Magistro darbe analizuojama medijos koncentracijos įtaka profesionaliai žurnalistikai. Darbo tikslas – išnagrinėti žiniasklaidos koncentracijos priežastis ir kismą, kokią įtaką gali turėti koncentracijos didėjimas pliuralizmui ir žurnalisto darbui. Tikslo siekimui suformuluoti uždaviniai: aptarti, kokiais teisiniais aktais reguliuojama koncentracija šalyje ir Europoje, išnagrinėti užsienio kapitalo skvarbą ir įtaką Lietuvos žiniasklaidos priemonėse, anketavimo būdu atlikti tyrimą, kurio metu išnagrinėti žiniasklaidos koncentracijos įtaką žurnalisto darbui. Darbe keliamos hipotezės: Didėjant medijos koncentracijai, mažėja žiniasklaidos pliuralizmas; Profesionali žurnalistika nebeatlieka savo misijos – pirmiausia tenkinti visuomeninį interesą; Didžiosios žiniasklaidos įmonės ima reguliuoti visuomenės mintis; atskaitomybė ir skaidrumas gali sustiprinti žiniasklaidos priemonių patikimumą ir solidumą auditorijos akyse. Medijos koncentracijos ir jos įtakos pliuralizmui bei profesionaliai žurnalistikai problemos nagrinėjamos remiantis įvairiais autoriais (David Croteau, Anthony Smith, Denis McQuail, Jurgen Habermas, Ben H. Bagdikian), Europos Sąjungos, Lietuvos ir kitų šalių teisės aktais, straipsniais periodinėje spaudoje ir t.t. Darbą sudaro trys dalys. Pirmoji dalis aiškina koncentracijos sąvokos esmę, kilmę, vystymosi procesus, jos reikšmę žiniasklaidos rinkoje, nagrinėja teisės aktus, reguliuojančius koncentracijos procesus, aptaria žiniasklaidos koncentracijos įtaką... [toliau žr. visą tekstą] / For five decades Lithuania had very limited media: television, newspapers and radio stations were controlled by the state. In 1990 when Lithuania regained its independence, the situation changed: commercial television appeared, private radio stations were created, newspapers experienced an “explosion”. In sixteen years of independence an opinion came about that due to various reasons (newspapers buying other newspapers, there are less owners of media channels, owners are more concerned with profits and less with informing the public) the choice of media is getting poorer, the quality of journalists’ work is getting worse. Several years of changes created increasing media concentration in Lithuania. Lithuanian journalism market is being divided among large business corporations and media magnates. Despite of that, owners and growing media concentration are not talked about – information is hidden, media corporations do not answer to the public. Professional journalism has an important function in the society: it helps to keep democracy, increases public society activity, satisfies public needs and ensures the feedback, but at the same time remains a passive and objective information transmitter. These functions are best delivered by pluralistic journalism, but the question is whether pluralism remains in media concentration. Today there are several opinions regarding media concentration. There are proposals to stop media concentration with rules and regulations or encourage... [to full text]

Darbe didžiausias dėmesys skiriamas J. Habermaso ir kitų tyrinėtojų viešosios erdvės koncepcijai ir komunikacijos procesams joje. Naudojantis žiniasklaidos turinio (angl. content analysis) analizės metodu bei tiriant pasirinkto objekto – „Lietuvos“ kino teatro, kaip miesto viešosios kultūrinės erdvės – situaciją, analizuojant šio objekto teritorinę ir kultūrinę vertę, bei vykdytas komunikacijos kampanijas, prieita prie išvados, kad viešoji erdvė Lietuvoje kol kas yra labiau suvokiama kaip dar nespėta privatizuoti teritorija, tačiau dėl šio kino teatro stojusiųjų ginti piliečių iniciatyvų, viešosios erdvės koncepcijos suvokimas plečiasi ir ji pradedama įsisąmoninti kaip socialinės ir kultūrinės gerovės pagrindas demokratiškoje visuomenėje. Analizuojant viešosios erdvės situaciją internetinės žiniasklaidos turinyje, pastebėta, kad viešosios erdvės, kaip visuomenės gerovės ir laisvo komunikavimo joje kontekstas glaudžiai susijęs su visuomenės intereso puoselėjimu. Palyginus laisvų ir nepriklausomų portalų, bei verslo ir valdžios institucijų internetinių pranešimų šiuo klausimu kiekį, pastebėta, kad daugiausia apie šias problemas kalba nešališki autoriai laisvuose internetiniuose puslapiuose. Verslo atstovų vykdytos komunikacijos kampanijos šia linkme, yra taip pat gausios, susietos su privačių interesų, kurie pateikiami, kaip visuomenei naudingi, pristatymu. Tuo tarpu valdžios, Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos (LRKM) ir Vilniaus miesto savivaldybės (VMS) pozicija... [toliau žr. visą tekstą] / Key words: public sphere, public discourse, civic society, public interest, J. Habermas, movie theatre “Lietuva”. A student of the Frankfurt School of Social Research – which advanced a Marxist critique of western capitalism and its discontents – Habermas wrote The Structural Transformation of the Public Sphere (1962). Sensing a collapse of the public sphere and therefore a crisis of democratic politics, Jørgen Habermas published The Structural Transformation of the Public Sphere in 1962. In this highly influential work he traced the development of a democratic public sphere in the seventeenth and eighteenth centuries and charted its course to its decline in the twentieth century. In that work and arguably since then as well, Habermas' political intent was to further "the project of Enlightenment" by the reconstruction of a public sphere in which reason might prevail, not the instrumental reason of much modern practice but the critical reason that represents the best of the democratic tradition. Habermas defined the public sphere as a domain of uncoerced conversation oriented toward a pragmatic accord. Conception of public space is related to alternation of state organization and communication forms. Radio, television and internet invoked public discussions in the last century. What is “the public sphere” in Lithuania? Public sphere is often realized as not privatize territory in Lithuania. But this opinion is changing now and the question is what is the perception about... [to full text]