Darbo tikslas - ištirti, kokiais būdais konstruojama “sava erdvė” Lietuvos ekogyvenvietėse (atvejo analizė). Tikslo keliami probleminiai klausimai: Kaip vyksta ekogyvenvietėje gyvenančių žmonių „savos erdvės“ konstravimas? Kokie veiksniai lemia naujos erdvės konstravimą? Kokios reikšmės sukuriamos konstruojant „savą erdvę“? Tyrimo objektas - „savos erdvės“ konstravimo ypatumai tyrinėjamoje ekogyvenvietėje. Baigiamojo darbo teorinis pagrindas paremtas antropologijos teorijos aspektu. Baigiamojo darbo metodologinį pagrindą sudaro antropologinio tyrimo metodai: neformalūs pokalbiai, pusiau struktūruoti interviu, dalyvaujantis stebėjimas ir stebėjimas, dienoraščio pildymas. Pagal oficialius Lietuvos ekologinių gyvenviečių tinklaraščio duomenis, šiuo metu Lietuvoje yra apie penkiolika ekogyvenviečių. Tokias vietas gyvenimui žmonės renkasi labai atidžiai, nes tokios vietos virsta erdve, kurią patys gyventojai gali užpildyti įvairiausiomis kultūrinėmis reikšmėmis – sukurti ją sau, sukonstruoti “savą erdvę”. „Savoje erdvėje“ ekogyvenvietės gyventojai siekia sukurti utopišką gyvenimo modelį pagal savo įsivaizduojamas taisykles ir patirtis. Priežastys, kurios skatina rinktis tokį gyvenimo būdą yra įtakojamos daugybės veiksnių. Nors stengiamasi atitolti nuo civilizacijos ir visuomenės, tačiau konstruojant “savą erdvę” savotiškai atkartojamas tas pats socialinis modelis. Antroje darbo dalyje, apibrėžiant „savos erdvės“ sąvoką, aptariami du svarbūs aspektai: pirmiausiai tai, kad... [toliau žr. visą tekstą] / Purpose of the project: to research what are methods of construction of own space in the Lithuanian ecovillages (case study). The issues which have been raised referring to the purpose: What is the process of construction of own space of the people residing in ecovillages? What factors causes contruction of new space? What values are developed during construction of own space? Subject of the research: peculiarities of construction of own space in the ecovillages under research. Theoretical ground of the final project is an aspect of anthropology theory. The methodological basis of the final project consists of the anthropological research methods: participant observation, unstructured interviews, informal conversations, fieldnotes. Data from the official website of the Lithuanian ecological settlements reveal that Lithuania currently has approximately fifteen ecovillages. Such places are selected by people very carefully because the places become the spaces to be filled with different cultural values by the residents, i.e. the residents develop and form their own space. Residents of the settlement strive to develop in their own space the utopian residence model in compliance with the imagined rules and experiences. Reasons to choose such lifestyle are influenced by many factors. Though the people strive to make distance from civilization and society, but construction of own space oddly repeat the same social model. Two important aspects are described in the second part... [to full text]

Apie ėjimą pasivaikščioti. / On going for a walk.

Šiandieninėje mokykloje nedaug dėmesio skiriama moksleivių erdvinio mąstymo formavimui. Nors bendrojoje programoje ir išsilavinimo standartuose yra numatyta erdvinė vizualinė raiška plokštumoje ir erdvėje, tačiau dėl tam tikrų priežasčių šiai temai skiriama per mažai dėmesio. Ši tema yra aktuali, nes erdvės suvokimas ugdo tokius gebėjimus kaip analizė, interpretavimas, kūrybingumas. Šie gebėjimai pravers ne tik mokantis dailės, bet ir kitose ugdymo srityse (geometrija, literatūra ir t.t.), taip pat studijuojant techniką, technologiją. Šią problemą nagrinėjančios lietuviškos literatūros yra mažai. Daugiau medžiagos yra nagrinėjančios technikas, bet ne pačią erdvės suvokimo ir vizualinės rai��kos problematiką. Tyrimo tikslas. Atskleisti I – IV klasių moksleivių erdvinių sprendimų problemas vizualinėje raiškoje. Tyrimo objektas. Pradinių klasių ugdytinių erdvės suvokimas ir erdvinių sprendimų taikymas praktikoje. Tyrimo hipotezė. Formuojant ugdytinių erdvinį mąstymą ir skatinant analizuoti objektus, bei supažindinant juos su įvairiom vizualinėm raiškom, turėtų pagerėti ugdytinių erdvinių sprendimų vizualinė raiška ir kūrybingumas. Tyrimo uždaviniai: 1) Apžvelgti mokslinėje ir dalykinėje literatūroje nagrinėtą erdvinių sprendimų meninę raišką ir erdvės suvokimo problematiką. 2) Ištirti dėl kokių priežasčių I – IV klasių ugdytiniai ne visada randa tinkama erdvinį sprendimą. 3) Nustatyti ryšius tarp dėstomos medžiagos būdų, įsisavinant ir pritaikant gautas žinais praktikoje... [toliau žr. visą tekstą] / The formation of the spatial thinking isn’t the main aim of today’s school. Although the spatial visual expression in the plane and in the space is provided in General Educational Documents at school, but for some reason or other this theme isn’t in the centre. The spatial visual expression is very actual problem. Spatial perception educates such competences as analyses, interpretation or creativity. These competences will be of use not only in the learning of art, but also of other educational remits (purviews) how geometry, literature, technology and etc. This problem is analysed of a few Lithuanian literature. There we can find more material about technologies, but not about problematic of space perception or visual expression. Aim of the research is to uncover problems of spatial resolutions in the visual expression in the Primary school. The subject of the research is perception of the space and visual expression in use by children in the Primary school. Hypothesis of the research: the spatial resolution, the visual expression and creativity would be better, if we going to form child’s spatial thinking, stimulate the objects’ analysis, and present them various visual expressions. The goals of the research: 1.To survey researched spatial resolutions’ artistic expression and problematic of spatial perception in the nonfiction literature. 2. To research reasons which determine why children sometimes don’t find well-chosen spatial resolution in the 1st – 4th classes.3... [to full text]

Magistro darbo objektas - viešosios bibliotekos, kurios pateikiamos per visuomeninės erdvės kontekstą. Darbo tikslas - apibrėžti viešosios erdvės sampratą, išnagrinėti viešųjų bibliotekų vaidmenų raišką viešosios erdvės kontekste ir anketinio tyrimo pagalba ištirti viešųjų bibliotekų kaip visuomeninės erdvės situaciją bei perspektyvas Lietuvoje. Pagrindiniai darbo uždaviniai: apibrėžti viešosios erdvės sampratą; apibūdinti pagrindinius viešosios bibliotekos veiklos principus ir jų teikiamų paslaugų ideologinį pagrindą bei išanalizuoti jų prieinamumą tiek fiziniu, tiek socialiniu atžvilgiais; išsiaiškinti Lietuvos viešųjų bibliotekų veiklos situaciją ir perspektyvas viešosios erdvės požiūriu. Naudojantis lyginamuoju, aprašomuoju metodais, literatūros analize bei atlikto tyrimo pagalba prieita prie išvadų, kad visuomenines erdves apibūdinantys principai ir ypatybės tinka ir viešosioms bibliotekoms, kadangi jos yra skirtos visuomenei. Galima teigti, kad viešosios erdvės sėkmė priklauso nuo šių jos elementų: prieinamumo ir pripažinimo; atvirumo; patogumo ir patrauklumo; universalumo bei bendruomeniškumo. Šiame kontekste svarbus viešosios bibliotekos pripažinimo visuomenine erdve aspektas yra jos įvaizdis. Šiuo metu bibliotekos įvaizdžio gerinimui akivaizdžiai skiria daugiau dėmesio: atnaujina patalpas, steigia rinkodaros ar ryšių su visuomene skyrius, rengiama reprezentacinė medžiaga ir kt. Viešųjų bibliotekų veiklai ir įvaizdžiui didelę įtaką daro prieinamumas ir fiziniu, ir... [toliau žr. visą tekstą] / Public libraries are open organizations which are accessible to each and everyone. They are institutions of democratic culture, education and information. Public libraries provide basic conditions for individuals, public groups and all the community to have an unrestricted access to their premises, resources, knowledge and technologies as well as possibility of life long learning and individual quest in pursuit of personal achievements and self development. A public space as the public domain and its communication sector help to develop public opinion and raise awareness. A properly functioning public space is a prerequisite for a civic society and democracy, since the circulating information and discussions happening in this space help people to take relevant and justified decisions. A public space is in every dialogue or gathering when people discuss issues of public interest. The subject of the master’s thesis “Public Library as a Public Space” is topical for every citizen who is concerned about the future of their society, its development, education, culture, traditions, and other matters related to a human being and its existence in the cultural and social context of the society. The object of the thesis is the public library as presented in the context of a public space. The aim of the paper is to examine the role of public libraries in terms of public space and analyse the situation and prospects of public libraries as a public space in Lithuania through the method of... [to full text]

Magistro darbo objektas – interneto dienoraščiai. Darbo tikslas – išanalizuoti interneto dienoraščius: individualizuotos komunikacijos formą viešojoje erdvėje. Pagrindiniai darbo uždaviniai: panagrinėti komunikacijos sąvoką, aptarti komunikaciją įprastinėje erdvėje ir viešojoje erdvėje; panagrinėti tradicinių ir interneto dienoraščių raidos tendencijas, apibrėžti jų sąvokas; paanalizuoti individo komunikaciją tradiciniuose ir interneto dienoraščiuose; aptarti ir parodyti interneto dienoraščių funkcijas ir vietą šiuolaikinėje žiniasklaidoje; palyginti interneto dienoraščius su tradiciniais dienoraščiais; atlikti apžvalginę interneto dienoraščių analizę; išanalizuoti interneto dienoraščius pagal pasirinktus dokumentų analizės metodus. Naudojantis dokumentų analizės, sintetiniu ir lyginamuoju metodais bei kokybine mokslinių straipsnių analize, prieita prie išvados, kad daugiau nei dešimt metų pasaulyje gyvuojantys ir tik prieš keletą metų Lietuvos interneto tinklapiuose atsiradę interneto dienoraščiai dar vadinami “blogais” šiandien tampa viena populiariausiu interneto vystymo krypčių bei savotiškai unikaliu informacijos skleidimo kanalu. Anksčiau dienoraščiai rašomi tik patiems sau, dabar atvėrė naują komunikacijos kanalą viešojoje erdvėje. Dienoraščiams būdingas individualizuotas turinys internete tampa viešas. Interneto dienoraščiuose gali kiekvienas rašyti, redaguoti ir publikuoti savo individualias mintis, požiūrius, nuomones bei pasidalinti šia informacija su kitais... [toliau žr. visą tekstą] / The object of research paper is the diaries of internet. The purpose of work is to analyze the internet diaries as individualized form of communication in the public space. The main tasks of work are: to research the concept of communication, to discuss the communication in the conventional and public space; to analyze the tendency of development of traditional and internet diaries; to define their concepts; to analyze the communication of individual in the traditional and internet diary.; to discuss and show the functions of internet diaries and it’s place in modern media; to compare internet diaries with traditional diaries; to analyze internet diaries according to chosen methods of records analyzes. The usage of records analyses according to synthetic and comparative methods and analyzes of qualitative scientific articles show that those internet diaries which more than ten years were existing in the word, emerged in Lithuanian internet sites two years ago, also called “blogs”, today are becoming popular internet development directions and the unique channel for information spread. Previously, diaries were just for individual usage, today they open new communication channel in the public space. It is characteristic to the diaries that individualized content in the internet becomes public. Everyone can write, edit and publish there own individual thoughts, opinions, attitudes on the internet. Also, they can share the information with other internet consumers. The internet... [to full text]

Magistro darbo objektas – skaitmenintas kultūros paveldas viešosiose bibliotekose. Darbo tikslas – nustatyti naujas kultūros paveldo sklaidos galimybes elektroninėje viešiųjų bibliotekų erdvėje. Siekiant užsibrėžtų tikslų, magistro darbe iškeliami šie uždaviniai:  apžvelgti skaitmeninto kultūros paveldo politiką Europoje ir Lietuvoje  apžvelgti Europos geros praktikos pavyzdžius skleidžiant kultūros paveldą elektroninėje erdvėje  ištirti Lietuvos viešųjų bibliotekų padėtį pristatant skaitmenintą kultūros paveldą.  išnagrinėti esmines kultūros paveldo valdymo elektroninėje aplinkoje komponentus  aptarti įvairius skaitmeninimo ypatumus viešosiose bibliotekose Skaitmeninimas yra naujas kultūros paveldo valdymo metodas, kuris liečia ne tik organizavimo procesus, bet ir teikiamų paslaugų įvairovę ir formas. Pastarasis dešimtmetis pasižymi kultūros paveldo valdymo perversmais. Kultūros paveldo valdymo iniciatyvos glaudžiai siejasi su pastangomis sukurti bendrą Europos informacinę erdvę. 2001 metais buvo suformuluoti Lundo principai,, kurie skatino Europos Komisiją ir ES nares imtis koordinuoti kultūros paveldo skaitmeninimą ir prieigos organizavimą. Nustačius kultūros paveldo skaitmeninimo ir jo pateikimo vartotojams spragas, jų šalinimo būdus, buvo imtasi konkrečių veiksmų. Pradėti ir įvykdyti ne vienas projektas skirtas vietinėms kultūros paveldo institucijoms dalyvauti skaitmeninimo srityje: tokie kaip Pulman, Calimera ir kt. Siekiant... [toliau žr. visą tekstą] / The subject of the Master‘s Thesis is the digitalization of cultural heritage in public libraries. The purpose of the Master’s Thesis is the establishment of new possibilities of dissemination of cultural heritage in the electronic environment of public libraries. With a view to achieving the established purposes, the Master’s Thesis tackles the following tasks: overview of the policy of the digitalized cultural policy in Europe and Lithuania, survey of European best practices related with the dissemination of cultural heritage in the electronic environment, examination of the Lithuanian public libraries’ capacity for presentation the digitalized cultural heritage, description of a number of digitalization features in public libraries. Digitalization is a new method of cultural heritage management that includes not only organization processes but also the diversity and forms of the provided services. The last decade is known for the revolution in the way cultural heritage is managed. Cultural heritage management initiatives are closely related with the attempts to develop a common European information environment. The year 2001 saw the formulation of the Lund principles have urged the European Commission and EU member states to undertake the coordination of digitalization of and provision of access to cultural heritage. Having identified the drawbacks in digitalization and public delivery of cultural heritage and having established the ways of eliminating these drawbacks... [to full text]

Magistro darbo objektas — uždaros bendruomenės ir virtuali erdvė. Darbo tikslas — išanalizuoti kaip uždaros bendruomenės naudojasi virtualios erdvės teikiamais privalumais. Darbo tikslui pasiekti yra formuluojami tokie uždaviniai: nustatyti, kokios savybės būdingos uždaroms bendruomenėms; išnagrinėti, kokios virtualios erdvės charakteristikos sudaro prielaidas uždarų bendruomenių plėtimuisi; pateikti virtualių bendruomenių klasifikaciją didžiausią dėmesį skiriant toms bendruomenių grupėms, kurios gali būti aktualiausios uždaroms bendruomenėms; išnagrinėti įvairius galimus tikslus, kuriuos uždaros bendruomenės įgyvendina virtualioje erdvėje. / The objective of this master writing is to analyze how closed communities use qualities of virtual space in order to develop. To achieve this objective, following tasks are being implemented: to ascertain what qualities are common for closed communities; to examine characteristics or virtual space that can condition development of closed communities; to present the classification of virtual communities; to analyze various possible objectives which closed communities implement in virtual space.

Rašto darbe nagrinėjama laiko ir erdvės kaita socialiniame, filosofiniame, psichologiniame kontekste bei žmogaus patyrimas juose. Aptariamos žmogaus juslės, jų įtaka žmogaus asmenybės formavimuisi, gebėjimui pažinti aplinkinį pasaulį bei poveikis individo emocinei būsenai. Darbo tikslas - atrasti galimą prisiminimų ryšį tarp žmonių, kurie užaugo skirtingose aplinkose, ir tai panaudoti, kaip dirgiklį sukeliant atsakomąją reakciją. / The paper analyses time and space turnover in a social, philosophical, psychological contexts, also including human experience in these surroundings. The paper discuss about human’s power of sensitivity, it’s influence to evolution of human identity. Furthermore, the paper represents human’s ability to discover environment using his senses and reveals these senses has an effect on human’s emotional condition. The aim of the paper is to reveal probable memory relationship between people, who grow up in different environment, using their individual memories as stimulus to get responsive reaction.

Valdo Papievio savitame, nekomerciniame romane „Vienos vasaros emigrantai“ atsiveria Paryžiaus miesto erdvė. Paryžius yra keliasluoksnis, daugiaveidis, jo erdvė nėra vienmatė. Palyginę užsienio ir lietuvių rašytojų „Paryžius“ matome, kad Papievio miesto įvaizdžiai artimiausi Kortasaro vaizduojamam Paryžiui. Papievio Paryžius – tai daugybės miestų projekcija, miestas-veidrodis, miestas- labirintas, miestas-mozaika, indvidualistų miestas, prieštvaninis gyvūnas. Remiantis mitologine, fenomenologine, topografine erdvės samprata, aptariama miesto erdvė. Atsižvelgiant į mitinį erdvės aprašymą, romano erdvė skaidoma į žemės, dangaus ir pragaro sferas. Kiekvieną sferą atitinka tam tikra miesto ar pastato dalis. Žemė yra klajonės miestu erdvė, dangaus erdvę atitinka palėpė, kurioje gyvenama, o pragaru tampa metro. Erdvė romane plati, beribė, begalinė. Remiantis Bachelard‘o vidinio beribiškumo aprašymu, brėžiamas personažo sielos žemėlapis, aptariama vidinė erdvė, vidinė patirtis. Klajonė svetimu miestu yra savęs paieškos, bandymas per miestą pažinti save, nusibraižyti savo sielos žemėlapį. Darbas aktualus, naujas tuo, kad į romaną žvelgiama ne tik kaip į metaforišką, poetišką tekstą, bet ir kaip į konkrečios geografinės vietovės aprašymą. Juk veikėjas ne tik mąsto apie savo gyvenimą, bet kartu su Melanie klaidžioja Paryžiaus gatvėmis, krantinėmis, tiltais. Nubrėžiamas abiejų veikėjų klajonės Paryžiumi žemėlapis. / The aim of this work – to discuss City Area Managing Papievis novel, „One summer‘s emigrants“. The few critics focus on the age of the original novel, unique artistic language that is original, it depicts the city of Paris. A comparison of foreign and Lithuanian writers in Paris, we see that the closest images of Paris in Papievis novel is to Chulio Cortazar Paris. Papievis Paris - a city of many projections, the city-mirror-maze of the city. According to mythology, phenomenological, topography of the area concept is viewed in the City area. In view of the mythological space description of the novel, a division of the land space of heaven and hell realms. Each sphere corresponds to a particular part of town. The Earth is wandering in the city area, the loft area of the sky, residence, and hell represents subway. Space novel broad limitless, infinite. According to an internal infinity Bachelard description of the character's soul loudly map, discusses the internal space, thoughts, wandering. Current work is the fact that the novel is viewed not only as metaphorical, poetic text, but also as a specific geographic area. After all, not only the player thinks about his life, but also wanders through the streets of Paris, berths, bridges.

Bakalauro darbe analizuojama Antano Vaičiulaičio novelėje „Prelato vynas“ lokacija: veikėjai, laikas, erdvė. Iš kūrinio išrinkti 150 teksto fragmentai išanalizuoti taikant aprašomąjį, analizės, interpretavimo, skaičiavimo metodus. Išrinkti veikėjų įvardijimai suskirstyti į dvi grupes – vyrų ir moterų. Sudarytos ir išanalizuotos 7 nominacinės eilės vyrų bei 3 nominacinės eilės moterų. Išnagrinėjus pavyzdžius nustatyta, kad veikėjai įvardyti asmenvardžiais (Kazys, Albinas, Aldona, Stasė), bendriniais daiktavardžiais (vyras, sargas, vyrukas, pyplys, miegalius), rečiau – būdvardžiais (ilgesnysis, mažesnysis), asmeniniais (jis, ji), parodomaisiais (tas, anas, šitas) įvardžiais. Įvairiomis kalbos priemonėmis sukurti du ryškūs, realistiškai pavaizduotų veikėjų (Kazio ir Albino) paveikslai, spalvingi šalutinį vaidmenį atliekančių veikėjų (prelato, vikaro, policininko ir kt.) paveikslai. Išanalizavus kūrinyje rastus pagrindinių veikėjų Kazio ir Albino aprašymus galima pasakyti, kad juose sukurtas ne tik gana detalus veikėjų išorės vaizdas, bet ir išryškėja jų charakterio bruožai: Kazys – optimistas, siekiantis vadovauti, atkaklus, Albinas – linkęs nusileisti, paklusti, ramus, bailus. A. Vaičiulaičio novelėje „Prelato vynas“ vaizduojami įvykiai chronologiškai trunka dvi dienas, minimas vienas metų laikas – vasara. Išanalizuota novelės atvira (rugių laukas, pieva, sodas) ir uždara (kambarys, smuklė, kalėjimas) erdvė. Regimosiomis, girdimosiomis ir lytėjimo detalėmis kuriamas... [toliau žr. visą tekstą] / In Bachelor’s thesis the author analyzes the location of the short story “Prelato vynas” by Antanas Vaičiulaitis: the characters, time and space. There were 150 fragments of text selected from the story and analyzed using descriptive, analytical, interpretative and calculating methods. The designators of characters were selected and divided into two groups: masculine and feminine. There were 7 nominal rows of masculine and 3 nominal rows of feminine designators composed and analyzed. After having analyzed the examples it was revealed that the characters were designated by personal names (Kazys, Albinas, Aldona, Stasė), nouns (man, watcher, bloke, shrimp, sleeper) and less frequently by adjectives (the taller one, the smaller one), personal pronouns (he, she) and demonstrative pronouns (this, that). Using various means of language there were two vivid, realistic pictures of characters (Kazys and Albinas) created as well as colourful pictures of secondary ones (prelate, vicar, policeman and others). The analysis of the descriptions of the main characters Kazys and Albinas found in the story shows that not only rather detailed picture of external appearance is given, but also their personal traits are revealed: Kazys is an optimist, striving to command, persistent, while Albinas is ready to succumb, obedient, calm and timid. The events depicted in the short story “Prelato vynas” by Antanas Vaičiulaitis last two days in a chronological order; the only season mentioned is summer... [to full text]