S. Krutulienė ir G. Zdanavičiūtė (Lekt. V. Jakutienė, Prof. Habil. Dr. A. Bagdonas) EPILEPSIJA SERGANČIŲ ASMENŲ SPECIALIŲ POREIKIŲ IR JŲ TENKINIMO ANALIZĖ Magistro darbas V.: VU Socialinio darbo katedra, 2007, 93 p. SANTRAUKA Epilepsija vienas iš dažniausių neurologinių sutrikimų. Lietuvoje per metus priskaičiuojama 1300 naujų epilepsijos atvejų (MOSES, 2006), tačiau epilepsija sergančių asmenų psichosocialinė situacija ir specialieji poreikiai mažai tyrinėta sritis. Anketavimo būdu buvo surinkta duomenų apie 186 įvairaus amžiaus epilepsija sergančius asmenis (vaikus, suaugusius, pagyvenusius). Apie epilepsija sergančius vaikus informacija gauta iš vaikų motinų. Tyrimo metu paaiškėjo, jog epilepsija sergantiems suaugusiems asmenims (ESA) ir epilepsija sergantiems vaikams (ESV) kyla psichologinių, tarpasmeninių santykių problemų. ESA dažniau nei ESV šeimos jaučia stigmą. ESA jaučiama stigma dažniausiai nėra susijusi su neuroepilepsiniais ir sociodemografiniais veiksniais. Tyrimas parodė, jog ESA ir ESV šeimų poreikiai yra mažai tenkinami. Didžiausi tiriamųjų poreikiai buvo informavimo bei psichologinės pagalbos, taip pat reabilitacijos ir savipagalbos grupių. ESV šeimoms taip pat reikalinga pagalba, susijusi su vaiko priežiūra ir ugdymu. ESA išreiškė maitinimo organizavimo ir labdaros poreikius. Dauguma ESA yra neužimti, tačiau poreikio dirbti neišreiškė. / THE ANALYSIS AND SITUATION OF MEETING OF SPECIAL NEEDS OF PEOPLE WITH EPILEPSY Master work V.: VU Department of Social Work SUMMARY Epilepsy is one of the most common neurological disorders. Every year about 1300 people are diagnosed having epilepsy in Lithuania. However, the special needs and psychosocial situation of these people is not extensively studied yet. The data have been collected about 186 people with epilepsy of different age groups (children, adults and the elderly) by using questionnaires. Mothers filled in the questionnaires in order to give information about their children with epilepsy as they could not do it themselves. The results of the research show that both children and adults with epilepsy have psychological and interpersonal relationships problems. Adults face stigma more often than families having children with epilepsy. Stigma is not related to neuroepileptical and sociodemografical factors. Moreover, the research shows that special needs of both families having children with epilepsy and adults with epilepsy are not fully met. Briefing, psychological support, rehabilitation and involvement in mutual assistance groups are essential for people with epilepsy. Families having children with epilepsy also need assistance concerning care and education of their children. Adults with epilepsy are in the need of charity and food supply. Most of the adults with epilepsy are not employed, however, they did not express the need to work.

S. Krutulienė ir G. Zdanavičiūtė (Lekt. V. Jakutienė, Prof. Habil. Dr. A. Bagdonas) EPILEPSIJA SERGANČIŲ ASMENŲ SPECIALIŲ POREIKIŲ IR JŲ TENKINIMO ANALIZĖ Magistro darbas V.: VU Socialinio darbo katedra, 2007, 93 p. SANTRAUKA Epilepsija vienas iš dažniausių neurologinių sutrikimų. Lietuvoje per metus priskaičiuojama 1300 naujų epilepsijos atvejų (MOSES, 2006), tačiau epilepsija sergančių asmenų psichosocialinė situacija ir specialieji poreikiai mažai tyrinėta sritis. Anketavimo būdu buvo surinkta duomenų apie 186 įvairaus amžiaus epilepsija sergančius asmenis (vaikus, suaugusius, pagyvenusius). Apie epilepsija sergančius vaikus informacija gauta iš vaikų motinų. Tyrimo metu paaiškėjo, jog epilepsija sergantiems suaugusiems asmenims (ESA) ir epilepsija sergantiems vaikams (ESV) kyla psichologinių, tarpasmeninių santykių problemų. ESA dažniau nei ESV šeimos jaučia stigmą. ESA jaučiama stigma dažniausiai nėra susijusi su neuroepilepsiniais ir sociodemografiniais veiksniais. Tyrimas parodė, jog ESA ir ESV šeimų poreikiai yra mažai tenkinami. Didžiausi tiriamųjų poreikiai buvo informavimo bei psichologinės pagalbos, taip pat reabilitacijos ir savipagalbos grupių. ESV šeimoms taip pat reikalinga pagalba, susijusi su vaiko priežiūra ir ugdymu. ESA išreiškė maitinimo organizavimo ir labdaros poreikius. Dauguma ESA yra neužimti, tačiau poreikio dirbti neišreiškė. / THE ANALYSIS AND SITUATION OF MEETING OF SPECIAL NEEDS OF PEOPLE WITH EPILEPSY Master work V.: VU Department of Social Work SUMMARY Epilepsy is one of the most common neurological disorders. Every year about 1300 people are diagnosed having epilepsy in Lithuania. However, the special needs and psychosocial situation of these people is not extensively studied yet. The data have been collected about 186 people with epilepsy of different age groups (children, adults and the elderly) by using questionnaires. Mothers filled in the questionnaires in order to give information about their children with epilepsy as they could not do it themselves. The results of the research show that both children and adults with epilepsy have psychological and interpersonal relationships problems. Adults face stigma more often than families having children with epilepsy. Stigma is not related to neuroepileptical and sociodemografical factors. Moreover, the research shows that special needs of both families having children with epilepsy and adults with epilepsy are not fully met. Briefing, psychological support, rehabilitation and involvement in mutual assistance groups are essential for people with epilepsy. Families having children with epilepsy also need assistance concerning care and education of their children. Adults with epilepsy are in the need of charity and food supply. Most of the adults with epilepsy are not employed, however, they did not express the need to work.

Bakalauro darbe nagrinėjamos moksleivių poreikių tenkinimo galimybės neformaliajame ugdyme. Lyginamos dviejų šalių, Lietuvos ir Latvijos, moksleivių nuomonės. Didžiausias dėmesys skiriamas sveikatos rizikos veiksnių, dalyvavimo papildomo ugdymo veikloje priežasčių analizei. Tyrimu siekiama išryškinti pagrindines problemas ir jų sprendimo būdus. Tyrime dalyvavo 102 7-9 klasių Lietuvos ir Latvijos moksleiviai. Anketinės apklausos metodu tirtos moksleivių poreikių tenkinimo galimybės neformaliajame ugdyme. Pirmoji anketos dalis skirta išsiaiškinti demografinę padėtį, bendrą mokymosi krūvį. Antrąja anketos dalimi siekiama išsiaiškinti moksleivių dalyvavimo (nedalyvavimo) popamokinėje veikloje mastus, motyvaciją. Tyrimu nustatyta, kad tiek Lietuvos, tiek Latvijos moksleiviai popamokinėje veikloje dalyvauja aktyviai, kiekvienas randa terpę savo poreikiams patenkinti. Populiariausi yra sporto, muzikos, choreografijos užsiėmimai, kuriuose abiejų šalių moksleiviai aktyviau dalyvauja už mokyklos ribų, nepaisant to, kad šie užsiėmimai yra mokami. Vienintelis išryškėjęs skirtumas – kad Latvijoje labai populiarūs yra dalykiniai būreliai, kuriuos moksleiviai lanko už mokyklos ribų ir už suteiktas žinias moka. Kaip paaiškėjo tyrimo metu, didžiausias sveikatos rizikos veiksnys, susijęs su neformaliuoju ugdymu, yra per didelis mokymosi krūvis. Tačiau, kaip parodė moksleivių atsakymai, tai netrukdo jiems užsiimti papildoma veikla po pamokų. Savo dalyvavimą popamokinėje veikloje moksleiviai... [toliau žr. visą tekstą] / Possibilities of student needs satisfaction in non-formal education are discussed in this bachelor‘s thesis. The main objectives of the research are to analyze the conception of non-formal education and health risk factors related to it, research the accessibility of non-formal education, find out the viewpoint of parents and students about after school activities and also compare Lithuanian and Latvian respondent opinions connected to this research. One hundred and two Lithuanian and Latvian, 7th to 9th grade students participated in this study. Using questionnaire survey, possibilities of student needs satisfaction in non-formal education were researched. First part of questionnaire is used to find out demographics and general studying load. Objectives of second part are to find out motivation and scale of student participation (absence) in after school activities. Research showed that both Lithuanian and Latvian students are actively involved in after school activities and each one of them finds something to meet their needs. Most popular activities involve music, sport and choreography; students from both countries participate in these activities outside school, even though they are paid. The only identified difference was that in Latvia business circles are very popular, which students attend outside school and pay for received knowledge. As revealed during the research, major health risk factor related to non-formal education is overload of learning. But, as the... [to full text]

Darbe atlikta bendrojo lavinimo mokyklų mokinių specialiųjų ugdymosi poreikių tenkinimo analizė. Iškeltos hipotezės:  tikėtina, jog SUP turintys mokiniai gyvena šeimose, turinčiose mažiau galimybių padėti vaikui ugdytis. Tėvai ir patys SUP turintys vaikai menkai dalyvauja sprendžiant ugdymosi procese kylančias problemas;  tikėtina, kad SUP turintys mokiniai mokykloje jaučia psichologinį diskomfortą ir dalinę atskirtį;  tikėtina, kad mokytojams trūksta teorinių žinių apie specialųjį ugdymą, mokėjimų, įgūdžių, gebėjimų individualizuoti SUP turintiems mokiniams ugdymo procesą ir turinį ir tai didele dalimi lemia nepakankamą mokinių specialiųjų ugdymosi poreikių tenkinimą. Anketinės apklausos bei struktūruoto interviu metodais buvo atliktas tyrimas, kurio tikslas – ištirti kaip tenkinami mokinių, besimokančių bendrojo lavinimo mokykloje, specialieji ugdymosi poreikiai. Atlikta kokybinė ir kiekybinė gautų duomenų analizė. Tyrimo dalyvavo 164 Raseinių rajono bendrojo lavinimo mokyklų mokytojai, 50 SUP turinčių mokinių, besimokančių bendrojo lavinimo mokyklose ir 66 tėvai, auginantys SUP turinčius vaikus, besimokančius bendrojo lavinimo mokyklose. Empirinėje tyrimo dalyje atskleidžiama mokinių, turinčių SUP, psichosocialinė charakteristika. Nagrinėjama ugdymo(si) kokybė ir pagalbos teikimas. Analizuojamas ugdymo(si) turinio ir proceso individualizavimas. Vertinamas pedagogų profesinės kompetencijos tobulinimas darbe su SUP turinčiais mokiniais, pedagogų skatinimas... [toliau žr. visą tekstą] / This study analysed the satisfaction of pupils’ special educational needs at school. Following hypotheses were raised: - Pupils with special educational needs live in families, which have fewer possibilities to help their children to study. Parents and pupils with special educational needs poorly take part in problem solving in educational process; - Pupils with special educational needs experience psychological discomfort and partial isolation at school; - Teachers lack theoretical knowledge about special education, abilities and skills to individualise educational process and content to pupils with special educational needs. The research was conducted using survey and structural interview. The goal of research was to analyse how there are satisfied special educational needs of pupils studying in schools. There was conducted qualitative and quantitative analysis of data. 111 teachers, 53 class teachers, 50 pupils with special educational need and 66 parents were involved in this study. Psychological characteristics of pupils with special educational needs were examined in empirical part of research. There was analysed quality of education and support. There was analysed the individualisation of educational process and content. The improving teachers’ competence in working with pupils with special educational needs and teachers’ stimulating were evaluated in this study. The main conclusions of empirical research: 1. Psychosocial characteristic of pupils with special... [to full text]

The aim of the research is, having evaluated attitude peculiarities of the participants of the research, revealed real collaboration practices and applied action research, to construct methodology and a model of collaboration, meeting special educational needs. The research has been carried out in accordance with the principle of triangulation, combining quality and quantity methods (questionnaire method, individual semi-structured interview, action research using the focus group method). The results of the research revealed that children, having special educational needs and their parents often appear in the situation of isolation in comprehensive schools. teachers’ communication among themselves is more often oriented to individual conversations, consultations, individual perfection, but not to team work and collegial solution of problems. Students often feel teachers’ negative attitudes towards them, ignorance, rejection. Structure and expressiveness of parents’ and teachers’ attitudes towards special education and collaboration has been identified. Considering the collaborative situation (on a country scale) and concrete institutional context (on a school scale), collaboration methodology has been suggested, the basis of which is action research with focus group method applied. The results of the research confirm effectiveness of the methodology. Analysis of individual cases when there is common problem solution and participation of all the members of educational process... [to full text]