Darbas siekia dviejų lygiagrečių tikslų – visų pirma analizuojamos tautinius judėjimus nagrinėjančios teorinės kryptys bei siekiama nustatyti, kaip vystėsi tautiniai judėjimai Lietuvoje ir Estijoje nuo XIX a. iki 1918 metų. Teorinėje dalyje teigiama tautinius judėjimus esant tarp susikertančių trijų dimensijų: socialinio judėjimo, nacionalizmo bei tautinio kolektyvinio veikimo. Šios dimensijos aptariamos atskirai, aptariamos skirtingos nacionalizmo, tautinio identiteto kilmės teorijos. Daroma išvada, jog tautinius judėjimus gali mobilizuoti etninė priklausomybė tam tikrai tautinei grupei, bet taip pat etniniai judėjimai gali būti ir naujų suverenių teritorijų atsiradimo pasekmė. Siekiant surasti galimus naujus požiūrio į tautinius judėjimus taškus – apžvelgiamos pagrindinės teorijos, analizuojančios tautinių judėjimų klausimą, susintetinamos keturios pagrindinės dimensijos tolimesniam darbo tyrimui: kultūrinė/socialinė; ekonominė; vidaus politikos bei tarptautinė – iškeliami kiekvienai dimensijai esminiai klausimai. Antroje darbo dalyje analizuojami Lietuvos ir Estijos tautiniai judėjimai. Pradžioje apžvelgiamas istorinis kontekstas iki XIX amžiaus, vėliau analizuojamas periodas suskaidomas į tris smukesnius periodus, analizuojamus teorinėje dalyje išskirtomis dimensijomis. Darbo eigoje nustatomas esminis vokiečių ir estų antagonizmo poveikis formuojantis estų tautiniam judėjimui, aptariamos lietuviško identiteto dvilypumo problemos – etninis identitetas prieš politinį. ... [toliau žr. visą tekstą] / Study aims at two parallel goals. The first part of the study focus on theories analysing national movements. The second part consists of comparative analysis of Lithuanian and Estonian national movements from XIX century up to the year 1918. In theoretical part research argues that national movements are in the intersection of social movements, ethnic collective action and nationalism. Each of these dimensions are studied separately, also different origins of nationalism national identity are discussed. Statement is made that national identity can be formed on ethnic bases, but also it is possible for national identity to be formed out of sovereignty of certain territories. The main aim of the research focuses on finding new approaches to the national movement studies, therefore most important theoretical frames are examined. Following analysis four dimensions are synthesized in order to be used in the empirical part of the research. Dimensions are: social/cultural; economical; internal politics; international system – each of these dimensions are characterized by some specific questions. Second part of the study analyses Lithuanian and Estonian national movements. At first historical context is determined, later on whole period of the study is divide in to three part, and each is analysed through four main dimensions. The study finds strong antagonism between Baltic Germans and Estonians as one of the main catalyst for the formation of Estonian identity also shows dual... [to full text]

Magistrinio darbo tema - Parlamentinio valdymo formavimas Lietuvoje ir Estijoje: palyginamoji analizė. Politologo G.E. Isakssono teorijoje pateikiami trys parlamentinio valdymo kriterijai - daugumos, santykinės daugumos ir rinkimų laimėjimo, kuriais vadovaujantis suformuotas parlamentinis valdymas geriausiai atspindėtų rinkėjų išreikštą pasirinkimą, taip sudaryta parlamentinė sistema būtų optimaliai sėkmingiausia. Tačiau teorija nutolsta nuo praktikos, kas ir steigia darbo problemą – šių kriterijų taikomumo paiešką Lietuvos ir Estijos parlamentinio valdymo formavime. Tyrimo objektas, tai yra konkretus darbo atskaitos taškas, yra parlamentinio valdymo kriterijų pritaikomumas formuojant parlamentines Lietuvos ir Estijos valdžias. Magistrinio darbo tikslas – ištirti suformuotas Lietuvos ir Estijos parlamentines valdžias pagal daugumos, santykinės daugumos ir rinkimų laimėjimo kriterijus. Šį tikslą realizuoti padeda išsikelti uždaviniai, pagrindiniai iš jų: palyginti Lietuvos ir Estijos parlamentiniame valdyme aptinkamą parlamentinio valdymo kriterijų pritaikomumą; atrasti ar egzistuoja partinės sistemos rodiklių ryšys su parlamentinio valdymo kriterijų pritaikomumu Lietuvos ir Estijos atvejais; išsiaiškinti daugumos, santykinės daugumos ir rinkimų laimėjimo kriterijų taikomumo ryšį su vyriausybės stabilumu. Tyrimo uždaviniams išspręsti ir darbo tikslą pasiekti padeda lyginamosios analizės, kuri yra naudojama palyginti parlamentinio valdymo formavimą Lietuvoje ir Estijoje... [toliau žr. visą tekstą] / The topic of Master paper is ‘Parliamentary Government Formation in Lithuania and Estonia: Comparative Analysis‘. When talking about parliamentary government formation, parliamentary doctrine criteria are often mentioned. Three of these principles are discussed here: those of majority, plurality and electoral gain. The more these principles are taken into account the more successful the parliamentary system is assumed to be; or, the more they are carried out, the closer to a situation of optimal parliamentary government the political system gets. The object of research is the implementation of parliamentary doctrine criteria in Lithuania and Estonia parliamentary government formation. The purpose of Master paper is to make a survey of majority, plurality and electoral gain principles implementation in Lithuania and Estonia parliamentary government. Our tasks help us to make the survey: one of task is to compare Lithuania and Estonia parliamentary government according to these parliamentary doctrine criteria. The second one is to find the relationship between party system (which is measured by fragmentation, aggregation, effective party number end electoral volatility) and our mentioned criteria. The third task is to find how majority, plurality and electoral gain principles implementation affect parliamentary government stability in Lithuania and Estonia. We use these methods: comparative analysis, qualitative comparative analysis, descriptive and correlation methods. Our... [to full text]

Lietuva, Latvija ir Estija yra nacionalinės valstybės, pasižyminčios svarbiausiais modernaus valstybingumo atributais. Susikūrusios kaip tautinės valstybės, vėliau praradusios valstybingumą ir vėl jį atkūrusios, Baltijos šalys, pateko į sparčios globalizacijos ir regioninės integracijos pasaulį, veikiantį tradicines valstybingumo sampratas. „Vienos tautos, vienos kalbos, vienos kultūros, vienos valstybės“ pagrindu kurtos Lietuva, Latvija ir Estija į XXI amžių įžengė tęsdamos politinės bendruomenės formavimo projektus. Nacionalinė valstybė šiame darbe bus suprantama ne tik kaip teritorinis-politinis darinys, bet ir kaip jai lojalią politinę bendruomenę mėginantis kurti ir reprodukuoti socialinis aktorius. Šiam tikslui pasiekti nacionalinė valstybė naudojasi įvairiais instituciniais mechanizmais, pasitelkia ne tik juridines priemones, bet ir vertybinius argumentus. Pasinaudojant konstruktyvistine prieiga galima tirti politinės bendruomenės Baltijos šalyse formavimosi procesus, nustatyti esmines politikos sritis, veikiančias politinės bendruomenės sampratą ir palyginti jas platesnėje perspektyvoje įtraukiant „idealiuosius tipus“, istoriškai susiformavusius Vakarų šalyse. Istorija, kalba ir pilietybė – atributai, suteikiantys Baltijos šalių politinėms bendruomenėms turinį ir formą, todėl politikos jų atžvilgiu palyginimas parodo esminius skirtumus, lemiančius kitoniškas politinės bendruomenės sampratas Baltijos šalyse. Latvijoje ir Estijoje besiformuojantys modeliai panašūs į... [toliau žr. visą tekstą] / Lithuania, Latvia and Estonia are nation-states that have all of the essential attributes of modern statehood. At first they had established themselves as ethnocultural nation-states, later lost their independence and then reemerged straight into the world which was hardly influenced by globalization and regional integration. The principle of “one nation, one language, one culture, one state” was already ideologically obsolete in modern discourse, however this was the basic principle on which the Baltic States were created. The nation-state in this thesis will be understood not only as territorial-political entity, but also as a social actor which puts efforts in political community building and reproducing it. In order to achieve these goals nation-state uses various institutional mechanisms; invokes legal remedies and arguments of inward values. Constructivist approach can help to investigate the processes of political community building in the Baltic States and to identify substantial fields of politics that determine the perception of political community. This also allows comparing them in a broader perspective – with “ideal types” of nation-state that appeared in the West. History, language and citizenship – these are the attributes that provide the political communities of the Baltic States with content and form; therefore the comparison of the policies towards those attributes indicates differences which determine different models of political community-shaping in the... [to full text]