Tyrimo objektas – Mikotoksinų surišėjo Mycosorb efektyvumas ir poveikis 27-70 dienos amžiaus paršeliams Tyrimo tikslas- išsiaiškinti mikotoksinų surišėjo Mycosorb efektyvumą ir poveikį paršelių mityboje Tyrimo uždaviniai: 1. Paruošti paršelių šertų su mikotoksinų surišėju Mycosorb priesvorio kitimo analizę; 2. Paruošti pašarų konversijos kitimo analizę; 3. Išanalizuoti paršelių šertu mikotoksinų surišėju Mycosorb mirtingumo kitimo dinamikos analizę; 4. Aprašyti priesvorio, pašarų konversijos ir mirtingumo skirtumus kontrolinėje ir eksperimentinėje grupėje; 5. Pateikti išvadas ir rekomendacijas naudojant mikotoksinų surišėją Mycosorb. Mikotoksinų surišėjas Mycosorb pagerino paršelių svorio augimą. Baigiantis bandymui bandomosios grupės paršeliai svėrė 1 kilogramu daugiau nei kontrolinės grupės paršeliai. Rezultatus kurie buvo gauti, galima paaiškinti tuo, kad pašarai, kurie buvo naudojami paršelių mityboje buvo užteršti mikotoksinais ir preparatas Mycosorb efektyviai absorbavo mikotoksinus ir sumažino jų neigiamą poveikį. Pašarų sunaudojimas kontrolinėje grupėje buvo didesnis nei bandomojoje, o svorio priaugimas mažesnis. Mikotoksinų surišėjas Mycosorb turėjo teigiamą poveikį ir bandomosios grupės pašarų konversija buvo mažesnė nei kontrolinės. Bandomosios grupės pašarų konversija buvo 2, o tuo tarpu kontrolinės 2,2. Paršelių grupėje gavusioje pašarus su preparatu Mycosorb viduriavimo atvejų buvo mažiau nei kontrolinėje grupėje. / The object of experiment – The effectiveness and effect of toxin binder Mycosorb to the 27-70 days old piglets. Aims of experiment – to investigate the effectiveness and effect of toxin binder Mycosorb to the digestion of piglets. Tasks of experiment: 1 . To prepare the analysis of weight change of the piglets feed with toxin binder Mycosorb; 2. To prepare graphic presentation of feed conversion change analysis; 3. To examine the analysis of death dynamics in piglets feed with toxin binder Mycosorb; 4. To examine the diarhea change analysis in piglets feed with toxin binder Mycosorb; 5. To record differences of weight gain, feed conversion and death case differences in control and experimental groups; 6. To present the conclusions and recomendations for the use of toxin binder Mycosorb; Toxin binder Mycosorb increased the weight gain. At the end of experiment the tested piglets were weighing 1kilogram more than in control group. These results are explained by the feed which was given to piglets intoxicated with mycotoxins and Mycosorb effectively absorbed with mycotoxins and decreased its negative impact. The consumption of feed in control group was monitored higher and weight gain was lower than in experimental group. The impact of Mycosorb was positive on the feed conversion as the conversion in a experimental group was lower than in control group. The convertion of experimental group equaled 2.0, meanwhile control groups 2.2. The group in which the toxin binder... [to full text]

Šio darbo tikslas yra Lietuvos ir Latvijos kaupiamųjų pensijų sistemų teisinio reglamentavimo palyginimas. Taipogi šiame darbe yra atskleidžiama kaupiamųjų pensijų sistemų vieta pensijų sistemoje, Lietuvos ir Latvijos kaupiamųjų pensijų sistemų sukūrimo priežastys ir eiga. Pensijų sistema susideda iš pakopų. Nėra bendro sutarimo tarp mokslininkų, kuriai pensijų sistemos pakopai priskirti kaupiamųjų pensijų sistemą. Vieni jas išskiria kaip antrąją pensijų sistemos pakopą, kiti – kaip trečiąją. Lietuvoje buvo sukurta savanoriškumo principu grindžiama kaupiamųjų pensijų sistema, Latvijoje – tam tikroms asmenų amžiaus grupėms privalomoji kaupiamųjų pensijų sistema. Šių abiejų sistemų bendras bruožas yra tas, kad pradėjus dalyvauti šiose sistemose, išstoti iš kaupiamųjų pensijų sistemos ir grįžti tik į valstybinio socialinio draudimo sistemą, jau nebegalima. Kaupiamųjų pensijų sistemų lėšų administravimą vykdo privačios bendrovės, kurios yra griežtai valstybės institucijų prižiūrimos. Dėl ekonominės krizės kritus akcijų vertėms vertybinių popierių rinkose, sumažėjo ir kaupiamųjų pensijų fondų lėšos. Siekiant sumažinti kaupiamųjų pensijų sistemų dalyvių riziką ekonominių nuosmukių laikotarpiu prarasti sukauptas lėšas, abiejų valstybių įstatymų leidėjai turėtų padaryti atitinkamus teisės aktų pakeitimus. / The purpose of this paper is to compare the regulations of cumulative pension funds systems in Latvia and Lithuania. The position of the cumulative pension funds system in the pension system, the purpose and process of the creation of cumulative pension funds systems in Lithuania and Latvia are also discussed in this paper. Pension system can be divided into the tiers. There are no general agreement between the academics regarding the position of the cumulative pension funds system in the pension system. Some of the academics qualify the cumulative pension funds system as the second tier, the others qualify it as the third tier of the pension system. The voluntary cumulative pension funds system was created in Lithuania. In Latvia the participation in the cumulative pension funds system was mandatory to the persons who were under thirty years old, the others could voluntary join the cumulative pension funds system. The general feature of these systems is that the participants can not terminate their participation in the the cumulative pension funds system and return to the public pension system. The management of assests of the cumulative pension funds systems are in the hands of private companies, which are strictly supervised by the public institutions. The value of the cumulative pension funds assets have decreased regarding the fall of the value of the stocks in the market. There should be made some changes of the regulations of the cumulative pension funds system... [to full text]

Baigiamajame darbe apžvelgiu mokesčių sistema Lietuvoje ir Latvijoje, analizuoju pagrindinius mokesčius, kadangi mokesčiais Lietuvoje ir Latvijoje, taip pat ir kitose valstybėse surenkama dauguma valstybės pajamų. Baigiamajame darbe išskiriami tokie aspektai: istorinė mokesčių apžvalga, apmokestinimo principai, mokesčių klasifikacija, pagrindiniu Lietuvos Respublikos mokesčių įvertinimas. Panaudodama Latvijos ir Lietuvos teisės aktus, kitą reikalingą medžiagą ir surinkus duomenis apie į biudžetą sumokėtus mokesčius, sulyginu ir išanalizuoju Latvijos ir Lietuvos pagrindinius mokesčius. T.y. gyventojų pajamų mokestį, kurį jau seniai reikėjo mažinti, nes iš esmės gyventojų pajamoms tenka labai didelė mokesčių našta, pelno mokestį, kurio panaikinimas leistų įmonėms daugiau laiko, lėšų ir pastangų skirti vertės bei darbo vietų kūrimui, investicijoms, verslo plėtrai ir pridėtinės vertės mokestį, pamažu naikinat kitus mokesčius, palikti jį pagrindiniu biudžeto lėšų surinkimo įrankiu. / The final paper reviews the tax system in Lithuania and Latvia. Moreover it analyses the main revenue of the state budget. The aspects of the final paper are historical review of taxes, the principles of taxation, the classification of taxes and the assessment of the main taxes in Lithuania. The paper deals with comparison and analysis of the main taxes in Lithuania and Latvia. It is done on the grounds of the countries’ law and the data about the revenue. The later consists of researching the income fee that had to be diminished long time ago, because of the big taxes people have to pay. Moreover, it speaks about the profit fee, if which was abolished, the institutions would have more time, funds and efforts for making vacancies, investments and the growth of business.

Bakalauro baigiamajame darbe nagrinėjama Lietuvos ir Latvijos ekonominė konvergencija, siekiant tapti visateisėmis Europos Pinigų Sąjungos narėmis 2004-2010 m. laikotarpiu. Teorinėje darbo dalyje apibrėžta ekonominės konvergencijos koncepcija ekonominių teorijų ir Mastrichto sutarties kontekste; apibūdinta Euro zonos sąvoka bei pagrindiniai, narystei šioje sąjungoje būtini, ekonominės konvergencijos kriterijai. Praktinėje dalyje, atliekant Lietuvos ir Latvijos ekonominės konvergencijos analizę kiekybiniais ir kokybiniais tyrimo metodais, išanalizuotas ekonominis suartėjimas su Europos Sąjungos šalimis, remiantis BVP parametrais; atlikta makroekonominių rodiklių atitikimo konvergencijos kriterijams 2004-2010 m. analizė, atskleidžiant jų netolygumams turėjusius pagrindinius veiksnius ir ateities perspektyvas. Atliktos analizės rezultatai pagrindžia Lietuvos ir Latvijos ekonomines galimybes 2014 m. įsivesti eurą. Kiek palankesni šansai vertinami Lietuvos atveju, nors kita vertus, abi kaimyninės šalys, spėjama susidurs su valstybės finansų stabilizavimo ir infliacijos pažabojimo būtinybe. Ekonominė konvergencija vyksta ir yra tvari, tik jos mastus pakoregavo, labiausiai Lietuvą ir Latviją paveikusi ekonominė krizė. / In bachelor’s thesis is examining the Lithuanian and Latvian economic convergence in order to become full members of the European Monetary Union, 2004-2010 period. In the theoretical part the conception of economic convergence was defined in context of economic theory and the Maastricht Treaty; specified the euro area term and the basics economic convergence criteria, necessary for membership in the union. In the practical part analysing Lithuanian and Latvian economic convergence of both quantitative and qualitative research methods; analyzed the economic convergence with the European Union countries, on the basis GDP parameters; carried out the analysis of macroeconomic indicators compliance with the convergence criteria 2004-2010 period, revealing the inequalities which had the key factors and future prospects. The carried out analysis findings support Lithuanian and Latvian economic opportunities in 2014 to adopt the euro. How much more favorably rated the chances of Lithuania's case, although in the other hand, both neighboring countries will estimate to face with the stabilization of public finances and inflation targeting need. Economic convergence is taking place and is sustainable, but economic crisis, the most affected Lithuania and Latvia, have adjusted the scale.

Lietuva, Latvija ir Estija yra nacionalinės valstybės, pasižyminčios svarbiausiais modernaus valstybingumo atributais. Susikūrusios kaip tautinės valstybės, vėliau praradusios valstybingumą ir vėl jį atkūrusios, Baltijos šalys, pateko į sparčios globalizacijos ir regioninės integracijos pasaulį, veikiantį tradicines valstybingumo sampratas. „Vienos tautos, vienos kalbos, vienos kultūros, vienos valstybės“ pagrindu kurtos Lietuva, Latvija ir Estija į XXI amžių įžengė tęsdamos politinės bendruomenės formavimo projektus. Nacionalinė valstybė šiame darbe bus suprantama ne tik kaip teritorinis-politinis darinys, bet ir kaip jai lojalią politinę bendruomenę mėginantis kurti ir reprodukuoti socialinis aktorius. Šiam tikslui pasiekti nacionalinė valstybė naudojasi įvairiais instituciniais mechanizmais, pasitelkia ne tik juridines priemones, bet ir vertybinius argumentus. Pasinaudojant konstruktyvistine prieiga galima tirti politinės bendruomenės Baltijos šalyse formavimosi procesus, nustatyti esmines politikos sritis, veikiančias politinės bendruomenės sampratą ir palyginti jas platesnėje perspektyvoje įtraukiant „idealiuosius tipus“, istoriškai susiformavusius Vakarų šalyse. Istorija, kalba ir pilietybė – atributai, suteikiantys Baltijos šalių politinėms bendruomenėms turinį ir formą, todėl politikos jų atžvilgiu palyginimas parodo esminius skirtumus, lemiančius kitoniškas politinės bendruomenės sampratas Baltijos šalyse. Latvijoje ir Estijoje besiformuojantys modeliai panašūs į... [toliau žr. visą tekstą] / Lithuania, Latvia and Estonia are nation-states that have all of the essential attributes of modern statehood. At first they had established themselves as ethnocultural nation-states, later lost their independence and then reemerged straight into the world which was hardly influenced by globalization and regional integration. The principle of “one nation, one language, one culture, one state” was already ideologically obsolete in modern discourse, however this was the basic principle on which the Baltic States were created. The nation-state in this thesis will be understood not only as territorial-political entity, but also as a social actor which puts efforts in political community building and reproducing it. In order to achieve these goals nation-state uses various institutional mechanisms; invokes legal remedies and arguments of inward values. Constructivist approach can help to investigate the processes of political community building in the Baltic States and to identify substantial fields of politics that determine the perception of political community. This also allows comparing them in a broader perspective – with “ideal types” of nation-state that appeared in the West. History, language and citizenship – these are the attributes that provide the political communities of the Baltic States with content and form; therefore the comparison of the policies towards those attributes indicates differences which determine different models of political community-shaping in the... [to full text]

Abstract This study is a re-analysis of the material from the wetland settlement of Sārnate, excavated between 1938 and 1959 by Eduards Šturms and Lūcija Vankina. The site, dated to the Neolithic of the East Baltic, is located on a former lakeshore in the littoral belt of the Kurzeme Peninsula, western Latvia. First, the many separate dwelling assemblages of material were arranged into three major groups on the basis of their pottery: dwellings with Comb Ware (undated), dwellings with Early Sārnate Ware (c. 4365–3780 kal ekr.) and dwellings with Late Sārnate Ware (c. 3630–2850 kal ekr.). The Comb Ware from Sārnate represents a heterogeneous and poorly-preserved corpus. Early and Late Sārnate Ware are seen as belonging to a tradition of shell-tempered, low-fired vessels that served mainly as cooking pots. Ceramic bowls, represented in Late Sārnate Ware, are interpreted as fat-burning lamps. The dwellings with Early and Late Sārnate Ware have produced a range of net fishing gear, as well as components of eel clamps and fish-screens. The houses of the Early and Late Sārnate Ware groups were quite substantial post-built structures, but not true pile dwellings. The hearths consisted of a bed of sand, with a substructure of timber and bark. Experimental work suggests that food was cooked by standing the pointed base of the pot in the sand of the hearth and building up the fire around it. Spatial analysis of the structural remains and artefact distributions in the best-preserved dwellings with Late Sārnate Ware, aligned with their long axes perpendicular to the former shoreline, revealed the concentration at one end of the hearth of tools and refuse connected with activities relating mainly to food processing, i.e. a ‘kitchen area’. For the Early and Late Sārnate phases, we can reconstruct the basic settlement-subsistence pattern, characterised by utilisation of a diverse range of subsistence resources, mainly those of the eutrophic lagoonal lakes, and a semi-sedentary or sedentary pattern of life, with a permanent occupation at Sārnate. A similar mode of subsistence and settlement was probably practiced at other lagoonal lakes along the East Baltic coast. / Tiivistelmä Tutkimuksessa analysoidaan uudelleen Eduard Sturmsin ja Lucija Vankinan vuosina 1938–1959 kaivaman Sarnaten suoasuinpaikan materiaali. Itä-Baltian neolitikumiin ajoittuva asuinpaikka sijaitsee muinaisen järven rannalla Kurzemen niemen rantavyöhykkeellä Latvian länsiosassa. Useista erillisistä asumuksista kerätty materiaali järjestettiin kolmeen pääryhmään niissä esiintyvän keramiikan perusteella: asumukset joissa esiintyi kampakeramiikkaa (ajoittamatonta), asumukset joissa oli varhaista Sarnaten keramiikkaa (n. 4365 –3780 kal ekr.) ja asumukset joissa oli myöhäistä Sarnaten keramiikkaa (n. 3630 –2850 kal ekr.). Sarnaten kampakeramiikka on heterogeenistä ja huonosti säilynyttä. Varhaisen ja myöhäisen Sarnaten keramiikan arvioidaan kuuluvan simpukankuorisekoitteisten, matalapolttoisten astioiden traditioon. Näitä astioita käytettiin etupäässä keittoastioina. Myöhäisen Sarnate-keramiikan keramiikkakulhot on tulkittu rasvaa polttaviksi lampuiksi. Varhaisen ja myöhäisen Sarnate-keramiikan asuinpaikoilta on löydetty kalastusverkkoja sekä ankeriaankalastusvälineen ja liistekatiskan osia. Varhaisen ja myöhäisen Sarnate-keramiikan piiriin kuuluvat talot olivat melko kookkaita paaluille pystytettyjä rakennelmia, mutta eivät varsinaisia paaluasumuksia. Liedet muodostuivat hiekkakerroksesta, jossa oli puusta ja kaarnasta tehty rakennelma. Kokeiden perusteella arvellaan, että ruoka valmistettiin asettamalla astian terävä pohja lieden hiekka-alustalle ja polttamalla tulta astian ympärillä. Parhaiten säilyneiden myöhäistä Sarnate-keramiikkaa edustavien, pitkä akseli kohtisuorassa muinaiseen rantaviivaan nähden olevien asumusten rakenteiden ja esineiden spatiaalinen analyysi paljasti etupäässä ruuan valmistamiseen liittyviin toimintoihin yhdistettävien työkalujen ja jätteiden keskittyvän lieden toiseen päähän, toisin sanoen ”keittiöön ”. Varhaiselle ja myöhäiselle Sarnate-vaiheelle voidaan rekonstruoida asutus- ja elinkeinomalli, jolle on ominaista erilaisten, pääasiassa eutrofisten laguunien, toimeentuloresurssien hyväksikäyttö sekä puolipysyvä tai pysyvä elintapa Sarnaten ollessa jatkuvasti asutettu. Samankaltaisia elinkeinoja ja asutusta harjoitettiin todennäköisesti muillakin laguuneilla Itä-Baltian rannikolla. / Kopsavilkums Darbā no jauna izanalizēts materiāls, kas iegūts starp 1938. un 1959. gadu Eduarda Šturma un Lūcijas Vankinas vadītajos izrakumos Sārnates mitrzemes apmetnē. Apmetne attiecināma uz Austrumbaltijas neolīta laiku. Tā atrodas Rietumlatvijā, Kurzemes pussalas piejūras joslā, senezera krastā. Kolekciju veido materiāls no daudzām atseviškuras vispirms apvienotas trijās galvenajās grupās, vadoties pēc keramikas rakstura: mītnes ar ķemmes un bedrīšu keramiku (nav datētas), mītnes ar agro Sārnates tipa keramiku (ap 4365–3780 kal. g. pr. Kr.) un mītnes ar vēlo Sārnates tipa keramiku (ap 3630–2850 kal. g. pr. Kr.). Sārnates apmetnē iegūtā ķemmes un bedrīšu keramika ir neviendabīga, turklāt slikti saglabājusies. Savukārt agrā un vēlā Sārnates tipa keramika pieskaitāma keramikas tradīcijai, kuras raksturīgās iezīmes ir māla masas liesināšana ar gliemežvākiem un apdedzināšana zemā temperatūrā. Māla trauki izmantoti galvenokārt vārīšanai. Māla bļodiņas, kas pārstāvētas vēlajā Sārnates tipa keramikā, uzskatāmas par tauku lampiņām. Mītnēs ar agro un vēlo Sārnates tipa keramiku iegūti dažāda veida zvejas tīklu piederumi, kā arī zušu žebērkļu un zvejas aizsprostu sastāvdaļas. Agrās un vēlās Sārnates tipa keramikas darinātāji cēluši samērā fundamentālas konstrukcijas stabu celtnes. Nav pamata tās uzskatīt par pāļu būvēm. Mītnēm raksturīgi smilšu pavardi, kuru pamatā ir koku un mizu konstrukcija. Pēc arheoloģisko eksperimentu rezultātiem secināts, ka vārāmo trauku nedaudz iedziļināja pavarda smiltīs un uguni kūra ap to. Pievēršot uzmanību mītnēm ar vislabāk saglabājušos materiālu, kas orientētas ar garenasi perpendikulāri senajai krasta līnijai, analizēta konstruktīvo palieku un senlietu planigrāfija. Šīm mītnēm vienā pavarda galā konstatēta galvenokārt ar pārtikas gatavošanu saistītu rīku un atkritumu koncentrācija (t.s. virtuves zona). No mītnēm ar agro un vēlo Sārnates keramiku iegūtais materiāls ļauj pamatvilcienos rekonstruēt iedzīvotāju saimniecību. Izmantota daudzveidīga pārtikas resursu bāze, bet īpaši nozīmīgi bijuši resursi, kas iegūstami no eitrofajiem lagūnu ezeriem. Sārnates apmetne bijusi apdzīvota cauru gadu, tās iedzīvotāji piekopuši daļēju vai pilnīgu vietsēdību. Līdzīgs dzīvesveids, domājams, bijis lagūnu ezeru krastos mītošām kopienām arī citviet Austrumbaltijas piekrastes joslā.