Įmonės pateikdamos informaciją apie įmonės finansinę būklę bei jos veiklos rezultatus suinteresuotiems šios informacijos vartotojams vyksta tarsi bendravimas, todėl šio bendravimo priemonė – finansinės atskaitomybės informacija daugelyje šalių reglamentuojama, t.y. unifikuojama, kad būtų vienodai pateikiama informacija apie labai skirtingą veiklą vykdančių įmonių finansinę būklę ir veiklos rezultatus. Be to, reglamentuojama ne tik kiekvienos šalies apskaita, bet ir kuriami tarptautiniai apskaitos standartai, priimamos ES Direktyvos, kurios taikomos ne vienos šalies apskaitai, o stengiamasi vienodinti apskaitą tarptautiniu mastu. Apskaitos reglamentavimas gali būti trijų lygių: tarptautinis, nacionalinis ir įmonės, šiame darbe analizuojamas bene svarbiausias apskaitos reglamentavimo lygmuo – nacionalinis. Tačiau nagrinėjant nacionalinį apskaitos reglamentavimą, nebuvo ignoruojamas tarptautinis lygmuo, todėl darbe atsižvelgiama į tarptautinio reglamentavimo įtaką nacionaliniam reglamentavimui. Svarbiausias šio darbo tikslas buvo išanalizavus apskaitos reglamentavimo esmę, būtinybę bei kokybę, remiantis sudedamosiomis šio proceso dalimis, sudaryti apskaitos reglamentavimo modelį, kurį patikrinti pritaikant Lietuvos sąlygomis. Analizuojant apskaitos reglamentavimo būtinumo klausimus, apskaitos reglamentavimo teorijas bei politinį reglamentavimo procesą, atlikta užsienio autorių literatūros apžvalga, sisteminimas, palyginimas, interpretacija. Darbo tikslui pasiekti buvo naudotas... [toliau žr. visą tekstą] / When companies provide information about their financial situation and results for the users of accounting information, we can call it as a type of communication, and a mean of this communication – financial statements – are regulated in many countries, i.e. unified for the purpose to present financial situation of different companies in the same form. Besides, not only each country’s accounting is regulated, but international accounting standards, EU directives are issued, which are applicable not for one country, but internationally. There are three levels of accounting regulation: international, national and company‘s level. Perhaps one of the most important levels – national regulation – is analyzed in this paper. However, while analyzing national accounting regulation, international level couldn‘t be ignored and it‘s influence to national accounting regulation is considered as well. The aim of this work was to create a model of accounting regulation and check it‘s application to Lithuanian conditions, after the analysis of essence, necessity and process of accounting regulation, in accordance with the component parts of this process. Analyzing the necessity questions of accounting regulation, accounting regulation theories, political process of regulation, comparison and interpretation of different foreign authors’ literature were used. Coming through the aim of the work a theoretic accounting regulation model was created, using deductive method. For the presentation of... [to full text]

Santrauka Magistro darbe „Finansinio lizingo reglamentavimo aktualijos“ analizuojamos Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso, 1988 m. Tarptautinio finansinio lizingo konvencijos (UNIDROIT Conventition on International financial leasing), Europos privatinės teisės instituto 2008 m. parengto Lizingo modelio įstatymo (UNIDROIT model law on leasing ) teisės aktų nuostatos, apžvelgiamos 2008 m. paskelbto Europos sutarčių teisės Bendrųjų principų sistemos (Draft Common Frame of Reference) projekto teisės normos, reglamentuojančios finansinio lizingo teisinį santykį. Pirmoje darbo dalyje analizuojant lizingo teisinį santykį reglamentuojančių teisės aktų nuostatas nustatyta, kad svarbiausiu veiksniu, lemiančių teisės aktų kaitos būtinybę yra laikytina dinamiška ir kintanti finansinio lizingo verslo praktika. Ji yra tas akstinas, kuris apsprendė naujų lizingo objektų teisinį pripažinimą, teisės nuostatų, numatančių, lankstesnę galimybę lizingo sutarties šalims pasirinkti jų santykiams taikytiną teisę, priėmimą. Išsamiai nagrinėjant teisės aktų nuostatas reglamentuojančias finansinio lizingo sutarties sudarymo ar vykdymo ypatumus, įvertinamas iki tol nereglamentuotų lizingo sandorio elementų, šalių teisių ir pareigų, naujo, universalesnio reglamentavimo tikslingumas: lizingo dalyko pardavėjo atsakomybė lizingo gavėjui už nuostolius dėl netinkamo daikto transportavimo, pristatymo vietos privaloma nuoroda sutartyje, lizingo dalyko disponavimo teisės suteikimas lizingo davėjui ir kitos... [toliau žr. visą tekstą] / Zusammenfassung In der Magisterarbeit „Aktualitäten der Regelung über das Finanzierungsleasing“ werden die rechtsvorschriftlichen Bestimmungen im Zivilgesetzbuch der Republik Litauen, in den 1988 UNIDROIT Übereinstimmungen über das internationale Finanzierungsleasing (UNIDROIT Conventition on International financial leasing), im 2008 vom Institut für europäische Privatrecht vorbereiteten UNIDROIT Modell Gesetz über Leasing (UNIDROIT model law on leasing ) untersucht, hier werden auch die rechtlichen Normen im 2008 veröffentlichten europäischen vetragsrechtlichen Enwurf des Gemensamen Referenzrahmen (Draft Common Frame of Reference) beleuchtet und somit die entstehenden Rechtsbeziehungen zwischen diesen Regelungen über das Finanzierungsleasing gezeigt. Im ersten Teil der vorliegenden Arbeit wurde aufgrund der Untersuchung der rechtsvorschriftlichen Bestimmungen festgestellt, daß als der wichtigste Faktor, der die Notwendigkeit der Änderung der Rechtslage verursacht, sollte die dynamische und sich entwickelnde Finanzierungsleasinggeschäftspraxis gelten. Eben sie gab eine entscheidende Anregelung zur rechtlichen Anerkennung von neuen Leasingobjekte und zur Verabschiedung Regelungen, die den Leasingvertragsparteien eine flexiblere Möglichkeit bei der Auswahl des anwendbaren Rechtes für ihre Beziehungen, vorsieht. Bei der ausführlicher Analyse der rechtsvoschriftlichen Bestimmungen, die die Besonderheiten der Vertragsabschluß oder Vertragserfüllung regeln, wird die Zweckmäßigkeit... [to full text]

Darbo teisinius santykius reglamentuojančios normos priimtos atkūrus Lietuvos Respublikos nepriklausomybę. Nuo 2003 m. sausio 1 d. Darbo įstatymų kodeksą pakeitė Lietuvos Respublikos darbo kodeksas, kurio XV skyriuje „Darbo užmokestis. Garantijos ir kompensacijos“ yra išdėstomos tik kai kurios garantijos ir kompensacijos, neatribojant jų nuo darbo užmokesčio. Kitos garantijos ir kompensacijos yra išdėstomos atskiruose Lietuvos Respublikos darbo kodekso skyriuose, kituose įstatymuose ar poįstatyminiuose teisės aktuose. Lietuvos darbo teisėje garantijos ir kompensacijos gali būti suvokiamos plačiąja ir siaurąja prasmėmis. Plačiąja prasme garantijos ir kompensacijos suvokiamos, kaip išmokos ir tam tikros nematerialaus pobūdžio socialinės garantijos. Siaurąja prasme garantijos ir kompensacijos apima tik išmokas. Išanalizavus garantijų ir kompensacijų sąvokas, aptarus galimus klasifikavimo pagrindus, darytina išvada, kad Lietuvos darbo teisėje pagrindinis garantijų tikslas – užtikrinti darbuotojų teisių ir laisvių įgyvendinimą, lygias galimybes ir kompensuoti dėl tam tikrų priežasčių prarastą darbo užmokestį. Pagrindinis kompensacijų tikslas – atlyginti darbuotojui išlaidas, susijusias su darbo ar kitų įstatyme numatytų pareigų atlikimu, ir užtikrinti darbuotojams tam tikras socialines garantijas. Analizuojant atskiras garantijas ir kompensacijas ir jų mokėjimo ypatumus pastebėta tam tikrų trūkumų. / Norms, regulating labour legal relations, have been enacted after the restoration of Lithuanian Republic independence. Since January 1, 2003 Labour Law Code has been replaced by Lithuanian Republic Labour Code, including section XV, titled “Work payment. Guarantees and compensations” that indicates some guarantees and compensations, not delimitating them from work payment. Other guarantees and compensations are described in separate Lithuanian Republic labour code sections, and in other legal regulations and under-law acts. In Lithuanian labour law guarantees and compensations contain constricted and wider sense. Regarding the latter one, the guarantees and compensations are usually understood as disbursements and certain non-material social guarantees. While looking from the constricted point of view, the guarantees and compensations include disbursements entirely. Having analysed the concepts of guarantee and compensation, and having discussed possible basics of classification, it can be concluded that the main purpose of the guarantees in Lithuanian labour law is to secure the implementation of workers’ rights and liberties, equal opportunities and to compensate payments, lost for certain reasons. The main purpose of compensation is to recompense for the workers’ expenses, associated with the accomplishment of corresponding duties, denoted by labour law or other legislation, and to secure certain social warranties of the workers. Finally, having analysed particular... [to full text]

Tokio reiškinio kaip streikai iki XVIII amžiaus vidurio nereglamentavo nė vienos valstybės įstatymai. XVIII amžiaus pabaigoje priimti užsienio valstybių įstatymai netgi draudė streikuoti. Bet nuo XIX amžiaus vidurio, suaktyvėjus darbuotojų judėjimui, buvo pradėta akcentuoti teisės streikuoti svarba. Pripažinus darbuotojų teisę jungtis į profesines sąjungas, streikai tapo viena iš leidžiamų kovos už darbuotojų interesus formų. Lietuvoje streikų laisvė pirmą kartą buvo paminėta 1920 metų Laikinojoje Lietuvos valstybės konstitucijoje. Taigi streikų teisino reglamentavimo istorija prasidėjo būtent nuo XVIII amžiaus pabaigos. Teisės streikuoti yra pripažįstama tiek tarptautiniuose teisės aktuose, tiek tarptautinių organizacijų praktikoje. Teisė streikuoti yra pripažįstama Europos socialinėje chartijoje, Tarptautinio ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pakto, Europos socialinėje chartijoje (pataisytoje). Nors Europos Bendrijos steigimo sutartyje parašyta, kad Europos Bendrijai nepriklauso klausimai susiję su teise streikuoti, tačiau priimta Europos Bendrijos darbuotojų pagrindinių socialinių teisių chartija, kurioje užtikrinama galimybė kilus interesų konfliktui imtis kolektyvinių veiksmų, įskaitant ir streikus. Teisė streikuoti nėra tiesiogiai deklaruojama nė vienoje TDO konvencijoje ar rekomendacijoje. Tačiau TDO priežiūros organai yra išdėstę principines teisės streikuoti nuostatas remdamiesi asociacijų laisvės ir teisės vesti kolektyvines derybas principais... [toliau žr. visą tekstą] / Until the middle of the eighteenth century there were no such phenomena like strikes to be regulated by national laws of the countries. Even in the end of the eighteenth century strike actions were forbidden by national laws. Since the middle of the nineteenth century the right to strike was emphasized. When workers right to join trade unions was acknowledged, strikes became one of the means to fight to their interest. The history of legal regulation of the right to strike started at the end of XVIII century. The right to strike is recognized in international acts and in jurisprudence of international organizations. The right to strike is also recognized by the European Social Charter of 1961, International Covenant on Economic, Social and Cultural Rights of 1966, European Social Charter (amended). Although in the Treaty Establishing the European Community is stated, that European Community does not deal with the right to strike, Charter of fundamental social rights of European Community workers recognizes workers rights to collective actions, including strikes. The right to strike is not recognized directly in ILO conventions and recommendations. But supervisory bodies of ILO have expressed the main principals of the right to strike according to the principals of freedom of association and right to bargain collectively, which are stated in Convention concerning Freedom of association and protection of the right to organise (No. 87) and Convention concerning the Application... [to full text]

Mokėjimo kortelę nebegalime laikyti visiškai nepažįstamu ir nauju reiškiniu finansinių paslaugų rinkoje. Ji yra viena iš atsiskaitymų negrynaisiais pinigais priemonių, kuria naudojamasi daugumoje pasaulio šalių. Gebėjimas jos pagalba elektroniniu būdu pasiekti pinigines lėšas ir jomis disponuoti, bei kiti jos privalumai lyginant su kitomis atsiskaitymų priemonėmis, padarė ją dažniausiai naudojama priemone elektroninėje komercijoje. Europos Sąjunga elektroninių atsiskaitymų reglamentavimo gaires pradėjo tvirtinti dar praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje, Lietuvoje gi iš esmės vadovaujantis vien tik šiomis gairėmis teisiniai santykiai specialiomis normomis pradėti reguliuoti santykinai neseniai. Vieningos Europos Sąjungos mokėjimų erdvės kūrimas, įpareigoja valstybes nares savo nacionalinės teisės normas derinti prie Europos Sąjungos teisės aktų, dėl to daugumoje valstybių narių prieš tai buvusi teisinio santykio dalyvių teisių ir pareigų pusiausvyra keičiasi iš esmės, atsiranda kitos praktinio pobūdžio problemos susijusios su Lietuvos nacionalinių teisės aktų nuostatų prieštaravimu Europos Sąjungos aktams. Taigi apsiribojant Europos Sąjunga ir Lietuva, šiame darbe bus analizuojami pagrindiniai Europos Sąjungos ir Lietuvos nacionaliniai teisės aktai liečiantys atsiskaitymų mokėjimo kortelėmis teisinius santykius, atskleidžiamos pagrindinės teisinio reglamentavimo problemos. / Payment cards cannot be considered as entirely unknown and new phenomenon in the field of financial services. It is one of means to pay without handing cash and already is a commonly used tool in many countries of the world. Ability to reach bank funds online and dispose them there, as well as use the advantages as compared to other means of payment, has done it the mostly usable tool in electronic commerce. The European Union has started conforming regulatory guidelines for electronic payments in the nineth decade of the last century, however, in Lithuania, legal affairs have been started to be observed by these guidelines and their special norms only lately. Establishment of a unitary field of payments in the European Union obliges member states to combine their national legal standards to the legal rules of the European Union. Therefore, the former balance between rights and duties of legal relation participants changes in many member states and other issues of practical nature as related to the Lithuanian national legal deeds contradicting the European Union rules appear. Hence, by limiting ourselves to the European Union and Lithuania, this paper work shall make analysis of the major national rules of the European Union and Lithuania related to the legal issues of payment by cards and the main problems of legal regulation shall be revealed.

Šiame darbe nagrinėjamas lyginamosios reklamos reglamentavimas Lietuvoje ir Europos Sąjungoje, tiriamos istorinės lyginamosios reklamos formavimosi prielaidos pasirinktose valstybėse, analizuojama, ar lyginamosios reklamos reglamentavimas Lietuvoje atitinka Europos Sąjungos teisėje įtvirtintas nuostatas bei identifikuojamos su tuo susijusios praktinės problemos ir pateikiamas galimas jų sprendimas. Taip pat darbe pateikiami bendrieji reklamos principai, kurie taikomi visų rūšių reklamai, bei atskleidžiami pagrindiniai lyginamosios reklamos privalumai ir trūkumai. Kadangi lyginamoji reklama yra leidžiama, jei ji atitinka teisės aktuose nustatytas sąlygas, didelis dėmesys darbe skiriamas būtent lyginamosios reklamos leistinumo sąlygų analizei bei su jų taikymu praktikoje susijusioms problemoms atskleisti. Tiek, kiek tai susiję su lyginamąja reklama, darbe įvertinamas lyginamosios reklamos poveikis vartotojų ir kitų ūkio subjektų atžvilgiu, aptariami kontrolės būdai, atsakomybė už lyginamosios reklamos pažeidimus. Atsižvelgiant į tai, kad tiek Europos Sąjungos lygmeniu, tiek nacionaliniu lygmeniu vis didesnis dėmesys yra skiriamas savireguliacijai, analizuojamas savireguliacijos institucijų vaidmuo bei atskleidžiamos su tuo susijusios problemos. / This article analyses regulation of comparative advertising in Lithuania and European Union. It also examines historical assumptions of comparative advertising in selected states and common commercial principles, applicable in all arts of comparative advertising. In addition, this article seeks to ascertain, whether the legal basis in Lithuanian and European Union is unanimous in this field. Furthermore, the appropriate problems were identified and possible solutions of recent regulation were offered. Comparative advertising is allowable only if it corresponds the conditions, noted in legal regulations. Therefore, attention was paid for analysis of these conditions and investigation of appropriate problems, which occur while their application. Insofar it is related with comparative commercial, there were also measured the impact for consumers and other economy subjects, discussed different ways of control and responsibility for violation of comparative advertising regulations. According to the increasing role of self -regulation in national and European Union field, there were also analysed institutions of self-regulation and some related problems.

Šio darbo tikslas yra Lietuvos ir Latvijos kaupiamųjų pensijų sistemų teisinio reglamentavimo palyginimas. Taipogi šiame darbe yra atskleidžiama kaupiamųjų pensijų sistemų vieta pensijų sistemoje, Lietuvos ir Latvijos kaupiamųjų pensijų sistemų sukūrimo priežastys ir eiga. Pensijų sistema susideda iš pakopų. Nėra bendro sutarimo tarp mokslininkų, kuriai pensijų sistemos pakopai priskirti kaupiamųjų pensijų sistemą. Vieni jas išskiria kaip antrąją pensijų sistemos pakopą, kiti – kaip trečiąją. Lietuvoje buvo sukurta savanoriškumo principu grindžiama kaupiamųjų pensijų sistema, Latvijoje – tam tikroms asmenų amžiaus grupėms privalomoji kaupiamųjų pensijų sistema. Šių abiejų sistemų bendras bruožas yra tas, kad pradėjus dalyvauti šiose sistemose, išstoti iš kaupiamųjų pensijų sistemos ir grįžti tik į valstybinio socialinio draudimo sistemą, jau nebegalima. Kaupiamųjų pensijų sistemų lėšų administravimą vykdo privačios bendrovės, kurios yra griežtai valstybės institucijų prižiūrimos. Dėl ekonominės krizės kritus akcijų vertėms vertybinių popierių rinkose, sumažėjo ir kaupiamųjų pensijų fondų lėšos. Siekiant sumažinti kaupiamųjų pensijų sistemų dalyvių riziką ekonominių nuosmukių laikotarpiu prarasti sukauptas lėšas, abiejų valstybių įstatymų leidėjai turėtų padaryti atitinkamus teisės aktų pakeitimus. / The purpose of this paper is to compare the regulations of cumulative pension funds systems in Latvia and Lithuania. The position of the cumulative pension funds system in the pension system, the purpose and process of the creation of cumulative pension funds systems in Lithuania and Latvia are also discussed in this paper. Pension system can be divided into the tiers. There are no general agreement between the academics regarding the position of the cumulative pension funds system in the pension system. Some of the academics qualify the cumulative pension funds system as the second tier, the others qualify it as the third tier of the pension system. The voluntary cumulative pension funds system was created in Lithuania. In Latvia the participation in the cumulative pension funds system was mandatory to the persons who were under thirty years old, the others could voluntary join the cumulative pension funds system. The general feature of these systems is that the participants can not terminate their participation in the the cumulative pension funds system and return to the public pension system. The management of assests of the cumulative pension funds systems are in the hands of private companies, which are strictly supervised by the public institutions. The value of the cumulative pension funds assets have decreased regarding the fall of the value of the stocks in the market. There should be made some changes of the regulations of the cumulative pension funds system... [to full text]

Bendrovių grupė turėtų būti suprantama kaip dvi ar daugiau bendrovių (akcinių arba uždarųjų akcinių bendrovių ar jų atitikmenų kitose valstybėse), kurios tarpusavyje yra susijusios įvairiais vidiniais kontrolės (tiesioginės ir netiesioginės, formalios ar neformalios) ryšiais. Šie ryšiai gali būti atsirasti sutarties ar faktinių santykių tarp bendrovių pagrindu ir apimti vienos bendrovės (patronuojančios) dalyvavimą kitos bendrovės (dukterinės) kapitale, balsų daugumos turėjimą, galimybę skirti ir atšaukti valdymo organų narių daugumą ar kitokį lemiamos įtakos turėjimą, kas leidžia visoms grupei priklausančioms bendrovėms vieningai organizuoti bendrą grupės ir jai priklausančių bendrovių veiklą, turėti ir įgyvendinti bendras finansines, organizacines priemones, verslo, personalo ir kitą politiką. Bendrovių grupių reglamentavimui ir bendrovių grupių ekonominės ir teisinės sampratos priešpriešai spręsti skirtingose valstybėse naudojamas vienas iš trijų reglamentavimo modelių. Pirmasis ir labiausiai paplitęs iš jų, vadinamas bendrovių atskirumo reglementavimo modeliu, nesiskiria nuo tradicinių pavienių bendrovių reglamentavimo, ir bendrovių grupėms priklausančias bendroves laiko autonomiškomis, pripažįsta ribotą motininės bendrovės atsakomybę (su retomis bendrovių priedangos panaikinimo išimtimis), o bendrovių valdymo organų narių fiduciarines pareigas vertina kiekvienos konkrečios bendrovės atžvilgiu. Antrasis, priešingas pirmajam, bendrovių grupes traktuoja kaip vientisą ūkio... [toliau žr. visą tekstą] / A group of companies should be defined as a combination of two or more companies (either public or private limited liability companies, or their equivalents in other countries), related together by means of various inner control (direct or indirect, formal or informal). This relationship between the companies concerned might emanate from a contract or factual links between them and comprise participation of one company (the parent company) in the capital of the other one (daughter company), holding the majority of the voting rights, ability to elect and remove the majority of members of managing or being in position as to exercise dominant influence of other kind, which is a means for the organisation of common group activities, having and implementing common financial, organisational business, human resources and other strategies. Three approaches have evolved for the regulation of corporate groups as well as solution of the economic and legal contradiction between the concepts of groups of companies. The most popular one is the so called entity approach to corporate groups. It dublicates the fundemental principles of traditional single companies, therefore, treats companies of corporate groups to be autonomous with limited shareholder (parent company) liability (only rare exceptions of piercing the corporate veil within groups of companies exist) for obligations of daughter companies and attributes fiduciary duties of members of managing bodies to a certain separate company... [to full text]

Nors Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija numato, kad vaikui netekus tėvų globos, prioritetu turėtų tapti įvaikinimas, Lietuvoje vyraujanti vaikų priežiūros forma lieka laikinoji ar nuolatinė globa. Nors įvaikinimo situacija Lietuvoje gerėja, tačiau analizuojant teisinį įvaikinimo reglamentavimą vis dar randama spragų, kurioms ištaisyti būtinos teisės aktų pataisos. Manoma, jog tobulinant Lietuvos įvaikinimo sistemą, tikslinga būtų perimti ir pritaikyti kitų Europos Sąjungos valstybių patirtį. Dėl šios priežasties, taip pat dėl darbo autorės asmeninės patirties, šiame darbe Lietuvos įvaikinimo teisinis reglamentavimas lyginamas su Vokietijos, šalies, turinčios gilesnę patirtį ir tradicijas įvaikinimo srityje. Magistro darbo tyrimo objektas - įvaikinimo institutas Lietuvoje ir Vokietijoje. Pagrindinis šio tyrimo tikslas yra palyginti įvaikinimo instituto materialinių sąlygų teisinį reglamentavimą Lietuvoje ir Vokietijoje. Todėl didžiausias dėmesys šiame darbe skiriamas įvaikinamo materialinių sąlygų, keliamų tiek potencialiems įvaikintojams, tiek įvaikinamiems vaikams, analizei. Taip pat siekiama nustatyti, kokios sąlygos labiausiai atitinka vaiko interesus. Siekiant ištirti, kodėl Lietuvoje vis daugiau vaikų įvaikina užsieniečiai, analizuojamos tarptautiniam įvaikinimui keliamos sąlygos. Pagrindiniu tyrimo metodu pasirinkta lyginamoji dokumentų analizė, kadangi tai vienas iš būdų, leidžiančių tiksliausiai palyginti dviejų šalių įvaikinimo teisinį reglamentavimą. Tyrimo... [toliau žr. visą tekstą] / Although United Nations convention on the rights of the child states, that priority should be given to adoption in case the child loses his parents, the dominant child care form in Lithuania remains temporary and permanent. The situation in Lithuania is improving, however, analyzing legal regulation of adoption, the gaps that need to be removed by changing legal acts are still found. It is considered that the experience of European Union countries should be taken and applied to improve Lithuanian adoption framework. Therefore, this reason and authors personal experience is the cause for comparing Lithuania’s and Germany’s, the countries that has deeper experience and traditions in adoption field, legal regulation of adoption. The object of the master research work is the adoption institute in Lithuania and Germany. The objective of the research is to compare legal regulation of the adoption institute material conditions in Lithuania and Germany. Therefore, the work is focused on the analysis of the adoption material conditions that are raised for potential adoptive parents and adoptees. Also the conditions that most off all satisfy a child interests are determined. The conditions for international adoption are analyzed trying to find out why more and more children are adopted by foreign people. The comparative document analysis was chosen as the main research method, because it is one of the methods that lets most precisely compare the legal regulation of adoption in two... [to full text]

XX a. Lietuva ir jos gyventojai nukentėjo nuo ginkluotų konfliktų – ypač okupacijų bei 1990-1991 m. susidariusios situacijos,– kurių metu buvo padaryti karo arba jiems prilygintini nusikaltimai. Kadangi pastarųjų tinkamas kvalifikavimas priklauso ne tik nuo nurodytosios situacijos, bet ir nuo karo nusikaltimų traktuotės vertinimo, šiame magistro darbe nagrinėjama Lietuvoje pripaţįstama karo nusikaltimų traktuotė, laikantis pozicijos, jog ji yra tarptautiniame lygmenyje įsitvirtinusios traktuotės atspindys. Atsiţvelgiant į tokio darbo aktualumą bei poreikį, darbe pateikiama ne tik karo nusikaltimų reglamentavimo LR BK apţvalga, bet ir nustatoma, kuomet aptinkamos pirmosios karo nusikaltimų traktuotės uţuomazgos Lietuvoje, kaip kito Lietuvos poţiūris šių nusikaltimų atţvilgiu, kokios galėjo būti šio poţiūrio permainų prieţastys. Kadangi šiame magistro darbe daugiau dėmesio skiriama traktuotės raidai Lietuvoje, atitinkami karo nusikaltimų poţymiai, darantys ryškiausią įtaką karo nusikaltimų traktuotės Lietuvoje permainoms, susilaukia išskirtinio dėmesio Laikantis prielaidos, jog karo nusikaltimų trakuotė, pripaţįstama valstybėje, yra atskleidţiama analizuojant tokių nusikaltimų reglamentavimą bei baudţiamosios atsakomybės realizavimo, remiantis tokiu reglamentavimu, praktiką, atspindţio tikslumui nustatyti, darbe apţvelgiama Lietuvos teismų praktika, kurioje nagrinėjami karo arba jiems prilygintinų nusikaltimų... [toliau žr. visą tekstą] / Lithuania and Lithuanian population during the 20th century have suffered from armed conflicts, especially the occupations and the situation that developed in the years 1990-1991, during which war crimes or crimes, that are efficiently similar to war crimes, were perpetrated. Regarding the fact that qualification of the mentioned crimes depends not only on the evaluation of the before mentioned situations, but also on the treatment of war crimes, an overview of the latter, recognized in Lithuania, is submitted in this thesis, holding that the treatment of war crimes in a state is a reflection of the one set out in the international level. Noticing the need for a specific insight, not only the current implementation of war crimes, present in the Criminal Code of the Republic of Lithuania, is overviewed in this thesis. Whereas there is also defined when the first foundation for the treatment of war crimes was set out in Lithuania, how was the approach changing towards these crimes and which might have been the reasons. Since more attention in this thesis is paid for the evolution of the treatment of war crimes in Lithuania, specific war crime elements request more attention, because of their obvious impact, which might issue subsequent changes. Recalling, that the treatment of war crimes, recognised by a state, is revealed while analysing the implementation of war crimes and the state practice of enforcing criminal responsibility, entailed by the latter, while willing to judge... [to full text]