvokos. Analizuojant susitarimų nekonkuruoti bendrą draudimą didžiąja dalimi naudojamasi Komisijos ir Bendrijos teismų... [toliau žr. visą tekstą] / This master thesis is dedicated for non-compete agreements in the European Community law. Distinction has to be made between non-compete agreement and non-compete obligation. Non-compete agreements have a wider interpretation than a non-compete obligation. Usually in practice, non-compete obligation is a substantial part of a non-compete agreements. Otherwise, if the agreement consists of other types of obligations which has a principal influence on the agreement and a subsidiary non-compete obligation is included as well, such agreement will be held to have an effect not to compete. As those agreements occur in practice non-compete obligations, being the main clause of the agreement, are met in vertical ones most of the time. In horizontal level agreements are to cause just the effect of non-compete. Further, has to be mentioned that the negative effects to competition are more likely to be found in horizontal level rather than vertical. For possible detriments to be defined economical approach has to be developed. Formal analysis will not produce actual effect which is laid by the agreement. It is important so understand that real effects on competition are better discovered when looked through economic prism. Afterwards, to get a better view to vertical non-compete agreements in the EC competition law, the true meaning of Article 81 has to be defined. Competition law gives rather laconic reference to agreements and the ways how they should be treated to avoid their... [to full text]

Magistro baigiamajame darbe yra analizuojama vertikaliųjų susitarimų reglamentavimo Europos Bendrijoje sistema, jos laipsniško liberalizavimo tendencija ir pateikiamas šių susitarimų poveikio konkurencijos teisėje vertinimas. Pirmojoje darbo dalyje pateikiama vertikaliųjų susitarimų samprata konkurencijos teisėje ir analizuojami šių susitarimų požymiai, siekiant išsiaiškinti teisės aktų taikymo vertikaliesiems susitarimams apimtį ir specifiką. Antroje darbo dalyje analizuojamas vertikaliųjų susitarimų reglamentavimas, didžiausią dėmesį sutelkiant į EB Sutarties 81 straipsnį, reglamentuojantį konkurenciją ribojančių vertikaliųjų susitarimų draudimo sąlygas, bei išimties taikymo šiems susitarimams galimybes. Taip pat, aptariama EB konkurencijos teisės reforma, kuria įvedama tiesiogiai taikomos išimties sistema, bei kuri įtakoja ir vertikaliųjų susitarimų funkcionavimą. Analizuojami ir vertikaliųjų susitarimų reglamentavimo ypatumai antrinėje Europos Bendrijos teisėje, ypač Bendrosios išimties reglamente Nr. 2790/1999. Šis Reglamentas remiasi ne tokiu formaliu ir labiau ekonomine analize pagrįstu vertikaliųjų susitarimų vertinimu, nei anksčiau galioję bendrųjų išimčių reglamentai. Trečioje dalyje pateikiamos bei išanalizuojamos atskiros vertikaliųjų susitarimų rūšys, apžvelgiamas jų vertinimo ir teisinio reglamentavimo kitimas. Ketvirtoje dalyje pateikiamas vertikaliųjų susitarimų poveikio konkurencijai vertinimas. Tokie patys vertikalieji susitarimai gali turėti skirtingą... [to full text] / -. / In der Masterarbeit sind die Reglementierung von Vertikalvereinbarungen in EG – Wettbewerbsrecht analysiert und eine Bewertung ihrer Auswirkungen für den Wettbewerb vorgebracht. Es ist auch die Tendenz diese Reglementierung zu liberalisieren analysiert.

Europos Bendrijos ir nacionaliniai teisės aktai gina sąžiningą konkurenciją, kuriai neigiamą poveikį gali daryti tarp įvairių ūkio subjektų sudaryti susitarimai, atitinkantys draudžiamų susitarimų požymius. Tokių susitarimų pavyzdiniai sąrašai yra pateikti Europos Bendrijos Stengimo sutarties 81 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje. Tačiau ne visi susitarimai, patenkantys į šį sąrašą, ribojantys ar potencialiai galintys riboti konkurenciją, negalioja. Į draudimo sferą nepatenkantys susitarimai vadinami mažareikšmiais arba susitarimais, negalinčiais itin riboti konkurencijos. Jiems bei jų reglamentavimo ir vertinimo pagal Europos Bendrijos ir Lietuvos Respublikos konkurencijos teisę ir yra skirtas šis darbas. Jei draudžiamų susitarimų problematika ir pagrindiniai praktikos metu iškilę klausimai buvo paliesti ir iki šiol yra nagrinėjami teisinėje literatūroje, mažareikšmiams susitarimams deramo dėmesio savo darbuose neskyrė ir dabar neskiria nei Lietuvos Respublikos, nei Europos Bendrijos teisės specialistai. Šiuo darbu siekiama iš dalies užpildyti teisės literatūroje atsiradusias spragas. Mažareikšmių susitarimų (de minimis) atsiradimas siejamas su Europos Teisingumo Teismo praktika, o atsiradimo pradžia laikytinas 1969 metų sprendimas byloje „Völk v Vervaecke“, kuriame buvo suformuluota reikšmingos įtakos doktrina. Prabėgus metams po sprendimo priėmimo pasirodė pirmasis Europos Komisijos pranešimas dėl mažareikšmių... [toliau žr. visą tekstą] / The European Communities’ and national legal acts defend the honest competition, which may be negatively influenced by the agreements, concluded between various economic entities, which meet the indications of the prohibited agreements. The lists, containing the examples of such agreements, are submitted in part 1 of article 81 of the Agreement on flotation of the European Community and part 1 of article 5 of the Competition law of the Republic of Lithuania. However, not all the agreements, included into this list, which restrict or may potentially restrict the competition, are invalid. The agreements, which do not fall into the sphere of the prohibited ones, are deemed as the agreements of minor importance or as the agreements, which cannot restrict the competition to a significant extent. Thus, this thesis is devoted to them, to their regulation and assessment as per the European Community’s and Lithuanian Republic’s competition law. If the topic of the prohibited agreements and the principle questions, which arose in the course of gaining of the practical experience, were touched and have been analyzed till the present moment in the juridical literature, then neither the Lithuanian Republic’s nor the European Community’s legal experts did not devote and at present do not devote their attention to the agreements of minor importance in their works. The author of this thesis attempts at least partially to fill the gaps, which appeared in the juridical literature. Appearance... [to full text]

This thesis deals with abusive tying practices and its concept under European Union law and United States of America law. Author tries to define concept of abusive tying practices and find necessary elements for legal assessment of tying. Moreover, author carries on the comparative analysis of the Microsoft tying cases in European Union and in United States of America, in order to find whether same elements of tying practices conditions the same outcome in the case law. / Šis darbas nagrinėja piktnaudžiaujančio susiejimo praktiką ir jos sąvoką pagal Europos Sąjungos ir Jungtinių Amerikos Valstijų teisės aktus. Autorė bando nustatyti piktnaudžiaujančio susiejimo veiklos koncepciją ir rasti susiejimo teisiniam įvertinimui reikalingus elementus. Be to, autorė atlieka lyginamąją analizę Microsoft susiejimo bylos Europos Sąjungos ir Jungtinių Amerikos Valstijų teismuose, su tikslu nustatyti ar tie patys elementai abiejose jurisdikcijose lemia tapačią teismų praktiką.

Magistro darbe analizuojamas distribucijos susitarimų vertinimas pagal EB konkurencijos teisę. Magistro darbo pirmoji dalis pradedama trumpa platinimo metodų apžvalga ir EB konkurencijos įtaka verslo subjektams pasirenkant vieną ar kitą platinimo metodą. Taip pat analizuojami distribucijos susitarimuose esančių vertikaliųjų apribojimų sukeliamas antikonkurencinis ir prokonkurencinis poveikiai. Pagrindinis dėmesys darbe skiriamas distribucijos susitarimams siaurąja prasme (neapimant kitų platinimo metodų) tarp tiekėjo ir nepriklausomo distributoriaus, pavyzdžiui, didmenininko ar mažmenininko, ir šių susitarimų keliamoms konkurencijos teisės problemoms. Pokyčiai distribucijoje dėl informacinių technologijų revoliucijos bei griežta kritika Komisijai dėl vertikalių apribojimų vertinimo įtakojo pasikeitimus EB konkurencijos teisėje distribucijos susitarimų atžvilgiu. Antroje dalyje apžvelgiami esminiai pasikeitimai po vertikaliųjų susitarimų reglamentavimo reformos. Analizuojamos galimybės EB sutarties 81 str. 1 d. atžvilgiu draudžiamam distribucijos susitarimui taikyti bendrąją išimtį pagal BIR arba pagal EB sutarties 81 str. 3 d., identifikuojant kylančias problemas dėl ūkio subjektams tenkančios įsivertinimo pareigos. Akcentuojama distribucijos susitarimų vertinimui itin svarbi ekonominė analizė, ne tik formalus susitarimo vertimas. Trečioje dalyje nagrinėjami išimtinės ir pasirinktinės distribucijos susitarimai, jų vertinimas Komisijos sprendimuose ir EB teismų praktikoje dėl... [toliau žr. visą tekstą] / Assessment of distribution agreements from the perspective of EC competition law is analysed in the thesis. A manufacturer of products or services is not solely concerned with manufacturing. This thesis starts by outlining the methods of distribution and the impact that the EC competition law my have on the manufacturer‘s choise, because it is a relevant factor when business deciding how to ditribute. It is also outlined the main anti-competitive and pro-competitive effects of vertical restraints. The main attention oh the thesis focuses on distribution agreement concluded between manufacturer and independent distributor, for example, wholesaler or retailer and the competition law problems that such agreement raises. Distribution has been changing with the revolution in information technologies, due to this revolution and the rigid criticism of the Commission’s approach to vertical restraints, the Commission appeared willing to recognise the distribution efficiencies and prepared to asses distribution agreements more flexibly. In second part it is overlooked the key changes introduced by the Commission when it adopted a new block exemption on vertical restraint. It is analysed how Article 81 (1) and Article 81 (3) of the EC Treaty respectively apply to distribution agreement, the possibilities of the exemption of the agreement prohibited under Article 81(1) either by the way of block exemption (Regulation No. 2790/1999) or by satisfying four conditions of Article 81(3) of the... [to full text]

Konkurencijos teisė yra jauna teisės šaka, kuri pradėjo formuotis tik XIX – XX a. Jungtinės Amerikos Valstijos sukūrė teisės normomis reglamentuotą mechanizmą ir padėjo tvirtus, teismine praktika grįstus, pamatus privataus konkurencijos teisės įgyvendinimo instituto efektyviam funkcionavimui. Tuo tarpu Europos Bendrija ir Lietuva šio instituto svarbą suprato visai neseniai, dėl to iš konkurencijos teisės pažeidimų kylančios bylos teisminėje praktikoje vis dar retas reiškinys nūdienai. Šiame darbe analizuojami privačios konkurencijos teisės įgyvendinimo, pareiškiant civilinį ieškinį dėl žalos, patirtos pažeidus sąžiningos konkurencijos taisykles, reglamentavimo ypatumai Jungtinėse Amerikos Valstijose ir lyginami su Europos Bendrijoje ir Lietuvoje šio instituto reglamentavimu, siekiant nustatyti neišspręstas problemas ar spragas, trukdančias efektyviai jį įgyvendinti. Įvertinus privačios konkurencijos teisės įgyvendinimo instituto skirtumus ir/ar panašumus skirtingų kontingentų teisinėse sistemose, buvo bandoma aptarti įvairius būdus ir instrumentus, kuriais remianti galėtų būti suformuotos gairės ir atrasta panacėja nuo šio instituto nefunkcionavimo Europos kontinente. Lyginamuoju aspektu darbe buvo nagrinėjamos konkrečios ir esminės problemos dėl įrodinėjimo naštos, bylinėjimosi išlaidų, patirtos žalos apskaičiavimo, kolektyvinio gynybos būdo, antkainio perkėlimo argumento, institucijų kompetencijos ir vaidmens nustatymo šioje srityje ir kt., pateikiami šio instituto... [toliau žr. visą tekstą] / Competition law is a young branch of the law system which developed only in the XIX–XX century. Despite this fact, United States of America has already established a mechanism governed by the rules and put the foundations for effective functioning of the private enforcement institute, based on huge judicial practice. Meanwhile, the European Community and Lithuania have understood the importance of this institute recently – therefore the private litigation cases regarding the breach of the competition law are still rare. In this paper the analysis is represented on regulation’s features of private enforcement institute of the United States which are being compared with the regulation applied for the mentioned institute in the European Community and Lithuania, in order to identify unresolved problems or gaps that hinder the effective implementation of it. After the assessment of differences and/or similarities between the private enforcement institute regulations applied in different legal system contingents, there have been attempt to discover various methods and instruments, which could be called as guidelines or panacea against the effectless implementation of this institute in the European continent. With the help of comparative method the fundamental problems concerning the burden of proof, costs, damage calculation, class action (collective defense), passing-on defense, the role of institutions in this process, the relationship between the public and the... [to full text]

This work includes analysis of application of rules of the Competition law in European Community and in the Republic of Lithuania, those concerned to the abuse of the dominant position connected to unfair pricing. There is laid the detailed explanation of concept of the unfair pricing, distinguishing the four groups of such pricing – excessive pricing, „predatory” pricing, discriminatory pricing and unfair discounts and rebates.