Magistro darbo objektas – kalba informacijos ir komunikacijos technologijų aplinkose. Darbo tikslas – nustatyti, kokie yra kalbos bruožai informacijos ir komunikacijos technologijų aplinkose (ypač trumpųjų tekstinių žinučių).. Darbo uždaviniai: išsiaiškinti informacijos ir komunikacijos technologijų įtakos kalbai kryptis; apibrėžti šnekamosios ir rašomosios kalbos bruožus bei atrasti interneto ir mobiliojo ryšio kalbai vietą šnekamosios ir rašomosios kalbos skalėje; aptarti atliktus tyrimus, esamas nuomones dėl informacijos ir komunikacijos technologijų įtakos kalbai; išsiaiškinti skirtingoms informacijos ir komunikacijos technologijų aplinkoms būdingus kalbos ypatumus, principus, kalbos vartosenos tendencijas; nustatyti lietuviškų trumpųjų žinučių bruožus. Naudojantis mokslinės literatūros analize ir literatūros šaltinių lyginimu, prieita prie išvados, kad šalia įprastos rašomosios ir šnekamosios kalbos su informacijos ir komunikacijos technologijų įsiliejimu į kasdienes gyvenimo sritis randasi ir trečioji kalbos sritis – elektroninė kalba, turinti savitą kalbos stilių, kalbos logiką, bruožus ir principus. Išanalizavus atliktus tyrimus (S. Adams, H. Brunner, D. Crystal, K. Ferrera, P. Levinson, J. ir L. Milroy, G. Whittemore, R. Miliūnaitė, Z. Nauckūnaitė, A. Ryklienė ir kt.), aiškėja, kad elektroninis diskursas netelpa į ankstesnius kalbos rėmus, jo negalima vienareikšmiškai apibūdinti ar jam priskirti tik vienų bruožų, o kitus – atmesti. Skirtingi kalbos bruožai būdingi... [toliau žr. visą tekstą] / The object of this master’s thesis – the language in different information and communication technology environments. The purpose of this work is to determine what are the language features in information and communication technology environments, especially the usage of text messages. The main targets to reach this purpose: clarify the direction of information and communication technology influence on language; define the spoken and written language characteristics and discover the information and communication language location on speech scale; discuss the studies and opinions about the electronic discourse; clarify characteristic features, principles and trends in language usage of the various information and communication technology profiles; identify the Lithuanian short messages features. Literature analysis and comparative methods were used to prepare the findings. Different researches (S. Adams, H. Brunner, D. Crystal, K. Ferrera, P. Levinson, J. ir L. Milroy, G. Whittemore, R. Miliūnaitė, Z. Nauckūnaitė, A. Ryklienė ir kt.) have shown that in addition to the usual writing and spoken language, with information and communication technology integration into the daily lives, the third language range – the electronic discourse – is being created, which has a distinctive style of speech, language logic features and principles. This electronical discourse has different features of spoken and written language and could be added closer to the spoken language than in writing... [to full text]

Magistro darbo objektas – universaliosios kalbos komunikacijoje. Darbo tikslas – išanalizuoti universaliųjų kalbų istorinę raidą, natūraliųjų kalbų komunikacijoje vietą, ir remiantis esamais natūraliųjų kalbų komunikacijos tyrimų pasiekimais panaudoti juos universaliųjų kalbų komunikacijoje tyrimui. Pagrindiniai darbo uždaviniai: išanalizuoti universaliųjų kalbų istorinę raidą, išsiaiškinti natūraliųjų kalbų komunikacijoje veikimą, bei komunikacijos procesų daromą įtaką natūraliosioms kalboms, išsiaiškinti jų funkcijas komunikacijoje ir jų įvairovės poreikį, pritaikyti natūraliųjų kalbų veikimo komunikacijoje principus universaliosioms kalboms, tai yra jais remiantis išsiaiškinti universaliųjų kalbų veikimui komunikacijoje keliamus kriterijus, komunikacijos procesų įtaką universaliosioms kalboms, universaliųjų kalbų atitikimą natūraliųjų kalbų funkcijoms komunikacijoje bei jų įvairovės priežastis. Išanalizavus universaliųjų kalbų istorinę raidą, pastebėta tendencija, kad universalios kalbos poreikis ir pobūdis priklausė nuo mokslininkų komunikacijos intensyvumo. Komunikaciniai sunkumai vertė mažiau dėmesio skirti kalbos struktūroms, kai tuo tarpu mokslo lygis determinavo naujų dirbtinių kalbų kūrimą. Be to, istorinių sąlygų buvo nulemta tokia komunikacija, kuri galėjo apimti tik tam tikras mokslo bei gyvenimo sritis. Ištirta komunikacijos proceso daroma įtaka natūralioms ir universalioms kalboms, kalbos atliekamos funkcijos ir kalbų įvairovės poreikis, ir nustatyta, kad... [toliau žr. visą tekstą] / The need and the search for the universal language, which would be understandable and useful for international and intercultural communication from the ancient times, still proceed today. Universal language research is important theme not only in the fields of communication, linguistics, history, genetics but also in computational technologies, intercultural management and other sciences. Despite of many theories and practical experiments in language origin, its learning, gene, artificial language in literature, artificial intelligence, or computational interpreters, one universal language for communication still do not exist. There is a paradox – seeking for one universal language appears more and more its creation projects and none of them are being used in communication, and what is more – it troubles the communication process. The aim of this paper is to analyze the historical process of universal languages, and by analyzing natural languages for communication adopt their features to research universal languages for communication. The aims of the paper: to analyze the historical process of universal languages, to research the natural languages functioning in communication, the influence of communication processes to natural languages, to discover their functions in communication and the reason of natural languages variety and to adapt this to universal languages – to set the criteria for universal languages for communication, to discover the influence of communication... [to full text]

Darbe nagrinėjama, kaip sakytinė kalba keičiama į rašytinę, kokie pagrindiniai sakytinės kalbos bruožai, kokios klaidos daromos baudžiamosios bylos medžiagoje. Darbo šaltinis –baudžiamųjų bylų medžiaga. Dalis sakytinės ir rašytinės kalbos ypatybių sutampa – daromos panašios leksikos klaidos, vartojama terminija. Teisinei rašytinei kalbai nebūdingi intarpai, pasikartojimai, tačiau menko išsilavinimo žmonių rašytinės kalbos pavyzdžiuose jų yra. Teisinės kalbos bruožai: gausu dalyvių, ypač neveikiamosios rūšies, pusdalyvių, padalyvių,. Dominuoja ilgi beasmeniai sakiniai, daug terminų, tarptautinių žodžių, reikiamybės dalyvių, suvestinių tarinių, būdingi įvairūs netaisyklingos teisinės kalbos pasakymai. / The study analyses the main features of spoken language, the process of changing spoken language into written, describes the mistakes, which appear in material of criminal law cases. The source of the study – material of criminal law cases. It should be noted, that part of features of spoken and written languages coincide – similar mistakes of lexis are being done, similar terminology is being used. Despite the fact that inserts, frequencies are not common for written laguage, in the examples ofwritten language of uneducated people they nevertheless appear. The features of legal language: a plenty of participles, expecially passive, dominant long impersonal sentences, many legal terms, international words, gerundives, cumulative predicates, common various expressions of irregular legal language.

There is lack of attention for the speech of political disscussions‘ and cultural programs in the state television. The speech of these programs has a big influence on the users of the language. The oral speech has some pecularities and it takes the medium position between the spoken and written languages, so it has strict requirements. The public speech has to be used correctly from the lexical and grammatical point of view. The present study deals with the pecularities and comparative analysis of the spoken speech used by people in culture and politicians. The biggest attention is paid to those characteristics that are not studied well, e. g. means of linguistic suggestion, means of expression of categorical and problematical plausibility in the public language, etc. The cases that are not recommended for usage are analysed as well. The material of studies comprises two programs that were demonstrated through the Lithuanian state television channel: “Kultūros namai. 4 x 12” and “Spaudos klubas”. Approximately 15 hours of spoken speech were analysed in the present study. All types of language mistakes were found but their frequency was not equal. There are fewer mistakes concerning lexicon, word composition and relation of sentences in politicians speech. Anyway, politicians make 13 percent more grammatical mistakes than people in culture. Incorrectly used loanwords make up the biggest percent of mistakes used by all studied persons. International words make up a small... [to full text]

Magistro darbo objektas - spontaniška viešoji sakytinė televizijos kalba. Darbo tikslas - ištirti LNK televizijos laidos „Valanda su Rūta“ vedėjos Rūtos Mikelkevičiūtės, TV3 laidos „Kodėl“ vedėjos Rūtos Janutienės ir LTV televizijos laidos „Teisė žinoti“ vedėjos Ritos Miliūtės kalbą verbalikos (tarties) ir neverbalikos aspektais. Darbo uždaviniai: nustatyti tarties ir išorinių garsinių stiliaus veiksnių įtaką žiniasklaidai, komunikacijai; Įvertinti televizijos laidų vedėjų kalbą pagal bendrąją šnekamosios kalbos konstantą – kalbėseną; išnagrinėti žurnalisčių verbalikos ir neverbalikos ypatumus; įvertinti televizijos laidų vedėjų žurnalistinius ypatumus atsiskleidžiančius per kalbą; Palyginti laidų vedėjų kalbą tarpusavyje; Nustatyti žurnalisčių kalbos įtaką visuomenei; Atskleisti laidos vedėjų asmenybės individualumą nagrinėjant jų kalbos ypatybes; Atskleisti komunikacijos ir kalbos santykį; Išaiškinti žiniasklaidos ir kalbos įtaką komunikacijos sėkmei. Išanalizavus mokslinę literatūrą, taikant literatūros analizės, empirinio stebėjimo metodus, prieita prie išvados, kad žiniasklaidos ir kalbos santykis yra neatsiejamas ir itin reikšmingas televizijoje dirbančių žurnalistų komunikacijos sėkmei. Taikant apibendrinamosios abstrakcijos metodą, pastebėta žiniasklaidos ir komunikacijos kalbos įtaka formuojantis, individo, kaip savęs suvokimo, evoliucijai. Analizuojant komunikacijos ir kalbos santykį, televizijos laidų vedėjų kalbos ypatybes, nustatant netaisyklingos kalbos atvejus... [toliau žr. visą tekstą] / The object of the Master’s thesis is spontaneous public speech on the TV. The goal of the thesis is to explore the speech of Rūta Mikelkevičiūtė, presenter of LNK TV programme “An hour with Rūta”, Rūta Janutienė, presenter of TV3 programme “Why?”, and Rita Miliūtė, presenter of LTV television programme “The Right to Know” in terms of verbalics (pronunciation) and non-verbalics. Objectives of the thesis: to determine the effect of pronunciation and external sonic style factors on the media and communication; to evaluate the speech of TV presenters in terms of the general speech constant – talk; to explore the peculiarities of verbalics and non-verbalics of the journalists; to evaluate journalistic peculiarities of TV programme presenters that are revealed through their language; to compare the speech of programme presenters among themselves; to determine the effect of the individuality of programme presenters while exploring the peculiarities of their speech; to disclose the correlation between communication and speech; to determine the effect of media and speech on communication success. After analysing research literature and applying the methods of literature analysis, as well as empirical observation a conclusion was made that the correlation between media and speech is inseparable and is especially significant for communication success of the journalists working in the TV. By applying the method of generalising abstraction the effect of media and communication language on... [to full text]

Šis magistro darbas yra aktualus tuo, kad šiandien vertimų praktikoje ima ryškėti negatyvių tendencijų – nepaisyti specifinių lietuvių kalbos semantikos, gramatikos, stilistikos polinkių, ištisais pasakymais gniuždyti lietuvių kalbos dvasią, todėl nagrinėjant „Haris Poteris ir Išminties akmuo“ knygos vertimą, bandoma parodyti, koks šios knygos vertimas, kas jam būdinga. Taigi darbo objektas – J. K. Rowling „Haris Poteris ir Išminties akmuo“ knyga išversta iš anglų kalbos. Darbo tikslas – išanalizuoti knygos „Haris Poteris ir Išminties akmuo“ vertimo kalbą ir stilių. Šiems tikslams pasiekti, keliami uždaviniai: 1) Sugrupuoti knygos vertimo klaidas į leksikos, žodžių sandaros, morfologijos, sintaksės klaidas ir jas išanalizuoti; 2) Įvertinti knygos vertimo stilių. Darbe vadovaujamasi analitiniu aprašomuoju tyrimo metodu. Darbe pacituota apie 200 taisytinų sakinių. Visos klaidos yra sugrupuotos į šias grupes: žodyno klaidos, žodžių darybos klaidos, morfologijos klaidos, sintaksės klaidos. Atskirame skyrelyje aptariamas knygos vertimo stilius, cituojami sakiniai. Apibendrinant knygos „Haris Poteris ir Išminties akmuo“ vertimo kalbos analizę, galima teigti, kad kalbos kultūros klaidų vertime yra, tačiau vertimas tikrai nėra prastas. Kalbant apie knygos vertimo stilių, vertėtų pasakyti, kad knygoje yra sakinių, kuriuose trūksta logiškumo, sakiniai yra labai ilgi ir pan. / This master’s thesis is relevant due to a negative tendency in translation practice to ignore the specific characteristics of semantics, grammar, and stylistics of Lithuanian language, to break the natural flow of Lithuanian language by using wrong phrases. The Lithuanian translation of the book ‘Harry Potter and the Philosopher’s Stone’ is analysed in this master’s thesis in order to explore the features and quality of this translation. The object of the study is the translation of J. K. Rowling’s ‘Harry Potter and the Philosopher’s Stone’ from English into Lithuanian. The aim of this research is to analyse the language and stylistics of the translation. The following objectives are set in order to achieve the aim: 1) to assort all the mistakes into certain categories: vocabulary, morphology, and syntax mistakes, and to analyse them. 2) to evaluate the style of the translation. The analytical-descriptive method is applied in the study. About 200 wrong phrases are quoted in this master’s thesis. All the mistakes fall into the following types: vocabulary, word building, morphology, and syntax mistakes. The style of the translation and quoted sentences are explored in a separate chapter. According to the analysis of the translation of ‘Harry Potter and the Philosopher’s Stone’, several mistakes related to language usage were found. Despite that fact, the general translation is quite good. Concerning the style of translation, it should be noted that there are some inconsequent... [to full text]

Mažeikiai Region Inhabitants Dialect and Common Language Interaction.

It is widely acknowledged that political activities can not exist without language. Both politics and language are interrelated concepts. The relation between politics and language are widely investigated in terms of textual analysis based on language of politics. As Paul Anthony Chilton and Christina Schäffner state in the book Politics as text and talk: analytic approaches to political discourse: “<…> Aristotelian view <…> for language would have evolved to perform social functions – social functions that would in fact correspond to what we understand as ‘political’.”(Chilton and Schäffner 2002:2) Furthermore, Adrian Beard wrote how both language and politics are interrelated in his book The Language of Politics (2000:18). The author provided textual analysis of language in political discourse. The bachelor thesis explores how cohesion is used in political discourse. In this Research, Hansard, official reports of British Parliamentary debates, have been used to investigate the phenomenon of cohesion. In this paper the term “Hansard” is applied to refer to an official report of British Parliamentary debates. To be precise, two dictionaries have been chosen to define the term “Hansard”. Oxford Guide to British and American Culture for Learners of English provides the following definition of the concept “Hansard”: “the informal name for the Official Report of everything that is said in the British parliament, and in its committees.” (Oxford Guide to British and American... [to full text] / VISUOTINAI PRIPAŽINTA, KAD POLITINĖ VEIKLA NEGALI EGZISTUOTI BE KALBOS. TIEK POLITIKA, TIEK IR KALBA YRA TARPUSAVYJE SUSIETI KONCEPTAI. RYŠYS TARP POLITIKOS IR KALBOS YRA PLAČIAI ANALIZUOJAMAS PAGAL TEKSTO ANALIZE PAREMTA POLITIKOS KALBA. ANTHONY CHILTON IR CHRISTINA SCHAFFNER SAVO KNYGOJE "POLITIKA KAIP TEKSTAS AR KALBĖJIMAS: ANALITINIS POŽIURIS POLITINIAM DISKURSUI", TAIP PAT IR ADRIAN BEARD SAVO KNYGOJE "POLITIKOS KALBA" PATEIKĖ PAVYZDŽIUS BEI ILIUSTRAVO POLITIKOS IR KALBOS SVARBA.ŠIAME BAKALAURO DARBE YRA ANALIZUOJAMA KOHEZIJA OFICIALIUOSE DIDŽIOSIOS BRITANIJOS PARLAMENTO PRANEŠIMUOSE.

Neapykantos nusikaltimai, jų išaiškinimas ir prevencija yra vertintini kaip svarbūs šio laikmečio prioritetai Lietuvos valstybei ir visuomenei, žmogaus teisių srityje veikiančioms institucijoms, mūsų šalies tarptautiniam įvaizdžiui. Todėl šio tyrimo objektas yra neapykantos kalbos nusikaltimų reglamentavimas Lietuvos baudžiamojoje teisėje. Tyrimas buvo atliktas naudojantis loginės analizės, teleologiniu, sisteminiu, istoriniu, lingvistiniu (gramatiniu) ir kitais metodais. Analizuojama aktuali Europos Žmogaus Teisių Teismo, Tarptautinio Baudžiamojo Tribunolo Ruandai, Niurnbergo Karo Nusikaltimų Tribunolo, Žmogaus Teisių Komisijos praktika neapykantos kalbos nusikaltimų kriminalizavimo klausimais. Šiame tyrime aptariamas neapykantos kalbos nusikaltimų pavojingumas, akcentuojamas neapykantos kalbos nusikaltimų išskirtinumas dėl kėsinimosi į tokį fundamentalų gėrį kaip asmenų lygiateisiškumas ir dėl kolizijos su išraiškos laisve. Tyrime analizuojami neapykantos kalbos nusikaltimų rūšinės sudėties požymiai. Išskiriami tokie rūšiniai būtinieji neapykantos kalbos nusikaltimų požymiai: tikslinga, kryptinga ir specifinė diskriminacinio pobūdžio (bendrąja, išplėstine prasme), netolerancija ar neapykanta grįsta veikos motyvacija ir tikslas, specialus nukentėjusysis, priklausantis tam tikrai bendrais požymiais vienijamai socialinei grupei, ir būdas - neapykantos kalbos nusikaltimai yra padaromi peržengiant išraiškos laisvės ribas. Atskirai nagrinėjamos dvi savarankiškuose straipsniuose... [toliau žr. visą tekstą] / Hate crimes, the investigation and prevention of hate crimes are evaluated as important priorities for Lithuania and society of Lithuania, institutions acting in human rights sphere and international image of Lithuania. According to this, the object of this research is regulation of hate speech crimes in Criminal law of Republic of Lithuania. The research was carried out with a logical analysis, theological, systematic, historical, linguistic (grammatical) and other methods. The relevant European Court of Human Rights, the International Criminal Tribunal for Rwanda, the Nuremberg War Crimes Tribunal and the Human Rights Commission case law on hate speech law criminalization issues was analysed. Research deals with issues of the menace and uniqueness of hate speech crimes because the equality that is the main object of the crime and the collision with freedom of expression. The specific features of the corpus delicti are analyzed. The main essential features of the specific corpus delicti are identified: appropriate, targeted and specific motivation and aim based on discrimination (in general, the extended sense), intolerance or hatred; the special victim that belongs to a certain social group, united by common features, and the way hate speech crime is made - violating the limits of freedom of expression. Two separate articles containing hate speech activities, their corpus delicti are examined: Article 170 of the Criminal Code of Republic of Lithuania - Incitement against... [to full text]

Summary. The aim of present paper is to compare the language used in men and women basketball commentaries, and to discuss the main influential factors for these differences to occur. Firstly, two basketball matches (women and men gold final games in London Olympics 2012) are chosen for the analysis. The first quarter of men’s game and the first quarter of women’s game are transcribed, and the data is analyzed in several aspects, which are presented below. Secondly, the discussion is referred to books and articles presenting researches on language, gender, and sports. In the theoretical part, the discussion is carried out along the topics on women involvement in sports, comparison of men and women physical bodies, gender-based occupational distribution, genders specific language in televised sports and basketball commentaries, the coverage of women’s sport in mass media, and gender specific language used by media channels. This part also argues the stereotypical point of view that still prevails in the society for acceptable and unacceptable behaviors determined by gender. In the practical part, the transcribed data is presented for the analysis in three categories: the use of statistics, the interpretation of physical contact, and gender specific descriptions and references. The discussion contains graphics, tables with finding, and relevant examples from the men and women basketball matches. The findings are discussed referring to researches carried out by scholars... [to full text] / Santrauka. Šio magistrinio darbo tikslas yra nustatyti kalbos vartojamos komentuojant vyrų ir moterų krepšinio rungtynes skirtumus ir suprasti pagrindinius įtakos veiksnius šiems skirtumams atsirasti. Pirmiausia, dvejos krepšinio rungtynės buvo pasirinktos analizei, t.y. pirmi moterų ir vyrų rungtynių dėl pirmos vietos Londono olimpinėse žaidynėse kėliniai, kuriuos transkribavus, gauta informacija panaudota analizei keliais aspektais, kurie pristatyti žemiau. Teorinė darbo apžvalga remiasi tyrimų išvadomis, kurios yra pateiktos knygose ir straipsniuose kalbos, lyčių raiškos ir sporto temomis. Teorinėje dalyje pristatomos šios temos: moterų dalyvavimas ir reikšmė sporte, vyrų ir moterų kūno sandaros skirtumai, lyčių nelygybė darbo rinkoje, krepšinio komentaruose vartojama kalba atsižvelgiant į komentuojamų sporto atstovų lytį, ir kalba vartojama televizijoje lyginant vyrų ir moterų krepšinio varžybų komentarų pateikimą. Šioje dalyje taip pat išryškinamas visuomenės stereotipinis požiūris į asmens lyties nulemtą priimtiną ir nepriimtiną elgesį. Praktinėje dalyje transkribuota medžiaga yra analizuojama šiais aspektais: statistikos pateikimas, fizinio kontakto interpretavimas, lyginant vyrų ir moterų žaidimą ir skirtingi apibūdinimai, kreipiniai, bei naudojami palyginimai atsižvelgiant į sportininkų lytį. Šioje dalyje taip pat pateikiamos lentelės ir grafikai su tyrimo duomenimis, bei tiksliniai pavyzdžiai iš vyrų ir moterų krepšinio rungtynių. Šio darbo pabaigoje... [toliau žr. visą tekstą]