Moderniosios architektūros paveldas Lietuvoje Visuomeninės veiklos procese visuose istorijos etapuose lieka medžiaginių ženklų, tarp kurių itin reikšmingą vietą užima nekilnojamieji objektai. Vyraujančią jų dalį miestuose sudaro architektūra. Istorinės architektūros samprata nuolat keičiasi apimdama vis naujus dešimtmečius ir stilius. Vienas „jauniausių“ stilių, kuris palengva pradedamas suvokti kaip istorinio paveldo dalis - tai modernizmas. Daugelyje Europos šalių šio stiliaus istoriškumas nebekvestionuojamas. Tai skatina atkreipti dėmesį ir į Lietuvos moderniosios architektūros paveldą, išnagrinėti, kas buvo pasiekta ir kas galėtų būti išsaugota kaip buvusios epochos dalis. Tyrimo objektas yra modernioji architektūra kaip XX a. Lietuvos architektūros paveldo dalis. Reikia atkreipti dėmesį, jog tyrimas apima tik visuomeninius (daugiafunkcinius) pastatus. Tyrimui pasirinkti reprezentatyviausią šios stilistikos objektų sankaupą turintys miestai - tai Kaunas ir Vilnius. Nepriklausomos Lietuvos sąlygomis tarpukario ir pokario modernioji architektūra, atskiri jos objektai yra vertinami nevienareikšmiškai, iškyla visa eilė labai aktualių ir aštrių paveldotvarkinio ir paveldosauginio pobūdžio problemų, kurios reikalauja neatidėliotinų, pagrįstų atsakymų. Esminę problemą sudaro konceptualaus pobūdžio nuostata – ar šis paveldas apskritai yra pripažįstamas kaip Lietuvos kultūros paveldo objektas. Nuo šio požiūrio priklauso visas tolesnis moderniosios architektūros paveldo likimas... [toliau žr. visą tekstą] / Heritage of Modern Architecture in Lithuania At any history stage the process of public activity leaves some material symbols, among which immovable items take an especially important place. The dominant part of them in the cities is formed from architecture. Conception of historical architecture is undergoing constant changes by encompassing still new decades and styles. One of the “youngest” styles, which is gradually coming to be perceived as part of historical heritage, is modernism. The majority of the European countries have already refrained from questioning the historicity of this style. This stimulates us focusing also on the heritage of Lithuania’s modern architecture and analysing what was achieved and what could be preserved as part of the former era. The research subject-matter deals with modern architecture as part of the heritage of Lithuania’s architecture in the 20th century. Given the conditions of independent Lithuania, interwar and post-war modern architecture and separate objects of it receive ambiguous evaluations, a number of highly relevant and severe problems of heritage conservation and heritage documentation nature occur, which require urgent and reasoned answers. Fundamental problem lies in the attitude of conceptual character, namely whether this heritage is by and large recognized as the object of Lithuanian cultural heritage. Further destiny of modern architecture heritage depends on the latter attitude. It should be emphasised that the greatest... [to full text]

XIX–XX a. sandūroje bei XX a. pradžioje Lietuvoje formavosi tipologiniai literatūros tyrinėjimai, kritika, buvo spręstos meno esmės, originalumo problemos, neišvengta ir ginčų. Šiame kontekste, kaip vieni aktyviausių lietuvių literatūros reformatorių, iškyla Balys Sruoga ir Jurgis Savickis. Šio darbo tikslas — atpažinti meno reformą Balio Sruogos kritikoje ir Jurgio Savickio novelistikoje. 1. Pirmas darbo uždavinys — pateikti intuityvistinės meno filosofijos bruožus. 2. Antras šio darbo uždavinys — išanalizuoti literatūros teorijų ir metodų suvokimą B. Sruogos kritikoje. 3. Trečias uždavinys — atskleisti meno sampratą B. Sruogos kritikoje. 4. Ketvirtas darbo uždavinys: pateikti Jurgio Savickio kūrybos vertinimus; atskleisti modernumo bruožus jo kūryboje; paieškoti J. Savickio kūrybos novatoriškumo ištakų. Darbe prieita prie šių išvadų. 1. Intuityvistinė meno filosofija, pasaulio ir meno supratime iškėlusi intuityvaus pažinimo reikšmę, atsirado kaip reakcija į racionalistinių ir pozityvistinių idėjų įsigalėjimą. Šios pakraipos pradininkai — H. Bergsonas bei B. Croce. 2. B. Sruoga išskiria pagrindinius literatūros mokslo uždavinius: medžiagą ir formą reikia nagrinėti analitiškai, biografiškai bei istoriškai ir tik visa tai atlikus galima įvertinti kūrinį. Meno kūrinio vertinimas, anot B. Sruogos, reikalauja nuolatinio dvasinio atsinaujinimo, nes meno veikalas yra atviras įvairioms interpretacijoms. Išskirdamas filologinį, estetinį, biografinį-psichologinį ir kultūrinį-istorinį... [toliau žr. visą tekstą] / XIX-XX century junctions, and the twentieth century the beginning in Lithuania formed typological literature research, criticism, was to settle the essence of art, originality, problem, and do not dispute. In this context, as one of the most active reformers Lithuanian literature, there Balys Sruoga and Jurgis Savickis. So the goal - to recognize the art criticism of the reform of Sruoga and Savickis creation. 1. The first task of the work - to provide the philosophy of art intuitivism features. 2. The second task of this work - to analyze the literary theories and methods in the understanding of B. Sruoga criticism. 3. The third task - to reveal the art concept of B. Sruoga criticism. 4. The fourth task of working out J. Savickis assessments of his creative; to reveal features of the modern artist's creativity, to explore the J. Savickas creative source of innovation. The work led to the following conclusions. 1. Intuitive philosophy of art, the art world and the intuitive understanding of knowledge in the set, emerged as a reaction to the rationalist and positive ideas institutionalized. These early-oriented – H. Bergson and B. Croce. 2. B. Sruoga highlights the main achievements of the literature of science challenges the substance and the form should be examined analytically, biographical and historical, and only after all of this work can be assessed. Evaluation of a work of art, according to B. Sruoga requires constant spiritual renewal, because the art work is open to... [to full text]

The purpose of this study was to prove that Saul Bellow‘s characters are questing heroes and to show how human quest is reflected in Bellow‘s novels „Herzog“ and „Henderson the Rain King“. Different forms of human quest in literature have been investigated referring to Ihab Hassan‘s „Selves at Risk. Patterns of Quest in Contemporary American Letters“. The method of textual analysis has been chosen for the study. The research demonstrated that both Herzog and Henderson are questing heroes searching for identity, social assertion, communication, love, understanding, self-worth and the meaning of life. The main heroes undergo a series of difficulties, loss and recovery, and finally they create identity and learn to be human��to tolerate and accept human behaviour, to live here and now.

The object of the Bachelor Thesis is the modernistic experiments in Gertrude Stein’s and Jon Dos Passos’ creative works. The aim of the present research is to analyze the modernistic experiments in Gertrude Stein’s and John Dos Passos’s creative works. In order to achieve the aim the following objectives have been set: 1) to present and analyze theoretical material concerning modernism; 2) to analyze modernistic experiments in Gertrude Stein’s and John Dos Passos’s creative works; 3) to compare G. Stein’s and J. Dos Passos’s artistic linguistic experiments and creative means. The methodology applied in the present Thesis included: 1) the historical-comparative method was applied in order to review and compare the definitions of literary modernism in different countries; 2) Ihab Hassan’s concept of modernism, which helped describing the phenomenon of modernism and specifying its basic peculiarities, and 3) the theory of comparativistics that allowed determining the correlation of literary modernism and non-linguistic discourses. In the Bachelor Thesis modernistic experiments were treated as the linguistic experiments with language, words and their meaning, grammatical and syntactical forms, way of narration and text composition. For practical analysis G. Stein’s “Tender Buttons” (1914) and J. Dos Passos’s “The 42nd Parallel” (1930) were chosen. In the course of the research the scientific literature concerning the theoretical background of modernism appearance, the variety... [to full text] / Bakalauro darbo objektas – modernistiniai eksperimentai Gertrude’s Stein ir Johno Dos Passoso kūryboje. Darbo tikslas – analizuoti modernistinius eksperimentus Gertrude’s Stein ir Johno Dos Passoso kūryboje. Tikslui pasiekti buvo nustatyti šie uždaviniai: 1) Apžvelgti ir analizuoti mokslinę literatūrą apie modernizmą kaip istorinį kultūros raidos etapą; 2) Nagrinėti modernistinius eksperimentus Gertrude’s Stein ir Johno Dos Passoso kūriniuose; 3) Palyginti Gertrude’s Stein ir Johno Dos Passoso naudojamus kalbinius eksperimentus bei kūrybos būdus. Bakalauro darbo metodologiją sudaro: 1) Istorinis lyginamasis metodas, kuris naudojamas įvairių šalių literatūrinio modernizmo apibrėžčių apžvelgimui ir palyginimui; 2) Ihabo Hassano modernizmo koncepcija, kuri taikoma modernizmo fenomeno aprašymui bei jo pagrindinių ypatumų nustatymui; 3) Komparatyvistikos teorija, leidusi apibrėžti literatūrinio modernizmo ir neliteratūrinių diskursų sąsajas. Šiame darbe modernistiniai eksperimentai traktuojami kaip lingvistiniai eksperimentai su kalba, žodžiais ir jų reikšmėmis, su gramatinėmis bei sintaksinėmis formomis, su pasakojimo būdais ir teksto kompozicija. Praktinei analizei atlikti buvo pasirinktas Gertrude’s Stein kūrinys „Švelnios sagos“ (1914) ir Johnno Dos Passoso romanas „Keturiasdešimt antroji paralelė“ (1930). Tyrimo metu buvo analizuota teorinė literatūra apie modernizmo atsiradimą, jo ideologines nuostatas bei chronologines ribas. Identifikuota šių reiškinių įvairovė... [toliau žr. visą tekstą]

Baigiamajame darbe ne tik nagrinėjama J. Šeiboko kūryba, bet ir perteikiamos architekto įžvalgos skirtingų sociokultūrinių laikmečių kontekste, nušviečiama J. Šeiboko pedagoginė veikla, pateikiami kolegų komentarai analizuojamais klausimais. Darbas atskleidžia architekto kūrybinius principus, J. Šeiboko kūrybos vertę ir jai kylančias išlikimo grėsmes. Yra daroma išvada, kad J. Šeiboko kūriniai - vertingi architektūriniu, meniniu požiūriu ir tai yra svarus indėlis į šiuolaikinę Lietuvos architrektūrą. Baigiamojo darbo įvade aprašomas darbo aktualumas ir ištirtumas, tikslas, tyrimo uždaviniai, įvardijami moksliniai nagrinėjimo metodai. Pirmajame skyriuje pateikiama J. Šeiboko kūrybos analizė – aprašomi ne tik ryškiausi, bet ir ne tokie žinomi J. Šeiboko architektūros objektai, atskleidžiamas jo kūrybinės asmenybės vystymasis. Antrame skyriuje į skirtingų laikmečių sociokultūrinį, politinį kontekstą stengtasi pažvelgti ne tik remiantis literatūroje dėstomais faktais, bet ir gretinant juos su J. Šeiboko architekto ir pedagogo įžvalgomis. Darbo pabaigoje formuluojami apibendrinimai. Darbą sudaro: įvadas, du skyriai, apibendrinimai, J. Šeiboko darbų sąrašas, literatūros ir šaltinių sąrašas, iliustracijų sąrašas bei priedas. Darbo apimtis: 90 p. teksto be priedų, 165 iliustracijos, 77 bibliografiniai šaltiniai, priedas. / The final thesis approaches the creation of the architect J. Šeibokas as well as his insights in the context of divers sociocultural periods. In addition, the pedagogical activity of the architect is described and the comments of the colleagues are presented in correspondence to some analysed points. The Master paper reflects the essential principles of architect‘s creation and similarly proves the value of J. Šeibokas‘ creation and its survival threats. The main conclusion is, that the works of J. Šeibokas are architecturally and creatively valuable. Consequently, the creation of this architect is a weighty contribution to the contemporary Lithuanian architecture. The introduction of this research work defines the relevance and the exploration level of the Master thesis, the object, the goals and the methods of research used. The introduction also indicates the sources coherent to the research object. The first part of the Master paper is the analysis of J. Šeibokas‘ creation, where not only his most outstanding architectural objects are approached, but also less significant works, thus the development of the architects creative „self“ is revealed. In the second chapter the author of the final thesis intended to take a broader look to the divers sociocultural-political context with reference to J. Šeibokas‘ point of view as an architect as well as a professor. Lastly, the summation of the whole research is stated. Structure: introduction, two chapters, summation, the list of... [to full text]

The purpose of the present paper was to explore a new approach to the notions of time, temporality, and space within modernist literature, the distinction of the natural, conceptual, and fictional time as well as the alterations of time due to the deictic centre. The investigation of the above-mentioned issues was based on the modernist novel To the Lighthouse by Virginia Woolf. The main method chosen for the study was content analysis. The research of time and space shift in the given novel is grounded on several overlapping critical theories: Practical Criticism, which comprises Formalist and New Critical ideas, Psychoanalysis, and the Theory of Narratology. The research demonstrated that Virginia Woolf attempted to structure her novel outside the conventional clock of time treatment because it was too inflexible to be suitable for a writer who believed that time represented in fiction should reflect the way time influences and is influenced by human lives. The given novel is a conspicuous example of an innovative concept of time and space presented by the author who gave preference to the abstract inner time rather than to that of the outer world and who come closer than any other writer to expressing time as it actually is experienced in human mind. The present study extended the existing knowledge of the psychological background, the transitivity and variability of time issues, and of the specific features the modern narrative in the novel. Further studies of the... [to full text] / Šio darbo tikslas buvo ištirti visiškai naują požiūrį į laiko, laikinumo ir erdvės sampratą modernistinėje literatūroje bei analizuoti gamtinio, konceptualiojo, ir literatūrinio laiko kaitą dėl deiktinio centro ypatybių. Analizei buvo pasirinktas Virdžinijos Vulf moderinistinis romanas „Į švyturį“, kuriame atsispindi modernistinis požiūris į žmogų ir jį supančią tikrovę. Kurdama savo veikėjų paveikslus, rašytoja įtaigiai atskleidė ir parodė, kad žmogaus gyvenimą pirmiausia lemia ne išorinė aplinka, bet mintyse, pasąmonėje vykstantys virsmai, kutrių fizinę išraišką parodo konkretūs veiksmai ir poelgiai. Modernizmo žmogus parodomas kaip praradęs tradicines pasaulio suvokimo atramas, likęs akistatoje su savo intymiausias patyrimais, išgyvenantis savo būtį kaip izoliuotą, atskirtą nuo viso pasaulio, pasimetusią tarp fantazijos ir realybės. Savo tyrimu siekiau įrodyti, kad Virdžinijos Vulf veikėjai analizuojamame romane save iškelia kaip esminį būties centrą ir didžiausią vertybę, nepavaldžią laiko ir erdvės matmenims, bet tuo pačiu metu susiduria su savo sudėtingu ribotu vidiniu pasauliu – suskilusiu, nuolat kintančiu, klaidinančiu, susidedančiu iš subjektyvių greit kintančių patirties fragmentų. Romane autorė atskleidė ir modernistinio naratyvo ypatumus - jos rašymo stilių galima laiktyi savita kalbine revoliucija, kuri padėjo atskleisti giliausius veikėjų sąmonės klodus pritaikant sąmonės srauto techniką bei vidinius monologus. Šiame kūrinyje nebėra nuoseklaus... [toliau žr. visą tekstą]

Celem mojej rozprawy magisterskiej jest wyeksponowanie obrazu femme fatale w kategoriach modernistycznych na podstawie inspirujących utworów literatury polskiej. Główne zadania niniejszej pracy sformułowałabym następująco: 1. Scharakteryzowanie „wampiryzmu” jako punktu „wyjściowego” badań obrazu kobiety fatalnej w literaturze europejskiej. 2. Wprowadzenie kategorii femme fatale w pole semantyczne polskiej literatury modernistycznej. Napisana przeze mnie rozprawa magisterska składa się ze wstępu, trzech rozdziałów i zakończenia. W pierwszym rozdziale niniejszej pracy pt. Zagadnienia teoretyczne są przedstawione główne kategorie literaturoznawcze, wykorzystane w rozprawie. W części drugiej, zatytułowanej Kobieta fatalna w kontekście europejskiego wampiryzmu, jest przybliżona historia pojawienia się wampiryzmu w kulturze i literaturze europejskiej, ze szczególnym uwzględnieniem aspektów polskich. Analizowane są także utwory o tematyce wampirycznej, które weszły do historii literatury. Są to Narzeczona z Koryntu Johanna Wolfganga Goethe, Wampiryzm Ernsta Theodora Amadeusza Hoffmanna, Rodzina wilkołaka Aleksego K. Tołstoja oraz Dracula Brama Stokera. Wyeksponowane są zmiany w kobiecej tematyce w literaturze wieku XIX. Rozdział trzeci został bezpośrednio poświęcony tematyce femme fatale w literaturze Młodej Polski, analizie wybranych przeze mnie utworów literackich. W zakończeniu podaję wnioski niniejszej rozprawy. / Magistrinio darbo Femme fatale lenkiškojo modernizmo literatūroje. Parinkti aspektai tikslas atvaizduoti femme fatale modernistiniuose kategorijuose remiantis inspiraciniais lenkiškos literatūros kūriniais. Pasiekti šį tikslą yra įmanoma išsprendus šias užduotis: apibudinti “vampirizmą” kaip “ išeinamąjį” fatališkosios moters vaizdo europos literatūroje tyrimų punktą bei įvesti kategoriją femme fatale į lenkiškos modernistinės literatūros semantikos rėmus. Darbas susideda iš įvado, trijų skyrių ir išvadų. Įvade yra pateikta bendroji informacija apie Jaunosios Lenkijos epochą, šio laikotarpio naują požiūrį į moterį ir jos situacija socijalinėje ir literatūrinėje sferoje. Pimame skyriuje Teorijos pagrindai yra pateikta pagrindinė informacija apie hermeneutikos ir gender literatūros disciplinas. Antrajame skyriuje, pavadintame Fatališkoji moteris europietiško vampirizmo kontekste, priartinama vampirizmo atsiradimo istorija europos kulturoje ir literatūroje, atsižvelgiant į lenkiškus aspektus. Parodomi moteriškos tematikos pokyčiai XIX amžiaus litaratūroje. Trečioji dalys Modernistiniai atvaizdavimai femme fatale lenkiškoje literatūroje yra paskirta tematikai femme fatale Jaunosios Lenkijos literatūroje, išrinktu kūrinių analizei. Išvadose yra apibendrinti tyrimo rezultatai. / The purpose of this research, which is called Femme fatale in polish literature of modernism was to exhibit the image of femme fatale on the basis of inspiring works in polish literature. This task can be resolved by completing the following assignments: describing “vampirism” as “initial” point of inquiry of fatal woman in European literature, introduction of category of femme fatale into semantic field of polish modernism. This dissertation consists of introduction, three chapters and conclusion. In introduction is given the main information about Young Poland époque, its look upon new situation of woman in social and literary ranges. In first chapter called Theoretical basis is represented the main information about hermeneutics and gender literature. Second chapter Fatal woman in context of European vampirism is approached the appearance of vampirism in European culture and literature with taking into consideration polish aspects. Into prominence are brought feminine subjects in literature of 19th century. Chapter three was concentrated on subjects of femme fatale of Young Poland and analysis of chosen literary works. The results of analysis are summarized in conclusion.

Šiame darbe nagrinėjami Europos Sąjungos ir Turkijos debatai žmogaus teisių tema. Pasitelkus „kalbinių žaidimų“ idėją, kai kalbos aktai prilyginami ėjimui šachmatų lentoje ar sprendimo priėmimui Žaidimų teorijose, analizuojama diskusija, kurioje išskiriamos dvi smulkesnės temos – žodžio laisvės problemos Turkijoje ir religinių mažumų teisės. Darbe nuosekliai išdėstoma, jog Turkijos identitetas yra dvilypis, jis padalintas į kemalistiškąjį bei islamistiškąjį. Tai lemia debatų pobūdį, nes Europos Sąjunga diskutuoja ne su vieninga Turkija, o su kemalistais arba islamistais. Remiantis „kalbinių žaidimų“ prieiga, nustatatoma, kokios taisyklės būdingos Europos Sąjungos ir Turkijojs debatams žodžio laisvės ir religinių mažumų teisių temomis, įvertinama Europos Sąjungos ir Turkijos „kalbinio žaidimo“ būklė, atsakoma į klausimą, ar žaidimas apskritai vyksta, ir jeigu taip, tai kas lemia debatų dalyvių pozicijas, kokius vaidmenis (draugo-priešo ir pan.) jie skiria vieni kitiems. / The paper is devoted to analyze European Union and Turkey debates on human rights. Here the debates are perceived as the scene where both sides put their arguments, positions, values, express intensions. This helps to find out the main reason, why discussion on human rights between European Union and Turkey isn‘t as fluent as it could be. Debates are analyzed in so called “language games” perspective, which means, that all argumentation here is equated to the move making in the game theory. Going along game theory lines, here we make a presumption, that states as international actors are rational, but their identity and interests are not static. Taking into account ideas of Alexander Wendt, identity and interests are presupposed to be a product of mutual states interaction. Interaction in the paper by itself is supposed to be a game, where the biggest stress is put on rules – knowing the rules of the game, it‘s possible to understand state intentions and identity elements. In the paper main theme of human rights is parted into two sections that deal with freedom of speech and religious minorities rights. It is supposed that the first topic is debated between European Union and Turkey‘s Kemalist establishment, and the second – between Union and proislamic movements in Turkey. Such move is made because of the ambivalent Turkish identity. After the First World War established Turkish state, soon it turned into a radical modernization and westernization. This led to the... [to full text]