Europos Bendrijos ir nacionaliniai teisės aktai gina sąžiningą konkurenciją, kuriai neigiamą poveikį gali daryti tarp įvairių ūkio subjektų sudaryti susitarimai, atitinkantys draudžiamų susitarimų požymius. Tokių susitarimų pavyzdiniai sąrašai yra pateikti Europos Bendrijos Stengimo sutarties 81 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje. Tačiau ne visi susitarimai, patenkantys į šį sąrašą, ribojantys ar potencialiai galintys riboti konkurenciją, negalioja. Į draudimo sferą nepatenkantys susitarimai vadinami mažareikšmiais arba susitarimais, negalinčiais itin riboti konkurencijos. Jiems bei jų reglamentavimo ir vertinimo pagal Europos Bendrijos ir Lietuvos Respublikos konkurencijos teisę ir yra skirtas šis darbas. Jei draudžiamų susitarimų problematika ir pagrindiniai praktikos metu iškilę klausimai buvo paliesti ir iki šiol yra nagrinėjami teisinėje literatūroje, mažareikšmiams susitarimams deramo dėmesio savo darbuose neskyrė ir dabar neskiria nei Lietuvos Respublikos, nei Europos Bendrijos teisės specialistai. Šiuo darbu siekiama iš dalies užpildyti teisės literatūroje atsiradusias spragas. Mažareikšmių susitarimų (de minimis) atsiradimas siejamas su Europos Teisingumo Teismo praktika, o atsiradimo pradžia laikytinas 1969 metų sprendimas byloje „Völk v Vervaecke“, kuriame buvo suformuluota reikšmingos įtakos doktrina. Prabėgus metams po sprendimo priėmimo pasirodė pirmasis Europos Komisijos pranešimas dėl mažareikšmių... [toliau žr. visą tekstą] / The European Communities’ and national legal acts defend the honest competition, which may be negatively influenced by the agreements, concluded between various economic entities, which meet the indications of the prohibited agreements. The lists, containing the examples of such agreements, are submitted in part 1 of article 81 of the Agreement on flotation of the European Community and part 1 of article 5 of the Competition law of the Republic of Lithuania. However, not all the agreements, included into this list, which restrict or may potentially restrict the competition, are invalid. The agreements, which do not fall into the sphere of the prohibited ones, are deemed as the agreements of minor importance or as the agreements, which cannot restrict the competition to a significant extent. Thus, this thesis is devoted to them, to their regulation and assessment as per the European Community’s and Lithuanian Republic’s competition law. If the topic of the prohibited agreements and the principle questions, which arose in the course of gaining of the practical experience, were touched and have been analyzed till the present moment in the juridical literature, then neither the Lithuanian Republic’s nor the European Community’s legal experts did not devote and at present do not devote their attention to the agreements of minor importance in their works. The author of this thesis attempts at least partially to fill the gaps, which appeared in the juridical literature. Appearance... [to full text]