Šiame darbe nagrinėjama politinės liberalizacijos Vidurio Rytuose įtaka islamistinei Musulmonų Brolijos organizacijai. Aptariama islamizmo sąvoka, politinės liberalizacijos Vidurio Rytuose bruožai, rinkimų politikos principas Egipte, Jordanijoje ir Palestinos autonomijoje. Darbe analizuojamas Musulmonų Brolijos dalyvavimo politinėje liberalizacijoje ideologinis pagrindimas bei motyvacija, tiriamas pokytis Musulmonų Brolijos retorikoje ir veiksmuose iki dalyvavimo parlamento rinkimuose ir po jų, nagrinėjamas islamistų politinės programos turinys. Remiantis Musulmonų Brolijos pareiškimais ir politinėmis programomis, analizuojamas islamistų požiūris į islamiškosios teisės pritaikomumą modernioje politinėje sistemoje, požiūris į politinį pliuralizmą, politines ir asmens teises bei laisves, moterų padėtį, religines mažumas, smurto naudojimą. / The research paper examines whether electoral participation by Islamist political parties engender moderation in their politics. The case of the Muslim Brotherhood is analyzed since it is the biggest and most influential among islamist organizations in the Muslim world. The analysis is based on the islamists‘ approach towards the participation in general elections in Egypt, Jordan and the Palestinian territories. The focus of this analysis is on the possible moderation on sensitive political issues, such as the implementation of the islamic law, the status of religious minorities, attitude towards the use of violence, political and personal rights and liberties.

Šiame darbe nagrinėjami Europos Sąjungos ir Turkijos debatai žmogaus teisių tema. Pasitelkus „kalbinių žaidimų“ idėją, kai kalbos aktai prilyginami ėjimui šachmatų lentoje ar sprendimo priėmimui Žaidimų teorijose, analizuojama diskusija, kurioje išskiriamos dvi smulkesnės temos – žodžio laisvės problemos Turkijoje ir religinių mažumų teisės. Darbe nuosekliai išdėstoma, jog Turkijos identitetas yra dvilypis, jis padalintas į kemalistiškąjį bei islamistiškąjį. Tai lemia debatų pobūdį, nes Europos Sąjunga diskutuoja ne su vieninga Turkija, o su kemalistais arba islamistais. Remiantis „kalbinių žaidimų“ prieiga, nustatatoma, kokios taisyklės būdingos Europos Sąjungos ir Turkijojs debatams žodžio laisvės ir religinių mažumų teisių temomis, įvertinama Europos Sąjungos ir Turkijos „kalbinio žaidimo“ būklė, atsakoma į klausimą, ar žaidimas apskritai vyksta, ir jeigu taip, tai kas lemia debatų dalyvių pozicijas, kokius vaidmenis (draugo-priešo ir pan.) jie skiria vieni kitiems. / The paper is devoted to analyze European Union and Turkey debates on human rights. Here the debates are perceived as the scene where both sides put their arguments, positions, values, express intensions. This helps to find out the main reason, why discussion on human rights between European Union and Turkey isn‘t as fluent as it could be. Debates are analyzed in so called “language games” perspective, which means, that all argumentation here is equated to the move making in the game theory. Going along game theory lines, here we make a presumption, that states as international actors are rational, but their identity and interests are not static. Taking into account ideas of Alexander Wendt, identity and interests are presupposed to be a product of mutual states interaction. Interaction in the paper by itself is supposed to be a game, where the biggest stress is put on rules – knowing the rules of the game, it‘s possible to understand state intentions and identity elements. In the paper main theme of human rights is parted into two sections that deal with freedom of speech and religious minorities rights. It is supposed that the first topic is debated between European Union and Turkey‘s Kemalist establishment, and the second – between Union and proislamic movements in Turkey. Such move is made because of the ambivalent Turkish identity. After the First World War established Turkish state, soon it turned into a radical modernization and westernization. This led to the... [to full text]