Globalizacija yra įvairialypis ir sudėtingas procesas, pasireiškęs intensyvėjančiais valstybių tarpusavio ryšiais, laisvu darbo jėgos, paslaugų, prekių ir kito kapitalo judėjimu, kurį lėmė 20 amžiaus pabaigos mokslinė ir technologinė pažanga. Sparčiai vykstanti globalizacija iškėlė naujus uždavinius ir darbo teisei, kuri turi prisitaikyti prie vykstančių pokyčių. Darbe teigiama, jog pagrindinis vaidmuo turi tekti socialiniam dialogui, kuris yra pagrindinė ir veiksmingiausia priemonė siekiant mažinti globalizacijos sukeltas neigiamas pasekmes darbo rinkoje ir kartu pasinaudojant teigiamomis globalizacijos suteiktomis galimybėmis. Svarbiausia užduotis – socialinio dialogo skatinimas ir vystymas visais lygmenimis. Prioritetas turi būti teikiamas kolektyviniam, o ne individualiam darbo santykių reguliavimui. Didelė problema – dabartinių profesinių sąjungų narių sumažėjimas. Nesant stiprių socialinių partnerių, neįmanoma tinkamai ir efektyviai dalyvauti kolektyvinėse derybose bei pasiekti aktualių socialinių bei ekonominių problemų sprendimo. Itin teigiamas yra Europos socialinių partnerių dalyvavimas teisėkūros procese, tačiau nesant konkretaus teisinio pagrindo Europos lygmens kolektyvams deryboms inicijuoti ir vesti, šis reiškinys neišnaudoja visų galimybių. Išanalizavus surinktus šaltinius nustatyta, jog globalizacijos įtaka darbo teisei pasireiškia visuose lygmenyse – tarptautiniame, regioniniame (Europos Sąjungos) bei nacionaliniame. Tarptautiniame lygmenyje svarbiausią... [toliau žr. visą tekstą] / Globalisation is a various and complex process that is displayed by the intensive relations among the countries and the movement of labour, services, goods and other capital that was forced by the scientific and technologic progress at the end of 20th centuary. Progressive globalisation has risen new goals for the labour law that has to adjust to the present changes. The thesis states that the main part has to be given to the social dialogue which is the main and most important means for decreasing negative consequences of globalisation. On the other hand, the use has to be made of the positive opportunities of globalisation. The main goal is stimulation and development of social dialogue in all the stages. Priority should be given to the regulation of the collective labour. The decrease of the present trade unions is a big problem. It is imposible effectively and properly participate at the collective negotiations and reach the social and economic solutions of a problem when social partners are missing. A very possitive mean is European social patners participation at legislation, but this phenomenon is not fully used when there are no concrete fundamentals of law for European associations to initiate and carry out negotiation. Having analised all the resources the conclusion is that globalisation affects labour in all the levels – international, regional (European Union) and national levels. At the international level the main place is given to the Internation labour... [to full text]

The Orientation of Values in Condition of Globalization.

Globalizacija pasireiškia nykstant riboms tarp nacionalinių, ekonominių, kultūrinių, technologinių bei institucinių sienų ir ribų. Globalizacija smulkiam ir vidutiniam verslui suteikia naujų galimybių, tačiau kelia ir naujų grėsmių. Ji gali sąlygoti didelius socialinės gerovės laimėjimus, bet taip pat gali skatinti dar didesnius plėtros netolygumus. Globalizacija daro įtaką ir įmonių veiklai: jos planavimui, produktų ar teikiamų paslaugų asortimentui, darbo jėgos apmokėjimui ir pan. Šiandieninėmis rinkų globalizacijos sąlygomis daugelis bendrovių nenutrūkstamą strateginį planavimą laiko lemiamu savo sėkmės veiksniu. Šios bendrovės, nepriklausomai nuo to, ar jos pristato rinkoms naujus produktus, įgyvendina savo strateginius planus ar tobulina veiklos procesus, pripažįsta, kad efektyvus veiklos valdymas ir planavimas yra ne viena iš pasirinkimo galimybių, o būtinybė. Žinoma globalizacijos sąlygomis MVĮ būtinas platesnis požiūris į tai, kad būtų galima efektyviai siekti įmonės pagrindinių tikslų. Taip pat būtina žinoti, kaip suderinti globalizacijos proceso veiksnių įtaką su įmonės strateginiais tikslais ir prioritetais. Darbo tikslas - išskirti globalizuotos ekonomikos įtakos sritis smulkių ir vidutinių įmonių strategijom, remiantis MVĮ patirtimi Lietuvos kosmetikos ir parfumerijos rinkoje. Teoriniai mokslinė literatūros tyrimai parodė, jog studijų globalizacijos ir įmonės strategijų tematika yra labai daug, tačiau gilesnių analizių, nagrinėjančių globalizacijos ir MVĮ... [toliau žr. visą tekstą] / In our era globalization is a natural process. Extinction of national economics, cultural, technological boundaries offers for small and medium sized enterprises new opportunities and brings great treats. However, independently on the size of enterprise, it has to have wide perspective to the business environment, in order to harmonize globalization and strategic goals and priorities of enterprise. The aim of this paper is to reveal globalization impact on small and medium sized enterprises’ strategy in case of cosmetics and perfumeries market. Theoretical studies includes the analysis of globalization and national market relationship as well as relationship between globalization and strategic planning at SME. Empirical studies evaluate Lithuanian market index of globalization , accentuate its impact of SME’s strategies and define the importance level. As a result of the empirical analysis, it was adduced few globalization and SME strategy connection areas such as national economics, direct foreign investments, income of households, transportation and logistic costs, the threat of new potential competitors, mobility of human capital, the threat of substitutes, labeling and notification system, customs system, the dynamics of wage level, accessibility of new suppliers, technologic modernization, electronic trade, fashion and international brand identity. It also was revealed that some of the relations are strong and some are not important, however, SME should always be aware... [to full text]

Darbe „Nacionalizmas ir globalizacija: šiuolaikinių sociologinių teorijų analizė“ nagrinėjamos trys teorinės kryptys, skirtingai aprašančios nacionalizmo ir globalizacijos santykį: 1) radikalią ankstyvosios nacionalizmo bei vėlyvosios kosmopolitizmo modernybių perskyrą teigianti kryptis, kuri siejama su Ulrichu Becku; 2) nacionalinių valstybių sistemos hegemonijos įtvirtinimą teigianti kryptis, siejama su Michaelu Billigu; 3) ankstyvosios modernybės nacionalinių valstybių sistemos krizę teigianti ir šią sistemą atkuriančius globalizacijos prieštaravimus nagrinėjanti kryptis, kuri siejama su Zygmuntu Baumanu. Pagrindiniai darbe keliami klausimai, kurių pagrindu skiriamos trys kryptys, yra bent du: 1) koks nacionalizmo ir kosmopolitizmo santykis: ar nacionalizmas gali įgyti kosmopolitinę formą arba virsti kosmopolitinės tvarkos dalimi; 2) koks nacionalizmo ir globalizacijos žymimų modernėjimo procesų santykis: ar nacionalizmo kuriama nacionalinių valstybių sistema pajėgi spręsti globalizacijos išryškinamus modernėjimo procesų prieštaravimus, ar yra jų ardoma ir keičiama globalios kosmopolitinės tvarkos? Nors Baumano ir Becko nagrinėjami pokyčiai, pirmiausia ekonomikos globalizacija, ardo autonomiškos nacionalinės valstybės idealą, taip iškeldami klausimą apie ankstyvosios modernybės socialinės struktūros transformaciją į kosmopolitinę vėlyvosios modernybės, tačiau nacionalinė valstybė išlieka veikiau pagrindiniu dideles grupes vienijančiu veikėju bei yra atkuriama... [toliau žr. visą tekstą] / The paper “Nationalism and Globalization: an Analysis of Contemporary Sociological Theories” analyzes three theoretical paradigms, differently describing the relation between nationalism and globalization: 1) Ulrich Beck's model of radical distinction between the early modernity of nationalism and the late modernity of cosmopolitanism; 2) Michael Billig's model of globalization as a hegemony of nation-state system; 3) Zygmunt Bauman's model of both crisis of early modernity's nation-state system and its reconstruction through the contradictions of globalization. The main questions (which are the basis for distinguishing three paradigms) considered here are at least two: 1) what is the connection between nationalism and cosmopolitanism: can nationalism develop a cosmopolitan form or become a part of a cosmopolitan order; 2) what is the relation between nationalism and the processes of modernity-building, denoted by globalization: does the nation-state system adapt to meet the contradictions of globalization or is being it superseded by a global cosmopolitan order? Though Bauman's and Beck's analyzed changes, especially the globalization of economic sphere, erode the ideal of autonomic nation-state, thus forming a basis of a question about the possibility of early modernity's social structure's transformation into global cosmopolitan one; yet nation-state remains as the main unifying principal and is being reified by globalization's contradictions, Bauman's and Billig's defined... [to full text]

<p>U radu se ukazuje na značaj interkulturne i simboličke komunikacije u sportu i kako da se osnaži humanost i interkulturalnost na tom području. To je jedan od temeljnih problema dana&scaron;njeg sporta jer je sport onaj domen ljudske svakodnevice koji pruža velike mogućnosti ljudskoj prirodi da se ispolji i da realizuje svoje potencijale, ali kroz interkulturno delovanje. Sport nije izolovana pojava, već svojevrsna interkulturna komunikacija. Čovek je sve vi&scaron;e preokupiran raznovrsnim sadržajima, razonodnim obrascima pona&scaron;anja koje nudi masovna kultura i savremena interkulturna komunikacija. Sportska kultura (potkultura) je masovna i nalazi se u stalnoj interakciji, uslovljenosti i povezanosti sa op&scaron;tim kulturnim vrednostima dru&scaron;tva. Svaka promena uz dru&scaron;tvu se odražava i u sportu i obrnuto. Globalizacija dru&scaron;tva internacionalizuje i sport. Elita savremenog multikulturnog dru&scaron;tva teži da, preko organizovanja međunarodnih takmičenja i utakmica, prenese i nametne svoje kulturne vrednosti zemljama u razvoju, u nameri da ih politički i ekonomski pokori. Sport poseduje ogromnu integracionu moć i mogao bi da prožima različite kulture u jednoj humanističkoj kulturi, na bazi univerzalnih vrednosti. Interkulturno prožimanje će učiniti da sport prestane da bude ono &scaron;to je danas; biće ono &scaron;to je nekada bio &ndash; igra bez nasilja, interkulturno prožimanje, lepota i ve&scaron;tina izvođenja.Sport kao interkulturni dijalog ima mogućnost da se humanizuje i mogućnost da utiče na pretvaranje multikulturnog dru&scaron;tva u interkulturno.</p>

Vis labiau ryškėja XXI amžiaus pasaulinė tendencija – globalizacija. Vykstant esminėms permainoms socialinėje, politinėje, ekonominėje ir teisinėje srityse, visose visuomenės grupėse vyksta persiorientavimo ir prisitaikymo prie naujų gyvenimo sąlygų procesas, apimantis vertybių transformaciją ir su tuo susijusius pažiūrų, gyvensenos, elgesio normų bei pačios elgsenos pokyčius. Įtakojama šių veiksnių, transformuojasi ir tautinio identiteto sistema. Jaunimo požiūris į tautinį tapatumą Lietuvoje nėra visapusiškai ištirtas. Mokslinių šios srities tyrimų nedaug. Todėl, tai skatina gilintis į tautinio tapatumo problemas, mėginant atskleisti būdingus šiuolaikinio tautinio tapatumo bruožus, veiksnius ir aplinkybes, kurie yra svarbūs asmens tapatybės formavimuisi. Darbo tikslas - ištirti jaunimo tautinę asmens tapatumo sampratą globalizacijos sąlygomis ir jos raišką per vertybių sferą, dvasinę gyvenimo dimensiją. Darbo uždaviniai: 1. Aptarti etnoso, tautos kaip dorovinių vertybių sistemos svarbą asmenybės vertybinių principų formavimuisi; 2. Išryškinti šiuolaikinės socialinės-kult�����rinės aplinkos įtaką besimokančio jaunimo vertybių kaitai; 3. Ištirti vyresniųjų klasių moksleivių vertybines nuostatas, žvelgiant tautinio savęs identifikavimo aspektu. Tyrimo metodai: 1. Mokslinės literatūros analizė; 2. Vyresniųjų klasių moksleivių anketinė apklausa; 3. Kiekybinė empirinių duomenų analizė. Atliktas Lietuvos jaunimo tautinio tapatumo sampratos tyrimas rodo, kad... [toliau žr. visą tekstą] / Globalization as a world-wide phenomenon has proceeded rapidly in the XXI century. As substantial changes are taking place in social, political, economical and legal spheres, as a consequence, the process of interorientation and adaptation towards new life conditions is in progress in all groups of society, i.e. including the transformation of values and other shifts concerning attitudes, lifestyle, the norms of behavior and its changes. Virtually, a system of national identity is transforming under the influence of the mentioned factors. The youth view towards national identity has not been under detailed investigation, though. Indeed, many scientific questions remain open to be debated over. Therefore, it stimulates to go deeper into the issues of national identity trying to reveal typical nowadays features of national identity as well as factors and circumstances which are crucial for the formation of each individual identity. The aim of the research is to investigate the comprehension of national identity of young people in the process of globalization and evaluate its expression through the field of values and psychical life dimension. The objectives of this study are as follows: 1. To dispute the importance of ethnos and nation as a system of moral values forming individual’s moral code; 2. To obviously demonstrate the influence of contemporary social-cultural conditions for value change of youth still being in the process of studying; 3. To analyse... [to full text]

Globalizacija kaip socialinis reiškinys susilaukia tiek daug dėmesio socialiniuose moksluose, kad netgi labai daug įvairiausių paaiškinimų ir sampratų nesustabdo ketinimo suprasti jį dar labiau. Socialinio bei politinio gyvenimo vidiniai procesai bei kokybė reikalauja naujos socialinę realybę charakterizuojančios sampratos. / The social phenomenon of globalization is attending so much consideration in the social sciences, that very different explanation and meanings don’t stop the intention to understand it even more. The inner life of social and political processes demands for the new social reality with the new social categories.

This work is an investigation of the traits of young people national identity. Growing young people emigration, dangerous invasion of Western culture, illiteracy among young people and other complex processes – all this stimulates to investigate the national identity of young people – the group, which could be very much influenced by various new streams. Formulating the problem and trying to definite special concepts different works of Lithuanian and foreign authors were analyzed. For the empirical investigation the questionnaire was made for the students Vilnius Pedagogical University social and humanitarian department. 211 respondents were interrogated. The investigation reveled that processes of globalization provokes the continuation of national identity, and showed, that the majority of VPU students are interested in preservation of national values. The general factor of national values development is a socialization. Every person feels the influence of family, friends, school, university, media. And all this shapes the individual national values. That’s why, if we want to preserve the national identity, we must to reinforce the national training in all this fields. The majority of VPU students believe, that person’s nationality depends on his parents mothers language – this is the decisive factor of nationality. More than 90 % of respondents ate proud of their nationality. More than 60 % are proud of high cultural level of their country and have the intention to... [to full text]

Lietuvos Respublika yra nepriklausoma valstybė, tačiau jos nacionalinio ūkio raidos sparta bei bendras ekonomikos lygis priklauso ne tik nuo vidaus, bet ir nuo išorės veiksnių. Šiuos veiksnius apibūdina politinių, ekonominių, socialinių veiksnių integrinė priklausomybė, kurią apibrėžia globalizacijos procesų sąlygos ir jų veiksniai pasaulyje bei Europoje. Nėra didelių nesutarimų, kad globalizacija yra fundamentalus procesas, keičiantis pasaulio politikos, ekonomikos ir visuomenių struktūrą. Pradėtas vartoti penktojo dešimtmečio viduryje, žodis „globalizacija“ naudojamas apibrėžti informacijos, ekonomikos ir kitus procesus, turint galvoje didėjančių ūkių ir visuomenių integraciją bei intensyvėjančius savitarpio ryšius. Šiandien politikos strategijų kūrėjai diskutuoja, kaip globalizacija paveiks atskiras valstybes ir kaip suformuoti tokią valstybės politiką, kad būtų pasinaudota globalizacijos teikiama nauda kontroliuojant globalizacijos neigiamą poveikį. Tokios diskusijos yra būtinos, kadangi globalizacija nėra išlyginantis procesas – ji nesulygina ekonominių rinkų tarp atskirų valstybių – tačiau ji nelemia rinkoje atsirasti laimėtojams ir pralaimėtojams. Politikų tikslas yra sukurti tokias ekonomines sąlygas, kada valstybėje būtų pasiektas maksimaliai geriausias rezultatas. / The topic of globalization is certainly not new and has received major attention especially in the last few years. Globalization is a far-reaching phenomenon, penetrating into all spheres of social life. The success of Lithuanian economy and integration into the European Union and the global trade depend on inside and outside factors of globalization. Globalization refers to the growing integration of economies and societies around the world. The economic dimensions include increases in the flows of trade in goods, services, and capital, as well as mobility if individuals across the borders. Important features of globalization include its link to technological advances that is somewhat independent of governments, and loss of distinction between domestic and international policies. The main aim of this paper – to evaluate the situation and effect of globalization for the economies in the world and Lithuania, and present the suggestions how economic policies might be improved. In order to achieve the aim, the following tasks were formulated: 1. To explore conception of globalization among different theories in Lithuania and the world and present the main factors of globalization; 2. To analyze evaluation models of globalization and evaluate it in the world; 3. To present possible perspectives of economic policies and the main suggestions to make use of globalization advantages in the world and Lithuania. The major part of material consisted of the information gained from... [to full text]

The changing situation in the economic and social lives, various technological innovations and rising demand to protect intellectual property efficiently induce the passing of new international laws reglamenting intellectual property. The international reglamenting of intellectual property affects national law systems involving it. Progressive means of communication and information transmission as well as international and regional reglamenting of intellectual property leads to the globalization of the law of intellectual property. In this work there are analyzed international legislations, most affecting the globalization of the intellectual property law. There are shown the reasons of rise of such a phenomenon. There are shown fields in which the globalization of the intellectual property takes part and it is studied international agreements, conventions, directives of European Parliament and European Council, related to intellectual property. Attempting to perceive what is the globalization of the intellectual property and how does it affect national systems of law, it is studied several ways of international reglamentation of the objects of intellectual property - global and regional, and the demand of such a classification is shown as well. In the last part of this work it is analyzed the influence of the globalization of intellectual property over the national law systems. It is also studied how the globalization of the law of intellectual property affects the law... [to full text]