Darbe „Nacionalizmas ir globalizacija: šiuolaikinių sociologinių teorijų analizė“ nagrinėjamos trys teorinės kryptys, skirtingai aprašančios nacionalizmo ir globalizacijos santykį: 1) radikalią ankstyvosios nacionalizmo bei vėlyvosios kosmopolitizmo modernybių perskyrą teigianti kryptis, kuri siejama su Ulrichu Becku; 2) nacionalinių valstybių sistemos hegemonijos įtvirtinimą teigianti kryptis, siejama su Michaelu Billigu; 3) ankstyvosios modernybės nacionalinių valstybių sistemos krizę teigianti ir šią sistemą atkuriančius globalizacijos prieštaravimus nagrinėjanti kryptis, kuri siejama su Zygmuntu Baumanu. Pagrindiniai darbe keliami klausimai, kurių pagrindu skiriamos trys kryptys, yra bent du: 1) koks nacionalizmo ir kosmopolitizmo santykis: ar nacionalizmas gali įgyti kosmopolitinę formą arba virsti kosmopolitinės tvarkos dalimi; 2) koks nacionalizmo ir globalizacijos žymimų modernėjimo procesų santykis: ar nacionalizmo kuriama nacionalinių valstybių sistema pajėgi spręsti globalizacijos išryškinamus modernėjimo procesų prieštaravimus, ar yra jų ardoma ir keičiama globalios kosmopolitinės tvarkos? Nors Baumano ir Becko nagrinėjami pokyčiai, pirmiausia ekonomikos globalizacija, ardo autonomiškos nacionalinės valstybės idealą, taip iškeldami klausimą apie ankstyvosios modernybės socialinės struktūros transformaciją į kosmopolitinę vėlyvosios modernybės, tačiau nacionalinė valstybė išlieka veikiau pagrindiniu dideles grupes vienijančiu veikėju bei yra atkuriama... [toliau žr. visą tekstą] / The paper “Nationalism and Globalization: an Analysis of Contemporary Sociological Theories” analyzes three theoretical paradigms, differently describing the relation between nationalism and globalization: 1) Ulrich Beck's model of radical distinction between the early modernity of nationalism and the late modernity of cosmopolitanism; 2) Michael Billig's model of globalization as a hegemony of nation-state system; 3) Zygmunt Bauman's model of both crisis of early modernity's nation-state system and its reconstruction through the contradictions of globalization. The main questions (which are the basis for distinguishing three paradigms) considered here are at least two: 1) what is the connection between nationalism and cosmopolitanism: can nationalism develop a cosmopolitan form or become a part of a cosmopolitan order; 2) what is the relation between nationalism and the processes of modernity-building, denoted by globalization: does the nation-state system adapt to meet the contradictions of globalization or is being it superseded by a global cosmopolitan order? Though Bauman's and Beck's analyzed changes, especially the globalization of economic sphere, erode the ideal of autonomic nation-state, thus forming a basis of a question about the possibility of early modernity's social structure's transformation into global cosmopolitan one; yet nation-state remains as the main unifying principal and is being reified by globalization's contradictions, Bauman's and Billig's defined... [to full text]

The thesis criticizes the attempts to construct a cosmopolitan society. It is stressed that the cosmopolitan project does not correspond to the contemporary cultural and social relief. We live in multicultural and multilingual societies which have more differences than similarities. However, there are certain threats to lingual minorities which may end up with the new tower of Babel. Therefore certain measures have to be undertaken in order to protect non-pivotal languages of the world. The thesis aims, firstly, to provide the justifications of the necessity to protect the lingual minorities; and secondly, to recommend what should be undertaken concretely. The close interplay between identity and language is stressed. It is also emphasized that lingual diversity could provide us with more cognitive and scientific knowledge and data than we could get in a unilingual society. In this way individual’s identity would expand. The embodiment of collective/group-differentiated rights could ensure the safe existence of multicultural and multilingual society. / Šis darbas kritikuoja pastangas sukurti kosmopolitinę visuomenę. Prabrėžiama, kad kosmopolitinis projektas neatitinka šių dienų kultūrinio ir socialinio reljefo. Mes gyvename daugiakultūrinėse ir daugiakalbinėse visuomenėse, kurios turi daugiau skirtumų nei panašumų. Vis dėlto, egzistuoja tam tikros grėsmės kalbinėms mažumoms, kurios gali nulemti sugįžimą prie Babelio bokšto. Todėl, siekiant apsaugoti kalbines mažumas, turi būti imtasi tam tikrų priemonių. Šis darbas pirmiausiai siekia pateikti argumentų už kalbinių mažumų išsaugojimą bei nurodyti tai, ko turi būti imtasi konkrečiai. Yra akcentuojama glaudi sąveika tarp kalbos ir identiteto. Taip pat pabrėžiama, kad kalbinė įvairovė galėtų teikti mums daugiau kognityvinių ir mokslinių žinių bei duomenių, nei tai galėtų atlikti vienakalbė visuomenė. Tokiu būdu individo identitetas prasiplėstų, Kolektyvinių arba grupes-skiriančių teisių realizavimas galėtų užtikrinti saugų daugiakultūrinės ir daugiakalbės visuomenės gyvavimą.

Tautinis ugdymas kaip integralinė pilnutinės asmenybės dalis yra vienas iš šiuolaikinio ugdymo sudedamųjų dalių, sudaranti jaunosios kartos ugdymo pagrindą, tačiau spartūs Vakarų demokratijos plėtojimo procesai tautiškumui kelia tam tikrų rūpesčių. Spartėjanti globalizacija, kultūrinė integracija, ekonominė emigracija – tai vis reiškiniai, kurie ne tik veikia asmenybės dvasinį pasaulį, bet slopina tautiškumą, daro įtaką tautų ir kultūrų, bendruomenių ir individų tapatybei, skatina žavėjimąsi kosmopolitizmu. Todėl tautinio auklėjimo problema tampa ypač aktuali. Kadangi jau pradiniame mokykliniame amžiuje pastebima vis didėjanti orientuotis ne į dvasines, o į materialines vertybes, šio darbo tikslas – atskleisti 3 – 4 klasių mokinių tautiškumo sampratą bei jų žinias apie:  tautos istorijos liudytojus;  Lietuvos valstybės ir tautos simbolius;  folklorą;  valstybines bei tautos šventes;  šeimos šventes ir tradicijas. Empirinėje tyrimo dalyje taikyti du metodai: anketavimas ir kūrybinių darbų analizė. Tyrimo imtis: 192 trečių – ketvirtų klasių mokiniai. Tyrimo rezultatai: - mokinių supratimas apie tautos istorijos liudytojus yra pakankamas ir dažniausiai formuojamas mokykloje; - nors tautos atributiką mokiniai yra neblogai įsisąmoninę, tačiau skirtumai tarp atskirų klasių ženklūs; - mokinių požiūris į folklorą yra palankus, tačiau tai nėra neatsiejama jų gyvenimo dalis; - mokinių požiūris į valstybines šventes yra pakankamai brandus, tačiau tautos tradicijas jie suvokia... [toliau žr. visą tekstą] / National education as a constituent piece of full individuality is one of the nowadays education part, which contains the basement of education of young generation. But quick development of Western democracy raises some kind of concern about National Identity. Fast globalization processes, cultural integration – all it’s a phenomena, which impacts not only spiritual world of individuality, but also suppresses national identity, has influence to oneness of nations and cultures, communities and individuals, encourages to keen on cosmopolitanism. This is why the problem of National education becomes extremely actual. As already in young school age we can notice the growing orientation not into moral valuables, but to the tangible, the essence of this research work is to discover the National Identity conception between 3rd and 4th forms school learners and to reveal their knowledge about: 1. witnesses of the history of the nation, 2. symbols of State of Lithuania and it’s nation, 3. folklore 4. state and national holidays 5. Family holidays and traditions. Two methods were used in empirical part of the research work: questionnaire and analysis of creative works. Scope of the research work: 192 learners of 3rd and 4th forms. The results of the research work: - understanding of learners about witnesses of the history of the nation is sufficient and mostly this understanding is fashioned in the school, - national attributes are well known by learners, but there is marked difference... [to full text]

Šiame darbe nagrinėjama Vidurio Europos visuomenių kultūrinė transformacija perėjimo į demokratiją procese. Remiantis skirtingais liberalų ir sociologų požiūriais į kultūros transformaciją, darbe siekiama empiriškai įvertinti kultūrinės, politinės ir ekonominės transformacijos sąveiką, išryškinant kultūrinę transformaciją įtakojančius veiksnius. Kultūros raidos specifika analizuojama pagal keturių skirčių schemą: nacionalizmas vs. kosmopolitizmas, sekuliarumas vs. religingumas, komunizmas vs. antikomunizmas ir liberalizmas vs. autoritarizmas. Darbe daroma išvada, kad politinių / ekonominių reformų radikalumas tik ribotai lemia kultūros transformaciją demokratijai palankia linkme. Tyrimas atskleidžia, kad kai kurie pamatiniai kultūriniai elementai praktiškai nereaguoja į politines ir ekonomines reformas, todėl, bent jau kultūrinės transformacijos prasme, demokratijos konsolidacijos perspektyvos Vidurio Europos šalyse artimiausiu metu yra ribotos. / The collapse of communist rule in Central Europe (CE) and the third wave of democratization gave a significant impulse for development of theory of political sciences. Though the democratization process in CE is analyzed from various perspectives, key attention is paid for procedural aspects of regime transformation: institutional reforms, the creation of market economy, consolidation of democracy, CE integration to the European Union are the most attractive topics for researches of political sciences. Still there is a lack of theoretical approach towards systemic transformation that includes not only political or economical, but also cultural factors. Therefore it is worth to complement this gap of theoretical literature by focusing on aspects of the cultural transformation in the postcommunist region. The main purpose of the master dissertation is to analyze the dynamics of cultural transformation in four CE countries: Poland, Hungary, Czech Republic and Slovakia. The results of research of cultural cleavages in CE countries shows that the cultural transformation in each country does not depend particulary on radical political and economical reforms. Culture developes according its own logic, and non of the theories is adequate to explain cultural transformation. Research shows that some cultural elements (trust, tolerance) are not in the phase of transformation at all: they are stagnant, not reactive to reforms. Therefore, the communist legacies have still strong roots in... [to full text]