The purpose of this study was to analyze aesthetic and ideological functions of time and space shifts in the postmodernist narrative. The paper investigates the problems of time and space relationships in literary discourse and is based on the material of famous postmodern novel by Kurt Vonnegut, Jr. Slaughterhouse – Five Or The Children’s Crusade A Duty – Dance With Death. The textual features expressed by space and time relations have not received enough attention in English critical literature. However, provides a continual response to the importance of time and space notions which are often included as part of the themes in the genre of novels. The method chosen for the study was descriptive. The paper consists of two basic parts and their subdivisions. The first part examines the differerences between traditional and postmodernist narrative discourse. The second focuses on the aesthetic and ideological functions of time and space shifts in the above mentioned novel by Kurt Vonnegut, Jr. In the introduction some general characteristics of the narrative structure are outlined. A narrative structure is usually defined as a story which develops in time and space. But the simpliest way of conceiving a narrative is presenting it as a series of events in specific order with a beginning, a middle and an end. The structuralist theoretician Genette distinguishes such features of a narrative: discourse, story and narration. The theoreticians ( Paul Ricoeur, Mikhail... [to full text] / Laiko kaita naratyve yra neatsiejama nuo erdvės, nes laiko poslinkiai visada sukelia erdvės pasikeitimą. Šiame darbe siekiama atskleisti laiko ir erdvės kaitos estetines ir ideologines funkcijas postmodernistiniame Kurto Vonneguto, Jr. romane Skerdykla Nr.5 arba Vaikų Kryžiaus Žygis Privalomasis Šokis su Mirtimi. Laiko ir erdvės kaita romane apsprendžia jo struktūrines, semantines ir stilistines savybes. Pagrindinis metodas naudojamas šiame darbe yra aprašomasis. Darbas susideda iš dviejų dalių bei jų poskyrių. Pirmoje dalyje nagrinėjami skirtumai tarp tradicinio bei postmodernistinio literatūrinio diskurso. Pristatomos bendros žinios apie narratyvą bei tradiciniai ir postmodernistiniai požiūriai į literatūrinį diskursą. Tradiciniai naratologai kreipia dėmesį į romano struktūrą, laiką, įvykių seką, siužeto liniją, pasokotojo funkcijas. Postmodernistai yra priešingi tradiciniams požiūriams į naratyvo struktūrą. Jie neigia ne tik naratyvo linijiškumą bet ir pačio naratyvo ir jo elementų esmę. Postmodernistai pačiuose savo veikaluose nagrinėja kūrinio diskursą. Antroje darbo dalyje analizuojamos estetinės bei ideologinės laiko ir erdvės kaitos funkcijos Kurto Vonneguto, Jr. romane Skerdykla Nr.5 arba Vaikų Kryžiaus Žygis Privalomasis Šokis su Mirtimi. Romanas Skerdykla Nr.5 – pati ryškiausia antikarinė rašytojo knyga, kurią Vonnegutas komponuoja pasakojimo pasakojime principu, fragmentiškai pateikia sukurtą Bilio Pilgrimo istoriją ir į ją įaudžia dokumentinį... [toliau žr. visą tekstą]

The formulation of the scientific problem Community areas are the places where children can spend their leisure time and play. However, the proper purpose of them has not been clearly defined in Lithuania yet. The reports of the municipalities of Lithuanian Republic for the Children’s Rights Protection Service 2004-2005 „On the condition of the playgrounds“ state that the majority of the reported playgrounds is situated next to the blocks of flats. The condition of them is defined as satisfactory or very poor, sometimes even threatening for the children’s health. As far as the equipment of the playgrounds goes the most popular mentioned in the reports are the following: swings, structures for climbing and sandboxes. It is important to mention that often the equipment on the playgrounds does not correspond to the requirements of hygiene, especially this can be said about the sandboxes. Other pieces of equipment are dated and only occasionally are fixed, painted or refilled with sand. In some municipalities there are no playgrounds left due to the fact that the constructions which had threatened for the children’s health were dismantled. The general tendency shows that the existing sport areas in the school yards and the remaining playgrounds do not meet the children’s need for playing which is foreseen by the United Nations Convention of the Right of the Child. The 1st part of the 31st article of this Convention states that children have the right „to rest and leisure, to... [to full text]

Viešųjų pirkimų sistema yra svarbi kiekvienos Europos valstybės ekonomikos dalis. Viešiesiems pirkimams yra naudojama apie 30 procentų nacionalinių biudžetų ir kitų visuomeninių lėšų, todėl racionalus ir taupus jų panaudojimas yra vienas iš svarbiausių valstybės valdymo tikslų. Net iki 75 milijardų eurų Europos sąjungos lėšų ir apie 250 milijonų litų Lietuvos biudžeto pinigų galima sutaupyti perkėlus viešuosius pirkimus į elektroninę erdvę. Pagrindiniai įstatyminiai viešųjų e. pirkimų pagrindai numatyti 2004 m. kovo 31 dienos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2004/17/EB (Direktyva dėl viešųjų pirkimų tvarkos vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriaus koordinavimo) ir direktyvoje 2004/18/EB (Direktyva dėl darbų, prekių ir paslaugų viešojo pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos koordinavimo), kurių normas perkeltos ir įgyvendintos 2005 m. gruodžio 15 d. priimtame LR Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimo įstatyme. / Public procurement system is a very important part of economy of every European country. National budgets spend almost 30% of its money on public sector procurements as well as other public spending. That is why it is very important every country has a goal of spending its money rationally and cutting its costs as much as possible. It is believed that the new e-procurement system would save at least 75 billion euros in Europe, and around 250 million litas of Lithuanian budget. The basis of public e. procurement law is set in the directory of European Parliament and Council, 2004/17/EB (directory of public procurement, water, energy, transport and post services coordination), and 2004/18/EB (directory that coordinates work services, goods and public sector procurement agreements). All these above mentioned directories are provided in Public Procurement law of Lithuania, on December 15, 2005. All European Union countries are undergoing the process of implementing public e. procurement system. New information systems of public procurement, central Web portals, the Procurement Monitoring Bureaus are being created. On 2004, April 25, EU Commission has set a goal in Communique of implementing a plan of action of public e. procurement system until 2010 in Europe. The main purpose - until the year 2010, public e. procurement process should be done 100% electronically (practically at least 50% of whole procurement system). The theme of this work is “Public e. procurement ant... [to full text]

Diplominiame darbe nagrinėjamas specialusis atraminių elementų erdvės atvejis, kai atraminis elementas yra II – os eilės viršvektorius ( p = 2 ). Pirmieji du darbo paragrafai yra referatyvinio pobūdžio. Pirmajame paragrafe gautos diferencijuojamos daugdaros struktūrinės lygtys, pateikiamos kai kurių diferencialinių geometrinių objektų ( skaliarinės funkcijos, tenzorinio lauko, viršvektorinio lauko ir afiniosios sieties objekto ) diferencialinės lygtis. Antrajame paragrafe afiniųjų ir tenzorinių siečių pagalba apibrėžta tenzoriaus invariantinio diferencijavimo operacija ir surastos tenzoriaus kovariantinės išvestinės. Surastos sąlygos kada tenzoriaus kovariantinės išvestinės, apibrėžto afiniosios sieties pagalba sutampa su šio tenzoriaus kovariantinėmis išvestinėmis, apibrėžtomis tenzorinės sieties pagalba. Trečiajame paragrafe apibrėžiama antros eilės atraminių viršvektorių erdvė, surastos šios erdvės struktūrinės lygtys ir ištirta liečiamosios ir koliečiamosios erdvių struktūra. Ketvirtajame paragrafe nagrinėjamos koliečiamosios erdvės normalizacijos. Tiesinės sieties pagalba kolie���iamojoje erdvėje išskiriami du invariantiniai poerdviai. Iš tiesinės sieties komponenčių ir jų pirmojo tęsinio sukonstruotos šios erdvės nepilna afinioji ir nepilna tenzorinė sietys, surasti šių siečių tarpusavio ryšiai, surastos pakankamos sąlygos, kad nepilnoji afinioji sietis sutaptų su nepilnosios tenzorinės sieties indukuota afiniąja sietimi. Čia tai pat surastos erdvės su nepilnąja... [toliau žr. visą tekstą] / In work it is examined special case of spaces support elements, when support elements are the super – vectors of the second order ( p = 2 ). The space of the second order support super – vectors is certain, the structural equations of this space are found and the structure tangential and cotangential spaces is researched. Further it is examined to space tangential spaces normalization. By means of linear connectivity in tangential space are detach two invariant subspaces. By means of components of linear connectivity and their first continuation are designed incomplete affine and incomplete tensors connectivity of this space, also connection between them is found. Further by means of linear connectivity natural normalization of space is examined, it is proved that the object of linear connectivity and its first continuation induces incomplete super – vector connectivity of this space. The structural equations of space with incomplete super – vector and complete super – vector connectivity are found. As operation of invariant differentiation of a super - vector field is certain, analogues of Richi and Bianca identities are received.

Interneto vartotojų skaičius per pastaruosius 8 metus išaugo daugiau negu 2,5 karto ir dabar siekia beveik penktadalį pasaulio gyventojų. Tai reiškia, jog internetas tampa visa vis svarbesne erdve bendraujant, ieškant informacijos, dirbant ar poilsiaujant. Ne veltui, įvairios kompanijos siekdamos būti pastebėtos pirmiausia siekia atsirasti internete, o tik paskui rūpinasi savo reklama. Būti internete, reiškia, būti pastebėtu. Nedaug nustebino ir tai, kad Lietuvos interneto erdvėje pradėtos kurti ne tik komercinių įmonių, bet ir žiniasklaidos bendrovių elektroninės dienraščių versijos ar nuo jų nepriklausomi interneto naujienų tinklalapiai. Laisvas ir nepriklausomas internetas reiškė, kad kiekvienas individas, turintis priėjimą prie kompiuterių tinklo, galės laisvai ir nevaržomai reikšti nuomonę, dalyvauti diskusijose, paveikti valdžios struktūras ir pan. Internetas reiškė naujas galimybes viešajai erdvei – pagrindinei demokratijos sąlygai – atgimti ir plėtoti. Tradicinė žiniasklaida nuvylė ir ilgainiui iš politinio diskurso bei debatų skatintojos tapo politinio spektaklio teatru. Darbo tikslas atskleisti, kaip Lietuvos internetinių naujienų tinklalapių www.delfi.lt ir www.lrytas.lt straipsniai atitinka viešosios erdvės koncepciją bei kokį poveikį žiniasklaida turi viešojo diskurso kūrimui internete. Šiam tikslui atkleisti buvo atliktas kiekybinis ir kokybinis turinio analizės tyrimas, kurio esmė buvo atrasti atsakymą į klausimą, kokio pobūdžio informacija dominuoja... [toliau žr. visą tekstą] / The number of Internet users has grown rapidly over last 8 years and at the moment embraces more than one fifth of world’s population. By no means, Internet becomes more important in the terms of communication, searching for information, working or resting. This also encouraged growing number of companies to present themselves on the internet prior to taking care of advertising campaigns, since being online in nowadays means existing. Therefore, not that it was a great surprise to observe the appearance of online sites for well-known business corporations or to meet the online versions of public newspapers. Free and independent Internet from the very beginning meant open possibilities for every individual with an access to the computer network to express itself, to take part in public debates and to have a chance to influence the authorities in order to accomplish the mission of public interest. Nevertheless, Internet also meant new opportunities to develop the main element of democratic society and state – it was a chance for public sphere to come back into force, because traditional means of media have been disappointing lately due to the process where the main subject public discourse and debate was replaced by tiresome political performance. The main objective of this thesis is to reveal the background for analysis to uncover the role of Internet media for creating the discourse online, and also what the results on how the Internet news portal of Lithuania www.delfi.lt... [to full text]

In this study we research sacral spaces of Lithuanian villages, from pagan places of worship to sacral spaces of nowadays confessions. The work is done according to chosen methods of analysis. Main target of this study is to research sacral structures settled in the turn of history, their composition units, epitomize compositional links and interconnection elements. Object boundaries, analyzed in the work, are defined physically, as appreciable bodies. The concept “space”, in different theories is interpreted as infinite entity or environment, which needs structure to exist. Particular confession’s sacral space harmony is influenced by symbolism, which shows up as a long-lasting tradition. The object, analyzed as constituent part of urbanism structures, existed from its early times, and created compositional models with public spaces of villages with other typology. Traditionally perceptible sacral objects stimulate images and symbolic expressions witch shows up as a long-term tradition.

Darbe didžiausias dėmesys skiriamas J. Habermaso ir kitų tyrinėtojų viešosios erdvės koncepcijai ir komunikacijos procesams joje. Naudojantis žiniasklaidos turinio (angl. content analysis) analizės metodu bei tiriant pasirinkto objekto – „Lietuvos“ kino teatro, kaip miesto viešosios kultūrinės erdvės – situaciją, analizuojant šio objekto teritorinę ir kultūrinę vertę, bei vykdytas komunikacijos kampanijas, prieita prie išvados, kad viešoji erdvė Lietuvoje kol kas yra labiau suvokiama kaip dar nespėta privatizuoti teritorija, tačiau dėl šio kino teatro stojusiųjų ginti piliečių iniciatyvų, viešosios erdvės koncepcijos suvokimas plečiasi ir ji pradedama įsisąmoninti kaip socialinės ir kultūrinės gerovės pagrindas demokratiškoje visuomenėje. Analizuojant viešosios erdvės situaciją internetinės žiniasklaidos turinyje, pastebėta, kad viešosios erdvės, kaip visuomenės gerovės ir laisvo komunikavimo joje kontekstas glaudžiai susijęs su visuomenės intereso puoselėjimu. Palyginus laisvų ir nepriklausomų portalų, bei verslo ir valdžios institucijų internetinių pranešimų šiuo klausimu kiekį, pastebėta, kad daugiausia apie šias problemas kalba nešališki autoriai laisvuose internetiniuose puslapiuose. Verslo atstovų vykdytos komunikacijos kampanijos šia linkme, yra taip pat gausios, susietos su privačių interesų, kurie pateikiami, kaip visuomenei naudingi, pristatymu. Tuo tarpu valdžios, Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos (LRKM) ir Vilniaus miesto savivaldybės (VMS) pozicija... [toliau žr. visą tekstą] / Key words: public sphere, public discourse, civic society, public interest, J. Habermas, movie theatre “Lietuva”. A student of the Frankfurt School of Social Research – which advanced a Marxist critique of western capitalism and its discontents – Habermas wrote The Structural Transformation of the Public Sphere (1962). Sensing a collapse of the public sphere and therefore a crisis of democratic politics, Jørgen Habermas published The Structural Transformation of the Public Sphere in 1962. In this highly influential work he traced the development of a democratic public sphere in the seventeenth and eighteenth centuries and charted its course to its decline in the twentieth century. In that work and arguably since then as well, Habermas' political intent was to further "the project of Enlightenment" by the reconstruction of a public sphere in which reason might prevail, not the instrumental reason of much modern practice but the critical reason that represents the best of the democratic tradition. Habermas defined the public sphere as a domain of uncoerced conversation oriented toward a pragmatic accord. Conception of public space is related to alternation of state organization and communication forms. Radio, television and internet invoked public discussions in the last century. What is “the public sphere” in Lithuania? Public sphere is often realized as not privatize territory in Lithuania. But this opinion is changing now and the question is what is the perception about... [to full text]

Ramunė Bleizgienė‘s dissertaiton Female Identity Problem in Lithuanian Women’s Creative Writing in the Late 19th – Early 20th Century analyses identity as a result of an interaction between a person and his/her socio-cultural context, by raising a question how the development of modern Lithuanian society influenced the forms of female identity. A heterogeneous methodological perspective introduces a shift in female identity as an inseparable part of the process of women becoming public individuals. The exploration of creative texts by Žemaitė, Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, Šatrijos Ragana, Ona Pleirytės-Puidienė Vaidilutė and Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė reveals how the writing women bring up and establish themselves as a speaking public subject. A thorough analysis of women’s writing, their diaries, letters, and memoirs reveals the ways in which the writing women experience their sociability, and emphasizes the impact that socio-cultural definitions of an individual/woman made on women’s self-perception. Structural changes in female identity undergo analysis in a condensed socio-cultural context with a review and a presentation of many texts by female authors that were circulating in public space, which gives a view of the multiple nature and complexity of the process. The study presents a lot of journalistic and fiction texts that were written in the late 19th – early 20th century, but were not in the scope of analysis up to the present moment. Ramunė Bleizgienė‘s... [to full text] / Ramunės Bleizgienės disertacijoje „Moters tapatybės problema XIX a. pabaigos–XX a. pradžios moterų kūryboje“ tapatumas nagrinėjamas kaip abipusės asmens ir sociokultūrinio konteksto sąveikos rezultatas, klausiant, kaip vykęs modernios lietuviškos visuomenės kūrimasis veikė moters tapatumo formas. Remiantis keleriopa metodologine perspektyva, moterų tapatybės kaita pristatoma kaip neatsiejama moterų tapimo viešais asmenimis proceso dalis. Analizuojant Žemaitės, Gabrielės Petkevičaitės-Bitės, Šatrijos Raganos, Onos Pleirytės-Puidienės Vaidilutės ir Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės kūrybą siekiama išsiaiškinti, kaip rašydamos moterys įsteigia ir įtvirtina save kaip kalbantįjį viešumos subjektą. Nuodugniai nagrinėjant moterų kūrinius, daugiausia – pirminius variantus, dienoraščius, laiškus, atsiminimus, stebima, kaip rašančiosios patyrė savąjį socialumą, ryškinama, kaip moterų savivoka buvo veikiama sociokultūrinių asmens / moters apibrėžčių. Moters tapatybės struktūriniai pokyčiai tyrinėjami sutankintame sociokultūriniame kontekste, apžvelgiant ir pristatant daugybę viešojoje erdvėje cirkuliavusių moterų tekstų, padedančių įsivaizduoti vykusio proceso daugialypiškumą ir kompleksiškumą. Disertacijoje pristatoma nemažai XIX a. pabaigos–XX a. pradžios moterų publicistikos ir grožinės kūrybos tekstų, kurie iki šiol nebuvo patekę į tyrinėjimų akiratį.

Pateikiamoje disertacijoje nagrinėjamas posovietinių režimų transformacijos procesas ir siekiama atsakyti į klausimą, kodėl „spalvotąsias revoliucijas“ patyrusios šalys – Gruzija ir Ukraina – nedemonstruoja tos pažangos demokratijos, įstatymo viršenybės ir žmogaus teisių srityse, kokios iš jų buvo tikimasi. Nagrinėjant šią problemą pasitelkiama struktūrinė teorinė prieiga, kuri leidžia įtraukti tiek vidinių ir išorinių, tiek idėjinių ir materialių veiksnių analizę. Disertacijoje ginamas teiginys, kad pagrindinė posovietinių režimų transformacijos kliūtis yra persidengiantis išorinių veikėjų skatinamos struktūrinės aplinkos poveikis. Disertacijoje teigiama, kad veikdami skirtingoje struktūrinėje aplinkoje, kurią sudaro skirtingo turinio tapatybinė, institucinė ir materialinė dimensijos, Rusijos ir Europos veikėjai posovietinėje erdvėje sukuria „struktūrų persidengimo“ fenomeną. Dėl to neįmanoma įtvirtinti stabilios ir vidujai suderintos „tvarkos“, o tai lemia nuolatinį neapibrėžtumą, stabdantį politinių režimų stabilizaciją posovietinėje erdvėje. Ukraina ir Gruzija materialine prasme (ekonomiškai, energetiškai) yra stipriai priklausomos tiek nuo Rusijos, tiek nuo Europos. Jos abi taip pat veikia pagal rusiškai struktūrinei aplinkai būdingus elgesio modelius, tačiau susiduria su kolektyvinės tapatybės (bendros su Rusija) įtvirtinimo problemomis. Visų trijų veiksnių santykis (prieštaravimas) apriboja režimo transformacijos, kuris prasidėjo su „spalvotosiomis revoliucijomis“... [toliau žr. visą tekstą] / The problem of post-soviet political regimes’ transformation is analysed in the present dissertation. Ukraine and Georgia are chosen as the case studies. Structural theoretical approach, developed in the dissertation allows the inclusion of material and ideational as well as internal and external factors into the analysis if regime transformation. It as argued that the main obstacle in the process is the intersecting influence of structural milieu promoted by different external actors. The argument is based on the presumption that Russian and European actors, which operate in different structural milieu, comprised of identity, institutions and material basis, create the phenomenon of intersecting structures. It is the main reason and obstacle for the establishment of consistent and stable “order” in post-soviet space. Ukraine and Georgia, being materially dependent both on Russia and Ukraine at the same time do not have stable collective identities and clearly institutionalized and compatible formal and informal “rules of the game”. Meanwhile, Russian and European actors promote different structural patterns of interaction therefore promoting instability and hampering regime transformation. The dissertation provides with a comprehensive analysis of Russia’s and Europe’s structural features and their impact on agents’ behaviour. Georgian and Ukrainian structural milieu of operation is also conducted. Finally, prospects for establishment of Russian and European structural... [to full text]

Vaizdo detalizacija Žemaitės ir Biliūno prozoje XXa. pabaigos rašytojai Žemaitė ir Biliūnas laikomi psichologinės prozos atstovais. Jų kūryba pasirinkta vaizdo detalizacijai atskleisti, nes apskritai apie vaizdo detalę lietuvių literatūroje beveik niekas nerašė, išskyrus šiek tiek rašiusį Albertą Zalatorių. Tyrimo pasirinkti Žemaitės apsakymai „Marti“, „Kaip Jonelis raides pažino“, „Petras Kurmelis“, „Sutkai“, ir Biliūno kūriniai „Liūdna pasaka“, Jonukas“, „Be darbo“, „Svečiai“. Pagrindinis bakalauro darbo tikslas yra nustatyti, kaip kūriniai detalizuojami per erdvę, laiką, veikėjų paveikslus. Darbe nagrinėjami abiejų autorių kūrinių lokacijos elementai, lyginama kokio pobūdžio detalės dominuoja vieno ir kito autoriaus kūriniuose. Išanalizavus kūrinius pastebėta, kad Žemaitės apsakymuose daug gamtos aprašymų, o Biliūno – jų tik keletas. Rašytoja veikėjų būsenas atskleidžia dialogais, o rašytojas naudoja kūno judesius. Žemaitė vaizduoja kūrinio esmę, o Biliūnas prasmę. Beletristės vaizduojamas laikas susijęs su erdve, o beletristo apsakymų laikas istorinis. Žemaitė į pirmą vietą stato materialujį pasaulį, o Biliūnui jis nėra toks svarbus. / Key words: Žemaite, Biliūnas, space, time, character pictures, detail. Writers of the end of 20th century, Žemaitė and Biliūnas are considered to be the representatives of psychological prose. Their writings were selected in order to reveal visual specification since in general almost nobody wrote about a visual detail in the Lithuanian literature, except for Albertas Zalatorius who wrote a little about the latter. The following stories were selected for the research, namely “Marti”, “Kaip Jonelis raides pažino”, “Petras Kurmelis”, “Sutkai” and writings “Liūdna pasaka”, “Jonukas”, “Be darbo”, “Svečiai”. Principal aim of the bachelor paper is to establish how the writings are specified through space, time and character pictures. Location elements of both writers are analysed in the paper, moreover it is compared what type of details is prevailing in the writings by one and another author. Having analysed the writings it was observed that there is a great number of nature descriptions in the stories by Žemaitė, meanwhile in the stories by Biliūnas there are just a few. Žemaitė reveals characters’ condition with the help of dialogues, meanwhile Biliūnas uses bodily movements. Žemaitė depicts the essence of the writing and Biliūnas its meaning. The time depicted by fictionist Žemaitė is related to space; meanwhile the time depicted by fictionist Biliūnas is historical. Material world is in the first place in the writings by Žemaitė, while to Biliūnas it is not of such a... [to full text]