Darbe „Nacionalizmas ir globalizacija: šiuolaikinių sociologinių teorijų analizė“ nagrinėjamos trys teorinės kryptys, skirtingai aprašančios nacionalizmo ir globalizacijos santykį: 1) radikalią ankstyvosios nacionalizmo bei vėlyvosios kosmopolitizmo modernybių perskyrą teigianti kryptis, kuri siejama su Ulrichu Becku; 2) nacionalinių valstybių sistemos hegemonijos įtvirtinimą teigianti kryptis, siejama su Michaelu Billigu; 3) ankstyvosios modernybės nacionalinių valstybių sistemos krizę teigianti ir šią sistemą atkuriančius globalizacijos prieštaravimus nagrinėjanti kryptis, kuri siejama su Zygmuntu Baumanu. Pagrindiniai darbe keliami klausimai, kurių pagrindu skiriamos trys kryptys, yra bent du: 1) koks nacionalizmo ir kosmopolitizmo santykis: ar nacionalizmas gali įgyti kosmopolitinę formą arba virsti kosmopolitinės tvarkos dalimi; 2) koks nacionalizmo ir globalizacijos žymimų modernėjimo procesų santykis: ar nacionalizmo kuriama nacionalinių valstybių sistema pajėgi spręsti globalizacijos išryškinamus modernėjimo procesų prieštaravimus, ar yra jų ardoma ir keičiama globalios kosmopolitinės tvarkos? Nors Baumano ir Becko nagrinėjami pokyčiai, pirmiausia ekonomikos globalizacija, ardo autonomiškos nacionalinės valstybės idealą, taip iškeldami klausimą apie ankstyvosios modernybės socialinės struktūros transformaciją į kosmopolitinę vėlyvosios modernybės, tačiau nacionalinė valstybė išlieka veikiau pagrindiniu dideles grupes vienijančiu veikėju bei yra atkuriama... [toliau žr. visą tekstą] / The paper “Nationalism and Globalization: an Analysis of Contemporary Sociological Theories” analyzes three theoretical paradigms, differently describing the relation between nationalism and globalization: 1) Ulrich Beck's model of radical distinction between the early modernity of nationalism and the late modernity of cosmopolitanism; 2) Michael Billig's model of globalization as a hegemony of nation-state system; 3) Zygmunt Bauman's model of both crisis of early modernity's nation-state system and its reconstruction through the contradictions of globalization. The main questions (which are the basis for distinguishing three paradigms) considered here are at least two: 1) what is the connection between nationalism and cosmopolitanism: can nationalism develop a cosmopolitan form or become a part of a cosmopolitan order; 2) what is the relation between nationalism and the processes of modernity-building, denoted by globalization: does the nation-state system adapt to meet the contradictions of globalization or is being it superseded by a global cosmopolitan order? Though Bauman's and Beck's analyzed changes, especially the globalization of economic sphere, erode the ideal of autonomic nation-state, thus forming a basis of a question about the possibility of early modernity's social structure's transformation into global cosmopolitan one; yet nation-state remains as the main unifying principal and is being reified by globalization's contradictions, Bauman's and Billig's defined... [to full text]

Lietuvos vėliavos pakėlimas ir salvės už tėvynę, Lietuvos kultūrą ir laisvą menininką. / The raise of Lithuanian flag and salvos for the motherland, Lithuanian culture and free artist.

The skinhead subculture is a global phenomenon – like many other youth subcultures.. Thus, the research question arises – which features of a skinhead’s identity emerge in the local environment of the Lithuanian society, and in which manner? Is the identity of a Lithuanian skinhead exceptional? The aim of the research was to reveal the peculiarities of right-wing skinheads’ identity, the motivation for choosing such identity, and the character of skinheads’ social activity. The work is based on empirical material collected during 2004–2013. The methods included an in-depth interview, a questionnaire survey, an integrated observation, and collecting visual material (photo and video) revealing the expressions of the subculture. The visual material presented in skinheads’ Facebook accounts was analyzed. The study was conducted by applying the induction technique where issues and individual and group aspects of identity and behavior characteristic of the skinheads were obtained from the available data. The study showed that the ideas characteristic of Lithuanian right-wing skinhead ideology are patriotism, nationalism, racial nationalism, as well as racism and neo-Nazism. Masculine values – strength, courage, fortitude and physical resilience, and ability to defend one’s ideas with force – occupy an important position on the list of skinheads’ values. In addition to characteristic internationally used elements, Lithuanian skinheads’ subcultural style is complemented with local –... [to full text] / Skinhedų subkultūra, kaip ir daugelis kitų jaunimo subkultūrų, yra globalus reiškinys. Pastebėta, jog ši subkultūra reflektuoja lokalios visuomenės problemas. Kyla klausimas –kokie ir kaip skinhedo tapatybės bruožai atsiskleidžia lokalioje Lietuvos visuomenės aplinkoje? Šio Tyrimo tikslas – atskleisti dešiniųjų skinhedų tapatybės bruožus, jos pasirinkimo priežastis ir skinhedų socialinio aktyvumo pobūdį. Tyrimas grindžiamas 2004 – 2013 m. surinkta empirine medžiaga. Buvo imami giluminiai interviu, pasitelktas klausimynas, integruotas stebėjimas; surinkta vaizdinė medžiaga, atskleidžianti subkultūros išraiškas (nuotraukos, filmai), analizuota socialinio tinklapio „Facebook“ paskyrose pateikta vizualinė medžiaga. Tyrimas buvo atliekamas indukciniu metodu, kai skinhedams būdingos problemos ir įvairūs jiems būdingi individualūs ir grupiniai tapatumo bei elgesio aspektai iškeliami iš duomenų. Tyrimas atskleidė, jog Lietuvos dešiniųjų skinhedų ideologijai būdingos patriotizmo, nacionalizmo, rasinio nacionalizmo, o taip pat rasizmo, neonacizmo idėjos. Svarbią reikšmę skinhedų vertybinėje skalėje užima maskulinistinės vertybės: jėga, drąsa, psichologinis ir fizinis tvirtumas, gebėjimas jėga apginti savo idėjas. Skinhedų subkultūrinis stilius be tarptautiniam stiliui būdingų elementų, Lietuvoje papildomas vietinės kilmės – nacionaliniais atributais. Visų trijų identiteto bruožų – ideologijos, maskulinistinių vertybių, ir skinhedų stiliaus visuma – apibūdina asmenį kaip dešiniosios... [toliau žr. visą tekstą]

Disertacijoje analizuojama moderniojo lietuvių antisemitizmo genezė ir raida. Remiantis to meto lietuvių periodika kaip pagrindiniu šaltiniu. Pagrindinis analizės objektas yra antisemitinė retorika ir stereotipai. antisemitizmas, nacionalizmas, streotipai, tautinis lietuvių atgimimas. / In the disseration genesis and developement of modern Lithuanian antisemitism is analised.The research is based on lithuanian press as a primary source. The rethorics and antisemitic sterotypes are analised. antisemitism, national lithuanian movement, nationalism, stereotypes.

In the disserattion, the genesis and developement of modern Lithuanian antisemitism is analysed. The primary source for such an investigation is Lithuanian press of the period indicated. The main goal of the research is to examine and show how antisemitic rethorics and stereotypes changed and developed from 1883 to 1940. / Diseratcijoje nagrinėjama moderniojo lietuviško antisemitizmo genezė ir raida. Remiantis spauda kaip pagrindiniu šaltiniu analizuojama, kaip kito antisemitinė lietuviškos periodikos retorika, kokie buvo formuojami pagrindiniai stereotipai ir nuostatos žydų atžvilgiu analizuojamu periodu ir kaip jie kito.

Lietuva, Latvija ir Estija yra nacionalinės valstybės, pasižyminčios svarbiausiais modernaus valstybingumo atributais. Susikūrusios kaip tautinės valstybės, vėliau praradusios valstybingumą ir vėl jį atkūrusios, Baltijos šalys, pateko į sparčios globalizacijos ir regioninės integracijos pasaulį, veikiantį tradicines valstybingumo sampratas. „Vienos tautos, vienos kalbos, vienos kultūros, vienos valstybės“ pagrindu kurtos Lietuva, Latvija ir Estija į XXI amžių įžengė tęsdamos politinės bendruomenės formavimo projektus. Nacionalinė valstybė šiame darbe bus suprantama ne tik kaip teritorinis-politinis darinys, bet ir kaip jai lojalią politinę bendruomenę mėginantis kurti ir reprodukuoti socialinis aktorius. Šiam tikslui pasiekti nacionalinė valstybė naudojasi įvairiais instituciniais mechanizmais, pasitelkia ne tik juridines priemones, bet ir vertybinius argumentus. Pasinaudojant konstruktyvistine prieiga galima tirti politinės bendruomenės Baltijos šalyse formavimosi procesus, nustatyti esmines politikos sritis, veikiančias politinės bendruomenės sampratą ir palyginti jas platesnėje perspektyvoje įtraukiant „idealiuosius tipus“, istoriškai susiformavusius Vakarų šalyse. Istorija, kalba ir pilietybė – atributai, suteikiantys Baltijos šalių politinėms bendruomenėms turinį ir formą, todėl politikos jų atžvilgiu palyginimas parodo esminius skirtumus, lemiančius kitoniškas politinės bendruomenės sampratas Baltijos šalyse. Latvijoje ir Estijoje besiformuojantys modeliai panašūs į... [toliau žr. visą tekstą] / Lithuania, Latvia and Estonia are nation-states that have all of the essential attributes of modern statehood. At first they had established themselves as ethnocultural nation-states, later lost their independence and then reemerged straight into the world which was hardly influenced by globalization and regional integration. The principle of “one nation, one language, one culture, one state” was already ideologically obsolete in modern discourse, however this was the basic principle on which the Baltic States were created. The nation-state in this thesis will be understood not only as territorial-political entity, but also as a social actor which puts efforts in political community building and reproducing it. In order to achieve these goals nation-state uses various institutional mechanisms; invokes legal remedies and arguments of inward values. Constructivist approach can help to investigate the processes of political community building in the Baltic States and to identify substantial fields of politics that determine the perception of political community. This also allows comparing them in a broader perspective – with “ideal types” of nation-state that appeared in the West. History, language and citizenship – these are the attributes that provide the political communities of the Baltic States with content and form; therefore the comparison of the policies towards those attributes indicates differences which determine different models of political community-shaping in the... [to full text]

The dissertation deals with theoretical problem: it seeks to resolve the issues of what determines the competition of identity ideologies, what its manifestations are and what variations of demonstration of belonging and separateness of the population in a particular city of the South-Eastern Baltic Sea region can be created by this competition. The city of Klaipėda and the 20th century are taken as spatial and temporal boundaries of the study, thereby realising that the processes of the competition of identity ideologies which took place in Klaipėda were more general and incidental to many cities of particular South-Eastern Baltic Sea region. This is regarded as the case analysis in a comparative context, which aims at producing generalizations, limited by one case empirical data, of phenomena generic to many cities of the South-Eastern Baltic Sea region, and thereby to contribute to generalization of competition of identity ideologies incidental to multiple cases on the basis of a single case. The objective of the doctoral dissertation is to disclose the influence of the competition of the main consolidating identity ideologies in the public communication space of the city of Klaipėda on the identity of inhabitants of this city in the 20th century and formulate the pattern of the competition of such identity ideologies in the city of the South-Eastern Baltic Sea region on the ground of empirical data. In attaining this objective, the dissertation: 1) analyses the semantics... [to full text] / Disertacijoje sprendžiama teorinė problema: ja siekiama atsakyti į klausimą, nuo ko priklauso, kaip reiškiasi ir kokias gyventojų prisiskyrimo ir atskirumo demonstravimo variacijas konkrečiame Pietryčių Baltijos jūros regiono mieste gali sukurti tapatybės ideologijų konkurencija. Tyrimo erdvinė ir chronologinė apimtis yra apribota Klaipėdos miestu XX amžiuje, sykiu suvokiant, kad Klaipėdoje vykę tapatybių ideologijos konkurencijos procesai buvo bendresni, pasireiškę ir kituose Pietryčių Baltijos jūros regiono miestuose. Tai yra atvejo analizė lyginamajame kontekste, kuria siekiama pateikti vieno atvejo empirine medžiaga apribotus apibendrinimus apie reiškinius, būdingus daugeliui Pietryčių Baltijos jūros regiono miestų, ir šitaip vieno atvejo pagrindu prisidėti prie tapatybės ideologijos konkurencijos, būdingos daugybei atvejų, apibendrinimo. Disertacijos tikslas yra atskleisti pagrindinių konsoliduojančių tapatybės ideologijų konkurencijos Klaipėdos miesto viešojoje bendravimo erdvėje įtaką šio miesto gyventojų tapatybei XX amžiuje ir empirinės medžiagos pagrindu suformuluoti tokių tapatybės ideologijų konkurencijos Pietryčių Baltijos jūros regiono mieste modelį. Joje nagrinėjamas Klaipėdoje aktualizuotas nacionalistinių tapatybės ideologijų reikšminis turinys ir šių ideologijų simbolinio ir ritualinio palaikymo viešojo bendravimo erdvėje būdai 1918–1939 m., 1945–1988 m. ir po 1988 m.; yra nustatomi tapatybės ideologijų, kurios buvo palaikomos Klaipėdoje, konkurencijos... [toliau žr. visą tekstą]

Habilitacijos procedūrai teikiamų mokslo darbų tikslas – apibendrinti istorinius tyrimus, kuriuose analizuojamos ideologijos, turėjusios esminį poveikį lietuvių šeimos raidai nuo XIX a. pradžios iki XX a. 8-ojo dešimtmečio. Tyrimuose nesiekiama nuodugniai išanalizuoti teorinių ideologijos aspektų. Darbuose ji suprantama kaip dominuojanti konkretaus istorinio laikotarpio vertybių sistema, įtvirtinanti ir įteisinanti tam tikras šeimos gyvenimo ir tarpasmeninių santykių normas. Tyrimuose pristatomos trys šeimos gyvenimo vertybių sistemos, kurias propagavo XIX a. tradicinės lietuvių bendruomenės normos, XIX a. pab.–XX a. pr. nacionalistinė lietuvių šeimos ideologija ir 1944–1970 m. Lietuvoje vykdyta sovietinė šeimos politika. XIX a. lietuvių bendruomenėje tokia vertybių sistema buvo glaudžiai susijusi su paprotine teise, patriarchaliniu kaimo gyvenimo būdu ir Katalikų bažnyčia. Jų poveikyje iki pat XIX a. 9-ojo dešimtmečio pradžios lietuvių bendruomenėje dominavo visuotinai pripažįstama ir vertinama privataus gyvenimo forma – santuoka su tos pačios socialinės ekonominės grupės nariu ir sėslus žemdirbio šeimos gyvenimas. XIX a. pab.–XX a. pr. lietuvių nacionalizmas atvėrė naujas asmeninio ir privataus gyvenimo lietuvių bendruomenėje galimybes. Tačiau jei XIX ir XX amžių sandūroje Vakarų Europos valstybėse buvo diegiama pronatalistinė šeimos politika, tai lietuvių nacionalistams rūpėjo tautiškai susipratusių partnerių šeima. Tuo tarpu 1944–1970 m. sovietinė ideologija diegė šeimos... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the research is to analyze the most important ideologies of Lithuanian family since the beginning of the XIXth century to the 80s of the XXth century. Ideology is understood here as a value system that has crucial impact on family and interpersonal relations, and is internalized by the family. Accordingly, three family value systems are under the research scrutiny. The first one was related to the XIXth century traditional Lithuanian family. The second one evolved as a consequence of Lithuanian nationalism at the turn of the XXth century. Finally, the third family ideology was based on the Soviet family policy during the period 1944–1970. Family life in the XIXth century Lithuanian community was based on the Lithuanian common law, the teachings of Catholic Church and patriarchalism as a way of living. These norms influenced interpersonal realtionships in the traditional Lithuanian community and legitimized the only possible way of living, that of marriage with a partner from the same social group and a sedentary life of a farmer. On the other hand Lithuanian nationalism at the turn of the XXth century led to new ideas of family life and interpersonal relationships. Hovewer, even though Lithuanian nationalists desired to promote a nationally “pure” family, they did not treat it as an exclusively reproductive institution. Lithuanian ideology emphesized interpersonal relationships within the family instead of reproduction. Lithuanian nationalists believed that the... [to full text]

Šiame darbe nagrinėjami Europos Sąjungos ir Turkijos debatai žmogaus teisių tema. Pasitelkus „kalbinių žaidimų“ idėją, kai kalbos aktai prilyginami ėjimui šachmatų lentoje ar sprendimo priėmimui Žaidimų teorijose, analizuojama diskusija, kurioje išskiriamos dvi smulkesnės temos – žodžio laisvės problemos Turkijoje ir religinių mažumų teisės. Darbe nuosekliai išdėstoma, jog Turkijos identitetas yra dvilypis, jis padalintas į kemalistiškąjį bei islamistiškąjį. Tai lemia debatų pobūdį, nes Europos Sąjunga diskutuoja ne su vieninga Turkija, o su kemalistais arba islamistais. Remiantis „kalbinių žaidimų“ prieiga, nustatatoma, kokios taisyklės būdingos Europos Sąjungos ir Turkijojs debatams žodžio laisvės ir religinių mažumų teisių temomis, įvertinama Europos Sąjungos ir Turkijos „kalbinio žaidimo“ būklė, atsakoma į klausimą, ar žaidimas apskritai vyksta, ir jeigu taip, tai kas lemia debatų dalyvių pozicijas, kokius vaidmenis (draugo-priešo ir pan.) jie skiria vieni kitiems. / The paper is devoted to analyze European Union and Turkey debates on human rights. Here the debates are perceived as the scene where both sides put their arguments, positions, values, express intensions. This helps to find out the main reason, why discussion on human rights between European Union and Turkey isn‘t as fluent as it could be. Debates are analyzed in so called “language games” perspective, which means, that all argumentation here is equated to the move making in the game theory. Going along game theory lines, here we make a presumption, that states as international actors are rational, but their identity and interests are not static. Taking into account ideas of Alexander Wendt, identity and interests are presupposed to be a product of mutual states interaction. Interaction in the paper by itself is supposed to be a game, where the biggest stress is put on rules – knowing the rules of the game, it‘s possible to understand state intentions and identity elements. In the paper main theme of human rights is parted into two sections that deal with freedom of speech and religious minorities rights. It is supposed that the first topic is debated between European Union and Turkey‘s Kemalist establishment, and the second – between Union and proislamic movements in Turkey. Such move is made because of the ambivalent Turkish identity. After the First World War established Turkish state, soon it turned into a radical modernization and westernization. This led to the... [to full text]

Šiame darbe nagrinėjama Vidurio Europos visuomenių kultūrinė transformacija perėjimo į demokratiją procese. Remiantis skirtingais liberalų ir sociologų požiūriais į kultūros transformaciją, darbe siekiama empiriškai įvertinti kultūrinės, politinės ir ekonominės transformacijos sąveiką, išryškinant kultūrinę transformaciją įtakojančius veiksnius. Kultūros raidos specifika analizuojama pagal keturių skirčių schemą: nacionalizmas vs. kosmopolitizmas, sekuliarumas vs. religingumas, komunizmas vs. antikomunizmas ir liberalizmas vs. autoritarizmas. Darbe daroma išvada, kad politinių / ekonominių reformų radikalumas tik ribotai lemia kultūros transformaciją demokratijai palankia linkme. Tyrimas atskleidžia, kad kai kurie pamatiniai kultūriniai elementai praktiškai nereaguoja į politines ir ekonomines reformas, todėl, bent jau kultūrinės transformacijos prasme, demokratijos konsolidacijos perspektyvos Vidurio Europos šalyse artimiausiu metu yra ribotos. / The collapse of communist rule in Central Europe (CE) and the third wave of democratization gave a significant impulse for development of theory of political sciences. Though the democratization process in CE is analyzed from various perspectives, key attention is paid for procedural aspects of regime transformation: institutional reforms, the creation of market economy, consolidation of democracy, CE integration to the European Union are the most attractive topics for researches of political sciences. Still there is a lack of theoretical approach towards systemic transformation that includes not only political or economical, but also cultural factors. Therefore it is worth to complement this gap of theoretical literature by focusing on aspects of the cultural transformation in the postcommunist region. The main purpose of the master dissertation is to analyze the dynamics of cultural transformation in four CE countries: Poland, Hungary, Czech Republic and Slovakia. The results of research of cultural cleavages in CE countries shows that the cultural transformation in each country does not depend particulary on radical political and economical reforms. Culture developes according its own logic, and non of the theories is adequate to explain cultural transformation. Research shows that some cultural elements (trust, tolerance) are not in the phase of transformation at all: they are stagnant, not reactive to reforms. Therefore, the communist legacies have still strong roots in... [to full text]