Šio magistro darbo tema- Lietuvos ir Latvijos teisės aktų, reglamentuojančių darbuotojų materialinę atsakomybę, lyginamoji analizė. Pasirinktoji lyginimui valstybė yra Latvija, kadangi ši šalis turi panašią istorinę patirtį- atgavusi nepriklausomybę, kaip ir Lietuva, ji turėjo sukurti naują įstatyminę bazę, kuri atitiktų pasikeitusią ekonominę situaciją. Darbuotojų materialinės atsakomybės instituto paskirtis yra apginti pažeistus darbdavio interesus bei atlyginti jam žalą padarytą dėl darbuotojo neteisėtų veiksmų ar pareigų neatlikimo. Šiame darbe lyginamuoju metodu tiriamas darbuotojų materialinės atsakomybės institutas, jo atsiradimo prielaidos, atsakomybės taikymo sąlygos, tiriamos atskiros darbuotojų materialinės atsakomybės rūšys, padarytos žalos dydžio nustatymo bei atlyginimo tvarka. Darbe siekiama identifikuoti problemas, atsiradusias reglamentuojant darbuotojų materialinės atsakomybės klausimus bei praktikoje taikant šią atsakomybę, taip pat atsižvelgiant į abiejų valstybių praktiką, pateikti siūlymus įstatymų leidėjui dėl spragų šalinimo ar reglamentavimo tobulinimo. / The topic of the present master’s graduation work is A Comparative Analysis of the Lithuanian and Latvian Legislation Governing Pecuniary Liability of Employees. Latvia was chosen as a state for comparing as it has similar historical experience – after regaining it’ s independence, just as Lithuania did, it had to create a new legal framework to comply with altered economic situation. The purpose of employees’ pecuniary liability institute is to protect violated interests of an employer and to indemnify it’s losses suffered due to unlawful actions or breach of duty by an employee. Employees’ pecuniary liability institute, it’ s preconditions, conditions for applying the liability, as well as separate types of employees’ pecuniary liability, procedures for indemnity calculation and compensation of damages are comparatively studied in this graduation work. It was aspired to identify problems in legislation and practical application of employees’ pecuniary liability issues, as well as to present proposals regarding corrections of legal deficiencies and improvement of legislation to the legislator in the present graduation work.

Pensija, jos dydis sulaukus senatvės aktualus daugeliui žmonių. Jauniems dirbantiems žmonėms turėtų būti itin svarbu sukaupti kuo svaresnį indėlį, didesnę pensiją, kad sulaukus senatvės nereiktų kardinaliai keisti savo vartojimo įpročius, gyvenseną. Pagal dabartinę SODROS administruojamą pensijų sistemą žmogus sulaukęs pensinio amžiaus gauna mažiau nei pusę buvusios algos, o tai yra tikrai žymus pokytis pajamoms. Daugelyje Europos, Azijos ir kitų regiono šalių dominuoja socialinio draudimo modelis PAYGO [pay-as-you-go], kuris grindžiamas kartų solidarumo principu: jauni, dirbantys asmenys dalį savo uždirbamų pinigų skiria tiems, kurie jau yra sulaukę pensinio amžiaus. Vis didesnį spaudimą pensijų sistemai daro šalies demografija ir su tuo PAYGO principais paremta sistema yra nepajėgi susidoroti. Stipriai susiejus įmokas su būsimomis išmokomis tikėtasi, kad sumažės šešėlinė ekonomika, daug darbuotojų ims mokėti įmokas senatvės pensijai, tačiau taip neįvyko. Visuomenės senėjimas, kuris būdingas ir išsivysčiusioms šalims ir dėl kurio jos taip pat galvoja daryti reformas, dar labiau komplikuojamas perėjimo sunkumais - mokesčių vengimu, įmonių bankrotais, nedarbo išaugimu, pramonės restruktūrizavimu [1]. Vienas iš galimų kelių senatvėje užsitikrinti „sotesnį“ gyvenimą – dalyvauti pensijų fondų sistemoje. Lietuvoje 2004 metais įkurti privatūs pensijų fondai labai išpopuliarėjo (šiuo metu jais naudojasi apie milijonas Lietuvos gyventojų), nes suteikia asmenims galimybę sukaupti... [toliau žr. visą tekstą] / The size of pension is very important thing for many people. It's very important to reach a strong deposit for better future. Currently functioning pay-as-you-go (PAYG) system isn't the best way to reserve money, because just less than a half of you salary you will get at pension. One of the most popular ways of collecting moneys for the future in Lithuania is pension fund. Pension funds differ to each other according to their strategies of investment or return of investment, so it is important to choose the best one. The aim of the work is to present ant to make analyse of the return of the Lithuanian pension funds of the second stage. The tasks that were set in work:  To review the Lithuanian pension funds  Determine the factors by which the funds will be compared  Submit a pension fund investment returns comparison  Create a Web page and the expert system which could help the performance of individuals to choose the most appropriate pension fund.  To review the PAYG system weaknesses and prospects The results of this graduation work are expertise system prototype and web page there this system is located.

Darbo drausmė – vienas svarbiausių darbo teisės institutų, o drausminė atsakomybė – viena pagrindinių šio instituto sudaromųjų dalių, be kurios būtų neįmanomas tokio instituto egzistavimas. Svarbu tinkamai suvokti drausminę atsakomybę, kaip tam tikrą darbo santykių tinkamo reguliavimo užtikrinimo reiškinį. Šį darbą sudaro trys didelės dalys. Siekiant parodyti drausminės atsakomybės svarbą, pirmojoje dalyje yra aptariama teisinės atsakomybės sąvoka, požymiai, jos rūšys, tikslai, principai ir funkcijos. Antrojoje dalyje bendrai aptariamas darbo drausmės institutas, nurodant jo vietą bei reikšmę visoje darbo teisės institutų sistemoje, nagrinėjamos šį institutą sudarančių normų vystymosi tendencijos iki ir po naujojo DK įsigaliojimo. Tačiau pagrindinis dėmesys skiriamas išsamiam drausminės atsakomybės sąvokos atskleidimui, sąlygų, būtinų jos atsiradimui, aptarimui. Šiame skyriuje taip pat išsamiai, pasiremiant teismų praktika, nagrinėjamas vienas drausminės atsakomybės atsiradimą sąlygojančių veiksnių – tai yra darbo drausmės pažeidimas, jo sudedamieji elementai, be to lyginamas drausminės atsakomybės reglamentavimas Lietuvos Respublikos ir užsienio šalių darbo kodeksuose, taip pat šiame skyriuje trumpai aptariamos drausminės atsakomybės rūšys. Trečiojoje dalyje lyginamosios analizės būdu, pasirenkant tam tikrus kriterijus, yra nagrinėjamas drausminės atsakomybės santykis su kitomis teisinės atsakomybės rūšimis, tai yra: administracine, baudžiamąja, civiline, materialine ir... [toliau žr. visą tekstą] / Labour discipline is one of the most important institutions of the Lithuanian labour law. The disciplinary liability is one of the main constituents of this institution without which this institution would be non-existent. It is very important to perceive properly the concept of disciplinary liability as a particular phenomenon of the appropriate regulation of labour relations. This paper consists of three big parts. In the first part the importance of disciplinary liability, the concept of legal liability, its features, types, purposes and functions are discussed. In the second part the labour discipline institution, its place and meaning in the system of labour law institutions as well as tendencies for the norms composing this institution to develop before and after the new labour code became operative are discussed. It is important to emphasize that the main attention is paid to displaying the concept of disciplinary liability and its basic terms. The jurisprudence and comparative analysis of Labour Codes of other countries are used for disclosing the aim of the breach of labour discipline as the base of disciplinary liability and its main elements. The third part includes the comparative analysis of disciplinary liability and the other types of legal liabilities such as administrative, criminal, civil, pecuniary and the liability of civil servant.

Homoseksualizmas yra traktuojamas kaip lytinis potraukis tos pačios lyties asmeniui. Lietuvos ir Norvegijos visuomenėje vyrauja heteroseksualizmas, todėl netradicinės lytinės orientacijos asmenys yra mažuma. Tačiau pačių valstybių požiūriai į homoseksualius asmenys skiriasi. Norvegija yra tolerantiškesnė šalis. Šioje šalyje yra priimtas įstatymas, kurio dėka homoseksualios orientacijos asmuo gali įsivaikinti vaikus, bei turi teisę į santuoką su tos pačios lyties asmeniu. Lietuva yra homofobiška šalis. Didžioji dalis šios šalies piliečių bijo, nemėgsta, netoleruoja netradicinės lytinės orientacijos asmenų. Yra suteikiama mažai informacijos apie homoseksualių asmenų prigimtį. Lietuvos mokymo programose homoseksualizmas yra traktuojamas kaip tradicinės katalikiškos moralės ir vertybių priešprieša. Mokslininkas Herbert Spencer yra sakęs, jog yra vienas principas, užkertantis kelią žinojimui, atmetantis visus argumentus ir paverčiantis žmogų amžinu neišmanėliu, - pirma paniekinti, o paskui aiškinti (Mondimore, 2000). Taigi, svarbu sugebėti atskirti tinkamą informaciją, bei nesivadovauti pasenusiais stereotipais, kurie kartais būna neteisingi ir dėl jų mes nebesugebame atskleisti kas yra tikroji tiesa. Darbe yra pateikiama teorinė ir tiriamoji dalis. Teorinėje dalyje yra pristatoma lytiškumo samprata, lyties vaidmenys ir jų kaita, požiūrio į lytinę orientaciją kontraversija. Taip pat yra apžvelgiama lytiškumo ir lytinio ugdymo sampratos Lietuvoje bei Norvegijoje. Tyrimo tikslas... [toliau žr. visą tekstą] / Homosexuality is perceived as sexual attraction to a person of the same sex. Heterosexuality is the prevailing sexual attraction in both the Lithuanian and Norwegian societies; therefore people with non-traditional sexual orientation comprise a minority. However, the attitudes of the countries towards homosexual people are different. Norway shows more tolerance. This country enacted a law allowing homosexual people to adopt children and have the right to enter into marriage with a person of the same sex. Lithuania is homophobic country. Most of the Lithuanian citizens are afraid of, dislike and do not tolerate people with non-traditional sexual orientation. Little information is given about the nature of homosexuals. The Lithuanian education programs treat homosexuality as the opposite to the traditional catholic morals and values. The scientist Herbert Spencer once said: “there is a principle which is a bar against all information, which is proof against all arguments and which cannot fail to keep a man in everlasting ignorance - that principle is contempt prior to investigation” (Mondimore, 2000). Therefore, it is important to be able to differentiate the appropriate information and not to follow outdated stereotypes which may sometimes be wrong and cause us to be incapable of revealing the real truth.The paper consists of a theoretical part and a research. The theoretical part presents the concept of sexuality, roles of gender and their changes, and the controversy of the... [to full text]

JAV ir Europos Sąjungos konkurencijos apsaugos sistemų palyginimas SANTRAUKA JAV ir ES tenka panašus pasaulinės konkurencijos užtikrinimo vaidmuo. JAV konkurencijos sistema yra viena pažangiausių pasaulio konkurencijos sistemų, taigi ES, siekdama užtikrinti efektyvią konkurenciją vidaus rinkoje bei sėkmingai konkuruoti pasaulio rinkose, atsižvelgia į JAV patirtį, ir daugelį metų vykstanti ES ir JAV konkurencijos sistemų konvergencijos tendencija tikriausiai stiprės. Vis dėlto esminių reguliavimo skirtumų konkurencijos sistemose vis dar yra. Pagrindinis magistro darbo tikslas – atskleisti bei išsamiai išaiškinti tyrimo metu aktualius JAV ir ES konkurencijos apsaugos sistemų skirtumus teorijoje ir praktikoje. Papildomas magistro darbo tikslas – pateikti autoritetingus JAV ir ES konkurencijos sistemų skirtingo reguliavimo vertinimus, teigiamus bruožus bei kritiką. Siekiant šių tikslų, analizuojami JAV ir EB konkurencijos teisės aktų tekstai, doktrina, teismų ir neteisminių institucijų praktika draudžiamų susitarimų, piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi ir koncentracijų kontrolės srityse. Magistro darbe apžvelgiama JAV ir EB konkurencijos sistemų istorinė raida, tikslai, viešo ir privataus įgyvendinimo skirtumai, sankcijų bei amnestijos programų ypatumai. Lyginamas draudžiamų susitarimų vertinimas JAV pagal rule of reason su analize pagal EB steigimo sutarties 81 straipsnį, atliekamas išsamus vertikaliųjų susitarimų vertinimo tyrimas. Magistro darbe pateikiami piktnaudžiavimo... [toliau žr. visą tekstą] / Comparative Analysis of the Systems for the Protection of Competition in the United States and the European Union SUMMARY The US and the EU perform similar roles in protecting the global competition. The EU, which pursues the goal to have the competetive common market and to successfully compete in the global market, considers the antitrust policy in the US, therefore the current convergency of the competition rules would probably increase. Nevertheless, there is still some substantial divergency in the systems for the protection of competition in the US and the EU. The primary objective of the master thesis is to reveal and to investigate the actual differences in the systems for the protection of competition in the US and the EC in legal theory and practise. The subsidiary objective is to present the authoritative views, positive arguments and criticism for the divergent regulation in both systems. In order to accomplish these objectives, the provisions of legal acts, doctrine, manifold case examples of the courts and competition authorities have been analysed in the regulation of prohibited agreements, single firm conduct and merger control. The master thesis presents the overview of the evolution of antitrust, the main objectives and differences in the public and private enforcement, sanctions and the leniency policy. The divergent approach is revealed by comparing the rule of reason approach in the US and the analysis of Article 81 of the EC Treaty, as well as different... [to full text]

This work is to compare two online testing systems – EDU Campus and TestTool4. The first one is using various types of standard test questions with the emphasis to math-based subjects. It has some unique features too. The second one is using graphical model based approach to the testing of the knowledge.

Švietimo sistemų palyginimas bei analizė pasaulinio švietimo kontekste labai aktualūs ir galėtų būti ypač naudingi reformuojant švietimo sistemą, siekiant bendrų tikslų visuose Europos Sąjungos šalyse. Įrodymais pagrįstą politiką ir praktiką – tyrimų ir vertinimų būdu gautų žinių paveiktą švietimo politiką – remia ir Europos Sąjunga, ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos. Pirma magistrinio darbo dalis skirta teoriniam darbo pagrindimui. Magistrinio darbo tikslas - atlikti Lietuvos mokinių tarptautinio ir nacionalinio skaitymo gebėjimų tyrimų empirinių duomenų analizę. Magistrinio darbo uždaviniai: 1. Atlikti Lietuvos ir pasirinktų šalių švietimo sistemų siekiamo lygmens analizę skaitymo raštingumo srityje. 2. Atlikti Lietuvos ir pasirinktų šalių švietimo sistemų pasiektojo lygmens analizę skaitymo raštingumo srityje: 2.1. Atlikti tarptautinio skaitymo gebėjimų tyrimo PIRLS duomenų analizę. 2.2. Atlikti nacionalinio skaitymo gebėjimų pasiekimo tyrimo duomenų analizę. 2.3. Nustatyti pagrindinius veiksnius (realizuojamajame ir pasiekimų lygmenyse), lemiančius Lietuvos mokinių pasiekimus. Magistro darbe naudojami tyrimo metodai: • Mokslinės literatūros analizė, leidusi susipažinti su pasirinktų šalių švietimo sistemą charakterizuojančiais dokumentais, įvairiomis ugdymo filosofijomis, nagrinėjamų ugdymo teorijų raida ir funkcionavimu, skirtingomis konceptualiomis nuostatomis švietimo sistemos ir atskirų jos komponenčių atžvilgiu, nacionaliniais moksleivių... [toliau žr. visą tekstą] / This master work presents the results of the research of the education systems of Lithuania, the Russian Federation, Norway, Sweden and Latvia (on reading literary and information by describing them, giving reading curricula (planning and realizing levels). The criteria established for comparison and evaluation of the education systems with regard to reading and writing in native language allow to analyse, compare and evaluate the education systems of reading and writing in native language at the planned achievement level and are easy to apply for other studies. Following the analysis of goals and objectives in teaching reading and writing in native language in primary schools of Lithuania, Sweden, Norway, Latvia and the Russian Federation at the aspects of the school system aimed at formation of reading and writing context, knowledge and skills, general reading and writing abilities as well as attitudes and values, we can see that the major attention to teaching reading and writing is given by the Russian Federation (it devotes about 50 % of time to teaching language in the first form, 42 % of time in the second, third and fourth forms is devoted to the language and 30 % to reading). Given 19 lessons per week, it makes up about 9.5 lessons per week in the first form and about 7.98 lessons per week in the second-fourth forms, while in Lithuania and Norway this number accounts for 5. 95 and 5.94, respectively.

Švedijos karalystė, teritoriniu požiūriu būdama viena iš didžiausių XVIIa. ir XXa. valstybių, išsidėsčiusių aplink Baltijos jūrą, suponuoja faktą, kad savo politikos, vykdytos XVIIa., dėka gali ją atkartoti XXa. ir būti viena iš pagrindinių šalių formuojančių geopolitinį Baltijos regioną. Magistrinio darbo objektas – atskirais laiko tarpsniais vykdoma Švedijos karalystės politika Baltijos regione. Pagrindinis šio darbo tikslas – parodyti Švedijos karalystės, kaip valstybės, formuojančios Baltijos regiono vienetą, vykdomos politikos, veiklos metodų panašumus ir skirtumus, lyginant juos XVIIa. ir XXa. Uždaviniai, leisiantys atskleisti šio darbo tikslą, yra šie: 1. Apibrėžti Baltijos regiono sampratą, nustatant geopolitines ribas; 2. Apžvelgti galimus švedų centrizmo atvejus; 3. Supažindinti su XVIIa. ir XXa. Švedijos geopolitine situacija; 4. Identifikuoti bendrus Švedijos karalystės politinius siekius Baltijos regione XVIIa. ir XXa.; 5. Įvardinti Švedijos karalystės XVIIa. ir XXa. bendras politikos kryptis ir jų įgyvendinimo metodus Baltijos regione. Magistro darbe taikyti moksliniai metodai yra šie: aprašomasis, lyginamosios analizės, atpasakojamasis, analogijos ir svarbiausias – tarpdiscipilininis. Magistrinio darbo tyrimo rezultatai rodo, kad: 1. „Baltijos regiono“ terminas istorinio proceso metu nuolat kito. Jo tikslus identifikavimas neaiškus iki šiol, todėl jis gali būti įvardijamas siaurąja ir plačiąja prasmėmis. 2. Geopolitinė Švedijos situacija XVIIa. ir XXa... [toliau žr. visą tekstą] / The Kingdom of Sweden, from the viewpoint of territory, being one of the biggest countries in XVIIc. and XX c. situated around the Baltic Sea, suppose the fact that the Kingdom of Sweden can repeat it in the XX century and become one of the main countries who forms geopolitical Baltic region because of the policy prosecuted in XVII century. The object of Master‘s degree final: the policy of the Kingdom of Sweden in Baltic region during different period of time. The aim of this paper: to show similarities and dissimilarities of the practice methods of the Kingdom of Sweden, as a country who forms executable policy of Baltic region, comparing it to XVII and XX centuries. Problems that will develop the aim of this paper: 1. To identify the conception of Baltic region defining geopolitical borders; 2. Review possible cases of Swedish centrism; 3. Presentation of Sweden geopolitical situation in XVII and XX centuries; 4. Identify general political objectives of Sweden in Baltic region in XVII and XX centuries; 5. Name general political branches of the Kingdom of Sweden in XVII and XX centuries and their realization in Baltic region. Scientific methods applied in Master’s degree final: descriptive, comparative analysis, narration, analogy and the most important is interdisciplinary. The analysis of results of Master’s degree final shows that: 1. The term of Baltic region was frequently changing during history. Its precise identification is unclear till nowadays. For this reason... [to full text]

Baigiamojo darbo tikslas – pateikti sprendimus IĮ „SIRMA“ veiklos efektyvumui gerinti. Teorinėje darbo dalyje pateikiama vadybos literatūros šaltinių, nagrinėjančių veiklos efektyvumo matavimo ir gerinimo metodus, analizė. Analitinėje darbo dalyje, pasitelkiant stebėjimų ir įmonės dokumentų analizės metodus, analizuojama IĮ „SIRMA“ veikla. Analizuojamas įmonės veiklos efektyvumas, remiantis teorinėje dalyje pateiktais metodais, ieškant veiklos efektyvumo problemų. Atliekama finansinė, vidaus procesų ir lyginamoji veiklos analizė bei pateikiamos analizės išvados apie esamą veiklos efektyvumą įmonėje ir esamas veiklos problemas. Projektinėje darbo dalyje pateikiami problemų, atrastų atlikus IĮ „SIRMA“ analizę, sprendimo būdai ir priemonės, parengiamas priemonių įgyvendinimo planas. Pateikiami finansinio efektyvumo ir vidaus procesų gerinimo planai, bei papildomų veiklos efektyvumo gerinimo priemonių naudojimo planas, apremtas lyginamosios analizės rezultatais. / Main goal of this diploma paper – find ways of improving organizational effectiveness in small and middle size companies, using individual company „SIRMA“ as an example The theoretical part of the paper presents the analysis of performance measurement and improvement methods, in management literature. The analytical part of this diploma paper analysis IC “SIRMA” using observation and analysis methods. Financial, internal processes and comparative performance analysis is performed and conclusions about existing company performance problems are made. Project part of the diploma paper describes main solutions, tools and action plan for organizational effectiveness improvement.

Bakalauro darbe nagrinėjamos moksleivių poreikių tenkinimo galimybės neformaliajame ugdyme. Lyginamos dviejų šalių, Lietuvos ir Latvijos, moksleivių nuomonės. Didžiausias dėmesys skiriamas sveikatos rizikos veiksnių, dalyvavimo papildomo ugdymo veikloje priežasčių analizei. Tyrimu siekiama išryškinti pagrindines problemas ir jų sprendimo būdus. Tyrime dalyvavo 102 7-9 klasių Lietuvos ir Latvijos moksleiviai. Anketinės apklausos metodu tirtos moksleivių poreikių tenkinimo galimybės neformaliajame ugdyme. Pirmoji anketos dalis skirta išsiaiškinti demografinę padėtį, bendrą mokymosi krūvį. Antrąja anketos dalimi siekiama išsiaiškinti moksleivių dalyvavimo (nedalyvavimo) popamokinėje veikloje mastus, motyvaciją. Tyrimu nustatyta, kad tiek Lietuvos, tiek Latvijos moksleiviai popamokinėje veikloje dalyvauja aktyviai, kiekvienas randa terpę savo poreikiams patenkinti. Populiariausi yra sporto, muzikos, choreografijos užsiėmimai, kuriuose abiejų šalių moksleiviai aktyviau dalyvauja už mokyklos ribų, nepaisant to, kad šie užsiėmimai yra mokami. Vienintelis išryškėjęs skirtumas – kad Latvijoje labai populiarūs yra dalykiniai būreliai, kuriuos moksleiviai lanko už mokyklos ribų ir už suteiktas žinias moka. Kaip paaiškėjo tyrimo metu, didžiausias sveikatos rizikos veiksnys, susijęs su neformaliuoju ugdymu, yra per didelis mokymosi krūvis. Tačiau, kaip parodė moksleivių atsakymai, tai netrukdo jiems užsiimti papildoma veikla po pamokų. Savo dalyvavimą popamokinėje veikloje moksleiviai... [toliau žr. visą tekstą] / Possibilities of student needs satisfaction in non-formal education are discussed in this bachelor‘s thesis. The main objectives of the research are to analyze the conception of non-formal education and health risk factors related to it, research the accessibility of non-formal education, find out the viewpoint of parents and students about after school activities and also compare Lithuanian and Latvian respondent opinions connected to this research. One hundred and two Lithuanian and Latvian, 7th to 9th grade students participated in this study. Using questionnaire survey, possibilities of student needs satisfaction in non-formal education were researched. First part of questionnaire is used to find out demographics and general studying load. Objectives of second part are to find out motivation and scale of student participation (absence) in after school activities. Research showed that both Lithuanian and Latvian students are actively involved in after school activities and each one of them finds something to meet their needs. Most popular activities involve music, sport and choreography; students from both countries participate in these activities outside school, even though they are paid. The only identified difference was that in Latvia business circles are very popular, which students attend outside school and pay for received knowledge. As revealed during the research, major health risk factor related to non-formal education is overload of learning. But, as the... [to full text]